Civilinė byla Nr. 2A-889-510/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė
21.4.3.; 75.4.2.; 121.21.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo A. M. ir trečiojo asmens I. M. atstovei advokatei I.Leketienei, atsakovei V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-470/2009 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui A. M., tretiesiems asmenims I. M., notarei N. L. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 2-4), kuriame prašė nutraukti jo ir atsakovės V. M. santuoką, sudarytą 1990 m. lapkričio 10 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS, nustatant atsakovės V. M. kaltę dėl santuokos iširimo, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui M. pavardę, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad gyvenant santuokoje jiems gimė duktė Sandra, šiuo metu ji yra pilnametė. Jis ir atsakovė dar iki santuokos sudarymo apsigyveno jo šeimos bute (duomenys neskelbtini). 1992 metais jis ir jo motina I. M. butą privatizavo lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Kadangi nei jis pats, nei atsakovė V. M. dažniausiai nedirbdavo ir neturėjo pajamų, visą buto išlaikymo naštą nešė jo motina I. M.. Iš dėkingumo motinai jis su sutuoktinės V. M. sutikimu 1999 m. vasario 19 d. dovanojo savo dalį buto motinai. Perleisti butą motinai dar buvo tikslinga, nes V. M. buvo įsiskolinusi jam nežinomiems kreditoriams, t.y. baiminantis išieškojimo. Jo motina ir toliau, nors bute pati negyveno, bet būdama savininkė iki šių dienų moka visus komunalinių paslaugų mokesčius už butą. Bute gyvena atsakovė V. M. su dukterimi S. M.. Jis pats jau dveji metai kaip išėjo iš namų, nes bendras gyvenimas su atsakove yra neįmanomas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė prie bendrų šeimos interesų mažai prisidėjo, jį žemino kitų asmenų akivaizdoje, nebuvo jam lojali. Be to, ji nesaikingai vartodavo alkoholį, kartais negrįždavo nakvoti į namus, jis įtaria ją buvus neištikima. Tais laikotarpiais, kuomet atsakovė turėdavo darbą, grįžusi namo ji tuoj pat eidavo į svečius pas savo drauges, kur sėdėdavo iki išnaktų, rūpinimosi šeima ji nerodė.
Atsakovė V. M. priešieškinyje (t.1, b.l. 45-47, 85-86) prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą 1999 m. vasario 18 d. tarp ieškovo A. M. ir jo motinos I. M. dėl ½ dalies buto ir ūkinio pastato dalies, esančių (duomenys neskelbtini) dovanojimo I. M. ir taikyti restituciją, pripažinti atsakovei ir ieškovui A. M. nuosavybės teisę į dalį buto ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvienam nuosavybėn nustatant po ¼ dalį. Atsakovė nurodė, kad 1998 metais ieškovo sūnus iš pirmosios santuokos M. M., būdamas nepilnametis, padarė sunkų nusikaltimą, pagal įstatymo sankciją jam grėsė turto konfiskavimas, žalos atlyginimas. Pats nepilnametis savo turto neturėjo, todėl A. M., siekdamas išvengti savo kaip tėvo nuosavybės praradimo dėl sūnaus poelgio, įkalbėjo ją duoti sutikimą padovanoti motinai I. M. buto dalį su priklausiniu. Butas buvo įgytas nuosavybėn privatizavimo būdu ir registruotas I. M. ir A. M. vardu po ½ dalį. Įkalbėta ieškovo ir trečiojo asmens ji sutiko perleisti nuosavybę I. M., dovanojimo sandoris buvo įformintas notariškai 1999 m. vasario 18 d. Su I. M. buvo sutarta, kad pasibaigus baudžiamajai bylai, turtas bus grąžintas. Leisdama sudaryti dovanojimo sandorį ji negalvojo, kad praras nuosavybę. Ji bute liko gyventi tokiomis pat sąlygomis kaip ir prieš dovanojimą. I. M. persikraustė gyventi pas savo sūnų į privatų namą Suvalkų gatvėje, ieškovas A. M. iš namų išėjo prieš porą metų, šiuo metu bute gyvena ji su dukterimi Sandra, prieš kurį laiką į butą atsikraustė gyventi dukters draugas. Visą laiką ji gyveno bute netrukdomai, mokėjo už jį komunalinių paslaugų mokesčius. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, jos valios perleisti nuosavybės teisę I. M. nebuvo. I. M. nesutinka grąžinti turto geruoju, todėl ji priversta kreiptis į teismą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu (t. 1, b.l. 158-161) ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, nustatant ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 400 Lt trečiajam asmeniui I. M. advokato teisinei pagalbai apmokėti, 900 Lt ieškovui advokato teisinei pagalbai apmokėti, o iš atsakovės ir ieškovo po 10,63 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei, jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, o atsakovės kaltė dėl šeimos iširimo neįrodyta. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas nurodė, kad nors visi sandorio dalyviai nurodė kitą dovanojimo tikslą, pareiga įrodyti sandorio tariamumą teko atsakovei, t.y. šaliai, kuri šia aplinkybe grindė savo poziciją byloje, tačiau ši pozicija nepagrįsta įrodymais. Nors tretysis asmuo I. M. apsigyveno kitame būste pas savo sūnų, nes slaugė sunkiai sergantį artimą giminaitį, ji ir toliau mokėjo komunalinių paslaugų mokesčius už butą (duomenys neskelbtini). I. M. draudė atsakovei daryti bute remontą, o ji šio draudimo paisė. Tai rodo, kad I. M. laiko save tikrąja buto savininke. Dalį komunalinių paslaugų mokesčių mokėjo ir pati V. M., tačiau tai darė tik raginama savininkės I. M.. Ieškovė, būdama buto bendraturtė, tačiau nebūdama nepilnamečio nusikaltėlio motina, neturėjo jokios teisinės grėsmės, kad jai priklausanti buto dalis gali būti išvaržyta nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Kita vertus, ieškovo sūnaus atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 1999 m. lapkričio 1 d., tačiau šalys buvusios teisinės padėties neatstatinėjo, o atsakovė į teismą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo kreipėsi praėjus beveik dešimčiai metų po jo sudarymo ir tik tuomet, kai į teismą kreipėsi jos sutuoktinis dėl santuokos nutraukimo.
Atsakovė V. M. apeliaciniame skunde (t.1, b.l. 167-169) prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priešieškinį tenkinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas padovanojo savo motinai I. M. butą dėl to, kad išvengtų turto konfiskacijos dėl jo nepilnamečio sūnaus padaryto sunkaus nusikaltimo. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja S. M., tačiau teismas neįvertino šių parodymų. Ieškovo nepilnametis sūnus padarė sunkų nusikaltimą, už kurį grėsė turto konfiskavimas, todėl būtent ieškovas ir jo motina I. M. buvo suinteresuoti neprarasti buto. Jie aiškino, kad konfiskavus butą atsakovė neteks pastogės, todėl ji jautė grėsmę. Apdovanotoji niekada negyveno bute, ji negyveno ir padovanojus butą. Atsakovė su ieškovu naudojosi butu, tvarkė jį ir mokėjo komunalinius mokesčius. Teisme apklaustas liudytoju M. B. nurodė, jog ginčo bute gyvena du su puse metų, atsikraustęs gyventi, manė, kad butas priklauso atsakovei, duodavo pinigų buto išlaikymui, darė remontą. Mokesčius nieko neįtardama mokėjo I. M. vardu, tik vėliau pradėjau mokėti savo vardu. Teismas savo išvadą, kad dovanojimo sandoris buvo teisėtas, grindė liudytojo A. M. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio, kad šis liudytojas sužinojo tik teismo posėdžio metu, jog ginčo butas yra padovanotas I. M.. Ieškovas ir tretysis asmuo visą laiką žadėjo atstatyti buvusią padėtį, todėl visą šį laiką turėjo pagrįstų lūkesčių, todėl taip ilgai ir nesikreipė į teismą. Kad tretysis asmuo nesiruošia dovanoti dalies buto, t.y., kad atsakovės teisė pažeista, suprato tik ieškovui 2008 m. birželio 19 d. užvedus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo ir informavus, jog atsakovė bus išmesta iš buto.
Ieškovas A. M. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t.2, b.l. 18-19) prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pretenzijų dėl dovanojimo sandorio niekada nereiškė. Atsakovė su dukra, dukros draugu ir sūnumi iš pirmosios jos santuokos šiuo butu naudojasi nemokamai, komunalinių mokesčių nemoka. Ginčo turtui nebuvo taikytas areštas, atsakovės turtui negrėsė jokios sankcijos, todėl pavojaus prarasti turtą nebuvo. Dovanojimo sutartis atitinka dovanojimo sandoriui keliamus reikalavimus, jį naikinti nėra pagrindo.
Tretysis asmuo I. M. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t.2, b.l. 5-6) prašė apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo nurodė, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl dovanojimo sandorio beveik dešimt metu nereiškė, ji turtu rūpinasi ir pastoviai moka mokesčius už butą. Ji 2009 m. kovo 17 d. visiems keturiems bute gyvenantiems asmenims išsiuntė įspėjimus dėl jų galimo iškeldinimo.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendė atsakovės priešieškinio reikalavimus (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. M. ir V. M. susituokė 1990 m. lapkričio 10 d. (1t., b.l.6). 1992 m. gruodžio 18 d. sutartimi (1t., b.l.25), sudaryta su Alytaus miesto valdyba, pagal Butų privatizavimo įstatymą ieškovas A. M. ir jo motina I. M. lygiomis dalimis nupirko 62,53 kv. m ploto butą ir 1/8 dalį ūkio pastato 2J1/p, esančių (duomenys neskelbtini). 1991 m. gruodžio 22 d. pareiškimu (b.l.53 antra pusė) atsakovė V. M. sutiko, kad perkamo buto savininkais bus A. M. ir I. M.. Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. M. vardu nupirkta ½ dalis buto tapo bendrąja jungtine šalių nuosavybe.
Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė N. L. 1999 m. vasario 18 d. patvirtino dovanojimo sutartį (1t., b.l.104), pagal kurią ieškovas A. M. padovanojo trečiajam asmeniui I. M. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su 1/16 (viena šešioliktąja) dalimi ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Ieškovas A. M. šiam sandoriui sudaryti gavo sutuoktinės V. M. sutikimą (1t., b.l.105).
Apeliantė priešieškinį ir apeliacinį skundą pagrindė teiginiu, jog minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, todėl, jos manymu, dovanojimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad šie apeliantės teiginiai yra pagrįsti.
2000 m. Civilinio kodekso 1.86 straipsnis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Analogiškas sandorio negaliojimo pagrindas buvo numatytas dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 51 straipsnio 1 dalyje.
Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
Apeliantė nurodė, kad 1998 metais ieškovo sūnus iš pirmosios santuokos M. M., būdamas nepilnametis, padarė nusikaltimą, jog ieškovas, siekdamas išvengti nuosavybės praradimo dėl sūnaus poelgio, įkalbėjo atsakovę duoti sutikimą padovanoti buto dalį ieškovo motinai I. M.. Apeliantės teigimu, pasibaigus baudžiamajai bylai, turtas turėjo būti grąžintas, o apeliantė liko gyventi bute tokiomis pat sąlygomis kaip ir prieš dovanojimą. Kaip matyti iš byloje esančių 1996 m. vasario 15 d. ir 1998 m. balandžio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžių (1t., b.l.97-99, 100-102) bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 11 d. nuosprendžio (1t., b.l.91-94), M. M., gim. 1981 m. spalio 6 d., buvo nuteistas už nužudymą ir kitus nusikaltimus, padarytus 1995-1998 metais. Kadangi M. M. tuo metu buvo nepilnametis, ieškovui buvo kilusi reali žalos atlyginimo dėl nepilnamečio sūnaus padarytų nusikaltimų atlyginimo grėsmė. Apeliantė pagrįstai nurodė, kad žalos išieškojimas galėjo būti nukreiptas į ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusią ½ dalį ginčo buto. Ieškovas ir tretysis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nenurodė, jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog apeliantė davė sutikimą buto dovanojimo sutarčiai sudaryti dėl kokių nors kitų motyvų nei ji nurodė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovą ir tretįjį asmenį atstovausi advokatė pareiškė, kad šalys padovanojo buto dalį ieškovo motinai iš dėkingumo, tačiau nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Tretysis asmuo I. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji ginčo bute niekada negyveno, o apeliantė ginčo bute gyvena iki šiol (teismo posėdžio protokolas, 1t., b.l. 141). Aukščiau paminėtų bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 1999 m. vasario 18 d. dovanojimo sutarties šalys, nesiekdamos sukurti civilinių teisių ir pareigų, sudarė šį sandorį tik dėl akių, todėl ši dovanojimo sutartis 1964 m. CK 51 straipsnio 1 dalies ir 2000 m. Civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu turėjo būti pripažinta negaliojančia, taikant vienašalę restituciją – grąžinant padovanotą turtą bendrojon jungtinėn A. M. ir V. M. nuosavybėn (2000 m. CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1t., b.l. 40), ginčo butas yra trijų kambarių, jo bendras plotas - 62,53 kv.m, todėl gali būti padalintas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ieškovas ir atsakovė nepilnamečių vaikų neturi, šalys nenurodė ir jokių kitų CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, galinčių būti pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl turtas padalintinas lygiomis dalimis, t. y. ieškovui ir atsakovei pripažįstant nuosavybės teises į po ¼ dalį buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir į po 1/32 dalį ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (CK 3.127 straipsnis).
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis panaikinama, priimant naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Likusi teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl ji nėra apeliacijos dalykas.
Apeliacinės instancijos teismui patenkinus priešieškinį, panaikintina Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui I. M. 400 Lt už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkina atsakovės priešieškinį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti neturtiniai ieškovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 900 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, panaikinama, nustatant, jog ieškovas ir atsakovė neprivalo atlyginti vienas kitam pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kadangi apeliacinis skundas patenkinamas, iš ieškovo atsakovei priteistinas 218 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už paduotą apeliacinį skundą (2 t., b.l. 166) (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės V. M. priešieškinis, panaikinti. Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą - atsakovės V. M. priešieškinį patenkinti.
Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės N. L. patvirtintą 1999 m. vasario 18 d. dovanojimo sutartį (reg. Nr. 2-1305), pagal kurią ieškovas A. M. padovanojo trečiajam asmeniui I. M. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su 1/16 (viena šešioliktąja) dalimi ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pripažinti negaliojančia. Taikyti vienašalę restituciją, pripažįstant, kad ½ dalis buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su 1/16 (viena šešioliktąja) dalimi ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė A. M. ir V. M. nuosavybė.
Padalinti ieškovo A. M. ir atsakovės V. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip:
- pripažinti A. M. nuosavybės teises į ¼ (vieną ketvirtąją) dalį buto, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/32 (vieną trisdešimt antrąją) dalį ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);
- pripažinti V. M. nuosavybės teises į ¼ (vieną ketvirtąją) dalį buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/32 (vieną trisdešimt antrąją) dalį ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės V. M. trečiajam asmeniui I. M. 400 Lt už advokato pagalbą ir ieškovui A. M. 900 Lt už advokato pagalbą, panaikinti.
Likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei V. M. 218 Lt (du šimtus aštuoniolika litų) žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą apeliacinį skundą,
Kolegijos pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Dalė Burdulienė Algimantas Kukalis