Civilinė byla Nr. e2-220-424-2021 m.

Teisminio proceso  Nr. 2-48-3-01112-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1;

(S)

VILNIAUS REGIUONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2021 m. gegužės 7 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant ieškovei J. A., jos atstovei adv. V. Č.

atsakovams V. D., S. Z., R. M. atsakovų atstovui adv. D. F.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams V. D., G. D., O. D., V. D., S. Z., R. M. ir atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

n u s t a t ė:

ieškovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). tvarką, pagal 2019-12-04 UAB „Vilniaus matininkas“ parengtą žemės sklypo planą nustatant, kad atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A; ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C; atsakovai ir ieškovė žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B ir D.

Ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,4 ha žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sklype stovi 4 butų gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Kiekvieno buto savininkams priklauso po ¼ dalį žemės sklypo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta ir ji nori, kad būtų nustatyta jos naudojama žemės sklypo dalis. Plane pažymėta indeksu C žemės sklypo dalis - 678 kv.m ir 160 kv.m iš viso 838 kv.m priskirtini ieškovei, nes 678 kv.m plote toje vietoje yra jos butas ir malkinė, o 160 kv. m dalyje stovi jos dalis garažo ir priestatas. Sklypo dalis suformuota aplink ieškovei priklausančius statinius.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė naudojimosi sklypu tvarką nustatyti pagal 2020-07-28 UAB „Sanora“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą ir atsakovų naudojimui paskirti 1749 kv.m sklypo dalį pažymėtą indeksu A, ieškovei – 637 kv.m. dalį, pažymėtą indeksu C, o bendram naudojimui paskirti 1455 kv.m. sklypo dalį, pažymėtą indeksu B. Nurodė, kad atsakovų manymu tokia naudojimosi tvarka labiausiai atitinka šalių interesus: atsakovų naudojimui priskirtinoje žemės sklypo dalyje stovi S. Z. ir V. D. pagalbiniai statiniai, šią sklypo dalį atsakovai šienaudavo ir prižiūrėdavo, stovi gyvenamojo namo dalis, kurioje yra atsakovų butai. Bendram naudojimui priskirtinoje sklypo dalyje yra nustatytas servitutas ir atsakovai, jei būtų nustatyta ieškovės siūloma tvarka, negalėtų patekti prie savo butų iš fasadinės namo pusės, kadangi priešingai, nei nurodė ieškovė, žemės sklypo dalis, pažymėta taškais 13, 14, 65, 66 yra ne privažiavimas prie namo, bet laiptai į namo rūsį. Todėl patekimas prie vandens ir nuotekų tinklų šulinių, kurie yra pietinėje namo pusėje ties ieškovės ir atsakovo V. D. butais, patekti nebūtų galima. Ieškovė savo asmeniniam naudojimui priskiria ir kelio servituto dalį, taip keisdama kelio servitutą. Ieškovės asmeniniam naudojimui priskiriama žemės sklypo dalis besiribojanti su kitu ieškovei priklausančiu žemės sklypu.

 Ieškovė nesutikdama su priešieškiniu nurodė, kad patenkinus priešieškinį, ji netektų jokio privatumo, nes tiek jai priklausanti gyvenamojo namo dalis, tiek kiti jos statiniai būtų bendro naudojimo žemėje. Kanalizacijos šulinių aptarnavimas nėra kasdienis poreikis, o esant reikalui ar ištikus avarijai, ji nedarytų kliūčių patekti prie šių šulinių per jos naudojamą sklypo dalį, nes šių šulinių tinkamu funkcionavimu ji taip pat yra suinteresuota. Nuo laiptų į rūsį iki kito sklypo ribos yra virš 1,5 m, todėl atsakovai gali patekti ir prie kanalizacijos šulinių ir prie jiems priklausančios namo dalies fasado.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,4 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei, atsakovams S. Z. ir R. M. priklauso po ¼ dalį šio žemės sklypo, o dar viena ¼ dalis šio sklypo priklauso atsakovui V. D. kartu su I. D. mirusios, 2020-04-14, įpėdiniais G. D., O. D., V. D..   

Šalys gyvena keturių butų gyvenamajame name, kuriame kiekvienas butas turi atskirą įėjimą. Ieškovės butas Nr. 4 yra kraštinis iš vakarinės namo pusės. Žemės sklype yra pagalbiniai ūkio statiniai. Dėl šių statinių nuosavybės ir naudojimo ginčo tarp šalių nėra. Šalys pripažino, kad ieškovei priklauso malkinė UAB „Vilniaus matininkas“ parengtame plane pažymėta taškais 39,40,10; garažo dalis su priestatu, pažymėta taškais 48,34,65,64,35 bei dalis viralinės, pažymėtos 36,37,38. Sklype 2009-01-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.-3-1119-(79) nustatytas 0,03 ha ploto kelio servitutas. Ieškovė siekia asmeniniam naudojimui turėti sklypo dalį, esančią po jai priklausančiais statiniais ir aplink juos, bendram šalių naudojimui paliekant teritoriją pravažiavimui ir automobilių statymui. Šalys pripažino, kad pietinėje sklypo dalyje prie gyvenamojo namo yra įrengti kanalizacijos šuliniai, kurių aptarnavimui reikalingas patekimas prie jų transporto priemonėmis. Patekimui prie bendro naudojimo objektų būtų reikalinga ir bendro naudojimo teritorija, tačiau ieškovė tokios teritorijos savo plane nenumato. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad ieškovės nurodytoje bendro naudojimo teritorijoje palei rytinę gyvenamojo namo sieną, pažymėtoje taškais 13,65,66,67 yra 1,1 m pločio laiptai į gyvenamojo namo rūsį ir patekimas į atsakovams priskirtiną 696 kv.m žemės sklypo dalį transporto priemonėmis per šią vietą negalimas. Nors ieškovė nurodė, kad iškilus būtinumui patekti prie šulinių, ji nedarys tam jokių kliūčių, kadangi avarijų likvidavimas šuliniuose atitiktų ir jos interesus, kaip matyti iš daugiabučio namo savininkų bendrijos „Liepa“ narių 2016-06-23 susirinkimo protokolo, dar 2016 metais atsakovai reiškė nepasitenkinimą ieškovės statoma tvora ir buvo keliamas klausimas dėl teritorijos reikalingos kanalizacijos šulinių aptarnavimui, namo tvarkymui. Todėl nustačius ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką be bendro naudojimo teritorijos, reikalingos kanalizacijos šulinių aptarnavimui, būtų ne tik pažeistos atsakovų teisės, net ir iš anksto programuojamas bendrasavininkų konfliktas.

Atsakovų pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš viso neatlaiko jokios kritikos ir vertinama kaip iš esmės pažeidžianti ieškovės teises. CK 4.37 str.1 d. nuosavybės teisę apibrėžia kaip asmens teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą savo nuožiūra ir juo disponuoti. Bendroji nuosavybė nepaneigia savininko teisių. Asmuo, būdamas daikto bendrasavininku, turi visas savininko teisės į jam priklausančią daikto dalį. Todėl nustatant naudojimosi daiktu tvarką tarp bendrasavininkų, ji turi būti nustatyta taip, kad maksimaliai užtikrintų kiekvienos turto dalies savininko teises. Taigi, kiekvieno bendrasavininko naudojimui skiriama turto dalis turi ne tik atitikti jo dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir maksimaliai užtikrinti asmeninio naudojimo teisę. Kilus ginčui, bendram naudojimui turi būti palikta tik ta turto dalis, be kurios bendrasavininkai negalėtų laisvai naudotis savo turto dalimi, o kalbant apie žemės sklypą - ir užtikrinti jame esančių statinių tinkamo naudojimo ir funkcionavimo. Atsakovai, motyvuodami poreikiu patekti prie bendro naudojimo kanalizacijos šulinių, bendram naudojimui priskiria ne tik teritoriją, kuri būtų būtina šiam tikslui, bet ir visą teritoriją prie ieškovės naudojamų statinių ir po jais, tokiu būdu bendro naudojimo žemės sklypo dalį, lyginant su ieškovės siūlymu, padidindami nuo 0,1301 ha iki 0,1455 ha. Koks atsakovų poreikis naudotis žemės sklypo dalimi po ieškovei priklausančia gyvenamojo namo ir garažo dalimis, po malkine, teritorija aplink ieškovės garažo dalį, atsakovai nepaaiškino. Teismo posėdyje atsakovas V. D. tik nurodė, kad nuo vietos, kurioje šalys stato automobilius reikia kasti sniegą į pakalnę palei ieškovės garažo ir priestato sieną, reikia tvarkyti ir žvyruoti automobilių aikštelę ir dėl to ši teritorija turi būti bendro naudojimo. Tačiau tokia mažareikšmė priežastis kaip sniego kasimas, negali būti pagrindu mažinti ieškovės asmeninio naudojimo dalį, neproporcingai didinant bendro naudojimo sklypą. Atsakovai nurodė, kad ieškovė į asmeninio naudojimo žemės sklypo dalį, nurodytą jų plane, galės patekti per kitą jai priklausantį žemės sklypą arba per valstybine žeme einantį kelią iš kitos sklypo pusės pagal taškus 2 ir 3. Iš ieškovės pateikto sklypo plano su gretimybėmis ir VĮ Registrų centras pažymos apie gretimų sklypų savininkus matyti, kad su ieškovei siūloma sklypo dalimi ribojasi ne ieškovės, bet atsakovo R. M. sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, gretimų žemės sklypų nuosavybė nėra teisiškai reikšminga, nes sprendžiama ne dėl asmens naudojimosi jam priklausančiu turtu, bet dėl konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirstymo tarp jo bendasavininkų. Laikantis atsakovų logikos dėl galimybės patekti į savo sklypo dalį per kitus sklypus, atsakovai neturėtų kelti klausimo ir dėl patekimo prie kanalizacijos šulinių, nes būtent ginčo vietoje, ties laiptais į rūsį, su ginčo sklypu ribojasi atsakovo R. M. sklypas kadastrinis Nr. 7907/0001:0191. Kelio servitutas yra daiktinė teisė, suteikianti viešpataujančio daikto savininkui teisę naudoti tarnaujanti daiktą( šiuo atveju – ginčo sklypą). Nors šalys negalėjo paaiškinti, kas yra sklype esančio kelio servituto viešpataujantis daiktas, servituto klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Servitutas yra, jis nepanaikintas ir neginčijamas. Todėl atsakovai neturi pagrindo teigti, kad ieškovė, prašydama nustatyti jos naudojamą sklypo dalį, keičia servitutą

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškinys ir priešieškinis atmetami.

 Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas ( CPK 93 str.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 262 str. 2 d., 270 str. str., teismas,

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                     Ramunė Valiulytė