Civilinė byla Nr. 2-1316-196/2016
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00618-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.9.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-750-253/2016 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui Raimundui E. V. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, dalies, kuria išspręstas klausimas dėl trečiojo asmens J. S. E. M. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- I. J. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Raimundui E. V. (toliau – atsakovas), kuriame prašė priteisti jai ½ dalį pastato, (duomenys neskelbtini).
- Ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta 2000 m. gruodžio 8 d. Santuokos metu įsigytas turtas buvo pasidalytas bendru susitarimu. Santuokos metu buvo įkurta E. V. transporto paslaugų įmonė, kuriai 2004 m. birželio 14 d. iškelta bankroto byla. 2015 m. spalio 19 d. sužinojo, kad atsakovas, būdamas santuokoje ir jai nežinant, 1996 m. iš Girininkų žemės ūkio bendrovės įsigijo karvidės pastatą, (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas buvo įgytas santuokoje, jis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Nutraukiant santuoką šis turtas nebuvo padalytas, todėl prašė jai priteisti ½ dalį šio statinio.
- Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
- Trečiasis asmuo UAB „Jonvita“, kuri yra bankrutavusios E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto administratorė, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad viešojo registro 2015 m. lapkričio 10 d. duomenimis, nurodytas karvidės pastatas ir daiktinės teisės į šį pastatą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Kadangi viešajame registre nėra duomenų, kad nurodytas pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui, nėra teisinio pagrindo priteisti ½ dalį šio pastato ieškovei.
- Trečiasis asmuo J. S. E. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašomas padalyti statinys stovi jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau atsakovas 1996 m. buvo įgijęs ne statinį, bet statybines medžiagas. Tai yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės J. V. trečiajam asmeniui A. Š. 50,00 Eur, trečiajam asmeniui J. S. E. M. – 600,00 Eur išlaidų už advokatų teisines paslaugas.
- Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad pastatas, kurio ½ dalį prašo priteisti ieškovė, nėra ir niekada nebuvo įregistruotas viešajame registre kaip nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teisės į šį pastatą atsakovui R. E. V. taip pat niekada nebuvo įregistruotos, todėl nesant byloje duomenų apie išlikusį nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p, esančią Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Antkopčio k., Gervių g. 13, ieškinys atmetamas.
- Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. Š. bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad patyrė 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, trečiasis asmuo J. S. E. M. – 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
- Teismas nurodė, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tretiesiems asmenims iš ieškovės.
- Teismas padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų deklaruotos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius dydžius, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui A. Š. priteisiama 50,00 Eur, trečiajam asmeniui J. S. E. M. – 600,00 Eur išlaidų už advokatų teisines paslaugas.
- Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y., kaip minėta, – išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl šiuo atveju už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui – P. M. – trečiojo asmens A. Š. sumokėtas atlyginimas už paslaugas negali būti vertinamas kaip atstovavimo išlaidos ar kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl šiam asmeniui sumokėta 130,00 Eur suma trečiajam asmeniui A. Š. nepriteisiama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- I. J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas priteisimo trečiajam asmeniui J. S. E. M..
- Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nevertino kurios iš šalių pusėje buvo trečiasis asmuo J. S. E. M., kas galėjo turėti įtakos (ne)teisingam šio asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui ir atlyginimui.
- Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos.
- Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino trečiojo asmens deklaruotų išlaidų už advokato teisines paslaugas pagrįstumo ir teisėtumo. Trečiojo asmens pateiktas pinigų priėmimo kvitas išrašytas vėliau (2016 m. vasario 3 d.) nei sąskaita už suteiktas teisines paslaugas (2016 m. vasario 18 d.). Nustatytas dokumentų trūkumas turėtų būti vertinamas kaip trečiojo asmens nesąžiningas elgesys, sudarantis pagrindą atmesti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
- Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas teismo sprendimas tiek ieškinio patenkinimo, tiek netenkinimo atveju jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms neturėtų.
- Trečiasis asmuo J. S. E. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamą dalį palikti nepakeistą.
- Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo išspręstas teisingai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
- Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
- Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl trečiojo asmens J. S. E. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
- Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą teismas išsprendė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, t. y. atsižvelgęs į priimamo sprendimo rezultatą, kad ieškinys yra atmetamas. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl trečiojo asmens J. S. E. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo, turėjo būti atsižvelgta ne į priimamo teismo sprendimo rezultatą, o į tai kurios iš šalių pusėje dalyvavo šis trečiasis asmuo bei dėl kieno kaltės susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, taip pat į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais bei sprendžia, kad jie neturi reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
- Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2016 m. vasario 9 d. buvo gautas J. S. E. M. prašymas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Nurodytas prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype randasi ginčo statinys, kurio ½ dalį ieškovė prašė priteisti jai nuosavybės teise, todėl patenkinus ieškinį priimtas teismo sprendimas tiesiogiai turėtų įtakos J. S. E. M. teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes bei nustatęs, kad byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos J. S. E. M. teisėms ir pareigoms, įtraukė jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis), nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
- Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti ieškovei ½ dalį pastato, kuris randasi trečiajam asmeniui J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tiesiogiai susijęs su šio trečiojo asmens materialinėmis teisėmis. Ieškovė, disponuodama tokiais duomenimis, jokių reikalavimų šiam trečiajam asmeniui nepareiškė. Atsakovu nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko Raimundą E. V., kurio vardu nuosavybės teisės į ginčo statinį niekada nebuvo įregistruotos. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ne tik atsakovo ir trečiųjų asmenų procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu turi lemiamą reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimo išsprendimui. Pirmiausia turi būti įvertintas asmens, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu, elgesys bei jo veiksmai bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, pasirinkdama savo galimai pažeistų teisių ginimo būdą bei pareikšdama reikalavimus atsakovui, kurio vardu nuosavybės teisės į ginčo turtą niekada nebuvo įregistruotos, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai išsiaiškinti ir įvertinti susidariusią situaciją taikiu būdu, todėl nagrinėjamoje individualioje situacijoje jai, o ne atsakovui ir tretiesiems asmenims, tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Taip pat akcentuotina ir tai, kad pati ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jos ieškinys yra atmestas, kas patvirtina, jog ji sutinka su teismo išvadomis dėl jos ieškinio nepagrįstumo. Todėl susidariusioje situacijoje, priešingai nei teigia ieškovė, byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl galimai netinkamų jos, o ne kitų byloje dalyvaujančių asmenų, veiksmų.
- Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas nesukėlė trečiajam asmeniui J. S. E. M. jokių teisių ir pareigų, nepaneigia šio asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų, kurias jis gindamasis patyrė teikdamas procesinius dokumentus dėl ginčo esmės, atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
- CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas atsakovo ir jo pusėje byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų naudai, todėl tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
- CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).
- Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo J. S. E. M. kartu su prašymu dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pateikė atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu L. S., bei prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 70-80). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo J. S. E. M. turėjo 600,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už pareiškimo dėl jo įtraukimo į bylą ir atsiliepimo į ieškinį surašymą, taip pat atstovavimą teismo posėdžiuose (2016 m. vasario 22 d. ir 2016 m. vasario 24 d.). Trečiasis asmuo J. S. E. M. pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – 2016 m. vasario 18 d. sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas ir 2016 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b. l. 2, 4). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad trečiojo asmens pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas išrašyta vėliau nei pinigų priėmimo kvitas, nesudaro pagrindo išvadai, kad faktiškai trečiasis asmuo tokių išlaidų neturėjo, kadangi prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo buvo pateiktas laiku, jų pagrįstumas įrodytas byloje esančiais trečiojo asmens vardu parengtais procesiniais dokumentais bei duomenimis apie trečiojo asmens atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.
- CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas, už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (8.19. punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (748,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens J. S. E. M. teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus ir suteiktas kitas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl pagrįstai priteistos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
- Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens J. S. E. M. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo, tinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo klausimus, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl trečiojo asmens J. S. E. M. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo, palikti nepakeistą.
Teisėjas Konstantinas Gurinas