Baudžiamoji byla Nr. 1-511-224/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16362-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;
1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1;
2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 27 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis E. V. 2018 m. balandžio 8 d. apie 19 val. 5 min. (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. M., kuriai jis sugriebė už plaukų viršugalvio srityje ir tempė, po to, sugriebė jai už dešinio peties ir stipriai suspaudė. Tokiu būdu smurtaudamas E. V. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. M..
Apklaustas įtariamuoju, E. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai bei paaiškino, kad jis su J. M. kartu gyvena jau apie 17 metų. Jie gyvena J. M. priklausančiame vieno kambario bendrabučio tipo bute. Jie kartu veda bendrą ūkį. Kol abu būna blaivūs, tol sutaria labai gerai, tačiau kai išgeria alkoholio, tarp jų kyla žodiniai konfliktai. J. M., išgėrusi alkoholio, tampa konfliktiška, ji jam priekaištauja. Jis pats, išgėręs alkoholio, būna ramus ir konfliktų neieško tol, kol J. M. nepradeda jam priekaištauti. J. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ji buvo gydyta dėl jo vartojimo. Jis pats neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Alkoholį jis vartoja savaitgaliais, bet tikrai ne kiekvieną, o J. M. alkoholį vartoja dažniau. 2018 m. balandžio 8 d. jis su J. M. nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko maisto produktų ir 4 butelius po 1 litrą talpos alaus. Alų jie vartojo kartu po pietų savo namuose. Kai jie išgėrė alų, apie 19 val. 5 min. tarp jo ir J. M. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad J. M. norėjo dar išgerti alkoholio, tai yra ji norėjo išeiti pas drauges, o jis jos neleido. Jiems besibarant ir jam jos neleidžiant išeiti, jis sugriebė J. M. už plaukų ir patempė, po to, jis sugriebė jai už dešinio peties ir suspaudė norėdamas, kad ji liktų namuose. J. M. pasakė, jog dėl tokio jo elgesio ji kvies policiją, todėl jis apsirengė ir išėjo iš namų. Vėliau sugrįžęs jis sužinojo, kad J. M. iškvietė policiją. Jis gailisi, kad savo sugyventinei J. M. sukėlė fizinį skausmą (bylos lapai (toliau – b. l.) 69 – 70).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami įrodymai.
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su E. V. gyvena jau 17 metų. Jie gyvena jai priklausančiame bendrabučio tipo vieno kambario bute, kartu veda bendrą ūkį. Ji su E. V. sutaria labai gerai, tačiau būna, kad dėl buitinių dalykų jie susipyksta (žodine forma). E. V. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, alkoholį jis vartoja savaitgaliais. Ji pati problemų dėl alkoholio vartojimo taip pat neturi, alkoholį vartoja savaitgaliais kartu su E. V.. Žodiniai konfliktai tarp jų kyla tuomet, kai jie būna neblaivūs. 2018 m. balandžio 8 d. ji kartu su E. V. namuose išgėrė 4 litrus alaus. Kuomet jie išgėrė alų, apie 19 val. 5 min. kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko jie susipyko ji tikrai neprisimena. Kilus žodiniam konfliktui, E. V. viena ranka sugriebė jai už plaukų viršugalvio srityje ir patempė žemyn ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Paleidęs plaukus, jis sugriebė jai už dešinio peties ir stipriai suspaudė ir dėl to ji taip pat jautė fizinį skausmą. Ji, gindamasi nuo E. V., bandė jam įspirti į kojas, tačiau nepataikė. Tuomet ji išbėgo iš kambario nubėgo pas kaimynę L., kurios pavardės ji nežino, paprašė, kad ši duotų jai priklausantį telefoną paskambinti į policiją. Ji ėjo pas kaimynę telefono, nes E. V., išeidamas iš namų, pasiėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ji civilinio ieškinio nereikš. Ji dėl neblaivumo neprisimena, ar gulėjo lovoje kuomet tarp jų kilo konfliktas. Tai buvo ne pirmas kartas, kai E. V. prieš ją smurtavo. Anksčiau ji į policiją nesikreipdavo, nes E. V. vis atleisdavo ir jie susitaikydavo (b. l. 26 – 27, 28 – 29).
Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, J. M. nurodė, jog 2018 m. balandžio 8 d. apie 19 val. 5 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis E. V. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, tai yra jis tempė ją už plaukų, įžnybė į dešinį petį. Tokiais veiksmais E. V. sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 1 – 2).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2018 m. balandžio 8 d. apie 19 val. 19 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė jos vyras, kuris atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir banko korteles. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėja J. M. paaiškino, jog jos sugyventinis E. V. čiupo jai už plaukų ir nutempė nuo lovos. Jai atsistojus nuo žemės, E. V. sugriebė jai už dešinio pečio ir įžnybė į petį. Ji bandė gintis spirdama jam į kojas. Konfliktas įvyko dėl to, kad J. M. atsisakė lytiškai santykiauti su E. V.. Įvykio vietoje J. M. buvo nustatytas 2,41 promilės neblaivumas. E. V. nebuvo rastas įvykio vietoje, kadangi jis buvo pasišalinęs (b. l. 9 – 12).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. balandžio 8 d. nuo 20 val. 6 min. iki 20 val. 15 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 14 – 21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 314/2018 (06) nurodyta, kad J. M. kūno paviršiuje, apžiūrint 2018 m. balandžio 9 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 36).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog E. V. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokuroras teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroro pareiškimas tenkinamas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. E. V. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 74 – 75).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis E. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą E. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis E. V. anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, paskirtą bausmę jis atlikęs, tačiau dar turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 47 – 49, 51 – 54, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). E. V. baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą ir nesumokėtą baudą (b. l. 43 – 45, 46). E. V. išsituokęs, dirbantis, psichikos ir priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas (b. l. 38 – 39, 42, 59). E. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 69 – 70). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. V. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Prokuroras siūlo kaltinamąjį E. V. bausmės atlikimo metu įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, jog be prokuroro siūlomų įpareigojimų būtina E. V. dar papildomai įpareigoti bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, kadangi, teismo nuomone, toks įpareigojimas darys teigiamą įtaką jo elgesiui ir esmingai prisidės prie bausmės paskirties įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamojo E. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71 – 73).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, E. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti nuteistajam E. V., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. V.
Teisėjas Jonas Malinauskas