Baudžiamoji byla Nr. 1-90-491/2018
Proceso Nr. 1-01-1-11056-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.1.; 1.2.14.10.3.; 1.2.22.1.2.; 1.2.23.1.2.; 2.3.6.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,
kaltinamajam G. B.,
gynėjui advokatui Dariui Karveliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis faktinėje santuokoje, pagal verslo liudijimą dirbantis sargu, registruotas darbo biržoje, laikomas neteistu (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas
nustatė:
Kaltinamasis G. B. :
1) laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2017 m. kovo 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs 50 Eur vertės namo duris, sugadinęs 100 Eur vertės šarvo duris, įsibrovė į patalpą – D. K. ir L. K. namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – D. K. turtą : 0,7 l talpos degtinės butelį „Beluga“ 70 Eur vertės, tris butelius po 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“ 30 Eur bendros vertės, 0,7 l talpos trauktinės butelį „Jagermeister“ 22 Eur vertės, du butelius po 0,7 l talpos vyno 20 Eur bendros vertės, du butelius po 0,7 l talpos viskio „Balantines“ 22 Eur bendros vertės, orinį pistoletą „Makarov“ 180 Eur vertės, taip iš viso pagrobęs D. K. turtą už 344 Eur bei sugadinęs turto už 150 Eur;
2) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, išdaužęs namo plastikinių durų stiklo paketą, įsibrovė į patalpą – A. A. ir Š. K. namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – R. A. turtą : šašlykinę 15 Eur vertės, 6 iešmus bendros 10 Eur vertės, rankų darbo fotelį 50 Eur vertės, nešiojamą dujinę viryklę su dviem 0,5 l talpos dujų balionais bendros 20 Eur vertės, gulsčiuką 3 Eur vertės, klijams spausti laikiklį 2 Eur vertės, rankinį pjūklą 5 Eur vertės, teptuką 1,50 Eur vertės, stiklo juostos ritinėlį 2 Eur vertės, volelio rankenėlę 1 Eur vertės, 10 įvairių dydžių galvučių rinkinį 3 Eur vertės, mini kompresorių 10 Eur vertės, miegmaišį 20 Eur vertės, kepimo groteles 5 Eur vertės, pripučiamą čiužinį 35 Eur vertės bei lauke ant namo sienos kabėjusias tris vaizdo stebėjimo kamerų imitacijas „CCD camera“, kurių bendra vertė 30 Eur, taip pagrobdamas R. A. turto už 212,50 Eur;
3) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. balandžio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs durų spynas įsibrovė į patalpas – A. K. sodyboje (duomenys neskelbtini), esantį namą, ūkinį pastatą ir garažą ir iš namo pagrobė jo turtą : 72 skardines po 0,5 l talpos alaus ,,Staropramen“ 43,20 Eur bendros vertės, 8 skardines po 0,55 l talpos alaus ,,Zubr“ 4,80 Eur bendros vertės, 3 butelius po 0,75 l talpos vyno 18 Eur bendros vertės, 4 butelius po 1 l talpos alaus ,,Rinkuškių proginis“, kurių bendra vertė 6,40 Eur, 2 skardines po 240 g mėsos konservų 2,40 Eur bendros vertės, 1 butelį 0,2 l talpos degtinės 3 Eur vertės, žiūronus 15 Eur vertės, paklodę 12 Eur vertės, taip iš viso pagrobęs A. K. turto už 104,80 Eur;
4) 2017 m. gegužės 12 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs duris įsibrovė į patalpą – A. K. namo (duomenys neskelbtini), rūsį, iš kur pagrobė jo turtą : benzininę krūmapjovę „Kawasaki“ 500 Eur vertės ir benzininį pjūklą „Jonsered“ 500 Eur vertės, iš viso pagrobęs svetimo turto už 1000 Eur;
5) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. 18.30 val. iki 2017 m. birželio 30 d. 18 val., tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs ir išėmęs svirno lango rėmą, įskėlęs stiklą, kurių bendra vertė 200 Eur, apgadinęs svirno seifines duris, kurių vertė 300 Eur, ir staktą, kurios vertė 100 Eur, apgadinęs namo duris, kurių vertė 100 Eur, išlaužęs namo lango grotas, kurių vertė 200 Eur, ir apgadinęs lango rėmą, kurio vertė 20 Eur, įsibrovė į patalpas – A. V. sodyboje (duomenys neskelbtini), esantį svirną bei namą ir iš svirno pagrobė jos turtą : trimerį (duomenys neskelbtini) Eur vertės, 50 m giluminį kabelį 60 Eur vertės, 20 l talpos plastmasinę talpą 10 Eur vertės ir 25 l benzino 25 Eur vertės, taip iš viso pagrobęs svetimo turto už 295 Eur ir sugadino turto už 920 Eur;
6) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d., tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs plastikines namo duris, įsibrovė į patalpą – A. A. ir Š. K. namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą R. A. turtą : elektrinį šlifuoklį „Skill“ 50 Eur vertės, gręžtuvą 80 Eur vertės, ruletę 5 Eur vertės, taip iš viso pagrobęs svetimą turto už 135 Eur;
7) 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs dvejas duris, įsibrovė į patalpą – A. K. pastatą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė jo 5 Eur vertės dušo galvutę;
8) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. spalio 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs namo duris įsibrovė į patalpą – A. A. sodyboje (duomenys neskelbtini), esantį namą, iš kur pagrobė jos turtą : 0,7 l talpos butelį likerio „Demenovka“ 15 Eur vertės, praimtą 0,7 l talpos butelį degtinės „Borovička“, 4 Eur vertės, 0,7 l talpos du butelius vyno, kurių vieno kaina 5 Eur, bendra vertė – 10 Eur, 0,7 l talpos praimtą butelį vyno 3 Eur vertės, taip iš viso pagrobęs svetimo turto už 32 Eur;
9) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 22 d. iki 2017 m. spalio 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, išlaužęs 400 Eur vertės plastikines namo duris, įsibrovė į patalpą – A. A. ir Š. K. namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ maršrutizatorių „Huawei“ 147,93 Eur vertės su SIM kortele 4,55 Eur vertės, bei R. A. turtą – lauke ant namo sienos pritvirtintą signalizacijos garsiakalbį 50 Eur vertės, taip iš viso pagrobęs 152,48 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir 50 Eur vertės R. A. turtą bei sugadinęs 400 Eur vertės A. A. ir Š. K. turtą;
10) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, nuo namo durų nuplėšęs lentą ir išlaužęs duris, kurių vertė 350 Eur, nuplėšęs ir sugadinęs lauko žaliuzes, kurių vertė 200 Eur, išlaužęs trejas pirties duris, kurių bendra vertė 720 Eur, sudaužęs kameros imitaciją, kurios vertė 15 Eur, ir nuplėšęs malkinės durų velkę, kurios vertė 5 Eur, įsibrovė į patalpas – A. A. sodyboje (duomenys neskelbtini), esantį namą, pirtį ir malkinę, iš kur pagrobė svetimą A. A. turtą : iš namo – nerūdijančio plieno medaus koštuvą 30 Eur vertės, peilių rinkinį 20 Eur vertės, 500 g kavos „Amaroy extra“ 4 Eur vertės, 1 kg cukraus „Panevėžio“ 1,20 Eur vertės, 6 skardines žuvies konservų ir vieną konservuotų pupelių, kurių bendra vertė 7 Eur, du 0,5 l talpos stiklainius su naminiu medumi 8 Eur bendros vertės, dėžutę su duonos džiūvėsiais, kurių vertė 2 Eur; iš pirties – tris skardines po 0,5 l talpos alaus 3 Eur bendros vertės, du butelius po 0,5 l talpos alaus 2,16 Eur bendros vertės, tris butelius 1,5 l talpos mineralinio vandens 3 Eur bendros vertės, taip iš viso pagrobęs turto už 80,36 Eur ir sugadinęs turto už 1290 Eur;
11) 2017 m. spalio 29 d. apie 2.07 val., išėmęs svirno lango rėmą ir sudaužęs stiklą, išlaužęs namo lango rėmą, suskaldęs stiklą, kurių bendra vertė 200 Eur, išėmęs grotas, įsibrovė į patalpas – A. V. sodyboje (duomenys neskelbtini), esantį svirną bei namą ir iš namo pasikėsino pagrobti svetimą A. V. turtą : elektrinį virdulį su kaitinimo pagrindu, kurių bendra vertė 23 Eur, dulkių siurblį „Clatronic“ 30 Eur vertės, lygintuvą „Clatronic“ 17 Eur vertės, pakuotę su šaldymo maišeliais 2 Eur vertės, dvi dėžutes arbatos, kurių bendra vertė 4 Eur, taip sugadino jos turto už 200 Eur ir pasikėsino pagrobti turto už 76 Eur, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų;
12) nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. spalio 29 d. 2.37 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai su savimi laikė nedidelį kiekį – 0,154 gramus narkotinės medžiagos – kanapių, kol jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų;
13) pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 8 ir 12 straipsnius, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė 3 šaunamuosius ginklus : 2006 m., tiksliau nenustatytu laiku, iš mirusio dėdės A. B. neteisėtai įgijo ir savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė savadarbiu būdu pagamintą lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, ir 3 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22 LR) žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus įvairiems graižtviniams ginklams; taip pat 2010 m. teisėtai įgijo pramoninės gamybos 35 – o (9mm) kalibro dujinį pistoletą ME 9 mod. Para Nr. (duomenys neskelbtini) su savadarbiu skiltuvu, skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.) dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais, garsiniais, 35 – o kalibro dujiniais, garsiniais ir šoviniais (35 GR) su pasklindančiu šratų užtaisu; 3 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro (du dujinius (CS) ir vieną garsinį) šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų; 5 pramoninės gamybos 380-o kalibro (9mm) ME GUM šovinius su gumine kulka, skirtus šaudyti revolveriais, 2 9 mm kalibro dujinius (PV) šovinius, skirtus šaudyti daugelio modelių 9 mm kalibro dujiniais revolveriais, kuriuos nuo 2014 m. liepos 2 d., kai įsigaliojo Įstatymo pakeitimo įstatymas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-978 redakcija), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. spalio 29 d. kratos metu visi šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
ĮRODYMAI, JŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
1) Dėl D. K. turto vagystės įsibrovus į patalpą, jos ir L. K.
turto sugadinimo (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 3 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad iš namų dviračiu atvažiavo prie K. namo. Kartu su savimi atsivežė laužtuvą, kuris po to buvo iš jo paimtas. Į namo vidų pateko laužtuvu išlaužęs namo verandos duris. Iš namo pavogė kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus, dėl jų verčių iš esmės sutiko. Visi buteliai buvo namo pirmame aukšte. Namo rūsyje ir antrame aukšte jis nebuvo. Vėliau butelius išdalino sodybos, kurią tuo metu prižiūrėjo, darbininkams kaip atlygį. Dėl orinio pistoleto ir televizoriaus vagystės iš K. namo nesutinka. Apie tai jis nebuvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Šių daiktų vagystė jam buvo inkriminuota vėliau. Atlygino dalį žalos. Ieškinį dėl turto sugadinimo pripažįsta.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad į sodyboje esantį namą kaltinamasis įsibrovė išlaužęs medines duris. Jis bandė laužti ir namo šarvo duris, tačiau tai nepavyko. Abejos durys buvo apgadintos. Iš namo kaltinamasis pavogė alkoholinių gėrimų butelius iš baro, vieną butelį paėmė nuo lentynos. Iš miegamojo spintos kaltinamasis pavogė ginklą. Šį ginklą ji įsigijo (duomenys neskelbtini). Vėliau ji pasigedo ir automobilio televizoriaus, kuris buvo namo antrame aukšte. Televizorių įsigijo seniai, ne Lietuvoje, dokumentų neišsaugojo. Iš viso kaltinamasis pavogė 544 Eur vertės turtą ir sugadino 150 Eur vertės turtą. Draudimo bendrovė atlygino 340 Eur. Dalį žalos atlygino ir kaltinamasis.
Liudytoja I. K. parodė, kad atėjusi prie L. K. namo pastebėjo išlaužtas verandos medines duris, apgadintas iš kiemo pusės esančias šarvo duris, namo viduje netvarkingai išmėtytus daiktus. Miegamajame buvo suversta lova, ištraukti stalčiai, viename iš kambarių bare nebebuvo alkoholinių gėrimų butelių. Apie vagystę pranešė broliui ir iškvietė policiją.
Iš 2017 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vagystė padaryta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad išlaužtos nuo gatvės pusės esančios medinės namo durys ties spyna, dešinėje durų staktoje matyti laužimo žymės. Namo viduje ant grindų išmėtytos plastikinės ir kartoninės dėžutės. Prieškambaryje ant baldų primėtyta įrankių, dokumentų. Svetainėje sekcijos baro durelės praviros, baras tuščias, sekcijos durelės atidarytos, ant jų sudėtos knygos, dėklai su CD (1 t., 30-35 b. l.).
Kaltinamasis G. B. paties vagystės iš D. K. ir L. K. namo, į jį įsibraunant, bei jų turto sugadinimo fakto neneigė. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų, iš esmės neginčijami. Jis neprisipažino iš namo pavogęs nukentėjusiosios D. K. orinį pistoletą „Makarov“. Tačiau, nukentėjusioji D. K. nuo pat tyrimo pradžios tiksliai nurodė pagrobtus daiktus – tai yra alkoholinių gėrimų butelius, orinį pistoletą „Makarov“, kurių pasigedo iš karto po vagystės. Ji šių parodymų nekeitė viso proceso metu, apibūdino pagrobtų alkoholinių gėrimų butelių ir orinio pistoleto požymius, prisiminė konkrečias vietas, kur jie buvo laikomi sodybos name iki G. B. vagystės, ir kaip jie atrodė. Netikėti tokiais nukentėjusiosios iš esmės nuosekliais parodymais teismas pagrindo neturi. Todėl, kaltinamojo parodymai, kad jis pistoleto nepagrobė, atmetami kaip prieštaraujantys iš esmės nuosekliems nukentėjusiosios parodymams.
Anot kaltinamojo, iš namo antro aukšto jis nepavogė ir automobilinio televizoriaus „Samsung“, šio daikto vagystė jam buvo inkriminuota vėliau. Ir šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, juos paneigiančių patikimų įrodymų byloje nėra surinkta. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad automobilinis televizorius „Samsung“ buvo namo antrame aukšte. Ji šio televizoriaus pasigedo vėliau po vagystės apžiūrėjusi namą. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusioji apie iš jos pavogtą ir automobilinį televizorių apklausoje parodė tik 2017 m. lapkričio 27 d. (1 t., 39-40 b. l.), t. y. nuo vagystės praėjus daugiau nei 8 mėnesiams. Tai leidžia spręsti, kad nors automobilinis televizorius „Samsung“ yra nemažos vertės daiktas, nukentėjusioji tuo pačiu metu, iš karto po vagystės kartu su kitais daiktais, tarp jų ir panašios vertės oriniu pistoletu, nepasigedo. Pats kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios neigė pagrobęs televizorių. Jis parodė, kad vagystės metu namo antrame aukšte, kur pagal nukentėjusiosios D. K. parodymus, ir buvo laikomas automobilinis televizorius, jis išvis nebuvo, po vagystės iš karto pasišalino. Tyrimo metu pagrobtas televizorius nebuvo išsamiau ieškotas, namo antras aukštas net nebuvo apžiūrėtas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jame buvo išmėtyti ar sujaukti daiktai, t. y. kad namo antrame aukšte buvo ieškoma vertingų daiktų. Be to, nukentėjusioji nepateikė jokių šio daikto įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Todėl neabejotinai tvirtinti, jog G. B. buvo namo antrame aukšte ir galėjo matyti bei pagrobti televizorių, patikimų įrodymų nėra. Todėl, paneigti kaltinamojo parodymus, kad jis vagystės iš K. namo metu, įsibraudamas į jį, nepavogė D. K. automobilio televizoriaus „Samsung“, įrodymų nėra. Dėl to, iš kaltinimo jam šiame epizode televizoriaus pagrobimas šalinamas kaip neįrodytas.
Nežiūrint į tai, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. K. parodymais apie jos pagrobto ir pagrobimo metu sugadinto turto vertę, nes jos nurodytos kainos yra realios ir protingos. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis jų iš esmės neginčijo. Taip bylos įrodymais nustatyta, kad G. B. nukentėjusiosios D. K. turtą – tarp jų ir orinį pistoletą „Makarov“, pagrobė įsibrovęs į patalpą, ši jo nusikalstama veika įrodyta ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį. G. B. veika atitinka ir BK 187 straipsnio 3 dalį, nes jis minėtus daiktus iš namo pagrobė į jį įsibraudamas, t. y. išlauždamas namo duris ir apgadindamas šarvo duris, taip sugadinęs 150 Eur vertės turto.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės šiame epizode tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
2) Dėl R. A. turto vagystės įsibrovus į patalpą 2017 m. balandį
(BK 178 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad į nukentėjusiųjų namą įsibrovė laužtuvu išlaužęs galines namo duris. Pripažįsta, kad pasisavino kaltinime nurodytus R. A. daiktus, sutinka ir su jų verte. Dalis jo pavogtų daiktų buvo grąžinta nukentėjusiajam. Žalos neatlygino. Ieškinį pripažįsta.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad jo dukra A. A. ir Š. K. turi sodybą. Jis šią sodybą prižiūri. Į namą kaltinamasis įsibrovė išlaužęs plastikines duris. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis iš jo pavogė tris vaizdo stebėjimo kamerų imitacijas, kurios buvo lauke ir namo viduje, iš namo taip pat pavogė šiuos jo daiktus: šašlykinę, šešis iešmus, rankų darbo fotelį, nešiojamą dujinę viryklę su dviem 0,5 l talpos dujų balionais, gulsčiuką, klijams spausti laikiklį, rankinį pjūklą, naują supakuotą plokščią teptuką, naują įpakuotą stiklo juostos ritinėlį, dažų volelio rankenėlę, 10 vienetų įvairių dydžių galvučių rinkinį, mėlynos spalvos mini kompresorių, miegmaišį, kepimo groteles, pripučiamą čiužinį. Dalis daiktų jam buvo grąžinta. Kaltinamasis žalos neatlygino.
Nukentėjusysis Š. K. parodė, kad iš R. A. sužinojo, jog išdaužus plastikinių durų stiklo paketą, kaltinamasis įsibrovė į jo ir A. A. namą. Iš namo kaltinamasis pavogė R. A. turtą.
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad sugadinus namo duris, kaltinamasis įsibrovė į namo vidų. Iš namo kaltinamasis pavogė jos tėvo R. A. daiktus.
Iš 2017 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prie namo guli vaizdo stebėjimo kameros imitacijos plastikinės dalys, išdaužtas namo plastikinių durų dvigubas stiklo paketas, kambaryje įtaisytas vaizdo stebėjimo kameros imitacijos laikiklis, plastikinių dalių nėra (1 t., 97-107 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. B. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rasta ir paimta šašlykinė ir dujinė viryklė, kurie apžiūrėti (1 t., 148-151 b. l.; 4 t., 107-121 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 22 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. B. savanoriškai pateikė kepimo groteles, 4 iešmus, gulsčiuką raudonos spalvos korpusu, klijams spausti laikiklį, rankinį pjūklelį, teptuką, stiklo pluošto juostos ritinėlį, dažų volelio rankenėlę, 10 vienetų atsuktuvo galvučių rinkinį, mėlynos spalvos mini kompresorių, miegmaišį, kurie apžiūrėti (1 t., 152-163 b. l.).
Kaltinamasis G. B. pripažino, kad iš A. A. ir Š. K. namo, į jį įsibraudamas, pavogė nukentėjusiojo R. A. daiktus. Jo kaltė pilnai įrodyta ne tik jo prisipažinimu, tačiau ir kitais virš paminėtais įrodymais, kurie iš esmės nebuvo ginčijami. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie jo pagrobtų daiktų vertę, nes ji yra reali, pats kaltinamasis jos neginčijo. Taip bylos įrodymais nustatyta, kad G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į namą, t. y. į patalpą, iš kur pagrobė nukentėjusiojo R. A. daiktus, nurodytus kaltinime, taip pat lauke ant namo sienos kabėjusias tris vaizdo stebėjimo kamerų imitacijas. Ši jo veika, pagal įsibrovimo į patalpą požymį, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Šiame epizode tikslinama aplinkybė, kad G. B. vagystę padarė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., kadangi iš nukentėjusiojo R. A. parodymų matyti, jog jis apie vagystę sužinojo 2017 m. balandžio 11 d., kai atvyko į sodybą, o prieš tai paskutinį kartą joje lankėsi 2017 m. balandžio 5 d. (1 t., 108-116 b. l.). Be to, iš bylos matyti, kad tą pačią dieną – 2017 m. balandžio 11 d., buvo apžiūrėta ir įvykio vieta bei surašytas protokolas (1 t., 97-107 b. l.).
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
3) Dėl A. K. turto vagystės įsibrovus į patalpą
(BK 178 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo įsigijęs namą šalia nukentėjusiojo A. K.. Laužtuvu išlaužęs pakabinamas spynas, įsibrovė į A. K. pastatus. Iš garažo ir ūkinio pastato nieko nepavogė. Iš namo pavogė alkoholinių gėrimų butelius. Visų kaltinime nurodytų butelių negalėjo pavogti, kadangi name buvo vieną kartą ir pavogtus daiktus susidėjo į kuprinę. Konservų, žiūronų, paklodės nevogė. Padarytą žalą atlygino.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad atvykęs į savo sodybą, rado nuplėštas namo, ūkinio pastato pakabinamas spynas, name buvo atidarytos spintelės ir viskas iškilnota. Iš namo kaltinamasis pavogė jo alkoholinių gėrimų butelius, mėsos konservus, žiūronus, neišpakuotą paklodę. Alų, mėsos konservus jis laikė rūsyje, vyną – kambariuose, žiūronai ir paklodė buvo padėti atvirai namo antrame aukšte. Kaltinamasis yra jo kaimynas, todėl jo pavogtų daiktų nereikėjo toli nešti. Žalą kaltinamasis atlygino.
Iš 2017 m. balandžio 29 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta –A. K. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esantys pastatai. Apžiūros metu nustatyta, kad nuplėšta namo lauko durų spynos kilpa su pakabinama spyna, nuplėšta lentelė, nuo ūkinio pastato durų numušta pakabinamos spynos auselė, nuo garažo durų išlaužta kilpa (2 t., 1-12 b. l.).
Kaltinamasis G. B. neneigė, kad išlauždamas durų spynas, įsibrovė į A. K. namą, ūkinį pastatą ir garažą ir iš namo pavogė alkoholinių gėrimų butelius. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė, kurią spyną išlauždamas jis pateko į namą, iš kur pagrobė A. K. alkoholinių gėrimų butelius. Tokie jo parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, todėl iš esmės laikytini patikimais. Kaltinamasis parodė, kad A. K. name buvo vieną kartą, butelius susidėjo į atsineštą kuprinę, neigė pavogęs kaltinime nurodytą kiekį alkoholinių gėrimų butelių, mėsos konservus, žiūronus ir paklodę. Anot kaltinamojo, jis tiek daiktų su kuprine per vieną kartą negalėjo išsinešti. Tokie jo parodymai vertinami kritiškai. O būtent, nukentėjusysis A. K. nuo pat tyrimo pradžios išvardino visus daiktus – tai yra alkoholinių gėrimų butelių kiekį, jų rūšį, pavadinimus, 2 skardines mėsos konservų, kurių jis pasigedo iš karto po vagystės. Iš tiesų, nukentėjusysis apie iš jo pagrobtus žiūronus ir paklodę parodė 2017 m. gruodžio 5 d. apklausoje tyrimo metu, nurodydamas, kad šių daiktų pasigedo vėliau po vagystės. Nepaisant to, šiuo konkrečiu atveju tai yra pakankamai realu ir logiška. Pagal nukentėjusiojo parodymus, po vagystės namo viduje viskas buvo sujaukta, spintelės atidarinėtos. Taigi, kaltinamasis jam vertingų daiktų ieškojo visame A. K. namo viduje. Beje, žiūronai ir paklodė, nors ir nauja, dėl savo vertės nėra tokie svarbūs daiktai, kad po vagystės nukentėjusysis iš karto tokių daiktų ieškotų ar jų pasigestų. Be šio, svarbu ir tai, kad po to nukentėjusysis savo parodymų nekeitė viso proceso metu, apibūdino iš jo pagrobtų daiktų – alkoholinių gėrimų butelių, mėsos konservų, žiūronų, paklodės, požymius, prisiminė konkrečias vietas, kur jie buvo laikomi name iki G. B. vagystės, ir kaip atrodė. Netikėti tokiais nukentėjusiojo iš esmės nuosekliais parodymais teismas pagrindo nenustatė. G. B. turėjo visas galimybes iš A. K. namo išsinešti pagrobtus daiktus, kadangi tuo metu buvo nukentėjusiojo kaimynas. Dėl to labiau įtikinami šiuo konkrečiu atveju yra nukentėjusiojo A. K. parodymai apie iš jo pagrobtus daiktus – visus kaltinime nurodytus alkoholinių gėrimų butelius, 2 skardines mėsos konservų, žiūronus bei paklodę.
Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie jo pagrobtų daiktų vertę, nes ji reali, pats kaltinamasis jos neginčijo. Taip G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į namą, ūkinį pastatą ir garažą, t. y. į patalpas, ir iš namo pagrobė nukentėjusiojo A. K. alkoholinių gėrimų butelius, nurodytus kaltinime, 2 skardines mėsos konservų, žiūronus ir paklodę. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
4) Dėl A. K. turto vagystės įsibrovus į patalpą 2017 m. gegužės 12 d.
(BK 178 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad naktį, laužtuvu išlaužęs duris, įsibrovė į A. K. namo rūsį, iš kur pavogė benzininę krūmapjovę ir benzininį pjūklą. Daiktai buvo jau nebenauji, juos pardavė po 50 Eur. Jis nesutinka su A. K. nurodyta pagrobtų daiktų verte. Ši vertė yra per didelė, analogiški nauji daiktai kainuoja mažiau. Kaip parodė A. K. sargas, jis pradėjo dirbti prieš 10-11 metų, kuomet benzininė krūmapjovė ir benzininis pjūklas name jau buvo. A. K. žalos neatlygino.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį kaltinamasis išlaužė rūsio durys ir iš rūsio pavogė benzininę krūmapjovę „Kawasaki“ ir benzininį pjūklą „Jonsered“. Šie daiktai nebuvo nauji, tačiau tvarkingi, veikiantys. Benzininį pjūklą įsigijo už 2600 litus, tikslaus jo modelio nežino, dokumentų neturi. Dėl vagystės jam padaryta 1500 Eur žala, kuri neatlyginta.
Liudytojas S. M. parodė, kad pastebėjo išlaužtas rūsio duris. Iš rūsio buvo pavogta benzininė krūmapjovė ir benzininis pjūklas. Jis su šiais daiktais visą laiką dirbdavo. Daiktai buvo nebenauji, tačiau tinkami naudoti. Benzininis pjūklas sodyboje jau buvo 2004 m., benzininę krūmapjovę naudojo gal vieną sezoną.
Iš 2017 m. gegužės 15 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kaimo turizmo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), ir rūsio durų varčioje ties spyna rastos laužimo žymės (2 t., 45-50 b. l.).
Kaltinamasis G. B. pripažino, kad išlauždamas duris, įsibrovė į A. K. rūsį, iš kur pagrobė pastarojo benzininę krūmapjovę ir benzininį pjūklą. Jis paaiškino, kad po vagystės šiuos daiktus pardavė. Tokius jo parodymus visiškai atitinka kiti byloje surinkti įrodymai – tai nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai. Taigi, byloje pilnai įrodyta, kad iš A. K. rūsio, į jį įsibraudamas, G. B. pavogė nukentėjusiojo benzininę krūmapjovę ir benzininį pjūklą.
Šiame epizode ginčijama nukentėjusiojo A. K. nurodyta iš jo pagrobtų benzininės krūmapjovės ir benzininio pjūklo vertė. Čia svarbu tai, kad pagrobto turto vertė nustatoma tokia, kokia ji buvo veikos padarymo metu. Kaip matyti, nukentėjusysis pagrobto turto vertę nurodė 1500 Eur, kur po 750 Eur įvertino tiek benzininę krūmapjovę, tiek benzininį pjūklą. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra šių daiktų įsigijimo dokumentų, kadangi, anot nukentėjusiojo, jis šiuos dokumentus prarado gaisro metu. Tačiau, pagal paties nukentėjusiojo parodymus, jis pamena, kad benzininį pjūklą įsigijo už maždaug 750 Eur (tuo metu – 2600 litų). Vis tik nukentėjusysis parodė, kad pagrobti daiktai nebuvo nauji, naudojami jau kurį laiką. Tai patvirtino ir liudytojas S. M., kuris parodė ir tai, kad benzininis pjūklas sodyboje jau buvo 2004 m. Dėl pagrobto turto vertės kaltinamasis į bylą pateikė dokumentus apie analogiškų ar labai panašių naujų tokių daiktų kainą. Iš šių dokumentų matyti, kad benzininę krūmapjovę ir benzininį pjūklą šiuo metu galima įsigyti po maždaug 500 Eur (5 t., 46-50 b. l.). Todėl, remiantis minėtais dokumentais dėl benzininės krūmapjovės ir benzininio pjūklo kainos, atsižvelgiant į pagrobtų daiktų būklę ir jų naudojimo laiką iki vagystės, nukentėjusiojo nurodyta pagrobtų daiktų vertė – 1500 Eur, yra aiškiai per didelė ir negali būti vertinama kaip reali, todėl ji mažinama. Įvertinus tai, kad nors benzininė krūmapjovė ir benzininis pjūklas buvo nebenauji, tačiau, pagal nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, geros būklės ir tinkami naudoti, laikytina, kad protinga pagrobtų benzininės krūmapjovės ir benzininio pjūklo vertė yra po 500 Eur, bendra jų vertė – 1000 Eur.
Kaltinamasis šiuos daiktus pagrobė įsibrovęs į rūsį, t. y. į patalpą. Todėl ši jo veika, pagal įsibrovimo į patalpą požymį teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
5) Dėl A. V. turto vagystės įsibrovus į patalpą bei
jos turto sugadinimo 2017 m. birželį
(BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis) Kaltinamasis G. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad A. V. name buvo medinės grotos, kurias ištraukė, tačiau jų nelankstė, name buvo tik mediniai rėmai. Svirne netyčia atsirėmė į medinį langą ir jo stiklas subyrėjo, nes buvo be jokios apsaugos. Kadangi į A. V. patalpas brovėsi kelis kartus, negali atsakyti, ar laužė svirno ar namo duris. Į svirną pateko per langą, kuris buvo be grotų. Iš svirno pavogė trimerį, plastmasines talpas su benzinu, tačiau jo kiekis buvo mažesnis. Benziną sunaudojo. Trimerį pardavė už 50 Eur. Norėjo grąžinti A. V. plastmasines talpas, tačiau ji jų nepriėmė, sakė, kad tai ne jos talpos dėl spalvos. Bandė tartis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, tačiau ji nurodė lauksianti teismo nuosprendžio.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2017 m. birželį kaltinamasis įsibrovė į jos sodybos svirną ir namą. Iš jos pavogtus daiktus ji išvardino ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis išlaužė jos namo ir svirno duris, sugadino langą, jo grotas. Kaltinamasis siūlė atlyginti žalą, tačiau ji nesutiko be teismo nuosprendžio.
Iš 2017 m. birželio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – negyvenama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad išimtas svirno lango rėmas, lango rėme likę kiaurymės, kur buvo įtvirtinti du metaliniai strypai, jie išlaužti, sulankstyti ir pastatyti prie sienos lauke, šalia stovi 5 l talpos tuščias bakelis, iš kurio sklinda benzino kvapas, pastato durys užrakintos, ant durų, ties rankena matyti laužimo žymės, nuolauža atremta prie sienos, sulenkta metalinė durų rankenos apdaila, ištrauktas ją laikantis varžtas. Namo durys nepažeistos, įsibrovimo pėdsakų nėra. Sodybos pirties medinės durys išlaužtos ties užraktu, durys užrakintos, spyna nepažeista (2 t., 87-92 b. l.).
Kaltinamasis G. B. pripažino, kad iš nukentėjusiosios A. V. sodybos svirno pavogė jos trimerį, plastmasines talpas su benzinu, taip pat, kad įsibraudamas į A. V. sodybos pastatus, laužė svirno ar namo duris. Kaltinamasis neigė, jog kaip nors gadino kitą kaltinime nurodytą nukentėjusiosios turtą – langus, jų rėmus ir stiklą, grotas, parodydamas, kad namo lango grotas ištraukė ir jų nelaužė, į svirną pateko per langą, kuris buvo be grotų, svirne netyčia atsirėmė į langą ir dėl to jo stiklas subyrėjo. Taip pat, anot kaltinamojo, jo pavogto benzino kiekis buvo mažesnis, o giluminio kabelio jis nevogė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jis parodė, kad laužtuvu išlaužė ir išėmė A. V. sodyboje svirno lango rėmą, taip įsibrovė į svirną, iš kur pavogė trimerį, plastmasinę talpą, apie 15 l benzino, ar pavogė giluminį kabelį, nepamena. Išlaužęs namo lango grotas ir namo rėmą, įsibrovė į namo vidų, bet nieko nepavogė. Dar bandydamas įsibrauti, apgadino pastatų duris (4 t., 62-63, 96, 103-106 b. l.). Taigi, kaltinamojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, jis keitė savo poziciją, kas sudaro pagrindą abejoti jo parodymų nuoširdumu. Todėl teismas kaltinamojo G. B. parodymais tiki tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Vertinant nukentėjusiosios A. V. parodymus, matyti, kad nuo pat tyrimo pradžios ji buvo nuosekli ir parodė, kad po vagystės ji iš svirno pasigedo trimerio, 50 m giluminio kabelio, 20 l plastmasinės talpos su 20 l benzino ir 5 l benzino iš kito bakelio. Pagal jos parodymus, atvykusi į sodybą, ji rado išlaužtą ir išimtą svirno lango rėmą, kuris buvo stipriai aplaužytas ir apgadintas, jo stiklas suskaldytas, taip pat išimtus du metalinius strypus, kurie buvo įstatyti į lango rėmą, kuris buvo sugadintas nepataisomai. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad rado išlaužtas ir sugadintas svirno lauko seifines duris ir staktą, aplaužytas ir apgadintas namo medines duris, išimtas namo lango grotas, atidarant langą ir išlaužiant grotas, buvo sugadintas lango rėmas (2 t., 95-97 b. l.). Šių savo parodymų ji iš esmės nekeitė viso proceso metu. Apie pavogtą ir sugadintą nukentėjusiosios išvardintą turtą – svirno ir namo duris, staktą, langų rėmus, jų stiklą, grotas, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei prie protokolo pridėtos fotolentelės, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas išimtas svirno lango rėmas, lango rėme likę kiaurymės, strypai gulėjo ant žemės, jie sulankstyti, šalia stovėjo 5 l talpos tuščias bakelis, iš kurio sklido benzino kvapas, ant pastato durų, ties rankena buvo laužimo žymės, nuolauža atremta prie sienos, sulenkta metalinė durų rankenos apdaila (2 t., 87-92 b. l.). Teismas šiuos nukentėjusiosios parodymus vertina kaip nuoseklius, dėl esminių aplinkybių sutampančius viso proceso metu, juos kai kuriais atvejais patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Todėl pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi. Juolab, pagal paties kaltinamojo parodymus, jis A. V. sodyboje ieškojo „kažko vertingo“. Dėl to neabejotina, kad bet kokiais būdais jis siekė patekti į sodybos pastatus, t. y. lauždamas pastatų duris, langus. Taip byloje nustatyta, kad G. B. išlaužė ir išėmė svirno lango rėmą, įskėlė stiklą, apgadino svirno seifines duris ir staktą, apgadino namo duris, išlaužė namo lango grotas ir apgadino lango rėmą bei tokiais veiksmais įsibrovė į A. V. sodybos namą ir svirną, iš kur pavogė jos trimerį, 50 m giluminį kabelį, 20 l talpos plastmasinę talpą, 25 l benzino.
Nors kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiosios nurodyta jos pavogtų daiktų ir sugadinto turto verte, šiais nukentėjusiosios parodymais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti, kadangi, visų pirma, nors dėl to kitų įrodymų byloje nėra, jos nurodyta pavogtų daiktų vertė yra reali bei protinga, nėra aiškiai per didelė, todėl vertintina kaip pagrįsta. Toliau, pagal nukentėjusiosios parodymus, sugadintą svirno lango rėmą su įskeltu stiklu ji įvertino 200 Eur, sugadintas svirno duris – 300 Eur, apgadintą šių durų staktą – 100 Eur, apgadintas namo duris – 100 Eur, apgadintą namo lango rėmą – 20 Eur, sugadintas namo lango grotas – 200 Eur. Ji parodė, kad svirno lango rėmas buvo naujas, įdėtas prieš 4 metus, jis buvo sugadintas nepataisomai, įskeltas jo stiklas, svirno durys taip pat buvo naujos, įdėtos prieš 4 metus, po vagystės nebetinkamos naudoti ir namo lango grotos, jas reikės pakeisti naujomis, namo durys ir lango rėmas buvo apgadinti. Įvertinus tai, kad dalis nukentėjusiosios daiktų buvo sugadinti, kita dalis – apgadinti, juos reikės pakeisti naujais arba sutvarkyti, nukentėjusiosios nurodyta šių daiktų vertė taip pat yra pagrįsta. Tokiu būdu, kaltinamojo G. B. veika dėl svetimo A. V. turto – trimerio, 50 m giluminio kabelio, 20 l talpos plastmasinės talpos, 25 l benzino, pagrobimo įsibrovus į A. V. sodybos svirną ir namą, juos apgadinant, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
6) Dėl R. A. turto vagystės įsibrovus į patalpą 2017 m. rugpjūtį
(BK 178 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad į namą įsibrovė laužtuvu išlaužęs galines namo duris. Pripažįsta, kad pasisavino kaltinime nurodytus R. A. daiktus, sutinka ir su jų verte. Dalis jo pavogtų daiktų buvo grąžinta nukentėjusiajam. Žalos neatlygino. Ieškinį pripažįsta.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad į namą kaltinamasis įsibrovė išlaužęs plastikines duris. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis iš jo pavogė elektrinį šlifuoklį „Skill“, gręžtuvą ir ruletę. Ikiteisminio tyrimo metu jam gręžtuvas ir ruletė buvo grąžinti. Kaltinamasis žalos neatlygino.
Nukentėjusysis Š. K. parodė, kad iš R. A. sužinojo, jog išlaužus plastikines namo duris, kaltinamasis įsibrovė į jo ir A. A. namą. Iš namo kaltinamasis pavogė R. A. turtą.
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad sugadinus namo duris, kaltinamasis įsibrovė į namo vidų. Iš namo kaltinamasis pavogė jos tėvo R. A. daiktus.
Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo terasos plastikinių durų staktos ir varčios plastike matyti apie 2 cm pločio spaudimo žymė (2 t., 134-140 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 22 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. B. savanoriškai pateikė gręžtuvą „Graphite“, 5 m ilgio ruletę, kurie apžiūrėti (1 t., 152-163 b. l.).
Kaltinamasis G. B. neneigė, kad įsibrovė į A. A. ir Š. K. sodybos namą, iš kur pagrobė nukentėjusiojo R. A. daiktus. Jo kaltė pilnai įrodyta ne tik jo prisipažinimu, tačiau ir kitais virš paminėtais įrodymais, kurie iš esmės nebuvo ginčijami. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie jo pagrobtų daiktų vertę, nes ji yra reali, pats kaltinamasis jos neginčijo. Taip bylos įrodymais nustatyta, kad G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į namą, t. y. į patalpą, ir pagrobė nukentėjusiojo R. A. elektrinį šlifuoklį „Skill“, gręžtuvą ir ruletę. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
7) Dėl A. K. turto vagystės įsibrovus į patalpą 2017 m. rugsėjį
(BK 178 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad laužtuvu išlaužęs dvejas duris, įsibrovė į A. K. pastatą. Kadangi A. K. vertėsi kaimo turizmu, manė, kad tame pastate ras vertingų daiktų. Tačiau nieko nerado. Dušo galvutės nevogė, nes neturėtų, ką su ja veikti.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad rugsėjo mėnesį, išplėšus duris, buvo įsibrauta į viešbučio salę. Apie tai jį informavo darbininkai. Šį kartą buvo pavogta 5 Eur vertės dušo galvutė.
Liudytojas S. M. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį pastebėjo, kad išplėštos rūsio, viešbučio salės ir gyvenamo kambario durys. Lauko durys buvo išlaužtos laužtuvu, salės durų lentos išplėštos, o kambario durų beveik ir nereikėjo stipriai laužti, jas buvo galima išplėšti kiek stipriu patraukiant. Iš kambario dušo kabinos buvo pavogta dušo galvutė.
Liudytojas K. Č. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, dirbant pas A. K., ūkvedys S. M. pasakė, kad buvo išlaužtos vieno iš pastatų dvejos durys, jų spynos. Jis į pastato vidų nėjo.
Kaltinamasis G. B. neneigė paties įsibrovimo į A. K. sodybos pastatą fakto. Kad į šį pastatą buvo įsibrauta patvirtina ir kiti bylos įrodymai – tai nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Taigi, nekyla abejonių, kad tai G. B. 2017 m. rugsėjo mėnesį, išlauždamas dvejas duris, įsibrovė į A. K. sodybos pastatą.
Anot kaltinamojo, jis iš A. K. pastato nieko nepavogė, nes jame nerado jam vertingų daiktų. Tačiau, nukentėjusysis A. K. iš esmės nuo pat tyrimo pradžios dėl vagystės 2017 m. rugsėjo mėnesį iš jo sodybos patalpos parodė, kad po vagystės pastato vonios kambaryje pasigedo dušo galvutės. Tai patvirtino ir liudytojas S. M.. Teismas vertina šiuos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus kaip nuoseklius, todėl jais netikėti pagrindo neturi. Kadangi iš karto po G. B. įsibrovimo nukentėjusysis pastebėjo, kad iš vonios kambario dingo dušo galvutė, neabejotina, kad šį daiktą pavogė būtent kaltinamasis. Įvertinus tai, kaltinamojo parodymai, kad jis nieko nepavogė iš A. K. pastato, vertintini kaip jo siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.
Ši jo veika pagal vagystę kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui lemiamos įtakos neturi. Nors šiuo atveju G. B. padaryta žala nukentėjusiajam dėl pagrobto turto vertės yra nedidelė, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamasis įsibrovė į užrakintas patalpas, išlauždamas dvejas duris, kas taip pat rodo didesnį veikos pavojingumą. Pažymėtina ir tai, jog byloje yra nustatyta, kad 2017 m. G. B. analogiškas vagystes bei kitas nusikalstamas veikas darė sistemingai, kas rodo jo polinkį nusikalsti. Todėl, įvertinus G. B. veikos pobūdį, jo veiksmų, tyčios kryptingumą, tikslus ir motyvus (veikos daromos iš savanaudiškų paskatų), pažeistas įstatymo saugomas vertybes (turtas grobiamas įsibraunant į svetimą nuosavybę), darytina išvada, kad ši jo veika pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, už kurį jam turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl jo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį požymius, ji negali būti vertinama kaip mažareikšmė.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
8) Dėl A. A. turto vagystės įsibrovus į patalpą 2017 m. spalio pradžioje
(BK 178 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad į A. A. namą įsibrovė išlaužęs duris. Iš namo pagrobė A. A. alkoholinių gėrimų butelius, nurodytus kaltinime. Atlygino dalį žalos.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad į jos namą kaltinamasis įsibrovė laužtuvu išlaužęs duris. Iš namo kaltinamasis pavogė jos alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos ji nurodė apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos parodymus ji patvirtino.
Kaltinamasis G. B. neneigė pagrobęs nukentėjusiosios A. A. alkoholinių gėrimų butelius. Jo kaltė pilnai įrodyta ne tik jo prisipažinimu, tačiau ir kitais virš paminėtais įrodymais, kurie iš esmės nebuvo ginčijami. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie jos pagrobtų daiktų vertę, nes ji yra reali, pats kaltinamasis jos neginčijo. Taip bylos įrodymais nustatyta, kad G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į namą, t. y. į patalpą, ir pagrobė nukentėjusiosios A. A. turtą – alkoholinių gėrimų butelius, nurodytus kaltinime. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
9) Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. turto vagystės įsibrovus į patalpą,
A. A. ir Š. K. turto sugadinimo 2017 m. spalį
(BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad į sodybos namą įsibrovė laužtuvu išlaužęs namo duris. Pripažįsta, kad pasisavino kaltinime nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. daiktus, sutinka ir su jų verte. Jo pagrobtą maršrutizatorių rado kratos metu, garsiakalbį buvo išmetęs lauke. Šie daiktai grąžinti nukentėjusiesiems. Padarė žalą nukentėjusiesiems dėl sugadintų namo durų. Ieškinį pripažįsta.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad į namą kaltinamasis įsibrovė išlaužęs plastikines duris. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis iš namo pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ maršrutizatorių „Huawei“ su įkrovikliu ir SIM kortele. Taip pat nuo namo sienos buvo nukabintas ir pavogtas jam priklausantis signalizacijos garsiakalbis, nutrauktas laidas ir sugadintas signalizacijos pultas.
Nukentėjusysis Š. K. parodė, kad iš R. A. sužinojo, jog išlaužus plastikines namo duris, kaltinamasis įsibrovė į jo ir A. A. namą. Iš namo kaltinamasis pavogė R. A. turtą. Dėl plastikinių durų sugadinimo jam padaryta 400 Eur turtinė žala, kuri neatlyginta.
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad sugadinus namo duris, buvo įsibrauta į namo vidų. Iš namo buvo pavogti jos tėvo R. A. daiktai.
Iš 2017 m. spalio 28 d. protokolo ir 2017 m. spalio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – A. A. ir Š. K. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad nutrauktas laidas nuo vaizdo kameros, kuri pritvirtinta prie namo sienos, namo plastikinės durys praviros, ant durų ir staktos matyti įspaudimo pėdsakai, namo viduje ant grindų guli jungiamieji laidai (2 t., 155-170 b. l.).
Iš 2017 m. spalio 29 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu G. B. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas maršrutizatorius „Huawei“ su įkrovikliu, kurie apžiūrėti (3 t., 130-147 b. l.).
Kaltinamasis G. B. pripažino, kad išlauždamas duris, įsibrovė į A. A. ir Š. K. sodybos namą, iš kur pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ maršrutizatorių „Huawei“ su SIM kortele, bei nuo to paties namo sienos R. A. signalizacijos garsiakalbį. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ne tik jo prisipažinimu, tačiau ir kitais virš paminėtais įrodymais, kurie iš esmės nebuvo ginčijami. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais apie iš namo pagrobtų ir sugadintų daiktų vertę, nes ji yra reali bei protinga, pats kaltinamasis jos neginčijo. Taip bylos įrodymais nustatyta, kad G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į namą, t. y. į patalpą, ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ maršrutizatorių su SIM kortele bei prie namo sienos pritvirtintą R. A. signalizacijos garsiakalbį. Ši jo veika, pagal įsibrovimo į patalpą požymį, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. G. B. veika atitinka ir BK 187 straipsnio 1 dalį, nes pilnai įrodyta, kad jis minėtus daiktus iš namo pagrobė į jį įsibraudamas, t. y. išlauždamas plastikines namo duris, taip jis sugadino 400 Eur vertės nukentėjusiųjų A. A. ir Š. K. turtą.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
10) Dėl A. A. turto vagystės įsibrovus į patalpą ir
jos turto sugadinimo 2017 m. spalio pabaigoje
(BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad iš A. A. pagrobė kaltinime išvardintus jos daiktus, išskyrus medaus koštuvą. Braudamasis į nukentėjusiosios patalpas, išlaužė pirties duris. Pripažįsta padarytą žalą dėl durų. Žaliuzių tyčia nesugadino. Jas tik už virvutės patraukė, manydamas, kad jos atsidarys, tačiau jos nukrito ir dėl to sulūžo. Jis negrąžino nukentėjusiajai daiktų. Dalį žalos atlygino.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad atvažiavusi į sodybą, pamatė, kad buvo įsibrauta į du pastatus. Kaltinamasis sugadino visas namo ir pirties lauko duris, išsuko varžtus į sandėliukus, sugadino žaliuzes, spynas. Po vagystės pasigedo įvairių daiktų: alaus skardinių, mineralinio vandens butelių, meškerės, medaus koštuvo, peilių rinkinio, kavos, cukraus, žuvies konservų, kitų maisto produktų ir smulkių daiktų. Vėliau jai grąžino meškerę, peilių rinkinį be dviejų peilių. Didžiausią žalą patyrė dėl sugadintų durų ir žaliuzių, kurias šiuo metu pasikeisti kainuoja 200 Eur. Dalį žalos kaltinamasis atlygino.
Liudytoja R. A. parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį G. B. į namus atsinešė peilių rinkinį „Vulcano“ su žirklėmis. Kad jis vogtas, ji nežinojo (3 t., 54 b. l.).
Iš 2017 m. spalio 29 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – A. A. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo durys ir stakta ties spyna išlaužtos, šalia durų yra lentų likučiai, ties spyna išlaužtos pirties lauko durys ir stakta, medinių durų nuolaužos mėtosi prie durų, pirties viduje guli medinės durys, kurių apatinėje dalyje įlaužtos lentos, ties spyna išlaužtos antro aukšto įėjimo durys ir stakta, spyna užrakintoje padėtyje, ant grindų mėtosi durų nuolaužos ir spynos metalinė dalis, iš malkinės durų ištraukta velkė (3 t., 7-22 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 7 ir 30 dienų protokolų matyti, kad R. A. pateikė medinį peilių stovą „Vulcano“, 4 peilius, 1 žirkles, kurie buvo apžiūrėti (3 t., 55-59 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 22 ir 27 dienų protokolų matyti, kad G. B. savanoriškai pateikė meškerę, kuri apžiūrėta (1 t., 152-163 b. l.).
Kaltinamasis G. B. paties vagystės iš A. A. sodybos pastatų, į juos įsibraunant, iš esmės neneigė. Jis pripažino, kad iš A. A. pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus, išskyrus medaus koštuvą. Pati nukentėjusioji D. K. nuo pat tyrimo pradžios buvo nuosekli dėl iš jos pagrobtų konkrečių daiktų, tarp jų ir nerūdijančio plieno medaus koštuvo, ji juos išvardino pareiškime bei apklausų metu. Nukentėjusioji šių parodymų nekeitė viso proceso metu, apibūdino jos pagrobtų daiktų požymius, prisiminė konkrečias vietas, kur jie buvo laikomi sodybos pastatuose iki G. B. vagystės, ir kaip atrodė. Svarbu tai, kad nukentėjusioji medaus koštuvo pasigedo iš karto po vagystės ir apie tai, kaip minėta, nurodė pareiškime. Netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais bei abejoti jos sąžiningumu teismas neturi pagrindo. Tokiu būdu, bylos įrodymais nustatyta, kad G. B. kartu su visais kitais daiktais, nurodytais kaltinime, pavogė ir A. A. nerūdijančio plieno medaus koštuvą. Nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios parodymais apie iš jos sodybos pastatų pagrobtų daiktų vertę, nes ji yra reali ir protinga, pats kaltinamasis to neginčijo. Taip G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į A. A. sodybos namą, pirtį ir malkinę, t. y. į patalpas, ir pagrobė A. A. turtą, nurodytą kaltinime. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl nukentėjusiosios A. A. turto sugadinimo kaltinamasis G. B. iš esmės pripažino, kad braudamasis į A. A. sodybos namą, pirtį ir malkinę, sugadino duris. Kito turto – lauko žaliuzių, kameros imitacijos, malkinės durų velkės, sugadinimą jis neigė. Tačiau, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 103-106 b. l.), kaltinamasis pripažino, jog be namo ir pirties durų, sugadino ir malkinės durų velkę bei lauko žaliuzes, kurios, jam stipriau pakėlus, nukrito. Kadangi kaltinamasis savo parodymus dėl sugadinto turto keitė iš esmės, jais atsiranda pagrindas abejoti. Tuo tarpu netikėti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais teismas pagrindo nenustatė. Ji pakankamai tiksliai apibūdino jos sugadintą turtą. Ji parodė, kad po vagystės buvo nepataisomai apgadintos namo medinės durys, kurių vertė 350 Eur, sudaužyta netoli šių namo durų ant sienos pritvirtinta kameros imitacija, kurios vertė 15 Eur. Nepataisomai buvo sugadintos metalinės lauko žaliuzės, kuriomis buvo uždengtas namo langas. Dalis žaliuzių buvo nulaužtos ir numestos ant žemės, išlaužti apačioje buvę jų fiksatoriai. Žaliuzės buvo firmos „(duomenys neskelbtini)“, jų vertė 250 Eur. Pirtyje buvo išlaužtos medinės lauko durys, kurių vertė 350 Eur, apgadintos pirmo aukšto stumdomos durys – jos buvo išverstos iš bėgelių, ir nuplėšta lentelė, dėl ko jai padaryta 20 Eur žala. Taip pat buvo išlaužtos pirties antro aukšto medinės durys, kurių vertė 350 Eur, bei iš malkinės durų ištraukta pakabinamos spynos velkė, kurios vertė 5 Eur (3 t., 26-28 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. A. patikslino, kad šiuo metu jai pasikeisti po vagystės sugadintas lauko žaliuzes kainuos 200 Eur. Nukentėjusiosios parodytas aplinkybes apie jos sugadintą turtą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, kad apgadintos namo, pirties durys, iš malkinės durų ištraukta velkė. Tad labiau įtikinami atrodo nukentėjusiosios parodymai, kad po vagystės buvo sugadintos jos namo durys, lauko žaliuzės, trejos pirties durys, kameros imitacija ir malkinės durų velkė. Tuo tarpu kritiškai vertintini kaltinamojo parodymai, kad jis lauko žaliuzių tyčia nelaužė, kadangi, kaip matyti iš nukentėjusios parodymų, lauko žaliuzės buvo pritvirtintos prie namo fiksatoriais, kurie po vagystės buvo išlaužti. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis lauko žaliuzes sugadino naudodamas jėgą, kas visiškai paneigia jo parodymus, kad žaliuzės nukrito ant žemės pačios, jam tik patraukus už virvutės.
Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl jos sugadinto turto vertės taip pat nėra, kadangi ji yra reali, jos kaltinamasis iš esmės ir neginčijo, kai kurias iš jų patvirtina ir į bylą pateikti kvitai (5 t., 50, 82-85, 105 b. l.). Šiame epizode tikslintina, kad sugadintų žaliuzių vertė yra 200 Eur, kadangi, kaip minėta, tiek nukentėjusiajai kainuos naujos lauko žaliuzės. Taip yra įrodyta, kad G. B. sugadino A. A. namo duris, kurių vertė 350 Eur, lauko žaliuzes, kurių vertė 200 Eur, trejas pirties duris, kurių bendra vertė 720 Eur, kameros imitaciją, kurios vertė 15 Eur, malkinės durų velkę, kurios vertė 5 Eur, t. y. sugadino iš viso 1290 Eur vertės A. A. turtą. Ši jo veika teisingai kvalifikuota BK 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
11) Dėl pasikėsinimo pagrobti A. V. turtą įsibrovus į patalpą bei
jos turto sugadinimo 2017 m. spalio 29 d.
(BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad į namo vidų įėjo pro namo grotas. Nespėjo nieko pagrobti, nes suveikė signalizacija ir atvažiavo policija. Policijos pareigūnai jį sulaikė lauke. Daiktai buvo maišelyje, kurį išmetė lauke, prie lango. Bandė tartis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, tačiau ji nurodė lauksianti teismo nuosprendžio.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Nukentėjusioji A. V. parodė, kad kaltinamasis į jos sodybos namą ir svirną įsibrovė sugadindamas langus bei išsukdamas grotas. Kaltinamasis kėsinosi pagrobti jos daiktus, kuriuos ji išvardino ikiteisminio tyrimo metu, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Daiktai jai buvo grąžinti. Kaltinamasis siūlė atlyginti žalą, tačiau ji nesutiko be teismo nuosprendžio.
Iš 2017 m. spalio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – A. V. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), jos teritorija ir tarnybinis automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad tarnybinio automobilio galinėje sėdynėje esančiame tarpe įkištos dvi pirštinės, sodyboje esančios klėties išdaužtas lango stiklas, lauke ir viduje pribyrėję stiklo šukių, ant žemės guli du metaliniai strypai, lango rėme matomi įspaudai, viduje daiktai nesuversti, atidarytas namo langas, vienos dalies suskaldytas stiklas, ant žemės padėtos metalinės grotos, nuo namo už 36 m rasti ir paimti daiktai : siurbliukas, pakuotė su šaldymo maišeliais, 3 purškiamų dažų flakonai, dėžutė su lygintuvu „Clatronic“, elektrinio virdulio padas su laidu, šalia maišelio ant žemės guli elektrinis virdulys, už 20 m rasta gulinti medžiaginė kuprinė, joje yra laužtuvas, dvi vitaminų dėžutės ir dvi dėžutės nuo arbatos ir arbatos pakeliai, kurie paimti ir apžiūrėti (3 t., 66-74, 116-120 b. l.).
Kad kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiosios A. V. sodybos svirną ir namą, iš kur pasikėsino pavogti jos turtą – elektrinį virdulį su kaitinimo pagrindu, dulkių siurblį, lygintuvą, pakuotę su šaldymo maišeliais, dvi dėžutes arbatos, patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai – tai nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl jos pavogto turto vertės nėra, kadangi ji yra reali, jos kaltinamasis iš esmės ir neginčijo. Taip pilnai įrodyta, kad G. B., įsibrovęs į A. V. sodybos svirną ir namą, pasikėsino pagrobti jos minėtą turtą, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Anot kaltinamojo, siekdamas pavogti nukentėjusiosios turtą, jis į namo vidų įėjo pro lango grotas, tačiau jų niekaip negadino, nes jos pačios išsitraukė. Tačiau, tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Pagal nukentėjusiosios A. V. parodymus, iš karto po vagystės atvykusi į savo sodybą, rado išdaužtą namo lango rėmą, suskaldytą stiklą, išlaužtas grotas, dėl ko jau buvo padaryta 200 Eur žala (3 t., 81-83 b. l.). Vėliau vykusios apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad kaltinamasis išlaužė namo lango rėmą, jį apgadino, suskaldė jo stiklą. Lango rėmas buvo sugadintas nepataisomai, todėl dėl rėmo sugadinimo ir stiklo sudaužymo jai buvo padaryta bendra 200 Eur žala. Taip pat po vagystės pastebėjo, kad buvo išimtos lango grotos, svirno lango rėmas ir sudaužytas stiklo paketas, apgadintas lango rėmas, tačiau dėl to šios vagystės metu ji realiai žalos nepatyrė, kadangi minėtas turtas buvo sugadintas dar 2017 m. birželio 30 d. vagystės metu ir jos dar nepakeistas bei nesutvarkytas (2 t., 95-97 b. l.). Kad po G. B. vagystės buvo sugadintas A. V. sodybos namo lango rėmas ir suskaldytas jo stiklas, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei prie protokolo pridėtos fotolentelės iš įvykio vietos. Todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip nuoseklius, dėl esminių aplinkybių sutampančius viso proceso metu, juos kai kuriais atvejais patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Todėl pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi. Taip byloje nustatyta, kad G. B. išėmė svirno lango rėmą ir sudaužė stiklą, išlaužė namo lango rėmą, suskaldė stiklą, išėmė grotas bei tokiais veiksmais įsibrovė į A. V. sodybos namą ir svirną, iš kur kėsinosi pavogti prieš tai minėtus jos daiktus. Nukentėjusioji A. V. parodė, kad po šio nusikaltimo buvo nepataisomai sugadintas namo lango rėmo ir sudaužytas stiklas, šį sugadintą turtą ji įvertino 200 Eur suma. Tokia vertė nelaikytina aiškiai per didele, ji yra reali ir sąžininga. Tokiu būdu yra pilnai įrodyta, kad G. B. sugadino 200 Eur vertės nukentėjusiosios turtą. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
12) Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis
be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad į Ž. P. automobilį pateko pro neužrakintas dureles. Automobilyje, prie perjungimo svirties esančios panelės, paėmė piniginę, kurioje buvo apie 90 Eur, ir dviračiu nuvažiavo. Pavažiavęs pamatė, kad iš piniginės su pinigais paėmė ir maišelį. Maišelio neišmetė, kad kartu neišmestų ir pinigų, nes buvo tamsu. Tą pačią naktį jį sulaikė. Tarnybiniame automobilyje jis iš kišenės išėmė maišelį ir išmetė. Taip pasielgė, nes numanė, kad maišelyje galėjo būti narkotikai, ir kad dėl to jam nebūtų blogiau.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (4 t., 107-121 b. l.).
Liudytojas Ž. P. parodė, kad 2017 m. spalį iš ryto pastebėjo, kad iš jo nerakintame automobilyje, stovėjusio namų kieme, laikomos piniginės buvo pavogti pinigai, iš viso apie 90 Eur. Narkotinių medžiagų jo automobilyje nebuvo.
Iš 2017 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu tarnybiniame automobilyje, ant galinės sėdynės, keleivio pusėje, rastas ir paimtas plastmasinis paketėlis su augalinės kilmės medžiaga (3 t., 66-74 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žalsvos spalvos sausa iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, kurią 2017 m. spalio 29 d. išmetė G. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,154 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje – 8,1 proc. (3 t., 113-114 b. l.).
Iš 2017 m. spalio 29 d. į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros protokolo matyti, kad sulaikius G. B. asmens apžiūros metu rasti ir paimti pinigai – 85 Eur (4 t., 4 b. l.).
Byloje nustatyta, kad po pasikėsinimo pavogti nukentėjusiosios A. V. turtą ir sulaikymo jos sodyboje, kaltinamasis G. B. policijos tarnybiniame automobilyje, ant keleivio pusės galinės sėdynės, išmetė su savimi turėtą plastikinį maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,154 g. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada. Dėl šių bylos faktinių aplinkybių jokių abejonių nėra, jų iš esmės neginčija ir kaltinamasis, todėl jos laikomos nustatytomis.
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Vadinasi, pagal šį straipsnį neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl bet kurios iš jų padarymas, kai nustatyti ir kiti sudėties požymiai, yra pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl tarnybiniame automobilyje G. B. išmesto plastikinio maišelio ir jame esančio turinio – kanapių (antžeminių dalių), kaltinamasis paaiškino, kad jis tiksliai nežinojo, kas jame buvo, tačiau numanė, jog tai galimai narkotinė medžiaga, dėl to sulaikytas bandė ja atsikratyti. Kaltinamojo supratimą apie su savimi laikytų medžiagų rūšį rodo ir jo paties veiksmai – kad jis maišelį išmetė policijos tarnybiniame automobilyje. Kaltinamasis tokį savo poelgį aiškino siekiu išvengti galimos atsakomybės dėl šio maišelio laikymo su savimi.
Tačiau, byloje nepasitvirtino, kad kaltinamasis G. B. minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai įgijo neaiškiomis aplinkybėmis. Visų pirma, pažymėtina, kad vienos iš BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas, kaip antai, narkotinių medžiagų neteisėtas laikymas, savaime nereiškia, kad kaltininkas šias medžiagas taip pat gamino, perdirbo, įgijo, gabeno ar siuntė. Kaip minėta, kiekviena iš kaltinamajam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį inkriminuojamų veikų turi būti įrodyta, t. y. turi būti aiškus jos padarymo laikas, vieta, kitos aplinkybės. Šiuo gi atveju, kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis pinigus ir plastikinį maišelį su kanapėmis pavogė iš Ž. P. automobilyje buvusios piniginės. Tuo tarpu, liudytojas Ž. P. parodė, kad jis piniginėje nelaikė jokių narkotinių medžiagų ir iš jo kaltinamasis pavogė tik pinigus. Taigi, iš skirtingų įrodymų šaltinių buvo gauta skirtinga informacija. Pagal teismų praktiką, tokioje situacijoje sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Beje, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tačiau, be minėtų kaltinamojo ir liudytojo parodymų, byloje daugiau nėra jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą patikimesniais laikyti vieną iš jų. Juolab, kad kaltinamasis savo pozicijos dėl maišelio su kanapėmis vagystės iš Ž. P. piniginės laikėsi nuo pat tyrimo pradžios. Ir, kas svarbiausia, šie jo parodymai nėra niekaip paneigti, beje, ir nepatvirtinti kitais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių G. B. narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo faktą – laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes. Kaip minėta, preziumuoti narkotinių medžiagų įgijimo faktą tolesniu tokių medžiagų laikymu, negalima. Todėl, be paties kaltinamojo G. B. ir jiems prieštaraujančių liudytojo Ž. P. parodymų nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kurie galėtų tiesiogiai patvirtinti, kokiomis aplinkybėmis G. B. galimai įgijo (ir ar išvis įgijo) kanapes, ši jo veika nėra įrodyta. Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą grįsti, asmens kaltė gali būti konstatuota, jeigu ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Dėl šių priežasčių, kaip neįrodyta, iš kaltinimo šalintina G. B. inkriminuojama veika – narkotinių medžiagų neteisėtas įgijimas.
Tačiau, kaip jau minėta, policijos tarnybiniame automobilyje rastų medžiagų rūšis, kiekis, koncentracija įrodyta specialisto išvada įrodyta, kad jas neteisėtai laikė būtent kaltinamasis G. B. Todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
13) Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis
(BK 253 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis G. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad ginklus įsigijo, kai tam dar nereikėjo leidimo, išskyrus iš dėdės kaip palikimą gautą savos gamybos mažo kalibro ginklą. Pistoletas neveikė. Prižiūrėjo sodybą, todėl jam buvo reikalingas ginklas. 2015 m. jį sumušė į prižiūrimą sodybą įsibrovę penki asmenys. Tada ginklus jau turėjo, tačiau jų nenaudojo. Dėl savigynos vieną ginklą vežiojosi ir automobilyje. Po to nusprendė gauti ginklų laikymui leidimą. Leidimą išdavė (duomenys neskelbtini). Išduodant leidimą, jis nesakė apie turimus ginklus, apie tai jo nebuvo klausiama, taip pat niekas jo neinformavo, kad reikia turimus ginklus registruoti, jokių kursų nebuvo. Jis tuomet galvojo, kad užtenka tik leidimo. Tik parduotuvėje jam sakė, kad jei jis įsigys naują ginklą, jam bus reikalingas leidimas.
Liudytoja R. A. parodė, kad gyvena kartu su G. B. saugomoje sodyboje. Apie G. B. turimus ginklus sužinojo, kai buvo daroma krata.
Specialistas Žydrūnas Navickas paaiškino, kad dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti tik iš dalies, nes negali šaudyti numatytu režimu. Jam yra pakeistas skiltuvas, nuleistukas nefunkcionuoja dėl išdilimo ir nusidėvėjimo, todėl norint, kad iššautų, reikia papildomai atlenkti gaiduką. Skiltuvas yra pagamintas ne tokių matmenų, koks turėtų būti, o kai kurios detalės yra išdilusios.
Specialistė Jurgita Uždavinienė paaiškino, kad asmenys, kurie iki 2011 m. kovo 1 d. įsigijo ir laikė dujinius ginklus, iki 2014 m. liepos 1 d. privalėjo gauti leidimą laikyti (nešioti) šiuos ginklus, atnešti juos į policijos įstaigą ir užregistruoti. Iki 2014 m. liepos 1 d. dujinius ginklus buvo galima įsigyti be leidimo. Tačiau asmenys turėjo dujinius ginklus legalizuoti nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Šiuo laikotarpiu kaltinamasis turėjo gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, turimus ginklus atnešti į policijos įstaigą, juos užregistruoti ir taip legalizuoti ginklų laikymą. To nepadaręs, jis ginklus laikė nelegaliai nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 4 d. G. B. neterminuotą leidimą laikyti ir nešiotis C kategorijos ginklus gavo tik 2016 m. kovo 4 d. Nuo šios datos su leidimu kaltinamasis turi teisę įsigyti ginklus parduotuvėje. Pagal duomenų bazes kaltinamasis neturi įsigijęs ginklų pagal leidimą. Kaltinamojo ginklai nėra įregistruoti, ką jis taip pat turėjo padaryti. Jis registruoti ginklus galėjo nuo 2016 m.
Iš 2017 m. spalio 29 d. kratos protokolo matyti, kad 2017 m. spalio 29 d. kratos metu G. B. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintelėje, rasta rudos spalvos dėžutė, kurioje yra pistoletas ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje yra 3 šoviniai, popierinė dėžutė, kurioje yra plastikinis užspaudžiamas maišelis, kuriame yra 2 šoviniai, raudona plastikinė dėžutė, kurioje yra 3 mažo kalibro šoviniai, ir savadarbis pistoletas. Garaže stovinčiame automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po priekine sėdyne rastas revolveris „ME 38 Compact 9 mm“ su 5 šoviniais, kurie paimti ir apžiūrėti (3 t., 130-147 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktas pirmas ginklas yra savadarbiu būdu pagamintas lygiavamzdis šaunamasis ginklas pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; antras ginklas – pramoninės gamybos .35-o (9mm) kalibro dujinis pistoletas ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) su savadarbiu skiltuvu, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.) dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; trečias ginklas – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris ME 38 Compakct Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais, garsiniais, 35-o kalibro dujiniais, garsiniais ir šoviniais (,35 GR) su pasklindančiu šratų užtaisu, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pirmas ir trečias ginklai yra tinkami šaudyti, antras ginklas, pateiktoje būklėje, yra iš dalies tinkamas šaudyti atlikus šiuos veiksmus – užtaisius ginklą šoviniu, ginklo gaiduką atlenkiant pirštu ir staigiai atleidžiant; trys šoviniai yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujiniai (CS) ir vienas garsinis šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos ginklams; penki pramoninės gamybos .380-o kalibro (9mm) ME GUM revolveriniai šoviniai su gumine kulka, skirti šaudyti revolveriams, skirtiems šaudyti guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija neviršija 7,5 J, kurie priskiriami prie C kategorijos šaudmenų; trys šoviniai yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (,22 LR) žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams ginklams, jie skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams; du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai (PV) šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių revolverių, skirti šaunamiesiems C kategorijos (dujiniams revolveriams) ginklams (3 t., 158-164 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. kovo 4 d. G. B. išduotas neterminuotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus, suteikiantis jam teisę įsigyti ir laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, pneumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus. G. B. vardu registruotų ginklų nėra (4 t., 194-198 b. l.).
Kaip matyti iš kaltinamojo G. B. parodymų, jis pripažino įgijęs ir laikęs kaltinime nurodytus 3 šaunamuosius ginklus ir 13 šaudmenų, parodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis juos įgijo bei laikė. Kratos kaltinamojo gyvenamosiose patalpose metu buvo surasti minėti ginklai ir šaudmenys. Atlikus šių daiktų tyrimą, nustatyta, kad vieno iš kaltinamojo įgytų ir laikytų ginklų – savadarbiu būdu pagaminto lygiavamzdžio šaunamojo ginklo, civilinė apyvarta yra draudžiama (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat iš specialisto išvados matyti, kad kiti du kaltinamojo įgyti ir laikyti ginklai – tai dujinis pistoletas ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinis revolveris ME 38 Compakct Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskiriami C kategorijos ginklams, o pas G. B. rasti šoviniai yra šaudmenys – dalis jų skirti B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kita dalis – C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tokias bylos faktines aplinkybes patvirtina jau minėti kaltinamojo parodymai, kratos protokolo duomenys, specialisto išvada, specialistų paaiškinimai teismo posėdyje. Dėl šių aplinkybių abejonių nėra, jų iš esmės neginčijo ir kaltinamasis, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau neaptarinėjamos.
Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į Įstatymą, kuriuo būtina vadovautis sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.
Nors, anot kaltinamojo, jis turėjo leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, tačiau nežinojo apie pareigą juos registruoti, tai jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Bylos duomenimis, 2016 m. kovo 4 d. G. B. iš tikrųjų buvo išduotas neterminuotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Tačiau, pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, civilinėje apyvartoje yra draudžiami bet kokie savadarbiai ginklai. Taip pat iš specialisto išvados matyti, kad kratos pas G. B. metu rasti trys pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (,22 LR) žiedinio įskėlimo šoviniai yra skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. O kaip matyti iš bylos, kaltinamasis išvis nėra gavęs leidimo laikyti (nešiotis) B kategorijos ginklą, kuris suteiktų jam teisę įgyti ir šaudmenis tokiam ginklui. Todėl kaltinamojo veika – savadarbiu būdu pagaminto lygiavamzdžio šaunamojo ginklo bei 3 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (,22 LR) žiedinio įskėlimo šovinių įgijimas 2006 m. ir laikymas iki 2017 m. spalio 29 d. bet kuriuo atveju yra neteisėtas bei užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Toliau, 2010 m. lapkričio 18 d. įstatyme Nr. XI-1146 (Žin., 2010, Nr. 142-7261; Žin., 2012, Nr. 81-4222; Žin., 2013, Nr. 140-7088) nustatyta, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo (t. y. iki 2011 m. kovo 1 d.) turėjo Įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų (tarp jų – dujinių pistoletų (revolverių), privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Nurodyti asmenys iki nustatyto termino pabaigos (2014 m. liepos 1 d.) turėjo teisę laikyti Įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Teisiamajame posėdyje specialistė J. Uždavinienė išsamiau nurodė dujinių ginklų ir revolverių legalizavimo tvarką laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Ji paaiškino, kad asmenys, kurie iki 2011 m. kovo 1 d. įsigijo ir laikė dujinius ginklus, iki 2014 m. liepos 1 d. privalėjo gauti leidimą laikyti (nešioti) šiuos ginklus, atnešti juos į policijos įstaigą ir užregistruoti, taip ginklų laikymas buvo legalizuojamas. Šioje byloje, pagal paties kaltinamojo parodymus, nustatyta, kad jis šaunamuosius ginklus – dujinį pistoletą ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinį revolverį ME 38 Compakct Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo dar 2010 m. Vadovaujantis prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, jis šiuos šaunamuosius ginklus turėjo teisę be leidimo laikyti ir nešiotis iki 2014 m. liepos 1 d. Visgi, nuo šios datos jis privalėjo gauti leidimą šiuos ginklus laikyti (nešiotis), po to ginklus užregistruoti policijos įstaigoje, taip legalizuojant jų laikymą. Jam to nepadarius, jo minėtų šaunamųjų ginklų laikymas yra neteisėtas nuo 2014 m. liepos 2 d.
Ir priešingai kaltinamojo įsitikinimui, leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus gavimas nedaro šios jo veikos teisėta. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 10 dalimi, fiziniams asmenims gali būti išduodamas vienas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Šiame leidime nurodoma, kokius ginklus asmuo gali laikyti, kokius – nešiotis. Dėl šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų ginklų (tarp jų – dujiniai pistoletai (revolveriai) gali būti išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Išduodant šioje dalyje nurodytus leidimus, ginklų identifikaciniai duomenys į leidimus neįrašomi. Be to, leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir šaudmenis turimiems ginklams bei leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų (Įstatymo 5 ir 9 punktai). Kaip minėta, G. B. neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) leidime išvardintus ginklus gavo 2016 m. kovo 4 d. Vadinasi, nuo 2016 m. kovo 4 d. jam buvo suteikta teisė laikyti (nešiotis) dujinius ginklus. Nepaisant to, jo veika – minėtų dujinio pistoleto ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinio revolverio ME 38 Compakct Nr. (duomenys neskelbtini) laikymas, yra neteisėta. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. O vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Taisyklių dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės (toliau – Taisyklės) 39 punktu, įsigytą ar padovanotą ginklą asmuo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ginklo įsigijimo ar nuo padovanojimo dokumento gavimo dienos privalo įregistruoti teritorinėje policijos įstaigoje, išdavusioje leidimą įsigyti ginklą. Šiuo gi atveju, net ir gavęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, G. B. dujinio pistoleto ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinio revolverio ME 38 Compakct Nr. (duomenys neskelbtini) Taisyklėse nustatyta tvarka neįregistravo. Tai patvirtina 2017 m. lapkričio 14 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad G. B. vardu registruotų ginklų nėra (4 t., 197-198 b. l.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pats savaime neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus turėjimas nuo 2016 m. kovo 4 d. jam nesuteikė teisės laikyti teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotus dujinį pistoletą ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinį revolverį ME 38 Compakct Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, G. B. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog dujinius ginklus jis neteisėtai laikė nuo 2014 m. liepos 2 d.
Iš balistinio tyrimo išvados bei specialisto Ž. Navicko paaiškinimų matyti, jog pateiktas ginklas – pramoninės gamybos .35-o (9mm) kalibro dujinis pistoletas ME 9 mod.Para Nr. (duomenys neskelbtini) su savadarbiu skiltuvu, yra iš dalies tinkamas šaudyti dėl pakeisto netinkamų matmenų skiltuvo bei nuleistuko išdilimo ir nusidėvėjimo. Tačiau tai tik rodo mažesnį veikos pavojingumą, kas yra reikšminga bausmės skyrimui, o ne veikos baudžiamumui, kadangi atlikus specialisto išvadoje nurodytus veiksmus – užtaisius ginklą šoviniu, ginklo gaiduką atlenkiant pirštu ir staigiai atleidžiant, ginklu šaudyti iš esmės galima.
Kaltinamojo G. B. parodymai, kad jis galvojo, jog gavus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jam nebereikia jų registruoti, atmetami. Teisminėje praktikoje galioja taisyklė, jog veikos legalizavimas yra kaltininko rūpestis. Kaltinamasis yra suaugęs, gyvenimo patirties turintis žmogus, todėl jis turėjo suprasti, kad tokių visuomenei grėsmę keliančių daiktų kaip šaunamųjų ginklų bei šaudmenų laikymas yra valstybės griežtai reguliuojama sritis. Juolab, apie naujai įsigaliosiančias taisykles visuomenė buvo plačiai informuojama, o ir įstatymo leidėjas nustatė netrumpą pereinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., ir tvarką, leidžiančią asmeniui per šį laikotarpį įteisinti ginklo laikymą, t. y. gauti leidimą ginklo laikymui. Iš viso to, darytina neabejotina išvada, kad G. B. suvokė, jog laiko šaudmenis ir ginklus neteisėtai ir tai veikė tiesiogine tyčia. Ši jo veika, pagal jo neteisėtai laikytų šaunamųjų ginklų skaičių, teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
CIVILINIAI IEŠKINIAI
Šioje byloje civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti pareiškė nukentėjusieji D. K., R. A., A. A. ir Š. K., A. K., A. V. ir A. A.. Nukentėjusiosios A. A. ir A. V. civiliniais ieškiniais prašo priteisti joms ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji D. K. prašė atlyginti turtinę žalą dėl G. B. pagrobtų daiktų bei sugadinto turto. Šią žalą ji įvertino 694 Eur suma, iš kurios dalį – 329,25 Eur atlygino draudimo bendrovė. Todėl ji prašė iš kaltinamojo jai priteisti likusią – 334 Eur sumą, turtinei žalai atlyginti (1 t., 39-40, 51 b. l.; 5 t., 116 b. l.). Kaip jau byloje nustatyta, įvykio metu G. B. pavogė 344 Eur vertės ir sugadino 150 Eur vertės turtą, t. y. iš viso jo nukentėjusiajai padaryta turtinė žala sudaro 494 Eur sumą. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad G. B. per kelis kartus nukentėjusiajai D. K. pervedė 185 Eur turtinei žalai atlyginti (5 t., 39, 40, 91, 93 b. l.). Įvertinus tai, matyti, kad nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė žala yra pilnai atlyginta, todėl jos civilinis ieškinys atmetamas.
Nukentėjusysis R. A. prašė atlyginti turtinę žalą už pavogtus ir jam tyrimo metu negrąžintus daiktus – 2 iešmus, bendros 3,34 Eur vertės, 3 vaizdo stebėjimo kamerų imitacijas, bendros 30 Eur vertės, pripučiamą čiužinį, 35 Eur vertės, elektrinį šlifuoklį, 50 Eur vertės, fotelį, 50 Eur vertės, garsinės signalizacijos garsiakalbį, 50 Eur vertės, bei sugadintą turtą – dėl nutraukto ir sugadinto garsinės signalizacijos laido ir dėl to taip pat sugadinto signalizacijos pulto, bendros 100 Eur vertės, bei naujos signalizacijos įvedimas jam kainuos 100 Eur, t. y. iš viso 418,34 Eur. Byloje nustatyta, kad po vagystės minėti G. B. pavogti daiktai nukentėjusiajam R. A. nebuvo grąžinti, įvykio metu kaltinamasis nutraukė garsinės signalizacijos laidą, dėl ko buvo sugadintas signalizacijos pultas bei nukentėjusysis turės įsivesti naują signalizaciją. Įvertinus tai, nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinė žala buvo padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo G. B. veiksmais. Ir kadangi nuketėjusiojo prašoma atlyginti suma laikytina proporcinga bei teisinga dėl nusikaltimo kilusioms pasekmėms, ginčo dėl jos nėra, todėl šis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajam R. A. priteistina 418,34 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusieji A. A. ir Š. K. prašė atlyginti turtinę žalą už G. B. sugadintas jų sodybos namo plastikines duris, šią žalą jie įvertino 315 Eur suma (5 t., 87-90 b. l.). Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiųjų A. A. ir Š. K. sodybos namo lauko plastikinės durys buvo sugadintos nepataisomai, tokios naujos durys jiems kainuos 315 Eur. Tokiu būdu, dėl G. B. vagysčių nukentėjusieji patyrė 315 Eur turtinę žalą. Ši žala pagrįsta bylos įrodymais, todėl priteistina iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiesiems A. A. ir Š. K., kadangi padaryta jo neteisėtais tyčiniais veiksmais.
Nukentėjusysis A. K. prašė atlyginti turtinę žalą už G. B. pavogtus ir jam negrąžintus benzininę krūmapjovę, benzininį pjūklą ir dušo galvutę bei sugadintą turtą. Jis pareiškė ieškinį 1645 Eur sumai (2 t., 52-53, 59 b. l.). Šis jo ieškinys tenkinamas iš dalies. Kaip jau byloje nustatyta, G. B. pagrobto benzininės krūmapjovės ir benzininio pjūklo vertė – po 500 Eur, dušo galvutės – 5 Eur, t. y. dėl to nukentėjusysis iš viso patyrė 1005 Eur turtinę žalą. Iš nukentėjusiojo A. K. paaiškinimų matyti, kad dėl G. B. vagysčių buvo sugadintas 80 Eur vertės jo turtas – durys, tačiau jų pakeisti naujomis jam neprireikė ir jų remontas jam kainavo iš viso 60 Eur. Todėl, iš kaltinamojo G. B. jam priteisiama 1065 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji A. V. prašė atlyginti turtinę žalą už G. B. pavogtus ir jai negrąžintus daiktus, kurių bendra vertė – 295 Eur, bei sugadintą turtą, kurio bendra vertė – 920 Eur, ir jo remonto išlaidas – 200 Eur, t. y. iš viso ji prašė iš kaltinamojo jai priteisti 1415 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., 95-97, 110 b. l.). Kaip jau byloje nustatyta, abiejų vagysčių metu G. B. pavogė 295 Eur vertės nukentėjusiosios turtą ir šis turtas jai nebuvo grąžintas, todėl ji patyrė ir tokio pat dydžio turtinę žalą. Byloje nustatyta ir tai, kad G. B. nepataisomai sugadino 1120 Eur vertės jos turtą. Tokiu būdu, dėl G. B. vagysčių ir turto sugadinimo jų metu nukentėjusieji patyrė iš viso 1415 Eur turtinę žalą. Ši žala pagrįsta bylos įrodymais, todėl priteistina iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajai A. V., kadangi padaryta jo neteisėtais tyčiniais veiksmais.
Nukentėjusioji A. A. prašė atlyginti 1456,36 Eur turtinę žalą už G. B. pavogtus ir jai negrąžintus daiktus, sugadintą turtą bei jos patirtas išlaidas už vykimą į apklausą policijos komisariate (3 t., 26-28, 43 b. l.). Šis jos ieškinys tenkinamas iš dalies. Kaip byloje nustatyta, G. B. iš nukentėjusiosios A. A. abiejų vagysčių metu pavogė iš viso 80,36 Eur turtą bei sugadino 1290 Eur vertės jos turtą. Iš nukentėjusiosios parodymų, rašytinių bylos įrodymų matyti, kad tyrimo metu A. A. buvo grąžintas peilių komplektas su 3 peiliais bei žirklėmis, kiti 2 komplekte buvę peiliai jai nebuvo grąžinti ir ji juos įvertino 4 Eur suma. Visą komplektą nukentėjusioji įvertino 20 Eur. Be to, pagal nukentėjusiosios parodymus, dėl apklausos ji vyko į policijos komisariatą ir patyrė 20 Eur išlaidas. Iš viso to matyti, kad A. A. dėl G. B. vagysčių patyrė 64,36 Eur turinę žalą už pavogtą ir jai negrąžintą turtą, 1290 Eur turtinę žalą už vagysčių metu sugadintą turtą, kadangi šį turtą jis sugadino nepataisomai, bei 20 Eur išlaidas už vykimą į apklausą policijos komisariate, t. y. iš viso A. A. dėl kaltinamojo vagysčių patyrė 1374,36 Eur turinę žalą. Bylos duomenimis, G. B. nukentėjusiajai atlygino dalį žalos – 105 Eur (5 t., 41, 92, 94 b. l.), todėl likusi nukentėjusiajai neatlyginta turtinė žala – 1269,36 Eur. Ši žala pagrįsta bylos įrodymais, todėl priteistina iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajai A. A..
Taip pat nukentėjusiosios A. V. ir A. A. civiliniais ieškiniais prašo joms iš kaltinamojo priteisti atitinkamai 200 Eur ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., 110 b. l.; 3 t., 43 b. l.). Pagal nukentėjusiųjų parodymus, dėl kaltinamojo vagysčių jos patyrė stresą, nesaugumo jausmą. Šie jų ieškiniai tenkinami iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, įvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šie kriterijai yra: neturtinės žalos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Svarbiausiomis vertybėmis pripažįstamos asmens gyvybė, sveikata. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Be to teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, taip pat turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (proporcingumo principas). Bendriausia prasme svarbu užtikrinti, kad atsakingiems asmenims nebūtų uždėta pernelyg didelė našta priteisiant akivaizdžiai nepakeliamą žalos atlyginimą bei nebūtų pažeistos nukentėjusiųjų teisės į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą.
Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, G. B. nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti nukentėjusiųjų interesai – pavogtas ir sugadintas jų turtas, tai padaryta kelis kartus. G. B. dalį turtinės žalos atlygino nukentėjusiajai A. A. Akivaizdu, kad tokios nusikalstamos veikos nukentėjusiosioms sukėlė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus ir stresą, nesaugumo jausmą dėl savo nuosavybės. Kita vertus, be jų pačių parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nukentėjusiųjų reakcija į vagystes iš jų patalpų buvo itin stipri bei ilgalaikė. Kaltinamasis G. B. yra darbingas, dirba, turi sugyventinę ir du vaikus. Įvertinus visus šiuos duomenis, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, A. V. ir A. A. priteisiama mažesnė, nei jų prašoma, o būtent po 100 Eur dydžio neturtinė žala.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 55, 61 straipsniuose.
Kaltinamasis G. B. padarė 1 sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis), 10 apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis), 4 nesunkius nusikaltimus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir 2 baudžiamuosius nusižengimus (BK 187 straipsnio 3 dalis ir 259 straipsnio 2 dalis) bei pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos yra tyčinės, didžioji dalis jų padarytos siekiant savanaudiškų tikslų. Šias veikas kaltinamasis darė sistemingai, dauguma jų padarytos laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2017 m. spalio 29 d. Kaltinamasis atlygino santykinai nedidelę dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, tačiau tai darė savo noru, taip siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veikų pasekmes.
G. B. yra pilnametis, pakaltinamas, turi sugyventinę ir du vaikus, pagal verslo liudijimą dirba sargu (6 t., 50-51 b. l.). Jis neteistas (jo teistumas išnykęs) (4 t., 150 b. l.), baustas administracine tvarka, dalis jo padarytų administracinių teisės pažeidimų yra šiurkštūs – vairavimas neblaiviam, neturint tam teisės (4 t., 158-160 b. l.). Iš seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad gyventojų nusiskundimų dėl jo elgesio nebuvo gauta (4 t., 163 b. l.). Daugiau kaltinamojo G. B. asmenybę apibūdinančių duomenų byloje nėra. Be viso to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusieji byloje neišreiškė savo pozicijos dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, sprendžiant iš jų parodymų turinio, dauguma jų yra suinteresuoti kuo greitesniu padarytos žalos atlyginimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nustatytos tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Todėl, įvertinus visa tai, už baudžiamuosius nusižengimus G. B. baudžiamas arešto bausmėmis, o už nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmėmis. Šių bausmių dydis, įvertinus virš išdėstytas aplinkybes, jam nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parinktinas ne didesnis nei jų vidurkis, numatytas baudžiamajame įstatyme.
Be visų virš paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, skirdamas G. B. bausmę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad pas jį rastas dujinis pistoletas yra iš dalies tinkamas šaudyti, nes yra apsunkintas jo panaudojimas dėl pakeisto netinkamų matmenų skiltuvo bei nuleistuko išdilimo ir nusidėvėjimo, kas rodo šios veikos mažesnį pavojingumą. Be to, G. B. šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo pakankamai seniai, prieš maždaug 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį jis šiuos ginklus panaudojo nusikalstamoms veikoms daryti ar perdavė kitų asmenų žinion. Šaunamieji ginklai nebuvo slepiami, juos kratos metu rado policijos pareigūnai. Šiuo konkrečiu nusikaltimu nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir tai šioje byloje laikytina išimtinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, labai svarbus ir kaltinamojo asmenybės įvertinimas. Iš esmės G. B. nėra charakterizuojamas išimtinai neigiamai – kaip minėta, nors jis baustas administracine tvarka, tačiau neteistas, turi sugyventinę, su kuria augina du vaikus, dirba pagal verslo liudijimą, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija nėra gavusi. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. B. už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų neteisėtą įgijimą ir laikymą paskyrus net ir minimalią BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – 4 metus, tai prieštarautų teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant G. B. švelnesnę negu BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą 2 metams.
Paskirtos bausmės bendrinamos, visų pirma, jas apimant, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (epizoduose dėl vagysčių įsibraunant į patalpas ir taip apgadinant nukentėjusiųjų turtą) bei skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį), bei po to šias bausmes iš dalies sudedant.
Įvertinus G. B. asmenybę, taip pat siekiant užtikrinti iš jo nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingas ir todėl galės dirbti bei šią žalą atlyginti, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikalstamų veikų darymo metu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), šios bausmės vykdymas jam atidedamas, skiriant tokius įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Kaltinamajam G. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kadangi šiuo atveju kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš jo teisinės pagalbos išlaidos neišieškomos, tam pagrindo nėra.
Kitokių proceso išlaidų byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti :
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už D. K. turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už D. K. ir L. K. turto sugadinimą) – areštu 15 parų;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už R. A. turto vagystę 2017 m. balandį) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. K. turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. K. turto vagystę 2017 m. gegužės 12 d.) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. V. turto vagystę 2017 m. birželį) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už A. V. turto sugadinimą 2017 m. birželį) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už R. A. turto vagystę 2017 m. rugpjūtį) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. K. turto vagystę 2017 m. rugsėjį) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. A. turto vagystę 2017 m. spalio pradžioje) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. turto vagystę 2017 m. spalį) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už A. A. ir Š. K. turto sugadinimą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. A. turto vagystę 2017 m. spalio pabaigoje) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už A. A. turto sugadinimą 2017 m. spalio pabaigoje) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti A. V. turtą 2017 m. spalio 29 d.) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už A. V. turto sugadinimą 2017 m. spalio 29 d.) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 15 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, o po to – jas iš dalies sudedant, paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. spalio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d.
Taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu : 1) dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems R. A. – 418,34 Eur, A. A. ir Š. K. – 315 Eur, A. K. – 1065 Eur, A. V. – 1415 Eur, A. A. – 1269,36 Eur.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, taikyti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti. Byloje esančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. B..
Iš G. B. priteisti :
- R. A. 418,34 Eur turtinei žalai atlyginti;
- A. A. ir Š. K. 315 Eur turtinei žalai atlyginti;
- A. K. 1065 Eur turtinei žalai atlyginti;
- A. V. 1415 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti;
- A. A. 1269,36 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį atmesti.
Prie bylos esančius daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus :
- pirštines, kuprinę, laužtuvą, megztą kepurę su iškirptomis skylėmis, žibintuvėlį, medinę dėžę, kartoninę dėžutę, raudonos spalvos dėžutę – sunaikinti;
- savadarbiu būdu pagamintą lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pramoninės gamybos .35-o (9mm) kalibro dujinį pistoletą ME 9mod. Para Nr. (duomenys neskelbtini) su savadarbiu skiltuvu, su dėklu, pramoninės gamybos 9mm kalibro dujinį revolverį ME 38 Compact, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
- byloje esančias CD laikmenas, vokus su rankų pėdsakais, plastikiniu paketu ir tuščiu plastikiniu maišeliu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėjas Valdas Meidus