Administracinė byla Nr. I-1412-583/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02346-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1;
14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 14 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, prašydamas iš atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas) priteisti 5,86 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 už nekilnojamojo turto objektą – negyvenamąsias patalpas - garažą, esantį Neringa, (duomenys neskelbtini).
Nurodoma, kad 2008-02-27 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-44 patvirtinus Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.
2017 m. balandžio 20 d. Neringos savivaldybės tarnybos sprendimu Nr. T1-73 patvirtinti nauji Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.
2007-12-20 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-225 pritarta koncesijos sutarčiai, kuria KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš Neringos savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų
Išnaudojus visas šaukimo ir procesinių dokumentų įteikimo galimybes, vadovaujantis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, nutartimi nutarta apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą skelbti specialiame interneto tinklapyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-06-04 Nr. T1-127; 2009-01-21 Nr. T1-16; 2010-01-28 Nr. T1-9; 2012-03-22 Nr. T1-58; 2012-04-19 Nr. T1-92; 2014-09-25 Nr. T1-134; 2014-11-20 Nr. T1-229; 2015-11-26 Nr. T1-236). 2017 m. balandžio 20 d. Neringos savivaldybės tarnybos sprendimu Nr. T1-73 patvirtinti nauji Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.neringa.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt).
Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Neringos savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Neringos savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį.
Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 už nekilnojamąjį turto objektą – ½ dalį garažo, esančio Neringa, (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (b. l. 4-5), kurio 2.1; 4.2; 7.3 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra šio nekilnojamojo daikto dalies savininkas. Kadangi atsakovas laikotarpiu, kuriuo skaičiuojama vietinė rinkliava, buvo nekilnojamojo daikto dalies savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Duomenų, kad objekte ginčo laikotarpiu nebuvo sukurtos atliekos, ar teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar jos dalies, nėra.
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Iš atsakovo A. D. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 5,86 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjas Remigijus Arminas