Administracinė byla Nr. eP-52-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00788-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir LRTK, Komisija) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 14 d. sprendimas) „Pocc?? PTR“ atžvilgiu ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ (toliau – ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       2018 m. kovo 19 d. nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ (toliau – ir NP „Rosmediakom“) ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ (toliau – ir VGTRK) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami: NP „Rosmediakom“ – panaikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą „Pocc?? PTR“ atžvilgiu; VGTRK – 2018 m. vasario 14 d. sprendimą; priteisti pareiškėjams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinė byla Nr. eI-2305-815/2018 ir administracinė byla eI-2160-1047/2018 (perkėlus į 2019 m. šiai bylai suteiktas numeris eI-168-1047/2019) buvo sujungtos ir suteiktas numeris eI-2160-1047/2018 (perkėlus į 2019 m. šiai bylai suteiktas numeris eI-168-1047/2019). Po bylų sujungimo UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK tapo pareiškėjais, o LRTK – atsakovu.

4.       Pareiškėjas UAB „Init“ skundą grindė šiais argumentais:

4.1.                      LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimas ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes UAB „Init“ turi įsipareigojimų savo paslaugų vartotojams teikti tam tikrą programų skaičių, todėl vietoj televizijos programos „RTR Planeta“ ėmė transliuoti televizijos programą „Rossija RTR“ (rus. „Pocc?? PTR“). Iki 2018 m. vasario 23 d. „Rossija RTR“ nebuvo retransliuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatliktas jos monitoringas, todėl negalėjo būti konstatuoti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) pažeidimai. UAB „Init“ teigė, kad LRTK neteisingai nurodė programos „RTR Planeta“ jurisdikciją, apie pažeidimus nebuvo informuotas programos „RTR Planeta“ transliuotojas – VGTRK. Atsakovas klaidingai nurodė, kad „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra viena programa. UAB „Init“ pabrėžė, kad tai dvi atskiros programos, nes skiriasi televizijos programų pavadinimai, skirtingi jų retransliavimo dažniai, savininkai ir jurisdikcijos. Lietuvoje išduodamos dvi skirtingos licencijos šioms dviem televizijos programoms retransliuoti. UAB „Init“ pateikė antstolio 2018 m. liepos 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodoma, kad vienu metu žiūrint per skirtingas programėles televizijos programas, kurios pavadintos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“, tuo pat metu buvo rodomas skirtingas turinys (skirtingos televizijos laidos) ir skirtingi programų atpažinimo ženklai (logotipai). UAB „Init“, įrodinėdamas televizijos programų skirtingumą, rėmėsi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 ir 56 straipsniais.

4.2.                      Dėl 2018 m. balandžio 25 d. LRTK sprendimo UAB „Init“ nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ įpareigojančioje 3 dalyje nėra priimtų nurodymų dėl televizijos programos „Rossija RTR“ laikino retransliavimo sustabdymo, todėl UAB „Init“, retransliuodamas televizijos programą „Rossija RTR“, 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nepažeidė.

4.3.                      Konsultacijos telefonu su atsakovu metu UAB „Init“ buvo paaiškinta, kad priimtas 2018 m. vasario 14 d. sprendimas susijęs tik su televizijos programa „RTR Planeta“. Be to, atsakovas skubiai neatsakė į UAB „Init“ prašymą paaiškinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 d.: 2018 m. vasario 22 d. UAB „Init“ kreipėsi į atsakovą išaiškinimo, bet atsakymą gavo tik 2018 m. kovo 1 d. Tuo metu vyko UAB „Init“ patikrinimas, todėl atsakovas turėjo pareigą suteikti skubią konsultaciją. Gavęs 2018 m. kovo 1 d. atsakovo išaiškinimą, UAB „Init“ iš karto išjungė programą „Rossija RTR“. UAB „Init“ pabrėžė, kad 2018 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FP-2 nereikia laikyti įrodymu, nes 2018 m. kovo 5 d. UAB „Init“ neretransliavo televizijos programos „Rossija RTR“, protokolą surašė ne antstolis, o atsakovo darbuotojas, UAB „Init“ nebuvo informuotas ir kviečiamas dalyvauti, UAB „Init“ abonentė V. V. 2018 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nepasirašė. UAB „Init“ atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamai įvedė sutrumpinimą programoms „RTR Planeta“, „Pocc?? PTR“ ir „Rossija RTR, todėl atsakovo 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra klaidinantis ir neaiškus, tai patvirtinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi.

4.4.                      Atsakovas nepagrįstai nustatė, jog UAB „Init“ kliudė tyrimui, nes paaiškinimus UAB „Init“ išsiuntė registruotu paštu – t. y. teisėtu būdu, nepažeisdama atsakovo nustatyto termino, todėl nepagrįstai buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. UAB „Init“ taip pat nesutiko su atsakovo išvada, kad UAB „Init“ nevykdė 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nes UAB „Init“ gavo atkodavimo kortelę registruotu paštu tik 2018 m. vasario 26 d. UAB „Init“ nurodo, kad retransliavo televizijos programą „Rossija RTR“ nuo 2018 m. vasario 27 d. vakaro iki 2018 m. kovo 1 d. Per tą laiką per televizijos programą „Rossija RTR“ nebuvo transliuojamos laidos, kuriose būtų kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, taip pat karas, todėl, UAB „Init“ vertinimu, jokios žalos nepadaryta. Be to, televizijos programa „RTR Planeta“ ir televizijos programa „Rossija RTR“ yra laisvai prieinamos Lietuvos Respublikos gyventojams interneto erdvėje, per palydovą bei eteryje.

4.5.                      Atsakomybė UAB „Init“ taikoma nesant neteisėtų veiksmų ir kaltės, o paskirta 150 000 Eur bauda yra neadekvati. Atsakovas nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių: UAB „Init“ kreipėsi į atsakovą išaiškinimo, du kartus konsultavosi telefonu, gavo žodinę konsultaciją, kuri skyrėsi nuo rašytinės pozicijos, 2018 m. kovo 1 d. išjungė televizijos programos retransliavimą, pateikė paaiškinimus. UAB „Init“ nurodė, kad buvo nubaustas ne už televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą, o už kreipimąsi į teismą. 2018 m. balandžio 25 d. televizijos laidoje „Panorama“ LRTK pirmininkas pripažino šią aplinkybę.

4.6.                      Komisijos nariai M. M., L. J. ir V. M. negalėjo teisėtai balsuoti 2018 m. balandžio 25 d. LRTK posėdyje ir jų balsai negali būti skaičiuojami priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, nes M. M. ir L. J. dirbo Vilniaus universitete, o V. M. laidą „Krepšinio pasaulyje“ transliuoja Lietuvos ryto TV.

5.       Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ skundą grindė šiais argumentais:

5.1.                      NP „Rosmediakom“ yra programos „Rossija RTR“ transliuotojas, licencija transliuoti televizijos programą „Rossija RTR“ registruota Švedijoje. 2018 m. vasario 14 d. LRTK sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes televizijos programa „Rossija RTR“ transliuojama iš palydovo Švedijoje, yra koduota (jam priimti reikalinga atkoduojanti kortelė) ir ji iki 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nebuvo transliuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5.2.                      NP „Rosmediakom“ nė vienam Lietuvos Respublikoje veikiančiam operatoriui iki 2018 m. vasario 14 d. nebuvo išdavęs nė vienos atkoduojančios kortelės, todėl atsakovas negalėjo atlikti šios programos monitoringo ir veiksmų, nustatytų VIĮ 34¹ straipsnyje. Taigi, negalėjo būti nustatyti neteisėti veiksmai ir užfiksuoti VIĮ 17 ir 19 straipsnių pažeidimai.

5.3.                      Atsakovas atliko tyrimą ir procedūrinius veiksmus televizijos programos „RTR Planeta“ atžvilgiu ir šio tyrimo išvados negali būti taikomos programai „Rossija RTR“, nes tai yra dvi skirtingos programos.

6.       Pareiškėjas VGTRK skundą grindė šiais argumentais:

6.1.                      VGTRK yra televizijos programos „RTR Planeta“ transliuotojas, licencija transliuoti televizijos programą „RTR Planeta“ registruota Rusijos Federacijoje. VGTRK nurodė, kad palaiko NP „Rosmediakom“ argumentus ir papildomai pažymėjo, kad LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes jame neteisingai nurodyta programos „RTR Planeta“ jurisdikcija.

6.2.                      Atsakovas neteisingai įvertino šias laidas: 2017 m. kovo 16 d. transliuotą „Dvikova. V. S. programa“, 2017 m. gegužės 31 d. transliuotą „Vakaras su V. S.“, 2017 m. lapkričio 3 d. transliuotą programą „60 minučių“ (toliau – ir Ginčo laidos), nes jose nebuvo kurstomas karas ir tautinė neapykanta.

6.3.                      VGTRK neturi teisinių ir techninių galimybių keisti programoje dalyvaujančių asmenų pasisakymų turinį, nes laida transliuojama tiesioginiame eteryje. Minėtose laidose savo požiūrį į įvairius reiškinius išdėstė ne laidos vedėjas V. S., o laidos dalyviai, kurie turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę. Transliuotojas nėra atsakingas už laidoje dalyvavusių asmenų nuomonę. VGTRK, pagrįsdamas savo poziciją, pateikė specialisto išvadą.

6.4.                      Atsakovo sprendimas 12 mėnesių stabdyti „RTR Planeta“ platinimą skatina cenzūrą ir varžo žodžio laisvę. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Pagal šio straipsnio 2 dalį turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

6.5.                      2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra paremtas prielaidomis: plojimai, pasisakymų tonas, replikos negali būti traktuojami kaip įrodymas, kad kurstomas karas ar tautinė neapykanta. Atsakovas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl laikinai (12 mėnesių) sustabdė programos „RTR Planeta“ retransliavimą (platinimą) Lietuvoje. Nors atsakovas 2018 m. vasario 14 d. sprendime rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-244/10 ir C-245/10, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Programa „RTR Planeta“ buvo retransliuojama įvairiuose žemynuose ir šalyse. Nei Kanadoje, nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Vakarų Europos valstybėse transliuotojas VGTRK negavo jokių nuobaudų ar pastabų iš tų valstybių reguliuotojų.

7.       Atsakovas LRTK atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti. Atsiliepimus atsakovas grindė šiais argumentais:

7.1.                      2018 m. vasario 14 d. sprendimas priimtas atsakovui tinkamai įvykdžius išankstinio informavimo apie VIĮ 34¹ straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. kovo 10 d. direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – ir Direktyva 2010/13/ES) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų poveikio priemonių taikymą ir konsultavimosi su kompetentingomis institucijomis procedūras.

7.2.                      Dėl programos „RTR Planeta“ jurisdikcijos nurodymo 2018 m. vasario 14 d. sprendime LRTK pažymėjo, kad jurisdikcija buvo nustatyta iš UAB „Init“ pateiktų duomenų apie retransliuojamos televizijos programos transliuotojo jurisdikciją.

7.3.                      Programa „RTR Planeta“ ir programa „Rossija RTR“ yra ta pati programa, nes pagrindinis programas identifikuojantis bei vieną nuo kitos skiriantis požymis yra jų turinys, už kurį redakcinę atsakomybę prisiima televizijos programos transliuotojas. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 patvirtintų Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21.15 punktas. Dėl to programų pavadinimo skirtumai ar televizijos programos signalo žemynkrypčio perdavimo iš konkrečių palydovų techninių duomenų skirtumai neįrodo, kad tai skirtingos programos. Oficialioje televizijos programos interneto svetainėje rtr.planeta.com ta pati televizijos programa „RTR Planeta“ rusų kalba pristatoma kaip „Rossija RTR“, o anglų kalba – „RTR Planeta“. Internete viešai skelbiami televizijos programos „RTR Planeta“ skirtingų versijų (jų yra trys) tinkleliai sutampa ir yra vienodi. LRTK ir anksčiau savo praktikoje analogiškai traktavo programas „Rossija RTR“ ir „RTR Planeta“ (2015 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.4.                      2018 m. vasario 14 d. LRTK sprendimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtino ir Europos Komisija 2018 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. C(2018) 2665 „Dėl priemonių, kurias Lietuva priėmė pagal 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų suteikimu, derinimo 3 straipsnio 2 dalį, suderinamumo“ (toliau – ir Europos Komisijos Sprendimas), kuriame nustatyta, kad priemonės, kurių ėmėsi Lietuva dėl televizijos programos „RTR Planeta“, yra suderinamos su Europos Sąjungos teise.

7.5.                      2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra vientisas teisės aktas, todėl atskiros jo struktūrinės dalys negali būti vertinamos ir aiškinamos atsietai, sutrumpinimai tekste galimi ir naudotini. Be to, UAB „Init“ yra šios srities profesionalas, todėl objektyviai galėjo ir turėjo suprasti sprendimo turinį. Aplinkybė, kad UAB „Init“ pateikė prašymą išaiškinti ir pakeisti sprendimą, taip pat parodo, jog UAB „Init“ buvo aiškus 2018 m. vasario 14 d. sprendimo turinys.

7.6.                      2018 m. vasario 14 d. sprendimu taikytų priemonių paskirtis – agresyviai naudojamo informacinio karo sąlygomis užtikrinti nacionalinį saugumą.

7.7.                      UAB „Init“ 2018 m. kovo 1 d. retransliavo televizijos programą „Rossija RTR“, todėl pažeidė 2018 m. vasario 14 d. sprendimą. Tai, kad UAB „Init“ kreipėsi dėl minėto sprendimo išaiškinimo, nestabdo šio sprendimo galiojimo. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Init“ į LRTK išaiškinimo kreipėsi paskutinę dieną prieš įsigaliojant sprendimui po darbo valandų.

7.8.                      Atsižvelgiant į VIĮ 48 straipsnio nuostatas, taip pat įvertinus pažeidimo pobūdį, jo santykį su viešuoju interesu, retransliacijos terminą (nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d.), pareiškėjo metines veiklos pajamas, aktyvų UAB „Init“ vaidmenį ir siekiant atgrasomojo poveikio, paskirta sankcija yra adekvati ir proporcinga siekiamiems tikslams.

7.9.                      Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo taikymo atsakovas nurodė, kad televizijos programos „RTR Planeta“, kaip kūrinio, teisinė apsauga niekaip nesusijusi su nagrinėjamu ginču ir jo esme.

7.10.                      Dėl LRTK sudėties teisėtumo atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą priėmė teisėtai veikianti LRTK. Paskyrimo metu jau buvo žinomos visos pareiškėjo UAB „Init“ minimos aplinkybės ir asmenys vis tiek buvo paskirti. Visi nariai savo pareigas ėjo teisėtai ir jų įgaliojimai nebuvo nutrūkę. Įgaliojimai nutrūksta tik teisės aktuose nustatytu būdu, o to nebuvo įvykę. Atsakovas teigė, kad nėra ir nebuvo jokio interesų konflikto balsuojant dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo.

II.

 

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Init“ skundą tenkino iš dalies – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 3 punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (kodas 132658751) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsniu priimto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo.“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 4 punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (kodas 132658751) 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų) baudą už šio sprendimo 3 punkte nurodytą pažeidimą.“ Kitą pareiškėjo UAB „Init“ skundo dalį ir pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK skundus atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimo ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

10.1.                      Televizijos programoje „RTR Planeta“ 2017 m. kovo 16 d. buvo transliuota programa „Dvikova. V. S. programa“. 2017 m. balandžio 25 d. Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento rašte Nr. VRS-19 „Dėl paskelbtos informacijos įvertinimo“ nurodyta, kad laidos turinys priklauso pilkosios propagandos tipui, laidoje kurstomas karas ir neapykanta. 2017 m. gegužės 16 d. LRTK raštu Nr. S-392 „Dėl kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos“ Švedijos spaudos ir transliavimo institucijai ir raštu Nr. S-393 „Dėl kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos“ Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanijai (RTR) informavo apie nustatytus VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio pažeidimus, LRTK ketinimus imtis konkrečių sankcijų, jei pažeidimai kartosis, taip pat prašė Rusijos valstybinę televizijos ir radijo transliavimo kompaniją (RTR) pateikti atsiliepimą, o Švedijos spaudos ir transliavimo instituciją – imtis priemonių, reikalingų užtikrinti, kad televizijos programoje RTR Planeta“ būtų skleidžiama informacija, atitinkanti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus.

10.2.                      Televizijos programoje „RTR Planeta“ 2017 m. gegužės 31 d. buvo transliuota programa „Vakaras su V. S.“. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento rašte Nr. VRS-34 „Dėl paskelbtos informacijos įvertinimo“ nurodyta, kad laidos turinys priklauso pilkosios propagandos tipui, laidoje kurstomas karas ir neapykanta. 2017 m. rugpjūčio 22 d. LRTK raštu Nr. S-596 „Dėl kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos“ Švedijos spaudos ir transliavimo institucijai ir raštu Nr. S-597 „Dėl informacijos apie „RTR Planeta“ transliavimą“ Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanijai (RTR) informavo apie antrą kartą per 12 mėnesių nustatytus VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio pažeidimus, LRTK ketinimus imtis konkrečių sankcijų, jei per 15 dienų nuo pranešimo nepavyks draugiškai susitarti ir pažeidimai bus toliau daromi, taip pat prašė Rusijos valstybinę televizijos ir radijo transliavimo kompaniją (RTR) pripažinti pažeidimus ir imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų, o Švedijos spaudos ir transliavimo instituciją informavo, kad nori pradėti konsultacijas dėl „RTR Planeta“ kanalo retransliavimo sustabdymo Lietuvoje.

10.3.                      LRTK 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 595 „Pranešimas apie konsultacijas dėl televizijos kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos ir 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. S-617 „Dėl Jūsų 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto“ informavo Europos Komisiją apie nustatytus pažeidimus ir, kad ketina, laikydamasi Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procedūrų, priimti sprendimą laikinai nuo 12 iki 18 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje, jei pažeidimai šioje televizijos programoje tęsis, suteikė informaciją apie atliktus veiksmus.

10.4.                      Televizijos programoje „RTR Planeta“ 2017 m. lapkričio 3 d. buvo transliuota programa „60 minučių“. 2018 m. sausio 4 d. Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento rašte Nr. VRS-1 „Dėl paskelbtos informacijos įvertinimo“ nurodyta, kad laidos turinys priklauso pilkosios propagandos tipui, laidoje kurstomas karas ir neapykanta.

10.5.                      2018 m. vasario 14 d. vyko LRTK posėdis, kuriame dalyvavo V. Ž. (V. Z.) ir D. S. (D. S.), atstovaujantys televizijos programai „RTR Planeta“. 2018 m. vasario 14 d. LRTK priėmė sprendimą, kuris įsigaliojo 2018 m. vasario 23 d. Minėtu sprendimu LRTK įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus, taip pat kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programą „RTR Planeta“, 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2019 m. vasario (imtinai), sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą (platinimą) Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10.6.                      2018 m. vasario 22 d. UAB „Init“ raštu „Prašymas iš dalies pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 ir išaiškinti šio sprendimo vykdymą“ kreipėsi į LRTK, nurodydamas, kad programos „RTR Planeta“ transliuotojo jurisdikcija yra Rusijos Federacija, programos „Rossija RTR“ ir „RTR Planeta“ yra dvi skirtingos programos, ir prašydamas šiais aspektais pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą. Taip pat UAB „Init“ prašė išaiškinti, ar 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas tik programai „RTR Planeta“ ar ir programai „Rossija RTR“, be to, informavo LRTK, kad programos „Rossija RTR“ atžvilgiu nebuvo atliktas monitoringas ir nebuvo nustatyti pažeidimai. Prašė atsakymą pateikti iki 2018 m. vasario 23 d. 17 val.

10.7.                      2018 m. kovo 1 d. LRTK raštu Nr. S-103 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo Lietuvos Respublikoje“, adresuotu UAB „Init“, UAB „Cgates“, akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Telia Lietuva“, nurodė, kad patys retransliuotojai, kuriems adresuotas raštas, teikdami informaciją apie transliuotojų jurisdikcijas, yra nurodę, kad televizijos programa „RTR Planeta“ priklauso Švedijos Karalystės jurisdikcijai. LRTK atkreipė dėmesį, kad tai jau yra trečias LRTK sprendimas dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo Lietuvos Respublikoje. LRTK nuomone, tik patiems televizijos programos transliuotojams, o ne retransliuotojams priklauso išimtinė teisė kvestionuoti televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikciją. 2018 m. vasario 14 d. sprendime nurodyta televizijos programa „RTR Planeta“ įvardijamos visos šios programos versijos, kaip tai nurodyta 2018 m. vasario 14 d. sprendimo 1.1 punkte, ir televizijos programa „RTR Planeta“ negali būti retransliuojama ar kitaip platinama Lietuvos Respublikoje.

10.8.                      2018 m. kovo 1 d. UAB „Init“ 18 val. 25 min. elektroniniu paštu pateikė LRTK pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Init“ 2018 m. kovo 1 d. išjungė televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą.

10.9.                      2018 m. kovo 5 d. LRTK faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F-2 konstatuota, kad 2018 m. kovo 1 d. nuo 11 val. 34 min. iki 12 val. 00 min. UAB „Init“ nevykdė LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimo ir abonentams buvo retransliuojama televizijos programa „Rossija RTR“.

10.10.                      2018 m. kovo 29 d. LRTK raštu Nr. S-194 „Dėl planinio UAB „Init“ patikrinimo rezultatų“ nurodė, kad planinio UAB „Init“ vykdomų televizijos programų transliavimo kabelinės televizijos ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais, televizijos programų retransliavimo kabelinės televizijos ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklų patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Init“ padarė teisės aktų pažeidimų, nesilaikė 2018 m. vasario 14 d. sprendimo. Taip pat LRTK paprašė, kad UAB „Init“ iki 2018 m. balandžio 16 d. raštu pateiktų argumentuotus paaiškinimus, imtųsi priemonių pažeidimams ištaisyti, apie tai informuotų LRTK ir pateiktų informaciją apie UAB „Init“ bendrąsias metines pajamas 2017 m.

10.11.                      2018 m. balandžio 16 d. UAB „Init“ elektroniniu paštu atsiuntė LRTK kontrolinius klausimynus ir pateikė UAB „Init“ paaiškinimų 4 priedą. 2018 m. balandžio 16 d. UAB „Init“ registruotu paštu išsiuntė siuntą LRTK, kurioje buvo UAB „Init“ paaiškinimai ir kiti priedai.

10.12.                      2018 m. balandžio 18 d. UAB „Init“ direktorius P. Ž. elektroniniu paštu informavo LRTK, kad paaiškinimus išsiuntė 2018 m. balandžio 16 d. registruotu paštu.

10.13.                      2018 m. balandžio 18 d. vyko LRTK posėdis, kuriame dalyvavo UAB „Init“ atstovė advokatė S. E. Š. ir UAB „Init“ generalinis direktorius P. Ž..

10.14.                      2018 m. balandžio 25 d. vyko LRTK posėdis, kuriame priimtas sprendimas Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“. Minėtu sprendimu LRTK pripažino, kad UAB „Init“, nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, ir skyrė UAB „Init“ 150 000 eurų baudą.

10.15.                      Europos Komisijos Sprendimu pripažinta, kad priemonės, kurių Lietuva ėmėsi dėl televizijos programos „RTR Planeta“ ir apie kurias pranešė 2018 m. kovo 7 d., yra suderinamos su Europos Sąjungos teise.

11.       Teismas, pasisakydamas dėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies (ne)aiškumo, nurodė, kad:

11.1.                       2018 m. vasario 14 d. sprendimas savo pobūdžiu atitinka individualaus teisės akto požymius. LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra vientisas individualus teisės aktas, kurio atskiros struktūrinės dalys negali būti vertinamos ir aiškinamos atsietai.

11.2.                      Atsakovas 2018 m. vasario 14 d. sprendime įvedė sutrumpinimą, jį aptarė 1.1 punkte ir nuosekliai vartojo visame 2018 m. vasario 14 d. sprendime, rezoliucinėje dalyje vartojamas sutrumpinimas nėra netikėtas, neaptartas ar neaiškus. Antra, LRTK analogiško pobūdžio sprendimus priima nebe pirmą kartą, UAB „Init“ yra šios srities profesionalas, turi ilgametę patirtį, todėl buvo (turėjo būti) susipažinęs su aktualiais jo veiklai LRTK sprendimais. Byloje nėra įrodymų, kad anksčiau UAB „Init“ kilo abejonių dėl LRTK sprendimuose vartojamų sąvokų „RTR Planeta“, „Rossija RTR“ ar jų sutrumpinimų.

11.3.                      UAB „Init“ elgesys įrodo, kad, susipažinęs su 2018 m. vasario 14 d. sprendimu, jis 2018 m. vasario 22 d. kreipėsi į LRTK raštu „Prašymas iš dalies pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 ir išaiškinti šio sprendimo vykdymą“.

11.4.                      Rašto pavadinimas, turinys ir reiškiami prašymai (pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą) įrodo, kad UAB „Init“ suprato, jog LRTK tapatina televizijos programas „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“.

11.5.                      Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi analizuojamu klausimu remtis negalima, nes joje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami klausimai dėl bylos esmės, o tik prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

12.       Atsižvelgęs į minėtus argumentus, teismas konstatavo, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas ir jame vartojamas sutrumpinimas „RTR Planeta“ yra aiškus, todėl šiuo aspektu naikinti minėto sprendimo nėra teisinio pagrindo.

13.       Pasisakydamas dėl televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ tapatumo, teismas, vadovaudamasis VIĮ 2 straipsnio 68 dalies nuostatomis ir įvertinęs bylos medžiaga, nurodė, kad įrodymų visuma patvirtina atsakovo poziciją, jog televizijos programa „RTR Planeta“ ir televizijos programa „Rossija RTR“ yra iš esmės tapačios. Teismas nustatė, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ turi skirtumų, tačiau jie yra arba formalūs (pavadinimo, jurisdikcijos, retransliavimo dažnio ir kt.), arba lyginamuoju aspektu neesminiai (skiriasi tam tikrų laidų rodymo laikas, žinios ir kt.). Įrodymų, patvirtinančių programų tapatumą, gausa ir VIĮ saugomų vertybių svarba lemia, kad teismas televizijos programą „RTR Planeta“ ir televizijos programą „Rossija RTR“ laiko iš esmės tapačiomis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių esminius televizijos programų turinio skirtumus.

14.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pačių pareiškėjų elgesys – painus ir nevienareikšmiškas pavadinimų / logotipų / televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ vartojimas, televizijos programų tapatinimas arba atskyrimas skirtingose situacijose – taip pat lemia atitinkamas pasekmes, t. y. teisėtą ir pagrįstą LRTK sprendimą laikyti televizijos programą „RTR Planeta“ ir televizijos programą „Rossija RTR“ iš esmės tapačiomis. Nustatęs, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra tapačios, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad iki 2018 m. vasario 14 d. televizijos programa „Rossija RTR“ nebuvo retransliuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra atliktas jos monitoringas ir negalima konstatuoti VIĮ pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad programų tapatumas lemia, jog vienos tapačios televizijos programos atžvilgiu atlikus monitoringą, veiksmus, nustatytus VIĮ 34¹ straipsnyje, nustačius Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio ir VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimus, atlikus procedūras pagal VIĮ ir Direktyvą 2010/13/ES, tai galioja ir kitos tapačios televizijos programos atžvilgiu. Priešingas aiškinimas neleistų pasiekti teisės aktams keliamų tikslų, leistų piktnaudžiauti procedūrų trukme, paskirtimi ir nepagrįstai apsunkintų LRTK darbą. Teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. vasario 14 d. sprendimo akcinė bendrovė AB „Telia“, retransliuodama televizijos programą „RTR Planeta“, rodė laidą „Sekmadienio vakaras“ („Voskresnyj večer“) su skiriamuoju ženkliuku „Rossija RTR“. 

15.       Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad LRTK pagrįstai ir teisėtai televizijos programas „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ laikė iš esmės tapačiomis, todėl šiuo aspektu naikinti skundžiamą sprendimą neturėjo teisinio pagrindo.

16.       Teismas pažymėjo, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ kaip autorių teisių objektų teisinė apsauga nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pareiškėjų argumentų dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 ir 56 straipsnių nuostatų pažeidimo neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

17.       Pasisakydamas televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcijos, teismas konstatavo, kad LRTK tinkamai, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcija yra Švedijos Karalystė. Teismas pabrėžė, kad televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcija buvo nustatyta pagal pareiškėjų pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra iš esmės tapačios. Be to, teismas, vertindamas televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcijos nustatymo teisingumą, atsižvelgė į pareiškėjo UAB „Init“ pateiktus duomenis, pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK elgesį, kuris buvo dviprasmiškas, klaidinamas ir netikslus, ir į tai, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra iš esmės tapačios.

18.       Dėl ginčo laidose paskleistos informacijos vertinimo teismas nurodė, kad VIĮ karo ar tautinės neapykantos kurstymo sąvoka nepateikta, todėl ją tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai, išaiškina teismas. Teismas nurodė, kad neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Atsižvelgęs į įvardytus požymius (viešumas, skleidimas, turinio ypatumai, specifinis tikslas, konkretūs būdai, t. y. skatinama neapykanta, kurstoma fiziškai susidoroti dėl tautybės, įsitikinimų, pasekmės ne tik tam tikrai žmonių grupei, bet ir visai visuomenei), teismas pritarė LRTK nustatytoms aplinkybėms, kad Ginčo laidose išsakyti teiginiai vertintini kaip neapykantos kurstymas, kadangi buvo vartojama speciali kalba, kuri gali būti laikoma, viena vertus, veiksmu, kuriuo siekiama nukreipti atitinkamą elgesį, o kita vertus, kalba, kuria kurstomas priešiškumo jausmas asmenų visumai ar jos atstūmimas.

19.       Teismas pažymėjo, jog ESTT sprendime byloje Mesopotamia Broadcast ir Roj TV, sujungtos bylos C-244/10 ir C-245/10, pateikta žodžių „kurstymas“ ir „neapykanta“ reikšmė, atsižvelgiant į taikytinus teisės aktus, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

20.       Atsakydamas į VGTRK argumentą, kad Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento išvadomis remtis negalima, nes jos nepasirašytos, teismas nurodė, kad minėti raštai yra pasirašyti laikinai vykdančio Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriaus funkcijas plk. ltn. J. Ž. (J. Ž.) ar Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriaus plk. D. P. Teismas, nustatęs, kad prie raštų pridėti televizijos laidų vertinimai, kuriuose atlikta paskelbtos viešosios informacijos analizė, nepasirašyti, nenurodyta, kas juos atlikto, pabrėžė, kad VGTRK nenurodė, kaip šis faktas pažeidžia teisės aktų reikalavimus; televizijos laidų vertinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir motyvuoti, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, jais vadovavosi.

21.       Pasisakydamas dėl į bylą pateiktos specialisto išvados, teismas nurodė, kad šia išvada nesivadovaus, nes, pirma, S. J. E. (S. J. E.) nepateikė jokių duomenų, kad jis analizavo ir yra susipažinęs su Europos Sąjungos teisės aktais, VIĮ ir kitais teisės aktais, antra, teismas vertino pateiktą išvadą kaip nepatikimą, nes specialistas neatsako į pateiktus klausimus arba atsako selektyviai į kai kuriuos, trečia, specialistas nepateikė jokių jo išsilavinimą patvirtinančių įrodymų, ketvirta, specialistas pats yra dalyvavęs televizijos laidoje „Sekmadienio vakaras su V. S.“ – taigi nėra nešališkas ir objektyvus šios laidos turinio vertintojas.

22.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendime konstatuoti VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio pažeidimai dėl karo ir tautinės neapykantos kurstymo ginčo laidose buvo nustatyti teisėtai ir pagrįstai.

23.       Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl programos „RTR Planeta“ retransliavimo (platinimo) Lietuvoje sustabdymo termino pagrindimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo VGTRK argumentai, kad LRTK nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl laikinai 12 mėnesių sustabdė televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą (platinimą) Lietuvoje, yra nepagrįsti, nes 2018 m. vasario 14 d. sprendime nurodyta, kad LRTK nustatė tris atvejus, kai televizijos programos „RTR Planeta“ transliuotojas pažeidė Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnį ir VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas akcentavo, kad tai suponuoja, jog teisės aktų pažeidimai daromi tendencingai. Be to, analogiški pažeidimai nustatyti daugelį kartų, dėl jų LRTK jau du kartus iki 2018 m. vasario 14 d. sprendimo buvo priėmusi sprendimus dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino apribojimo Lietuvoje. Šiuos sprendimus patvirtino Europos Komisija.

24.       Teismas, atsakydamas į pareiškėjų argumentus dėl balsavimo LRTK procedūros pažeidimų, išanalizavo 2018 m. vasario 14 d. LRTK posėdžio protokolą ir nustatė, kad, LRTK pirmininkui pasiūlius balsuoti už tai, kad laikinai būtų sustabdyta televizijos programos „RTR Planeta“ laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje, 9 LRTK nariai balsavo už, susilaikiusių ar prieštaraujančių nebuvo. Tada vyko diskusija dėl retransliavimo ribojimo trukmės – 12 ar 18 mėnesių. Po diskusijos vyko balsavimas: už sprendimą laikinai 12 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 4 nariai, už sprendimą laikinai 18 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 5 nariai. Komisijos pirmininkas nusprendė surengti antrą balsavimą: už sprendimą laikinai 12 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 7 nariai, už sprendimą laikinai 18 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 2 nariai. LRTK laikė nutarta laikinai 12 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje.

25.       Vadovaudamasis VIĮ 47 straipsnio 13 dalimi ir 2014 m. sausio 22 d. LRTK sprendimu Nr. KS-25 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto LRTK darbo reglamento (toliau – ir LRTK darbo reglamentas) 54 punktu, teismas konstatavo, kad pareiškėjo VGTRK argumentai, jog sprendimas dėl laikino televizijos programos laisvo priėmimo Lietuvos Respublikoje sustabdymo turi būti priimamas 2/3 visų LRTK narių balsų dauguma, atmestini. Teismas akcentavo, kad VIĮ 47 straipsnio 13 dalyje ir LRTK darbo reglamento 54 punkte aiškiai nurodoma pagrindinė taisyklė – sprendimų priėmimas balsų dauguma. Sprendimų priėmimas 2/3 visų LRTK narių balsų dauguma yra išimtis iš taisyklės, kuri negali būti aiškinama plečiamai.

26.       Teismas, pasisakydamas dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertino atsakomybės sąlygas ir baudos dydį.

27.       Pasisakydamas dėl atsakomybės sąlygų, teismas nurodė, kad UAB „Init“ nevykdė VIĮ 34¹ straipsnio pagrindu priimto 2018 m. vasario 14 d. sprendimo. UAB „Init“ neteisėta veika pasireiškė 2018 m. vasario 14 d. sprendimu uždraustos televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d.

28.       Teismas palaikė LRTK poziciją, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nevykdymo pasekmių objektyviai įvertinti neįmanoma, tačiau taip pat pabrėžė, kad retransliavimo laikotarpis yra labai trumpas ir atitinkamai mažina riziką, jog buvo paskleista draudžiama informacija.

29.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog UAB „Init“, prieš pradedant retransliuoti televizijos programą „Rossija RTR“, konsultavosi su atsakovu ir žodžiu, ir raštu, nešalina UAB „Init“ neteisėtų veiksmų, kaltės ar atsakomybės.

30.       Teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendime LRTK pagrįstai konstatavo, jog UAB „Init“ nevykdė LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, tačiau klaidingai įvardijo pažeidimo trukmę. Atsižvelgęs į tai, teismas pakeitė 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (kodas 132658751) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsniu priimto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“.

31.       Vertindamas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu paskirtos baudos dydį, teismas atsižvelgė į VIĮ 48 straipsnį, taip pat į šias aplinkybes: 1) UAB „Init“ neteisėtų veiksmų trukmę; 2) pasekmių neapibrėžtumą (konkrečių neigiamų pasekmių nenustatyta); 3) byloje nėra duomenų apie ankstesnius UAB „Init“ LRTK sprendimų nevykdymo atvejus, todėl sprendžiant dėl baudos dydžio turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimas padaromas pirmą kartą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, buvo nustatytos atsakomybę sukinkančios aplinkybės – UAB „Init“ kliudė LRTK vykdyti tyrimą. Teismas, nustatęs, kad UAB „Init“ nenurodė pateisinamų priežasčių išsiųsti dokumentus registruotu, o ne elektroniniu paštu, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. posėdyje minėti dokumentai nebuvo pateikti ir dėl to LRTK negalėjo išnagrinėti pareiškėjų padaryto pažeidimo, pripažino, kad UAB „Init“ piktnaudžiavo subjektine teise.

32.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pažeidimo pobūdis (sunkus) ir sunkinančių aplinkybių buvimas lemia, kad UAB „Init“ bauda skirtina, tačiau baudos dydį nulemia teismo nurodytos aplinkybės (pažeidimo trukmė, pasekmių neapibrėžtumas, pažeidimo padarymas pirmą kartą), todėl teismas pakeitė 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (kodas 132658751) 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų) baudą už šio sprendimo 3 punkte nurodytą pažeidimą.“

 

III.

 

33.       Pareiškėjas UAB „Init“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Init“ skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34.       Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino oficialių rašytinių įrodymų, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ priklauso skirtingiems transliuotojams ir turi išduotas skirtingas licencijas. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 ir 56 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, nenuginčijus išduotų licencijų, teismo išvada, kad televizijos programa „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra viena ir ta pati programa, prieštarauja teisiniam reguliavimui.

35.       Pareiškėjas akcentavo, kad teismas nevertino, kokia apimtimi skiriasi televizijos programų („RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“) turinys 2018 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo metu. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi viešai pateikta informacija ir interneto svetainės rtr-planeta.com, interneto enciklopedija Vikipedija, NCP „Rusmediakom“ 2011 m. gegužės 3 d. prašymu įregistruoti radijo, televizijos ar užsakomųjų vaizdo programų transliacijas arba pakeisti registracijos duomenis, V. M. (V. M.) 2011 m. lapkričio 1 d. elektroniniu laišku „Dėl palydovinio ryšio iš Švedijos“, televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ palyginimu, atliktu 2018 m. gegužės 18 d. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

35.1.                      Logotipo buvimas dar nereiškia, kad internete retransliuojamas turinys (televizijos programa) yra autentiškas. Autentiškumo garantiją suteikia transliuotojas, kuris tiksliai nurodo signalo, transliuojamo iš palydovo, techninius duomenis arba suteikia atkodavimo kortelę, kurią aktyvuoja, jei televizijos programos signalas yra koduotas. Byloje nėra duomenų, kad televizijos programos „Rossija RTR“, kurios signalas yra koduotas, transliuotojas būtų suteikęs kuriam nors iš subjektų, vykdančių retransliavimo veiklą įvairiomis techninėmis priemonėmis Lietuvos teritorijoje, teisę retransliuoti šią programą ir suteikęs technines priemones šiai veiklai. UAB “Init” teikė įrodymus dėl televizijos programų, retransliuojamų internete turinio skirtumo, siekdamas nuginčyti atsakovo teikiamus duomenis, tačiau turinio autentiškumo internete faktas liko nepatikrintas, nes teismas atsisakė patenkinti UAB „Init“ prašymą išreikalauti iš Komisijos duomenis apie tai, kokie ūkio subjektai ir kokiu teisiniu pagrindu retransliuoja vadinamąsias ginčo televizijos programas internete;

35.2.                      V. M. (V. M.) 2011 m. lapkričio 1 d. elektroninis laiškas „Dėl palydovinio ryšio iš Švedijos“ nepatvirtina teismo išvadų, kad televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ turinys yra vienodas, nes minėtame laiške aiškiai nurodyta, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra atskiros žiniasklaidos paslaugos ir skiriasi viena nuo kitos;

35.3.                      2011 m. gegužės 3 d. prašymas įregistruoti radijo, televizijos ar užsakomųjų vaizdo programų transliacijas arba pakeisti registracijos duomenis taip pat nepagrindžia teismo išvados apie televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ tapatumą, kadangi teisinę reikšmę turi ne prašymas, o išduota licencija, kuri buvo išduota transliuotojui NP „Rosmediakom“ į televizijos programą „Rossija RTR“;

35.4.                      Dėl iš interneto gauto televizijos programų tinklelių vertinimo pareiškėjas nurodė, kad palyginimas buvo atliktas 2018 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, todėl šie duomenys neturi jokios teisinės reikšmės. Pareiškėjo nuomone, jei teismas tyrė programų tapatumą po 2018 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo, jis turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo pateiktus įrodymus, tačiau ir į pareiškėjo pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 

35.5.                      Dėl LRTK 2018 m. vasario 14 d. posėdžio protokolo ir V. Ž. parodymų pareiškėjas nurodė, kad V. Ž. teiginiai dėl televizijos programos „Rossija 1“ neturi nieko bendro su 2018 m. vasario 14 d. sprendimu. Pareiškėjas akcentavo, kad iš LRTK 2018 m. vasario 14 d. protokolo matyti, jog posėdyje buvo svarstoma tik apie televizijos programą „RTR Planeta“, o televizijos programos „Rossija RTR“ ir televizijos programos „Rossija 1“ atžvilgiu nebuvo priimta jokių sprendimų.

36.       Pareiškėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė VIĮ 341 straipsnio nuostatas, nes televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu VIĮ 341 straipsnyje numatytos procedūros nebuvo taikytos, todėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimas televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu turėjo būti panaikintas. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog procedūros, atliktos vienos televizijos programos atžvilgiu, galioja ir kitos televizijos programos atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį.

37.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario 14 d. LRTK posėdyje nebuvo svarstomas uždraustos televizijos programos „RTR Planeta“ ir kitų televizijos programų tapatumo klausimas, todėl teismas negalėjo perimti LRTK kompetenciją ir svarstyti kitų televizijos programų tapatumo klausimą.

38.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo argumentais, kurie iš esmės remiasi vien tuo, kad 2018 m. vasario 14 d. aprašomosios dalies 1.1 punkte nurodyta, kad televizijos programa „RTR Planeta“ atskirų transliuotojų sąraše įvardinama kaip „?????? ???“, „Rossija RTR“ (toliau vadinama „RTR Planeta“). Atsakovas šio savo teiginio niekaip nemotyvavo, nenurodė jokių ankstesnių LRTK tyrimų, kurie leistų atsakovui teigti, kad televizijos programų tapatumo klausimas buvo ištirtas. Atsakovas, aiškindamas 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ne vienos, o dviejų televizijos programų atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, o 2018 m. vasario 14 d. sprendime televizijos programų tapatumo klausimas nebuvo analizuojamas, dėl to UAB „Init“ nebuvo aišku, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas ir televizijos programai „Rossija RTR“.

39.       Pareiškėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Europos Komisijo Sprendimu, kuriame buvo konstatuota, kad priemonės, kurių ėmėsi Lietuvos Respublika dėl televizijos programos „RTR Planeta“, yra suderinamos su Europos Sąjungos teise. Pareiškėjas paaiškino, kad priemonės kitoms televizijos programoms nebuvo taikytos ir dėl to nebuvo kreiptasi į Europos Komisiją. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl pareiškėjų VGTRK ir NP „Rosmediakom“ elgesio – painių ir nevienodų pavadinimų / logotipų / televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ vartojimo, televizijos programų tapatinimo arba atskyrimo skirtingose situacijose.

40.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Komisijos Sprendimo 23 punkte nurodyta, kad atitinkama valstybė narė turi atlikti pažeidimo vertinimą, per kurį turi nustatyti, ar pažeidimas yra akivaizdus, rimtas ir sunkus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokios laidos ir kokio turinio buvo transliuojamos per televizijos programą „Rossija RTR“ iki 2018 m. vasario 14 d., ar buvo padaryti VIĮ 19 straipsnyje numatyti pažeidimai, nebuvo atliktas joks vertinimas, todėl buvo pažeistas Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies reikalavimas.

41.       Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „nors formaliai televizijos programų pavadinimai, savininkai, licencijos ir kt. skiriasi, tačiau realiai televizijos programų transliuotojai yra susiję, todėl žinojo (turėjo žinoti) abu, jei bent vienas iš jų buvo tinkamai informuotas“. Pareiškėjo vertinimu, ši teismo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Iš šio teiginio nėra aišku, kokiu būdu transliuotojai yra susiję, jei skiriasi programų pavadinimai, licencijos, jurisdikcijos, savininkai. Pareiškėjas akcentavo, kad poveikio priemonė transliuotojui NP „Rosmediakom“ buvo pritaikyta už kito transliuotojo – VGTRK – televizijos programoje „RTR Planeta“ padarytus VIĮ pažeidimus.

42.       Pareiškėjas UAB „Init“, pasisakydamas dėl LRTK balsavimo procedūrų priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl LRTK sudėties teisėtumo, nes, vadovaujantis VIĮ 47 straipsnio 9 dalimi, iš 7 LRTK narių, balsavusių priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, 3 LRTK nariai pareigas ėjo neteisėtai. Nors teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad LRTK nariai L. J. ir M. M. sprendimo priėmimo metu dirbo Vilniaus universitete, kuriam yra išduota licencija LC-260 (R260), o LRTK nario V. M. vedama laida „Krepšinio pasaulyje“ buvo transliuojama Lietuvos ryto televizijoje, tačiau tinkamai šių aplinkybių neįvertino ir pažeidė VIĮ 47 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas buvo priimtas balsuojant 4 iš 11 LRTK narių, todėl minėtas sprendimas nebuvo priimtas ir paprasta balsų dauguma.

43.       Pareiškėjas UAB „Init“, pasisakydamas dėl LRTK balsavimo procedūrų, priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VIĮ 47 straipsnio 13 dalies nuostatas. Pareiškėjas paaiškino, kad LRTK posėdyje, priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, balsavo 9 LRTK nariai, 3 iš kurių balsavo neteisėtai (dėl tų pačių priežasčių, kaip ir balsuojant priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas nebuvo priimtas 2/3 balsų dauguma, kaip tai numato VIĮ 47 straipsnio 13 dalis, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

44.       Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu jam paskirta sankcija yra savo prasme tapati už administracinį nusižengimą skiriamai sankcijai, todėl pareiškėjui turėjo būti išviešinta informaciją apie LRTK narių darbinius ir sutartinius santykius su transliuotojais ir suteikta galimybė pareikšti nušalinimą LRTK nariams.

45.       Pareiškėjas, pasisakydamas dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo, nurodė, kad šiuo sprendimu pritaikyta finansinė nuobauda iš esmės atitinka sankciją, taikoma už administracinius teisės pažeidimus, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatomi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties elementai – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta UAB „Init“ kaltė, pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties elementų, pažeidė nekaltumo prezumpciją, perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui UAB „Init“, dėl ko, palikdamas galioti 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

46.       Pareiškėjas akcentavo, kad UAB „Init“ kreipėsi į atsakovą išaiškinimo, du kartus konsultavosi telefonu, gavo žodinę konsultaciją, kuri skyrėsi nuo rašytinės pozicijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino šias aplinkybes, tačiau nepagrįstai nustatė, kad pokalbių telefonų turinį turi įrodinėti pareiškėjas, be to, teismas apribojo pareiškėjui teisę į teisminę gynybą, atsisakydamas pakviesti pareiškėjo nurodytus liudytojus, kurie galėjo patvirtinti reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

47.       Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas kreipėsi į LRTK dėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovas privalėjo konsultuoti pareiškėją savo kompetencijos klausimais tiek raštu, tiek žodžiu. 2018 m. vasario 27 d. telefoninio pokalbio su atsakovo atstove metu pareiškėjui buvo nurodyta, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas tik televizijos programos „RTR Planeta“ atžvilgiu, kaip ir nurodyta minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl 2018 m. vasario 27 d. UAB „Init“ pradėjo retransliuoti televizijos programą „Rossija RTR“. Kai LRTK 2018 m. kovo 1 d. išaiškino, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas ir televizijos programai „Rossija RTR“, pareiškėjas tą pačią dieną sustabdė televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, šie argumentai patvirtina, kad nėra pareiškėjo UAB „Init“ kaltės.

48.       Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimo neaiškumą patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis šioje byloje, kurioje buvo pasisakyta, jog 2018 m. vasario 14 d. sprendimo 3 punkte nustatyti įpareigojimai tik televizijos programai „RTR Planeta“, o apie televizijos programą „Rossija RTR“ nerašoma. Taigi, pareiškėjo UAB „Init“ vertinimu, tai patvirtina, jog 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra neaiškus net kvalifikuotiems teisininkams.

49.       Pareiškėjo nuomone, iš atsakovo veiksmų matyti, kad jis nesiekė išaiškinti pareiškėjui 2018 m. vasario 14 d. sprendimo turinį, teisingai ir laiku konsultuoti, o siekė nubausti pareiškėją. Šį vertinimą, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina aplinkybės, jog atsakovas 2018 m. kovo 1 d., jau turėdamas UAB „Init“ prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, 11–12 valandomis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, fiksavo pažeidimą, o tik po to (13 val.) organizavo išvažiuojamąjį LRTK posėdį ir išaiškino 2018 m. vasario 14 d. sprendimo turinį pareiškėjui ir kitiems retransliuotojams. Pareiškėjo vertinimu, toks atsakovo elgesys patvirtina Viešojo administravimo įstatymo nuostatų (3 str., 8 str., 15 str.) pažeidimą. Be to, pareiškėjui bauda buvo skirta ne už televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą, o už kreipimąsi į teismą. 2018 m. balandžio 25 d. televizijos laidoje „Panorama“ LRTK pirmininkas pripažino šią aplinkybę

50.       Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

51.       Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos apeliaciniame skunde, kiek tai susiję su 2018 m. vasario 14 d. sprendimo panaikinimu, nurodo pareiškėjas UAB „Init“.

52.       Pareiškėjas VGTRK apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, pareiškėjas prašė prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie pagrindžia VGTRK teiginius dėl „RTR Planeta“ jurisdikcijos.

53.       Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo laidų turinį, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ginčo laidų turinį dviem aspektais: 1) ar ginčijamų laidų metu buvo paskleistas informacija, ar išsakyta asmeninė laidos dalyvių nuomonė; 2) jei ginčo laidų metų buvo paskelbta informacija, ar ji kurstė karą ir tautinę neapykantą. Pareiškėjas, akcentuodamas, kad būtina atskirti informaciją ir nuomonę, nurodė, kad ginčo laidų dalyvių nuomonių negalima prilyginti informacijai.

54.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo laidų dalyvių nuomonė kurstė karą ir tautinę neapykantą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog VIĮ nėra pateiktos „karo kurstymo“ ir „tautinės neapykantos“ sąvokos ir jas turi išaiškinti teismas, šių sąvokų neišaiškino, o perrašė VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto dispoziciją. Pareiškėjas akcentavo, kad VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardinti skirtingi objektai – karo propaganda, karo ar neapykantos kurstymas, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminacija ir t. t. Įstatymų leidėjas labai aiškiai atskyrė objektus, apie kuriuos visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad „karo kurstymas“ ir „ tautinė neapykanta“ yra lygu informacijai, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti dėl lyties, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, nepagrįstai sutapatino sąvokas. Pareiškėjas teigė, kad teismas negalėjo aiškinti sąvokų, nes tai yra įstatymo leidėjo prerogatyva (VIĮ 2 str.).

55.       Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, Europos Komisijos Sprendime nustatytos aplinkybės nepripažįstamos kaip neįrodinėtinos, nes Europos Komisija nėra teismas, o yra administracinis subjektas.

56.       Pareiškėjas, pasisakydamas dėl ESTT sprendime byloje Mesopotamia Broadcast ir Roj TV, sujungtos bylos C-244/10 ir C-245/10, pateiktų išaiškinimų taikymo nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl nacionalinių teisės normų (VIĮ 2 str. ir 19 str. 1 d. 3 p.) aiškinimo, todėl „karo kurstymo“ ir „tautinės neapykantos“ sąvokos turi būti apibrėžtos ir nacionalinėje teisėje.

57.       Pareiškėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos išvadas, pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes minėtos išvados buvo nepasirašytos, Lietuvos kariuomenės kanceliarija nėra ekspertinė organizacija, kuri įstatymų nustatyta tvarka turėtų teisę teikti eksperto ar specialisto išvadas. Pareiškėjas pažymėjo, kad VGTRK pateikta specialisto išvada teismas nesivadovavo, o Lietuvos kariuomenės kanceliarijos išvadas pripažino tinkamomis, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Pareiškėjas paaiškino, kad S. J. E. yra patyręs rusų kalbos specialistas ir rusų kultūrologas, įgijęs humanitarinių mokslų rusų kalbos ir žinių apie regioną studijų bakalauro laipsnį, vėliau baigė mokslinės ir techninės rusų kalbos magistrantūrą Minesotos universitete. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad specialistas turi reikalingą kvalifikaciją išvadai teikti. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad televizijos laida „Sekmadienio vakaras su V. S.“, kurioje dalyvavo S. J. E., nėra tarp šios bylos ginčo laidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. J. E. išvadą vertino kaip šališką.

58.       Pareiškėjas VGTRK pakartojo pareiškėjo UAB „Init“ apeliacinio skundo teiginius dėl LRTK sudėties neteisėtumo priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą.

59.       Pareiškėjas nurodė, kad teismo išvada, jog dėl televizijos programos „RTR Planeta“ priklausymo Švedijos jurisdikcijai yra nepagrįsta, nes įregistravimo Švedijos transliavimo komisijoje faktas negali būti įrodinėjamas jokiais išvestiniais įrodymais, o tik Švedijos Karalystės reguliuotojo išduota licencija. Byloje esanti Švedijos Karalystės reguliuotojo 2012 m. gegužės 16 d. išduota licencija Nr. 11/01116 yra išduota ne televizijos programai „RTR Planeta“, o televizijos programai „Rossija RTR“. Be to, ši licencija išduota ne VGTRK, o NP „Rosmediakom“.

60.       Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 1989 m. gegužės 5 d. Europos konvencija dėl televizijos be sienų (toliau – ir Konvencija) ir 1998 m. rugsėjo 9 d. Europos Konvencijos dėl televizijos be sienų pataisos protokolu (toliau – ir Protokolas). Vadovaudamasis Protokolo 7 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad VGTRK televizijos programą „RTR Planeta“ transliuoja iš palydovo ir signalas yra paduodamas į ryšio palydovą iš Prancūzijos teritorijos. Tokiu būdu, televizijos programa „RTR Planeta“ priklauso Prancūzijos jurisdikcijai (Konvencijos 5 str. 4 d.). Pareiškėjas pabrėžė, kad teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcija, nes tai lemia 2018 m. vasario 14 d. sprendimo teisėtumą.

61.       Atsakovas LRTK atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

62.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus, su jais sutikdamas.

63.       Papildomai LRTK nurodė, kad, pagrindžiant televizijos programų „Rossija RTR“ ir „RTR Planeta“ tapatumą ir jų kilmę nagrinėjamoje byloje, būtina remtis Generalinio advokato 2019 m. vasario 28 d. išvada byloje Nr. C-622/17 (toliau – ir GA išvada).

64.       LRTK taip pat akcentavo, kad visais atvejais pagrindinis televizijos programas identifikuojantis bei vieną televizijos programą nuo kitos skiriantis požymis yra jų turinys, už kurį redakcinę atsakomybę prisiima televizijos programos transliuotojas.

65.       Pareiškėjas UAB „Init“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su jais sutinka ir prašė juos tenkinti.

66.       Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su jais sutinka ir prašė juos tenkinti.

67.       Pareiškėjas VGTRK atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su jais sutinka ir prašė juos tenkinti.

68.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 20 d. gautas VGTRK pareiškimas su prašymais priimti papildomus įrodymus, kurie yra svarbūs vertinant televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikciją.

69.       Pareiškėjai UAB „Init“ ir NP „Rosmediakom“ 2020 m. spalio 30 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

70.       Pareiškėjai teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje nustatyta, jog įrodinėti asmens padarytą pažeidimą turi jį konstatavęs subjektas. Jokio teisinio pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjams (UAB „Init“ ir „Rosmediakom“), kad jie nepadarė pažeidimų, nėra. Pareiškėjai akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti, kad NP „Rosmediakom“ padarė VIĮ pažeidimus. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad televizijos programa „Rossija RTR“ buvo retransliuojama Lietuvoje ginčo laikotarpiu, neatlikus šios televizijos programos stebėsenos, nekonstatavus VIĮ 19 straipsnyje nustatytų pažeidimų ir neatlikus VIĮ 341 straipsnio 3 dalyje numatytų procedūrų, televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu negalėjo būti priimti jokie ribojimai.

71.       Pareiškėjai pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu UAB „Init“ buvo nubaustas ne už VGTRK televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą, o už NP „Rosmediakom“ televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą. UAB „Init“ buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo pareiga, kad televizijos programa „Rossija RTR“ nepažeidė VIĮ ir kad minėtų televizijos programų turinys yra skirtingas.

72.       Pareiškėjai akcentavo, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu yra nemotyvuotas, kadangi visi motyvai, nurodyti minėtame sprendime, yra susiję su televizijos programa „RTR Planeta“.

73.       Pareiškėjų vertinimu, tai, kad atskiri paslaugų tiekėjai savo programų sąraše televizijos programą „RTR Planeta“ vadina „Rossija RTR“, nėra pakankamas pagrindas 12 mėnesių stabdyti televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą ir skirti pareiškėjui UAB „Init“ piniginę baudą už programos „Rossija RTR“ retransliavimą. Pareiškėjų nuomone, atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą.

74.       Pareiškėjai teigė, kad NP „Rosmediakom“ nebuvo atsakovo išklausytas ir informuotas, o tai prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai.

75.       Pareiškėjas UAB „Init“ 2021 m. kovo 26 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Juose pareiškėjas kėlė LRTK sudėties, priimant ginčijamus sprendimus, bei baudos paskyrimo teisėtumo ir jos dydžio proporcingumo klausimus.

 

IV.

 

76.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareškėjų UAB „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ apeliacinius skundus tenkino –pPanaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ ir LRTK 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino. Priteisė pareiškėjui UAB „Init“ iš atsakovo LRTK 1601,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pareiškėjui nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ iš atsakovo LRTK priteisė 1601,38 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pareiškėjui federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ iš atsakovo LRTK priteisė 1601,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

77.       Dėl iš įstatymo kylančių reikalavimų Komisijos sudėčiai išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog Komisijai, kaip ir kitiems viešojo administravimo subjektams, keliami iš gero administravimo (atsakingo valdymo) kylantys nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimai. Konkrečius nešališkumo ir nepriklausomumo kriterijus įtvirtinus teisės aktuose (įstatymuose), remiantis gero administravimo (atsakingo valdymo) ir formalizmo principais, Komisija (viešojo administravimo subjektas) turi inter alia (be kita ko) suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl galimo Komisijos (viešojo administravimo subjekto) neobjektyvumo.

78.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjų byloje nurodytas aplinkybes, t. y. LRTK nariai L. J. ir M. M. 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo metu dirbo radijo transliavimo licenciją turinčiame Vilniaus universitete, o LRTK nario V. M. vedama laida „Krepšinio pasaulyje“ buvo transliuojama Lietuvos ryto televizijoje. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą posėdyje dalyvavusių LRTK narių įgaliojimai nebuvo nutrūkę, VIĮ 47 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas Komisijos nariams inter alia būti susijusiems su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais. Ši įstatymo nuostata įtvirtina formalią Komisijos nario nešališkumo pažeidimo konstrukciją, nesuteikdama galimybės atlikti individualaus Komisijos nario nešališkumo tokiu atveju vertinimo.

79.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl trijų Komisijos narių ryšių su radijo ar televizijos programų transliuotojais. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Komisijos nario V. M. autorinė laida „Krepšinio pasaulyje“ yra transliuojama UAB „Lietuvos ryto“ televizija televizijos programoje nuo 2016 m. spalio 2 d., todėl Komisijos narys ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo susijęs su televizijos programos transliuotoju – UAB „Lietuvos ryto“ televizija. Taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Komisijos nariai L. J. ir M. M. byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu dirbo Vilniaus universitete, kuriam LRTK 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 63 (LRTK 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo KS-172 redakcija) buvo išduota licencija radijo programai transliuoti.

80.       Išplėstinė teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2018 m. vasario 14 d. sprendimui priimti nebuvo būtina 2/3 visų Komisijos narių dauguma. Nurodė, jog priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, 2 iš 9 posėdyje balsavusių Komisijos narių, o priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą – 3 iš 9 posėdyje balsavusių Komisijos narių neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, keliamų Komisijos nariams. Konstatavo, jog abiem atvejais, priimant byloje ginčijamus sprendimus, nebuvo užtikrintas VIĮ 47 straipsnio 13 dalyje numatytas reikalavimas tokius sprendimus priimti 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.

81.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, konstatavo, kad jie nėra teisėti, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p).

82.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatytais kriterijais ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui UAB „Init“ priteisus maksimalią Rekomendacijose nurodytą sumą už apeliacinį skundą, nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už papildomų paaiškinimų byloje rengimą. Taigi, pareiškėjams iš atsakovo priteista po 1590,13 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjams taip pat priteista po 11,25 eurų už apeliacinius skundus sumokėto žyminio mokesčio.

 

V.

 

83.       Atsakovas LRTK 2021 m. gegužės 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021.

84.       Prašymą LRTK motyvuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normą, kuri įtvirtinta VIĮ 47 straipsnio 9 dalyje ir toks pažeidimas buvo akivaizdus bei esminis.

85.       Atsakovas pažymi, kad teismas, aiškindamas VIĮ 47 straipsnio 9 dalies normą, pirmenybę teikė formaliam įstatymų taikymui, o ne teisingam ginčo išsprendimui ir tokiu būdu padarė materialiosios teisės normos pažeidimą.

86.       LRTK nurodo, kad Komisija kategoriškai nepritaria teismo išvadai, jog bet koks Komisijos nario sutartinis santykis su transliuotoju pažeidžia Įstatymo 47 straipsnio 9 dalies normą. Atsakovo nuomone, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti, kokia sutartis pasirašyta tarp Komisijos nario ir transliuotojo plačiąja prasme, kokia veikla užsiima Komisijos narys, ar Komisijos narys turi galimybę daryti įtaką transliuotojo priimamiems sprendimams ir pan. Nurodo, kad teismas šių aplinkybių nevertino ir bylą išnagrinėjo vadovaudamasis vieninteliu gramatiniu (lingvistiniu) teisės aiškinimo metodu. Pažymi, kad negalima apsiriboti vien lingvistiniu teisės normos aiškinimu, būtina atsižvelgti į tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus, kuriuos įstatymų leidėjas turėjo priimdamas VIĮ 47 straipsnio 9 dalies normą. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad įstatymų leidėjo tikrasis ketinimas buvo užtikrinti, kad Komisijos nariai būtų nepriklausomi ir nešališki Komisijos prižiūrimų subjektų atžvilgiu, tačiau jokiu būdu ne noras uždrausti verstis akademine veikla universitete vien tik dėl to, kad universitetas turi transliavimo licenciją, skirtą transliuoti radiją išimtinai studentų bendruomenei.

87.       Atsakovo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo tokį precedentą, kad Komisijos pirmininku ar Komisijos nariu iš esmės negalėtų dirbti asmuo, dėstantis Vilniaus universitete, kadangi Vilniaus universitetui yra išduota licencija radijo programai transliuoti, t. y. asmuo, dėstantis Vilniaus universitete, turėtų nusišalinti nuo didžiosios daugumos Komisijoje svarstomų klausimų, kadangi didžioji dauguma Komisijoje svarstomų klausimų būtent ir yra susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais ir retransliuotojais bei jų veiklos reguliavimu. Komisijos nuomone, tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika yra ydinga, kadangi akademinė veikla yra skatinama, ja gali užsiimti net tokios profesijos atstovai, kuriems taikomi ypač aukšti nepriekaištingos reputacijos, objektyvumo, nešališkumo standartai (pvz., teisėjai, prokurorai ir pan.). Nurodo, kad Vilniaus universitetas, kuriame dėstytojais Komisijos panaikintų sprendimų priėmimo metu dirbo Komisijos nariai M. M. ir L. J., visų pirma, yra akademinė institucija, kurios pagrindinė veikla – švietimas. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus universiteto turima transliavimo licencija iš esmės skirta tik vidinei universiteto bendruomenei, todėl kalbant apie Vilniaus universitetą kaip apie transliuotoją reikėtų atskirti pagrindinę jo veiklą nuo kitų – pagalbinių veiklų. Vilniaus universiteto turimas radijas transliuojamas iš esmės tik edukaciniais tikslais, neturint jokios komercinės naudos, todėl Vilniaus universiteto traktavimas transliuotoju plačiąja prasme ir taikant jam vienodus reikalavimus kaip ir kitiems transliuotojams, atsakovo nuomone, yra nelogiškas.

88.       Komisija pažymi, kad VIĮ 31 straipsnio 12 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad transliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda mokslo ir studijų institucijoms arba švietimo įstaigoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti iki 20 W galios antžeminėmis radijo ir (ar) televizijos stotimis. Tai, anot atsakovo, patvirtina, jog švietimo įstaigų – tokių kaip Vilniaus universitetas – statusas yra ypatingas, o jo prilyginimas kitiems transliuotojams yra ydinga praktika.

89.       Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Komisijos nariai M. M. ir L. J. Komisijos nariais buvo paskirti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės 2017 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-852. Atitinkamai nurodo, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti Prezidentės D. Grybauskaitės minėto dekreto teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai buvo Prezidentės sprendimas, priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, Pažymi, kad Komisija neturi jokių teisinių priemonių daryti įtaką institucijų ar organizacijų sprendimams dėl Komisijos narių paskyrimo, todėl ir kvestionuoti Komisijos sprendimų dėl tam tikrų narių galimo neatitikimo VIĮ reikalavimams nėra teisinio pagrindo.

90.       Atsakovas nurodo, kad pagal VIĮ 47 straipsnio 4 dalį, Komisijos nario darbo teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar organizacijos priimtas sprendimas. VIĮ 47 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jo kadencijai (8 dalis) arba Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko (5 dalis). Kitokių pagrindų nenustatyta. Atsakovas nurodo, kad priimant Komisijos sprendimus Nr. KS-24 ir Nr. KS-16, posėdyje dalyvavę Komisijos nariai buvo paskirti ir jų įgaliojimai nebuvo nutrūkę, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad minėti sprendimai buvo priimti neteisėtos sudėties Komisijos.

91.       Atsakovas pažymi, kad V. M. rengė laidą, kurią vėliau transliavo UAB „Lietuvos ryto“ televizija, jokios įtakos transliuotojui jis nedarė ir negalėjo daryti. Nurodo, kad teismas nevertino, ar konkrečiu atveju Komisijos narys gali turėti įtakos transliuotojo sprendimų priėmimui ar veiklai, apsiribojo labai formaliu teisės normos aiškinimu.

92.       Atsakovo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytas materialiosios teisės normos pažeidimas sukūrė neigiamą teisinį precedentą, kadangi, galiojant tokiam teismo sprendimui, visi suinteresuoti subjektai galės kreiptis į teismą, siekdami peržiūrėti Komisijos sprendimus, kuriuose balsavo M. M., L. J. ar V. M.. Akcentuoja, kad remiantis tokiu teismo išaiškinimu, kad Komisijos nariais negali būti asmenys, susiję bet kokiais sutartiniais santykiais su transliuotojais, Komisijos nariu negalėtų būti joks asmuo, kadangi praktiškai visi asmenys naudojasi mobiliaisiais telefonais, internetu ar televizija.

93.       Atsakovas nurodo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-3261-331/2021, kurioje UAB „Init“ prašo priteisti iš Komisijos 14 180,17 Eur žalą, kuri, anot UAB „Init“ kilo dėl neteisėtų Komisijos sprendimų, kurie buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad materialiosios teisės normos netinkamas taikymas gali sąlygoti papildomų valstybės išlaidų atsiradimą, todėl sprendimo peržiūrėjimas administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021 yra būtinas, siekiant išvengti tiek netinkamo teisės normos taikymo, tiek valstybės patirtų išlaidų.

94.       Pareiškėjai NP „Rosmediakom“ ir VGTRK pateikė apsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė Komisijos prašymą atnaujinto procesą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021 ir priteisti pareiškėjams NP „Rosmediakom“ ir VGTRK iš LRTK patirtas bylinėjimosi išlaidas.

95.       Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą akivaizdžiai prieštarauja teik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo, nes nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nesilaikyti res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas), teisinio tikrumo ir stabilumo principų. Pareiškėjų nuomone, atsakovas siekia iš naujo persvarstyti bylą, iš naujo vertinti faktines aplinkybes, kurios buvo ištirtos ir įvertintos, taip pat nurodo, kad, pareiškėjų nuomone, prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų sąlygų, nėra pateikti jokie akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normos pažeidimas.

96.       Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus universitetas VIĮ prasme yra transliuotojas, nes jam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 63 ir Komisijos 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. KS-172 buvo išduota licencija radijo programai transliuoti.

97.       Pareiškėjai pažymi, kad atsakovo argumentai, kad teismas privalėjo vertinti ir analizuoti, kokia sutartis sudaryta tarp Komisijos nario ir transliuotojo, kokią galimą įtaką transliuotojas gali daryti Komisijos nariui ir pan. yra visiškai nereikšmingi, nes VIĮ 47 straipsnio 9 dalies norma yra imperatyvi ir nenumato jokių išimčių ar lengvatų Komisijos nariui, kuris turi sutartinius santykius su transliuotoju ar retransliuotoju.

98.       Pareiškėjas NP „Rossmediakom“ atkreipia dėmesį, jog jo platinama televizijos programa „Rossija RTR“ iki ginčijamo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo platinama, jos atžvilgiu joks tyrimas nebuvo atliekamas, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Atsakovas šios programos turinio negalėjo tirti ir netyrė, panašumo/ skirtingumo nuo transliuotojo VGTRK televizijos programos „RTR Planeta“ nenustatinėjo. Pažymi, kad atsakovas taip pat neatliko jokių būtinų procedūrų transliuotojo NP „Rossamediakom“ televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu pagal Europos Sąjungos teisę bei VIĮ 341 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, ginčo su viešąja administracija bylų nagrinėjimo procese iš esmės buvo sprendžiami baudžiamojo kaltinimo klausimai.

99.       Nurodo, kad atnaujinus atsakovo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, būtų pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, pareiškėjai bus dar kartą persekiojami ir bus sprendžiama dėl jų nubaudimo.

100.       Pažymi, kad pareiškėjai visiškai palaiko UAB „Init“ atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą išdėstytus argumentus ir prašo jais vadovautis.

101.       Pareiškėjas UAB „Init“ atsiliepime į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti LRTK prašymą atnaujinti procesą ir priteisti UAB „Init“ iš LRTK patirtas bylinėjimosi išlaidas.

102.       UAB „Init“ nurodo, kad atsakovo prašymas neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.

103.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai parodančių, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino VIĮ 47 straipsnio 9 dalies normą arba ją akivaizdžiai netinkamai taikė. Nurodo, kad neteisėtos Komisijos suformavimas ir veikimas keletą metų nėra įrodymas, kad tokios sudėties Komisija veikė teisėtai. Anot pareiškėjo, atsakovo argumentai, kad Komisijos nariai L. J. ir M. M. buvo paskirti Prezidentės taip pat nekeičia įstatymo reikalavimų, keliamų Komisijos nariui. Įstatymas yra vienodai privalomas tiek Prezidentui, tiek ir asmeniui, siekiančiam užimti Komisijos nario pareigas, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

104.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Komisija pripažįsta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime teisingai pritaikė materialinės teisės normą, tačiau Komisijos netenkina bylos baigtis. Komisija laikosi nuomonės, kad VIĮ 47 straipsnio 9 dalis, kur įtvirtinti nešališkumo reikalavimai Komisijos nariui, yra neteisinga, nes, Komisijos nuomone, per daug apriboja Komisijos narius, tačiau tokie Komisijos argumentai nėra pagrindas atnaujinti procesą.

105.       Pareiškėjas pažymi, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentai, kad darbas universitete yra skatinamas, kad pedagogine veikla užsiima ir teisėjai bei prokurorai, nėra pagrindas taikyti išimtinę procedūrą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Atkreipia dėmesį, jog VIĮ 47 straipsnio 9 dalies norma nedraudžia pedagoginės veiklos, tačiau Komisijos narys ta pedagogine veikla turi teisę užsiimti aukštojoje ar kitoje mokykloje, kuri neužsiima transliavimo veikla. Nurodo, kad yra ne viena aukštoji mokykla, kuri neturi transliavimo licencijų.

106.       Pareiškėjas pažymi, kad VIĮ 47 straipsnio 9 dalies norma nenumato ir neleidžia taikyti jokių vertinamųjų kriterijų, kurių pagrindu būtų galima ignoruoti draudimą leisti Komisijos nariu tapti asmeniui, kuris susijęs su transliuotojais ar retransliuotojais. Nurodo, kad Komisijos veikloje nesilaikyta imperatyvių, įstatyme įtvirtintų nešališkumo reikalavimų, keliamų Komisijos nariams, todėl tokia Komisijos sudėti buvo neteisėta.

107.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Komisijai žinant, kad 3 iš Komisijos narių negali eiti Komisijos nario pareigų, nebuvo kreiptasi dėl naujų Komisijos narių skyrimo ir Komisija veikė neteisėtai. Nurodo, kad yra visiškai aiškus Komisijos teisėto veikimo modelis (kreiptis į institucijas dėl naujų narių paskyrimo), kuris yra nepaneigtas Komisijos prašymo atnaujinti procesą argumentais, kad neva Komisija ar jos nariai nieko negalėjo padaryti.

108.       Pareiškėjas pažymi, kad Prezidentės dekretas nepanaikina VIĮ nuostatų ir neleidžia jų nesilaikyti. UAB „Init“ nuomone, M. M. ir L. J., ketindami kandidatuoti tapti Komisijos nariais, privalėjo atskleisti Prezidentei savo santykius su transliuotoju Vilniaus universitetu.

109.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Komisijos narys M. M. 2018 m. spalio 9 d. buvo paskirtas LRTK pirmininku, todėl 2019 m. spalio 10 d. jis išėjo iš darbo Vilniaus universitete, kadangi tai buvo kliūtis užimti ne tik Komisijos nario, bet ir pirmininko pareigas. Pažymi, kad LRTK komisijos pirmininkas E. V. buvo priverstas atsistatydinti paaiškėju jo ryšiams su „MG Baltic“ atstovais ir jų valdoma LNK televizija, tačiau priimant 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimus nenusišalino. Anot pareiškėjo, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Komisijai ir jos nariams buvo žinomi VIĮ įstatymo imperatyvūs reikalavimai, bet jų sąmoningai nesilaikoma.

110.       Pareiškėjas nurodo, kad Komisija neteisingai interpretuoja teisės normą, teigdama, kad Komisijos veikloje negali dalyvauti tik toks narys, susijęs su transliuotoju, kuris daro įtaką transliuotojui. Atkreipia dėmesį, jog abejotina, kad V. M. yra visiškai nepriklausomas nuo UAB „Lietuvos ryto“ televizijos, nes V. M. ir šio transliuotojo santykiai tęsiasi nuo 2016 m., todėl tikėtina, kad įtaka yra abipusė. Pažymi, kad įtaka gali būti ne tik subjektui, su kuriuo Komisijos narys yra susijęs darbo ar sutartiniais santykiais, bet ir to subjekto konkurentams.

111.       Atkreipia dėmesį, jog asmuo, siekdamas tapti teisėju, negali priklausyti jokiai politinei partijai, kad būtų užtikrinta tiek politinių partijų laisvė, tiek teisėjo nepriklausomumas nuo tam tikros politinės partijos. Šis reikalavimas taip pat yra imperatyvus ir niekas nevertina nei priklausymo politinei partijai trukmės, nei dalyvavimo partinėje veikloje aktyvumo ar kitų aplinkybių. Pažymi, kad analogiškai galima kalbėti apie teisėjų nušalinimo pagrindus.

112.       Pareiškėjas nurodo, kad Komisija, veikdama neteisėtai (ir žinodama, kad veikia neteisėtai), turėjo prisiimti tokio savo veikimo padarinius, kad jos priimti sprendimai gali būti ginčijami.

113.       Dėl atsakovo argumentų, kad Komisijos nariu negalėtų būti joks asmuo, kadangi praktiškai visi asmenys naudojasi mobiliaisiais telefonais, internetu ar televizija, pareiškėjas pažymi, kad šie argumentai yra daugiau buitinio pobūdžio ir negali būti pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymi, kad ne visi mobiliojo telefono operatoriai užsiima retransliavimo veikla, taigi Komisijos nariai, žinodami savo reguliuojamus subjektus, turi vengti sutartinių ar kitokių santykių su jais. Anot pareiškėjo, netoleruotina situacija, kai Komisijos narys pirktų mobiliojo ryšio paslaugas ar kabelinės televizijos paslaugas, pvz., iš didžiausią rinkos dalį užimančio kabelinio operatoriaus AB Telia Lietuva ir gautų įvairių akcinių dovanų. Nurodo, kad teismas neprivalo tirti Komisijos nario darbinių ar sutartinių santykių su reguliuojamu subjektu gilumo, atlygintinumo, aiškintis, ar akcijos buvo pritaikytos visiems vartotojams, ar tik Komisijos nariui ir kitiems privilegijuotiems vartotojams. Atsakovo nuomone, teismas taip pat neprivalo tirti, ar Komisijos narys, būdamas susietas su reguliuojamu ūkio subjektu, gali priimti sprendimus ne tik to reguliuojamo subjekto naudai, bet ir sprendimus, kurie turi neigiamą įtaką to subjekto konkurentams. Atkreipia dėmesį, jog UAB „Init“ padėtis rinkoje, paskyrus jai 150 000 Eur baudą, pablogėjo, atsirado vieši komentarai, kad bendrovė gali bankrutuoti, kas buvo naudinga UAB „Init“ konkurentams. Nurodo, kad įstatymų leidėjas imperatyviai suformulavo draudimus komisijos nariams, siekdamas užtikrinti tinkamą viešą administravimą bei Komisijos narių objektyvumą ir nešališkumą, ir šių reikalavimų privalu laikytis.

114.       Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime pasisakė ir dėl gero viešojo administravimo principo, sprendimą grindė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pasisakė dėl institucijos pareigos suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo, dėl veiklos formalizmo principų, dėl principo, kad visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama taikymo, rėmėsi Konstitucinio Teismo doktrina, todėl atsakovo argumentai, kad Komisijai nebuvo atsakyta į rūpimą klausimą, nėra pagrindas atnaujinti procesą.

115.       Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. gegužės 21 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžino bendrovei „Init“ 150 000 Eur baudą, todėl proceso atnaujinimas ir bendrovės „Init“ apeliacinio skundo atmetimas būtų antras teismo procesas dėl to paties dalyko.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

VI.

 

116.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

117.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

118.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą, administracinė byla Nr. eA-668-624/2021 buvo užbaigta, minėtas sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.

 

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

 

119.       Atsakovas prašo atnaujinti administracinės bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

120.       Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

121.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašyme nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad teismas, aiškindamas VIĮ 47 straipsnio 9 dalies normą, pirmenybę teikė formaliam įstatymų taikymui, o ne teisingam ginčo išsprendimui ir tokiu būdu padarė materialiosios teisės normos pažeidimą. Atsakovo nuomone, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti, kokia sutartis pasirašyta tarp Komisijos nario ir transliuotojo plačiąja prasme, kokia veikla užsiima Komisijos narys, ar Komisijos narys turi galimybę daryti įtaką transliuotojo priimamiems sprendimams. Nurodo, kad teismas šių aplinkybių nevertino ir bylą išnagrinėjo vadovaudamasis vieninteliu gramatiniu (lingvistiniu) teisės aiškinimo metodu. Tačiau atsakovas nenurodo jokio šių normų taikymo pažeidimą patvirtinančių argumentų, o tik pateikia subjektyvų faktinių aplinkybių aiškinimą, kuris, jo teigimu, patvirtina, kad teismas netinkamai aiškino VIĮ 47 straipsnio 9 dalies normą.

122.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, konstatuoja, kad atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė sąlygų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktui taikyti, t. y. šiuo pagrindu atnaujinti procesą. Atsakovas prašymą iš esmės grindžia tuo, kad teismas formaliai vertino ir lingvistiniu būdu aiškino VIĮ 47 straipsnio 9 dalies normą. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, šiais argumentais atsakovas iš esmės siekia bylos aplinkybių (duomenų) vertinimo iš naujo, tačiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo bylos aplinkybės (duomenys) nėra vertinamos iš naujo, nes proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas dar kartą bylą išnagrinėti iš esmės, o yra skirtas tik įvertinti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo vertinti minėtus atsakovo argumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t. y. kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas.

123.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (ABTĮ 162 str. 1 d.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

124.       Pareiškėjai NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašė priteisti iš atsakovo po 450 Eur patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

125.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymo pagrįstumą (pateiktą 2021 m. liepos 30 d. atstovavimo sutartį, 2021 m. liepos 30 d. sąskaitas už teisines paslaugas) bei pateikto atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo apimtį ir turinį, sprendžia, kad nors pareiškėjų prašomų atlyginti jo patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.16 punkte nustatyto dydžio, tačiau jis nėra proporcingas suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl turi būti mažinamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjų prašymą tenkina iš dalies ir pareiškėjams iš atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priteisia po 300 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų

126.       Pareiškėjas UAB „Init“ prašė priteisti iš atsakovo 1 089 Eur patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

127.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas, remdamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo UAB „Init“ prašymo pagrįstumą (2021 m. liepos 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir AB „Luminor“ banko 2021 m. liepos 7 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą) bei pateikto atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo apimtį ir turinį, nurodo, kad pareiškėjo prašomų atlyginti patirtų išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.16 punkte nustatytą dydį (609,68 Eur), todėl turi būti mažinamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo UAB „Init“ prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš atsakovo 609,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Priteisti pareiškėjams nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ iš atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

 

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Veslava Ruskan

 

 

        Milda Vainienė

 

 

Ernestas Spruogis