Baudžiamoji byla Nr. 1-880-336/2023 (S)

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38622-2022-0

     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

                 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1;

                 2.1.15.3.3.2;  2.3.6.4.5; 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario  21 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorei Ingai Balkūnei,  

kaltinamojo gynėjui adv. R. L.,

nukentėjusio N. L. atstovei advokato padėjėjai D. S.-G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

     Ž. S., (duomenys neskelbtini),  teistas :

 1) 2012 m. spalio 8 d. pagal BK 140 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2013 m. vasario 6 d. pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. 3) 2013 m. gegužės 8 d. pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m. laikui; 4) 2013 m. rugpjūčio 2 d. pagal BK 183 str. 1 d. – 10 MGL bauda, kuri 2013 m. rugpjūčio 2 d. pakeista į 5 paras arešto; 5) 2015 m. spalio 21 d. pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str., 64 str. – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2015 m. gruodžio 7 d. pagal BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2 veikos), 1981 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str., 641 str. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2016 m. sausio 20 d. pagal BK 182 str. 1 ir 3 d. d., 1981 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 227 str. 2 d., 286 str., 63 str., 641 str. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 8) 2016 m. sausio 26 d. pagal BK 182 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo; 9) 2016 m. vasario 18 d. pagal BK 182 str. 1 d., 63 str., 641 str. – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 10) 2016 m. kovo 21 d.  pagal BK 182 str. 1 d., 1981 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str., 641 str. – 1 m. laisvės atėmimo; 11) 2016 m. gegužės 20 d. pagal BK 182 str. 1 d., 1981 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. – 5 m. laisvės atėmimo; 12) 2016 m. birželio 20 d. pagal BK 182 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo; 13) 2016 m. liepos 13 d. pagal BK 182 str. 1 d., 1981 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. – 7 m. laisvės atėmimo; 14) 2016 m. liepos 27 d. pagal BK 182 str. 1 d., 1981 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str., 641 str. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 15) 2016 m. liepos 29 d. pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 1981 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 16) 2017 m. birželio 15 d.  pagal BK 182 str. 1 d. – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 17) 2017 m. liepos 3 d. pagal BK 182 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo. 2017 m. spalio 16 d. šio teismo nutartimi bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė – 8 m. laisvės atėmimo (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),18) 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimo 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 16d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 4 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo; 2021 m. gruodžio 3d. Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu paleistas lygtinai prieš terminą; 2022 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pasiųstas atlikti

2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų paskirtą ir neatliktą bausmės dalį – 2 m. 1 mėn. 2 d., bausmės neatlikęs, (pagal pažymą pateiktą neatlikta bausmės dalis 2023-02-09 – 2 metai 4 dienos (3 t., b. l. 6); teistumas neišnykęs,  

  kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2022-10-08 nežymus sveikatos sutrikdymo padarymas ir fizinio skausmo sukėlimas  N. L.),

           Teismas         

n u s t a t ė :

  Kaltinamasis Ž. S. 2022-10-08, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą N. L., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam kraujosruvas ir pažeidimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

           Kaltinamasis Ž. S. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad nelabai pamena apie įvykį, tiesiog ėjo, nukentėjęs prisikabino ir todėl taip gavosi. Nurodė, kad 2022 m. spalio 7 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), keturiese ar penkiese ėjo nuo miestelio pusės. Kelkraščiu kitoje kelio pusėje ėjo N. su šunimi. N. pradėjo negražiai kalbėti, nenori sakyti tokių žodžių, kokius jis pavartojo. Nukentėjusiojo pasakyti žodžiai buvo įžeidžiantys. Jis pasakė, kurie čia p>>>>. Nukentėjusįjį pažinojo, jis to paties miestelio gyventojas. Anksčiau konfliktų su juo neturėjo.  Jis N. atsakė atgal. Priėjęs nukentėjęs jį (kaltinamąjį) pastūmė, dėl to jam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą. Nurodė, kad jis pats buvo blaivus, nes alkoholio iš viso nevartoja. Viskas įvyko labai greitai, pripažįsta, kad jis pasielgė impulsyviai, nors nėra impulsyvus žmogus. Su nukentėjusiuoju susirašinėjo per socialinį tinklą „Facebook“, jo atsiprašė, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, bet jis nesutiko, nurodė, kad viską spręs teismas. Nurodė, kad nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta, tik mano, jog jis per didelis. Mano, civilinis ieškinys būtų adekvatus 600 Eur. Nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad po suduoto smūgio į veidą, N. susvyravo ir nugriuvo ant žemės. Nukentėjęs įvykio metu buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nurodė, kad šiuo metu pajamų neturi, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Savo turto, pajamų neturi, butas žmonos vardu. Turtinė padėtis sunki, todėl prašo nepriteisti išlaidų už jam paskirtą gynėją. Nurodė, kad sutinka  atlyginti nukentėjusiajam jo patirtas išlaidas už advokato atstovavimą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

IŠ BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų nukentėjusio  N. L. apklausos protokolo matyti, kad  2022-10-08, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), jis vaikščiojo su šunimi, kai pro šalį ėjo keletas asmenų, kurių vardų ir pavardžių nežino, jie kažką šūkavo. Girdėjo, kaip jie garsiai kalbėjo sakė „pyderas“. Jis eidamas paklausė kuris čia „pyderas“ ir nuėjo tolyn. Nueinant, prie jo priėjo Ž. S. ir sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo, trumpam prarado sąmonę.  Nurodė, kad Ž. S. sukėlė jam fizinį skausmą, padarė sužalojimus lūpose, rankoje. Dėl ko buvo suduotas smūgis nežino (1 t. b. l. 28-32, 33-38, 39-42);

Iš byloje esančio liudytojo T. J. apklausos protokolo (1 t., b. l. 85-90) matyti, kad 2022-10-07, apie 23.00 val., buvo pas draugą Ž.  namuose. Po to išėjo, ir netrukus po vidurnakčio gatvėje, (duomenys neskelbtini), sutiko einančius Ž., E. ir E. Suprato, kad Ž. ėjo pas E. ir E. į namus, o jis ėjo į savo namus.  Beeinant (duomenys neskelbtini), sutiko einantį N., kuris vedžiojo šunį. Jis žiūrinėjo savo telefoną ir nuo draugų buvo atsilikęs, kai išgirdo, kad kažkas vyksta, N. pasakė „ pyderas ar tai gaidžiai“. Priėjęs, pamatė N. besistojantį nuo žemės, suprato, kad Ž. N. trenkė į veidą. Smūgio sudavimo nematė.  Jis pasakė, kad vaikinai ramintųsi. Tuo viskas baigėsi. Teigia, kad pačio smūgio nematė. (I t. b. l. 85-90)

Iš byloje esančio liudytojos E. V. apklausos protokolo (1 t., b. l. 91-96) matyti, kad  2022-10-07 šventė jos draugo E. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini).  Kartu buvo ir Ž. S.. Po to visi ėjo pėsčiomis namo į (duomenys neskelbtini) kelyje sutiko T., kuris ėjo namo. Keturiese ėjo per miestelį, kai pagrindinėje gatvėje pamatė (duomenys neskelbtini) gyventoją N. N. eidamas link jų garsiai klausė, kuris iš jų yra „pyderas“, o priėjęs prie Ž., šį pastūmė. Ž. nesusivaldęs trenkė vieną kartą N. į veidą ties nosimi. Po suduoto smūgio N. nugriuvo ant žemės. N. norėjo kažką aiškintis su Ž., bet jie neleido, vaikinus išskyrė.

Iš byloje esančio liudytojo  E. S. apklausos protokolo (1 t., b. l. 97-102) matyti, kad  2022-10-07 šventė savo gimtadienį kartu su Ž. ir E. adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. išėjo namo į (duomenys neskelbtini). Einant sutiko T. J., kuris gyvena netoliese. Keturiese ėjo link namų, kai (duomenys neskelbtini), pamatė N., kuris vedžiojo šunį. N., juos pamatęs, pradėjo garsiai šaukti „ kuris iš jų yra pyderas“ ir priėjęs arčiau  pastūmė Ž. T. Ž. vieną kartą trenkė iš rankos (duomenys neskelbtini). N. po smūgio nukrito ant asfalto. Konflikto niekas nebetęsė, išsiskirstė.

Iš byloje esančio N. L. pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad  2022-10-08, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), vaikštant su šunimi, prie jo priėjo Ž. S. ir sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą.  Trumpam buvo praradęs sąmonę. Prašo nubausti minėtą asmenį (1 t. b. l. 12-15).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), tinkamų identifikavimui, nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Fotografuota (1 t. b. l. 18-25);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-10-11 specialisto išvados Nr. G 2228/2022 (02) matyti, kad N. L. nustatyta: kraujosruvos, pažeidimas viršutinėje lūpoje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (1 t. b. l. 46-47)

Iš byloje esančio 2022-10-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. L. pateikė fotonuotrauką (1 t. b. l. 58-59,60).            

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y.  2022-10-08, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą N. L., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam kraujosruvas ir pažeidimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

   Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas,  sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y., tyčia sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiam į veido sritį, dėl ko nukentėjęs nugriuvo ant žemės,  nukentėjusiam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. 

              Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

            Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (neišnykęs teistumas).            

        Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis teisiamas 19 kartą (1 t., b. l. 8-31),  išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdą.  Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka  per 5 metų laikotarpį (1 t., b. l. 138), nedirba, nusikaltimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126, 3 t., 11 ), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 146); Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas, taip pat nėra registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje (1 t., b. l. 141),  yra atsakomybę lengvinanti  aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nurodė, kad jis rašė nukentėjusiam atsiprašymą,

 per socialinį tinklą „Facebook“, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, bet nukentėjęs nesutiko, nurodė, kad viską spręs teismas; nukentėjusiam neturtinė žala neatlyginta.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, laisvės atėmimo bausmė skiriama atitinkanti sankcijos vidurkį. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Kaltinamajam vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. kaltinamajam paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pasiųstas atlikti 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų paskirtą ir neatliktą bausmės dalį – 2 m. 1 mėn. 2 d. (2 t., b. l.130-132); Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateiktos pažymos matyti, kad kaltinamojo neatlikta bausmės dalis 2023-02-09 yra 2 metai 4 dienos laisvės atėmimo (3 t., b. l. 6);  

                Nukentėjęs pareiškė civ. ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 70-71), kurį palaikė  teisiamojo posėdžio metu nukentėjusio atstovė advokato padėjėja D. S.-G., nurodė, kad nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, lūžo dantis, dėl ko nukentėjęs patyrė tiek fizinės sveikatos neigiamų padarinių, tiek nevienadienių dvasinių išgyvenimų.  Nors šiuo metu nukentėjęs jau gyvena normalų gyvenimą, jaučiasi nesaugus, tapo jautresnis , kankina nemiga. Taip pat gali tekti jam gydytis pas odontologą net metus laiko ir nežinia, kiek bus gydymo išlaidų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas -150,00 Eur už advokato pagalbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Civilinio kodekso 5 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

         Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiam, taip pat buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata,  padaryta kraujosruvos, pažeidimas viršutinėje lūpoje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (1 t. b. l. 46-47). Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo pažemintas, suprastėjo bendravimo kokybė, matėsi išoriniai kūno sužalojimai, jis įvykio metu patyrė  stresą, išgąstį. Byloje nukentėjęs pateikė odontologo išrašą, kad buvo apžiūrėtas 2022-10-11, jam rekomenduojama plombuoti atskilusio danties kraštą kompiuterine plomba, ir toliau dantį stebėti dėl gyvybingumo. Nors byloje nepateikta duomenų, apie turėtas išlaidas, tačiau nukentėjusio būsimi nuostoliai yra pagrįsti pateiktu odontologo įrašu (1 t., b. l. 75, 76). Tačiau byloje neapteikta duomenų, dėl liekamųjų reiškinių.  Kaltinamasis civ. ieškinį pripažįsta iš dalies, nurodė, kad pusei prašomos sumos, t. y. 600 Eur. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki,  jis nedirba, savo turto ir pajamų neturi, (atlieka laisvės atėmimo bausmę), nukentėjusio gydymosi periodas nebuvo ilgas, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo 600,00 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018).

Kaltinamąjį gynė adv. R. L. (teikė antrinę teisinę pagalbą 3 t., b. l. 2), t. y. teismo nutartimi jam paskirtas gynėjas pagal BPK 51 str. 1 d. 2 p. 7 p. (2 t., b. l. 174-175), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 105,49 Eur (3 t., b. l. 7-10). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 2 p. 7 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, nors nusikaltimo padarymo metu dirbo,   tačiau  nurodė, kad savo turto neturi, šiuo metu pajamų neturi, nes  atlieka laisvės atėmimo  bausmę, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

            Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 78), matyti, kad nukentėjęs turėjo išlaidų –150,00 Eur, jis teismo prašo minėtas išlaidas priteisti; nukentėjusį atstovavo teisme, ruošė dokumentus - civ. ieškinį, advokato padėjėja D. S.-G., jai už suteiktas paslaugas mokėjo nukentėjęs,  todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos – 150,00 Eur  nukentėjusio naudai.

            Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

            fotonuotrauka esanti byloje (1 t., b. l. 60), ir 2 kompaktiniai diskai esantys byloje (1 t., b. l. 139, 153) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje.

           Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 302-303 str.,

nusprendžia:

 Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK  140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį: laisvės atėmimu šešiems(6) mėnesiams.

 Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturis (4) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirtą bausmę,  bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės paskirtos ir neatliktos 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu – 1 metų 11 mėnesių 22 dienų pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės atėmimo 3 mėnesius) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metus 2 mėnesius 22 dienas (du metus du mėnesius, dvidešimt dvi  dienas) laisvės atėmimo.

           Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. vasario 21 d. (atlieka bausmę), bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Kardomąją priemonę šioje byloje – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės  vykdymą, panaikinti.

 Civ. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo Ž. S. - 600 Eur (šešis šimtus eurų), neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam N. L., likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Priteisti iš nuteistojo Ž. S. proceso išlaidas (už advokato pagalbą) - vieną šimtą penkiasdešimt (150) Eur nukentėjusio N. L. naudai.

            Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

            fotonuotrauką esančią byloje (1 t., b. l. 60), ir 2 kompaktinius diskus esančius byloje (1 t., b. l. 139, 153) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos,   apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.  

       Teisėja Audra Kriščiūnienė