Civilinė byla Nr. 2YT-7129-1077/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02834-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5; 3.4.5.11; 3.5.16; 3.5.12

 (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“ skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė ir A. S..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Doledus“ padavė antstolei Brigitai Palavinskienei 2023 m. vasario 14 d. skundą dėl antstolės 2023 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-23-171-3509, kuriuo antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Nurodo, kad 2023 m. vasario 8 d. gavo antstolės patvarkymą Nr. S-23-171-3509, kuriuo antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjos manymu, antstolė tik formaliai surašė minėtą patvarkymą, tačiau faktiškai nesprendė vykdomojo dokumento priėmimo klausimo ir neatliko jai įstatymu priskirtos pareigos bei funkcijos pakeisti išieškotoją (CPK 596 straipsnis), antstolės pareiga atlikti vykdomajame rašte įrašą (CPK 614 straipsnis). Be to, skundžiamas patvarkymas turi formalių trūkumų, neatitinka formos, nėra išaiškintos teisės ir pareigos.

2018 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-365/2018 įsiteisėjo 2018 m. vasario 28 d., skolininkas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, minimu nuosprendžiu priteista 174 485,03 Eur skola. Teismo įsiteisėję nuosprendžiai privaloma visiems ir vykdytini (BPK 335 straipsnis), analogiškai sprendimai, nutartys privaloma visiems bei vykdytina (CPK 18 straipsnis).Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-365/2018 išdavė 2018 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-86-365/2018 pagal BUAB „Trikampis žiedas“ pareiškimą, kadangi tuo metu reikalavimo teisės dar nebuvo perleista, CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis varžytynių Nr. 183814 rezultatais, BUAB „Trikampis žiedas“ 2020 m. vasario 3 d. varžytynių aktu Nr. 3 perleido UAB „Doledus“ savo 1 482 596,90 Eur reikalavimo teisę į skolininką A. S.. Minėta reikalavimo teisė yra patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1626-614/2018 ir 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-365/2018.

Pareiškėja UAB „Doledus“ 2023 m. sausio 31 d. pranešė skolininkui apie įgytą reikalavimo teisę, kartu su pranešimu skolininkui pateikė 2020 m. vasario 3 d. varžytynių aktą Nr. 3, prašė sumokėti skolą, tačiau skolininkas skolos nesumokėjo. Baudžiamosios bylos iki šiol yra tik popierinėje formoje (elektroninių bylų nėra, elektroninėje formoje vykdomieji raštai neišduodami baudžiamosiose bylose), atitinkamai sprendimų vykdyme instrukcijos nustatyta tvarka (4.2. punktas), popierine forma (dokumentų originalus) pareiškėja UAB „Doledus“ 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą ir Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą 2018 m. kovo 2 d. Nr. 1-86-365/2018 priimti vykdyti su priedais (vykdomasis raštas 2018 m. kovo 2 d., 2020 m. vasario 3 d. varžytynių aktas Nr. 3, juridinio asmens anketa, Lietuvos antstolių rūmu nustatytos formos 2023 m. sausio 31 d. prašymas ir kt.) Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos antstoliu rūmams papildomai pateikė kitus priedus, informaciją, pranešimus skolininkui, prašė, kai bus priskirtas antstolis, dokumentus persiųsti antstoliui, išieškotoją pakeisti CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka.

Antstolių rūmai 2023 m. vasario 8 d. el. laišku informavo, kad minimas vykdomasis raštas suskaitmenintas, priskirta antstolė Brigita Palavinskienė. Pareiškėja tą pačią dieną susisiekė su antstole, el. laiškais persiuntė susirašinėjimą su Lietuvos antstolių rūmais, pateikė pranešimą ir informaciją su priedais bei prašymą išieškotoją CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka pakeisti, tačiau antstolė ginčijamu patvarkymu atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojos nepakeitė. Patvarkyme nurodė, kad 2023 m. vasario 8 d. gautas Lietuvos antstolių rūmų prašymas priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-86-365/2018. Kaip pagrindinį motyvą nurodė, kad išieškotojas BUAB „Trikampis žiedas“, 2020 m. vasario 3 d. minėtas išieškotojas pardavė reikalavimo teisę pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-86-365/2018 UAB „Doledus“. Remdamasi CPK 48 straipsnio 1 dalimi, antstolė nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo. Nors antstolė vykdomąjį raštą Nr. 1-86-365/2018 atsisakė priimti, tačiau iš esmės antstolė patvarkyme neargumentavo, nėra jokių motyvų, kodėl atsisako priimti bei pradėti, nepaaiškino, tik formaliai įrašė CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau turinys nepatvirtina, kokios kliūtys, kodėl atsisako, sunku suprasti.

        Mano, kad antstolė tik formaliai surašė patvarkymą, tačiau faktiškai nesprendė vykdomojo dokumento priėmimo klausimo. Neatliko jai įstatymu priskirtų pareigų bei funkcijų. Antstolė net nereiškė iniciatyvos pakeisti išieškotoją (CPK 596 straipsnis). Antstolės pareiga atlikti vykdomajame rašte įrašą (CPK 614 straipsnis). Antstolei nėra kliūčių pakeisti išieškotoją, kadangi pagrindas yra. Antstolės pareiga yra pakeisti išieškotoją ir įrašyti vykdomajame rašte pakeitimą, juolab, kad antstolė gavo 2020 m. vasario 3 d. varžytynių aktą Nr. 3 apie naują kreditorių (išieškotoją).

Antstolė nenustatė jokiu kliūčių, todėl jos pareiga buvo priimti ir pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 3 dalyje). Be to, patvarkymas turi formalių trūkumų, neatitinka formos, nėra išaiškintos teisės ir pareigos, nedera su teisiniu reglamentavimu. Mano, kad antstolė pateikė siūlymą ir subjektyvią nuomonę. Kai įsiteisėjo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendis, pagal BUAB „Trikampio žiedas“ prašymą, vykdomajame procese nustatyta tvarka teismas išdavė 2018 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą, nes tuo metu dar nebuvo perleistas reikalavimas UAB „Doledus“, todėl UAB „Doledus“ negali vėl iš naujo teikti pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi išduotas anksčiau, juk nėra leistina kreiptis į teismą dėl to paties neribotai. UAB „Doledus“ tik vėliau, 2020 m. vasario 3 d., įgijo BUAB „Trikampis žiedas“ reikalavimo teisę į skolininką. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. vasario 3 d. varžytynių aktas Nr. 3. Svarbu pastebėti, kad tarp Lietuvos antstolių rūmų ir antstolės privalo būti minimais klausimais bendradarbiavimas, nes tai įpareigoja sprendimų vykdymo instrukcija bei CPK, tai nepriklauso nuo pareiškėjos, nes pareiškėja viską jau atliko, išskyrus pareigą apmokėti administravimo išlaidas. Bus nedelsiant apmokėta, kai antstolė pateiks sąskaitą ir kur mokėti.

Reikalavimo teisių perėmimas yra galimas visose proceso stadijose, vykdomasis raštas prarastas nebuvo (nedingo originalas), kuris pateiktas termino nepraleidus (CPK 606 str. 2 d.). Todėl CPK ir sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (4.2. p., 4.3. p.) UAB „Doledus“ įgyvendino tinkamai. Svarbu pažymėti, kad teisinis reglamentavimas numato tik du atvejus ir tuo pačiu apribojimus, t. y. 1) išieškotojui paprašius teismą išduoti vykdomąjį raštą, kuris išduodamas tik vienintelį kartą (CPK 646 str.) bei vykdomąjį raštą (originalą) praradus dublikato formoje (CPK 649 str.). Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės UAB „Doledus“ dar kartą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nenumato pačiam grąžinti vykdomąjį raštą jį išdavusiam teismui, tokios galimybės nėra, o už minimo rašto praradimą numatyta atsakomybė. Vykdomasis raštas jau buvo išduotas, todėl UAB „Doledus“ pareigą atliko laiku, tinkamai bei sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka pateikė vykdomąjį raštą. Be to, CPK nenumato, kad vykdomasis raštas (originalas) gali būti iš naujo vėl išduodamas ar pakartotinai ar neribotai ar nupirkus (ar kitaip įgijus) reikalavimo teises ir pan. Teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad ne teismas keičia išieškotoją, o tokia pareiga ir funkcijos priskirtos antstoliui (CPK 596 str., 614 str. 1 d.). Įsiteisėjęs nuosprendis ir vykdomasis raštas išduotas, todėl visus kitus paskesnius veiksmus atlikti (įskaitant pakeisti išieškotoją) įstatymo leidėjas perkėlė antstoliui ir tik praradimo atveju numato dublikato išdavimo tvarką. Nėra duomenų, kad vykdomasis raštas nebūtų vykdytinas dokumentas, be to, antstolė trūkumų ir reikalavimų neatitikimų nenustatė, todėl vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai yra privalomi visiems.

Pareiškėja mano, kad antstolė siekia pakeisti imperatyvias nuostatas ir įstatyme nustatytą tvarką. Jos manymu, CPK 48 straipsnio pagrindais neturėtų būti sprendžiamas reikalavimo perleidimo, vykdomojo rašto išdavimo klausimai, kadangi būtų iš naujo sugrįžtama į bylos nagrinėjimą, t. y. į procesinių dokumentų surašymą, prašymų ir atsiliepimų stadiją, pateikimo terminų, bylų skyrimo procedūras, prokurorų ar nuo kaltinamojo pozicijų dėl reikalavimo perleidimo, todėl atsirastų nutarčių apskundimo galimybė, kas itin palanku skolininkui, kuris pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, kai skola jau priteista, tokiu atveju būtų pažeista kreditoriaus (naujojo kreditoriaus) teisė kaip įmanoma greičiau iš kaltinamojo atgauti priteistą skolą. Prašo panaikinti Brigitos Palavinskienės 2023 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-23-171/3509.

Antstolė Brigita Palavinskienė 2023 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-171/22-A atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, 2023 m. vasario 8 d. UAB „Doledus“ pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo su priedais. Tą pačią dieną antstolė priėmė ginčijamą patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes nustatyta, kad nėra duomenų, kad iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti CPK 48 straipsnio tvarka būtų pakeistas pradinis išieškotojas į jo teisių perėmėją. Antstolė nurodo, kad UAB „Doledus“ pateikdama vykdomąjį dokumentą, neveikia kaip BUAB „Trikampis žiedas“ atstovė, todėl antstolė negali priimti ir pradėti vykdyti vykdomojo dokumento, kuris yra išduotas kitam asmeniui. Vykdomosios bylos šalį vykdymo procese antstolis gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti antstoliui iki reikalavimo perleidimo. Todėl sprendžiant, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė atsisakė jį priimti ir nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo pagal CPK 48 straipsnį.

Nurodo, kad vykdymo proceso pradžia laikytina antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmimas. Viena iš sąlygų, kurią antstolis turi patikrinti prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, yra nustatyti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CPK 650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija arba pareigūnas. Konkrečiu atveju antstolė nustatė, kad vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė UAB „Doledus“, kuri jo pateikimo metu nebuvo nei išieškotoja, nei jos atstovė.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2S-1804-1012/2021 yra pasisakęs, kad CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai vykdymo procesas yra pradėtas. Todėl antstolė, atsisakydama priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, veikė pagal tuo metu galiojančias teisės normas ir teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos nepažeidė.

Pareiškėja UAB „Doledus“ 2023 m. balandžio 24 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad savo pozicijos nekeičia. Nesutinka, kad vykdymo pradžia laikytina antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmimas, mano, kad tai yra tik antstolės subjektyvi nuomonė. Antstolės teiginys nepagrįstas, todėl atmestinas. Jokių kliūčių nėra bei antstolė priežasčių nenurodė, todėl vykdomasis dokumentas turi būti priimtas. Be to, nepraleidusi termino, t. y. 2023 m. sausio 31 d., pareiškėja pateikė vykdomąjį raštą Lietuvos antstolių rūmams, kurie jį priėmė ir suskaitmenizavo bei priskyrė antstolę. Todėl antstolės elgesys yra nepateisinamas.

Nurodo, kad pagal CPK 586 straipsnį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Todėl, pareiškėjos manymu, šis faktas įvykęs. Be to, mano, kad reikalavimo perleidimas įvyko jau vykdymo procese, t. y. 2020 m. vasario 3 d. varžytynių akto Nr. 3 pagrindu. Nurodo, kad visus būtinus veiksmus atliko per įstatymų nustatytus terminus. Pažymi, kad antstolė nenustatė termino trūkumams pašalinti, todėl antstolė veikė nepagrįstai, neteisėtai, neapdairiai. Be to, mano, kad antstolė neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsisakius priimti vykdomąjį dokumentą, bus laikoma, kad praleistas 5 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti. Tokiais savo veiksmais antstolė užkirto kelią vykdymo procesui, todėl pareiškėja gali prarasti teisę į priverstinį skolos išieškojimą ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio negalima būtų įgyvendinti. Dėl to nuteistasis išvengtų nuosprendžio dalies vykdymo dėl žalos atlyginimo.        

Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2023 m. balandžio 11 d. viešai paskelbtas teismo pranešimas apie šioje byloje 2023 m. gegužės 10 d. paskirtą teismo posėdį. Be to, 2023 m. balandžio 11 d. teismo nutartis, kuria buvo paskirtas rašytinis teismo posėdis, buvo išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims – pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims per elektroninių paslaugų portalą 2023 m. balandžio 11 d., todėl laikytina įteikta 2023 m. balandžio 12 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja UAB „Doledus“ 2023 m. sausio 31 d. raštu pateikė Lietuvos antstolių rūmams prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-86-365/2018 pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Prie prašymo pridėjo 2020 m. vasario 3 d. varžytynių aktą Nr. 3, kuriuo pradinis išieškotojas BUAB „Trikampio žiedas“ perleido reikalavimo teises pagal minėtą vykdomąjį dokumentą į skolininką pareiškėjai UAB „Doledus“. 2023 m. vasario 8 d. antstolė Brigita Palavinskienė patvarkymu Nr. s-23-171-3509 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Minėtame patvarkyme nurodė, kad gavo Lietuvos antstolių rūmų prašymą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-86-365/2018. Išieškotojas – UAB „Trikampis žiedas“. 2020 m. vasario 3 d. minėtas išieškotojas pardavė reikalavimo teisę pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-86-365/2018 UAB „Doledus“. Antstolė nurodė, jog, remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo. Antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu, sprendžiant ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, atsisakė priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-86-365/2018.  

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Pareiškėjos manymu, antstolė, atsisakydama priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir neteisingai juos taikė, tai nulėmė pareiškėjos teisių pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 8 d. antstolei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-365//2018 dėl 174 485,03 Eur turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojui BUAB „Trikampis žiedas“. Minėtą vykdomąjį raštą vykdymui pateikė UAB „Doledus“. Pareiškėja kartu su vykdomuoju dokumentu pateikė 2020 m. vasario 3 d. varžytynių aktą Nr. 3, kuriuo pradinis išieškotojas BUAB „Trikampis žiedas“ pardavė reikalavimo teisę pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-86-365/2018 pareiškėjai UAB „Doledus“.

Nagrinėjamos bylos atveju spręstinas klausimas dėl antstolės veiksmų, susijusių su 2023 m. vasario 8 d. patvarkymo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-171-3509 priėmimo pagrįstumu.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 31 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vykdymo proceso pradžia laikytina antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmimas. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

Kaip viena iš sąlygų, kurią antstolis turi patikrinti prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, yra nustatyti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CPK 650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija arba pareigūnas.  

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamojoje byloje Nr.1-86-365/2018, 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-86-365/2018 dėl turtinės žalos atlyginimo iš skolininko A. S. išieškotojai BUAB „Trikampis žiedas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad varžytinių aktas Nr. 3, kuriuo pradinė išieškotoja perleido reikalavimo teises pagal minėtą vykdomąjį dokumentą pareiškėjai, pasirašytas 2020 m. vasario 3 d. Vadinasi, susiklostė tokia teisinė situacija, kai reikalavimo teisę į suinteresuoto asmens įsiskolinimą turėjo BUAB „Trikampis žiedas“, o prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikė pareiškėja UAB „Doledus“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismui duomenų apie varžytynių aktą nebuvo pateikta, be to, pareiškėja UAB „Doledus“ nesikreipė į teismą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas pradinės išieškotojos nebuvo pateiktas priverstiniam išieškojimui. Vadinasi, šiuo atveju BUAB „Trikampis žiedas“ jos procesinių teisių perėmėja – UAB „Doledus“, gali būti pakeista tik teismo nutartimi. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1804-1012/2021). Minėtą praktiką nurodo ir pati antstolė Brigita Palavinskienė. 

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-210-798/2021).

Papildomai pastebėtina, kad procesinių teisių perėmimą reglamentuoja CPK 48 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šalies pakeitimą vykdymo procese reglamentuoja specialusis CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.

Darytina išvada, kad antstolė Brigita Palavinskienė teisėtai atsisakė priimti vykdyti neįgalioto asmens pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. UAB „Doledus“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sutiktina su antstole, kad prieš teikdama antstoliui vykdomąjį dokumentą, pareiškėja pirmiau turėjo kreiptis į teismą su prašymu pakeisti išieškotoją pagal vykdomąjį dokumentą. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja visgi 2023 m. vasario 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą baudžiamojoje byloje Nr.1-86-365/2018 su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo pakeitė pradinį išieškotoją BUAB „Trikampis žiedas“ jo teisių perėmėja UAB „Doledus“ (CPK 178 straipsnis).  

Teismas sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl patvarkymo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmimo tvarkos.

Nustatyta, kad nagrinėjamos bylos atveju egzistavo viena iš CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių ir aplinkybių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolė 2023 m. vasario 8 d. patvarkymu pagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-171-3509.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2023 m. vasario 8 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-23-171-3509, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 punktu, 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“ skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė ir A. S., atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                     Vilija Ranceva