Civilinė byla Nr. e2-6776-328/2022

(Proceso Nr. 2-06-3-03875-2022-0)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;. 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Violetai Žalienei,

dalyvaujant atsakovei T. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Š. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Klaipėdos energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 777,35 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio mėn., 31,43 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovei T. Š. nuosavybės teise priklauso 273/800 dalys buto (su rūsiu), adresu (duomenys neskelbtini). Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jai priklausantis butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė T. Š. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl susidarė 777,35 Eur skola. Be to, atsakovei apskaičiuoti 31,43 Eur delspinigiai už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Atsakovė byloje pateikė prašymą leisti skolą išmokėti dalimis, mokant po 20 Eur/mėn.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ir dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Ieškovė prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti AB ,,Klaipėdos energija“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, ginčo dėl skolos dydžio nėra. Su atsakovės prašymu dėl sprendimo išdėstymo nesutiko, nurodė, jog pati skola susidarė už mokėjimų dalimis kas mėnesį netinkamą vykdymą, todėl sprendimo išdėstymas neatitiks šio instituto paskirties. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie blogą turtinę padėtį, duomenų, iš kokių pajamų gali vykdyti teismo sprendimą ir mokėti einamąsias įmokas už šilumos energiją. Mano, jog teismui tenkinus atsakovės prašymą, sprendimo vykdymas būtų atidėtas nepateisinamai ilgą laiką (daugiau nei 45 mėn.). Remiantis nurodytu, atsakovės prašymą prašė atmesti.

Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu sutiko, bet nurodė, jog apie skolą nežinojo. Prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis palaikė. Teigė, jog nori mokėti dalimis, tačiau tokios sumos neturi. Paaiškino, jog nedirba, jai padeda dukra. Kito turto neturi. Prašo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise 2008 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2020 m. lapkričio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso 273/800 dalys buto (bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2020 m. lapkričio 6 d. Turto perdavimo – priėmimo (grąžinimo) akto Nr. TP1-2380 nustatyta, jog valstybės įmonė Turto bankas perdavė, o atsakovė priėmė valstybės paveldėtą turtą – 105/400 dalis buto (plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini) 

2022 m. balandžio 27 d. mokesčių paskaičiavimo pažymoje (apskaičiuota nurodant buto plotą (duomenys neskelbtini) kv. m.) nurodoma, jog už atsakovės turtui pateiktą šilumos energiją nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio mėn. susidarė 777,35 Eur skola, apskaičiuota 31,43 Eur delspinigių.

Dėl ieškinio reikalavimų

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014 ir kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 ,,Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau ir – Aprašas) 5 punktas). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog butas, kurio dalis atsakovei priklauso nuosavybės teise, yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų (centralizuoto šildymo sistemos) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis), todėl, nors atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, laikytina, jog tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovė šilumos energiją vartojo, todėl įgijo prievolę už suvartotą šilumos energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009, kt.). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės turtui buvo teikiama šilumos energija, tačiau atsakovė už suvartoją šilumos energiją nemokėjo. Iš bylos medžiagos matyti, jog įsiskolinimas atsakovei apskaičiuotas proporcingai jai priklausančiai turto daliai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsni). Atsakovė skolos dydžio neginčijo, su ieškinio reikalavimu sutiko (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovė pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už suvartotą šilumos energiją (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, pagal Aprašo 37(1) punktą, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą (nustatyta tvarka ir terminais už suvartotą šilumos energiją nemokėjo), ieškinio reikalavimo ir (ar) delspinigių dydžio neginčijo, spręstina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 31,43 Eur delspinigius (skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpį) pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį taip patyrė 90 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 109 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 8,96 Eur. Patenkinus ieškinį šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė byloje pateikė prašymą leisti skolą dengti dalimis. Šis atsakovės prašymas vertintinas kaip prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutiko.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė jokių prašymą pagrindžiančių duomenų teismui kartu su prašymu nepateikė, teismo posėdyje pateikti teismui papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį atsisakė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Iš atsakovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, galima tikėtina prielaida, jog atsakovė pajamų negauna, turi kitų skolinių įsipareigojimų, tačiau vien atsakovės finansinė padėtis nesudaro būtinybės išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pažymint, jog atsakovės skoliniai įsipareigojimai susidarė už daugiau nei šešių metų laikotarpį (2013 m. kovo mėn. – 2019 m. spalio mėn.) ir duomenų, jog atsakovė įsiskolinimą mažino, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, pripažintina, jog tenkinus atsakovės prašymą iš esmės būtų sukuriamos prielaidos paneigti teismo sprendimo privalomumą, pateisintas netinkamas atsakovės elgesys ir įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Tokiu būdu įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra nustatytos išimtinės aplinkybės sudarančios pagrindą išdėstyti atsakovei teismo sprendimo vykdymą, todėl atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 284 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės T. Š. 777,35 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 35 ct) skolą, 31,43 Eur (trisdešimt vieno euro 43 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (808,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109 Eur (vieno šimto devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ naudai.

Netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Priteisti iš atsakovės T. Š. 8,96 Eur pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                               Dalė Žukauskienė