Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-06][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-340-365-2020].docx
Bylos nr.: AN2-340-365/2020
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Byla Nr. AN2-340-365/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01601-2020-3                                            

Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

16.9.2;21.11.10; 21.11.11.

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties,

 

n u s t a t ė :

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.        D. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2020-04-09 nutarimu Nr. 10-ANR_N-6091-2020 (toliau – nutarimas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 str. 5 d., dėl to, kad jis 2020-03-13 19.07 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 91 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 p. reikalavimus. D. M. už tai paskirta 200 eurų dydžio bauda.

2.       Nesutikdamas su Institucjos nutarimu, D. M. pateikė skundą apylinkės teismui, kuris skundžiama 2020-07-29 nutartimi D. M. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-04-09 nutarimą Nr. 10-ANR_N-6091-2020 paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad D. M. pagal ANK 416 str. 5 d. pripažintas kaltu ir nubaustas teisėtai bei pagrįstai.

II.        Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu D. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-29 nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-04-09 nutarimą Nr. 10-ANR_N-6091-2020 ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė šališkai, remdamasis tik pareigūnų parodymais, nevertindamas apelianto argumentų bei ignoruodamas daugelį svarbių bei reikšmingų faktų, kurie kelia apeliantui didelių abejonių dėl užfiksuoto pažeidimo teisingumo ir neabejotinumo.

3.1.        Apeliantas nesutinka su skundžiamojoje nutartyje nurodyta aplinkybe, jog D. M. automobilį sustabdė tik už 50 metrų nuo stabdymo vietos. Pasak apelianto, stabdantis pareigūnas išlindo iš už medžio (nuo kurio dar krito šešėlis), todėl jis pareigūną pamatė tik jam esant visiškai prie pat automobilio ir nedelsdamas sustojo ne daugiau nei 20 metrų nuo stabdymo vietos. Nei pareigūnai nei apeliantas nematavo tikslaus stabdymo kelio atstumo, todėl tokia subjektyvia aplinkybe remtis netikslinga.

3.2.        Pasak apelianto, nepagrįsta aplinkybė, jog pirmą kartą parodžius apeliantui nuotraukas šis sutiko su padarytu nusižengimu. Pažymi, kad jis (D. M.) buvo pasimetęs, o pareigūnas apgaulingai bei ypač trumpai parodė kelias neaiškias nuotraukas su skirtingais greičio viršijimais (apie 103 km/h bei 92 km/h). Kadangi apeliantas iš karto suprato ir žinojo, jog jis tikrai negalėjo viršyti greičio, papildomai paprašė pareigūnų parodyti nusižengimo nuotraukas, nes iš nuotraukos kokybės nebuvo įmanoma padaryti jokios išvados apie tai, kieno automobilis yra užfiksuotas nuotraukoje.

3.3.       Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo vertinimu, jog D. M. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Akcentuojama, kad apeliantas per penkerių metų laikotarpį už greičio viršijimą yra baustas vos vienintelį kartą, jis automobiliu važinėja kiekvieną dieną bei pakankamai didelius atstumus, kas rodo, jog D. M. yra linkęs važinėti saugiai bei neviršyti leistino greičio. Kiti KET pažeidimai yra nereikšmingi. Visos baudos yra sumokėtos, todėl apeliantui neaišku kodėl teismas sprendime klaidingai nurodo, jog paskirtos nuobaudos yra nesumokėtos bei galiojančios. Baudų sumokėjimas rodo, kad apeliantas niekada nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

3.4.        Apeliantas, manydamas, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių nusižengimo padarymo faktą ir nesutikdamas su išvadomis, kad nuotraukoje matyti tik vienas automobilis, pabrėžia, jog: nagrinėjamo įvykio metu jis važiavo pirmoje eismo juostoje, o ne antroje eismo juostoje, kurioje yra užfiksuotas tariamai greitį viršijantis automobilis, tačiau šios aplinkybės nekomentavo nei pareigūnai nei teismas, o tai įrodo jog, nuotraukoje yra užfiksuotas ne D. M. automobilis, o jį aplenkęs automobilis; šiuo keliu jis riedėjo pirmoje eismo juostoje įjungęs bėgį, kad netrukdyti kitiems automobiliams, todėl greičio neviršijo; nuotraukoje yra užfiksuota tik nedidelė eismo atkarpa, todėl nesimato kitų automobilių; iš nuotraukos nematyti nei valstybinių numerių, nei automobilio markės, nei automobilio spalvos ar bet kokio kito požymio.

3.5.        Apeliantas ginčydamas užfiksuotos nuotraukos duomenų teisingumą nurodo, kad bandant fiksuoti pažeidimą buvo padarytos bent 3 greičio matavimo nuotraukos, kuriose greitis reikšmingai skyrėsi, buvo parodytos dvi viena po kitos darytos nuotraukos, kurių greitis skyrėsi daugiau nei 10 km/h. Dėl to daro prielaidą, kad pareigūnai, fiksuodami pažeidimą patys nebuvo įsitikinę ar yra teisingai fiksuojamas greitis. Todėl vertina, kad tuo atveju, jei tai būtų fiksuotas apelianto automobilis - greitis praktiškai nebūtų skyręsis, kadangi apeliantas automobiliui nuo kalno leido riedėti, o tokiu būdu greitis mažėja po truputį bei nuolankiai, o ne staigiai. Taip pat akcentuoja, jog liudytojai teisme parodė, jog greičio matuoklis „VIZIR“ fiksuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, todėl nuotraukoje aiškiai matant dviejų tolstančių automobilių galiniams žibintams, tikėtina, kad užfiksuotas greitis galėjo būti ir tolstančio, o ne artėjančio automobilio. Pasak apelianto, netiksliam greičio matuoklio duomenų matavimui galėjo turėti įtakos ir greičio matuoklio objektyve judantis asmuo, kuris matyti apelianto pateiktoje nuotraukoje, tačiau teismas net nesistengė įsigilinti į tokius paaiškinimus bei pasišaipydamas ignoravo D. M..

3.6.       Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas tvirtina, jog greičio pažeidimo nuotraukoje yra užfiksuotas ne jo, bet vieno iš jį antra juosta lenkusių automobilių greitis. Nors nuotraukoje matyti tik vienas artėjantis bei du tolstantys automobiliai, tačiau užfiksuotas yra tik labai nedidelės gatvės fragmentas, kuomet tokiu metu yra pakankamai intensyvus  eismas. Atsižvelgiant į tai, jog pareigūnai skubėdami fiksavo bent 3 pažeidimo nuotraukas, buvo tamsus paros metas, galimai pareigūnai susimaišė bei sustabdė būtent apelianto, o ne nuotraukoje užfiksuotą automobilį. Pasak apelianto, tikėtina ir tai, kad pažeidimo nuotraukoje užfiksuotas greitis yra netikslus, nes prieš pat kameros objektyvą judėjo asmuo, kuris yra užfiksuotas nuotraukoje bei tuo pačiu buvo užfiksuoti ir keli tolstantys automobiliai. Dėl to apeliantas mano, jog šiuo atveju buvo užfiksuotas tolstančio automobilio greitis.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

    Apeliacinis skundas atmetamas.

4.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. M. kategoriškai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu, D. M. tvirtina, jog greičio viršyti jis negalėjo, nes jam gerai žinomas kelio ruožas. Greičio pažeidimo nuotraukoje yra užfiksuotas ne apelianto, o galimai kito (arba jį antra juosta lenkusių, arba tolstančio) automobilio greitis, akcentuodamas, jog nuotraukoje yra užfiksuota tik nedidelė eismo atkarpa, iš nuotraukos automobilio identifikuoti negalima, o ir pažeidimo nuotraukoje užfiksuotas greitis apeliantui kelia abejones, nes jo manymu, greitis yra matuotas netiksliai, tam įtakos galėjo turėti greičio matuoklio objektyve judantis asmuo ar kiti tolstantys automobiliai. Todėl apeliantas tvirtina, kad pareigūnai sustabdė ne nuotraukoje užfiksuotą automobilį ir pažeidimą padariusį asmenį.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-04-09 nutarimas Nr. 10-ANR_N-6091-2020 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

7.       Pripažįstant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs ne tik patį administracinėn atsakomybėn patrauktą D. M., tačiau ir liudytojus (policijos pareigūnus) P. V. ir A. M. bei įvertinęs teismui pateiktas įvykio metu ir vietoje policijos pareigūnų darytą fotonuotrauką pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog D. M. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje sudėties požymiai.

8.       Vertinant D. M. parodymų ir jo keltos versijos pagrįstumą, patikimumą bei atitikimą faktinėms nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna ne tik skirtingose proceso stadijose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, bet ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patvirtinanti/paneigianti tam tikras D. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes.

9.       Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas (nustatyto važiavimo greičio viršijimas) buvo užfiksuotas greičio matuokliu „VIZIR“ Nr. 0907268, kuris pažeidimo darymo metu buvo sertifikuotas ir tinkamas naudoti (galiojo iki 2020-09-10), ir kuris, kaip nustatyta policijos pareigūnų parodymais, leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį. Sutiktina su apelianto argumentais, jog prietaiso užfiksuotoje nuotraukoje negalima identifikuoti automobilio, tačiau tai savaime nereiškia, kad matavimo rezultatas negali būti vertinamas kaip įrodymas administracinio nusižengimo byloje. Policijos pareigūnai P. V. ir A. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pažeidimo fiksavimo metu eismas toje kelio dalyje nebuvo intensyvus, o atliekant matavimą fiksuojamas tik vienas judantis automobilis (b. l. 12-13). Tiek P. V., tiek A. M. tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydami, kad pažeidimo darymo metu nebuvo intensyvaus automobilių srauto ir supainioti pareiškėjo vairuotą automobilį, kuris buvo sustabdytas iš karto po pažeidimo padarymo ir kurį vairuotojas sugebėjo sustabdyti tik už 50 m. nuo stabdymo vietos, su kitu automobiliu, nebuvo galimybės. Taip pat liudytojai patvirtino, kad vairuotojas (D. M.) buvo supažindintas su greičio matuoklio parodymais ir užfiksuotu greičiu bei laiku ir kategoriškai teigė, kad atliekant matavimą buvo fiksuojamas tik vienas judantis D. M. automobilis. Todėl apelianto keliama versija, jog pareigūnai sustabdė ne nuotraukoje užfiksuotą automobilį ir pažeidimą padariusį asmenį, atmestina kaip nepagrįsta, o argumentai, kad greičio matavimui įtakos galėjo turėti pareigūnų nuovargis, greičio matuoklio objektyve judantis asmuo ar kiti tolstantys automobiliai, yra tik subjektyvi, apelianto suvokimu grįsta nuomonė. D. M. nurodomos aplinkybės, jog šiam buvo pateiktos kelios nuotraukos su skirtingais greičiais (apie 103 km/h bei 92 km/h) jo atsakomybės už padarytus veiksmus nešalina, pareigūnai šios aplinkybės neginčijo, patvirtino, kad greičio matuokliu buvo atlikti to paties automobilio keli matavimai. Tai rodo, kad pažeidėjui buvo inkriminuotas palankesnis (mažesnis) greičio viršijimas, t.y. (92 km/h), ką patvirtina ir greičio matuoklio nuotrauka, kurioje iš tikrųjų matosi kelio atkarpa ir vienas artėjantis automobilis su įjungtais šviesos žibintais, jokių kitų transporto priemonių nuotraukoje nėra užfiksuota; automobilis, nuotraukos duomenimis, užfiksuotas 2020-03-13 19.07 val. važiavęs 92 km/h greičiu (b. l. 15).  Nesivadovauti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais ir vertinti, kad liudytojai P. V. ir A. M. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti apeliantą byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Pirmosios instancijos teismo įvertinta aplinkybė, kad policijos pareigūnams informavus pareiškėją apie greičio viršijimą bei parodžius greičio matuoklio užfiksuotus duomenimis, jis jokių pastabų neturėjo ir sutiko su nusižengimu, o tik surašius administracinio nusižengimo protokolą bei antrą kartą parodžius nuotraukas ir šiam pamačius, kad nuotraukose negalima identifikuoti automobilio, D. M. pakeitė nuomonę dėl savo kaltės, pagrindžia apylinkės teismo išvadą, kad toks versijos pakeitimas vertintinas kaip gynybinė pozicija,  siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus visus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto keliamos abejonės, jog nutarimas yra priimtas ignoruojant daugelį svarbių bei reikšmingų faktų, atmetamos kaip nepagrįstos, kadangi administracinio nusižengimo bylos duomenys yra pakankami patvirtintinti D. M. padarytą administracinį nusižengimą.

10.       Apeliaciniamo skundo argumentai, jog pareigūnai galėjo suklysti stabdydami jo automobilį, nes neva šiuo atveju galėjo būti užfiksuotas  tolstančio automobilio greitis,  nepagrįsti. Kaip minėta, policijos pareigūnai apklausiami teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad stebėjo ir fiksavo būtent automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį. Prietaiso VIZIR duomenys visiškai patvirtina dviejų policijos pareigūnų parodymus apie greitį viršijusį ir sustabdytą automobilį, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad D. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Apelianto pabrėžiami teiginiai, jog greičio viršyti šis negalėjo, nes jam gerai žinoma kelio atkarpa, teisinės reikšmės nusižengimo kvalifikavimui neturi ir nepaneigia nustatyto fakto, kad D. M. 2020-03-13 19.07 val. Vilniuje, Savanorių pr. 220, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 91 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu. Jokių argumentų ar objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamai ištirtus ir vertintus įrodymus, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl pagrindo pripažinti, kad D. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra.

11.       Pasisakant dėl argumentų, apeliantui tvirtinant, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė šališkai, nes išsamiai neišanalizavo visų įrodymų ir išimtinai vertino tik policijos pareigūnų parodymus, pažymėtina, vien tai, jog teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Tokių nusišalinimo pagrindų, kuriuos nurodo pareiškėjas, teisės aktai neįtvirtina, o apygardos teismas, išnagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, atmeta tokius apelianto motyvus kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, vaizdo medžiagai bei KET reikalavimams. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumo, D. M. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

12.       Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad D. M. bauda paskirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į visas veikos padarymo aplinkybes, t.y. jos pavojingumą, lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Apelianto pastebėjimas, jog jis akstesnes jam skirtas baudas už padarytus nusižengimus yra sumokėjęs (apylinkės teismo motyvuojamojoje dalyje padaryta klaida, jog baudos nesumokėtos, nevertinama kaip esminis pažeidimas), nėra išimtinė aplinkybė, dėl kurios nuobauda galėtų būti švelninama. Atsižvelgus į tai, kad D. M. vis tik praeityje du kartus buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą bei kitus KET pažeidimus (b.l. 7-9), ir turi tebegaliojančias nuobaudas (nesuėjus ANK 40 straipsnyje nustatytiems terminams), rodo, jog jam paskirta administracinė nuobauda savo dydžiu nėra per griežta ar neproporcinga – priešingai, ji būtina siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį.

13.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

Teisėjas                                      Gintaras Dzedulionis