Civilinė byla Nr. e2A-895-773/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14428-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2017 m. gegužės 15 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, nutraukti 2016 m. spalio 11 d. darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisti iš atsakovės ieškovui 3 520,35 Eur dienpinigių, 99,34 Eur kompensaciją už komandiruotėje patirtas išlaidas, 2 mėnesių išeitinę išmoką, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 5). Nurodė, kad sudarant darbo sutartį darbdavys žadėjo ieškovui mokėti 2 000 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Ieškovas komandiruotėse išbuvo nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. ir nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Darbdavys privalėjo jam išmokėti 7 391,40 Eur dienpinigių, tačiau sumokėjo tik 3 871,08 Eur ir liko skolingas 3 520,35 Eur. Atsakovė nėra kompensavusi darbuotojo komandiruotėje patirtų 99,34 Eur išlaidų pagal darbuotojo darbdaviui pateiktas avansines apyskaitas. Darbdavys netinkamai vykdė savo pareigą atsiskaityti su darbuotoju, nustatytais terminais nemokėjo teisės aktais nustatytų dienpinigių, nekompensavo patirtų išlaidų, todėl ieškovas pateikė atsakovei 2017 m. balandžio 10 d. prašymą atleisti jį iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. balandžio 12 d. Atsakovė nesutiko nutraukti darbo sutartį ieškovo nurodytu pagrindu bei pakvietė pateikti kitokio turinio prašymą dėl atleidimo iš darbo. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovas iš darbo buvo atleistas už pravaikštas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi su ieškovu nebuvo atsiskaityta jo atleidimo dieną, jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką. Darbdavys grubiai pažeidė ieškovo teises, laiku neišmokėjo visų jam priklausančių dienpinigių, nemokėjo dienpinigių avansu, neatsiskaitė su juo atleidimo dieną, todėl ieškovas patyrė stresą ir nepatogumus, kas sąlygojo 500 Eur neturtinės žalos atsiradimą.
2. 2018 m. sausio 10 d. ieškovas teismui pateikė ieškinio atsisakymą dėl 233,70 Eur dienpinigių (2 t., e. b. l. 89).
3. Atsakovė UAB „Baltic transline transport“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad darbdavys savo įsipareigojimus pagal sudarytą darbo sutartį vykdė, todėl neturėjo jokio juridinio pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad dienpinigiai ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidos vykstant į užsienio komandiruotes pagal LR Finansų ministro Įsakymą, taip pat LR Vyriausybės nutarimus bus mokami ne mažiau kaip 50 procentų nuo dienpinigių sumos. Dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos gali būti išmokamos avansu arba komandiruotės metu. Ieškovui priskaičiuota 3 871,05 Eur dienpinigių, visa ši suma išmokėta banko pavedimais. Nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. darbuotojo prašymu buvo suteiktos laisvos dienos. 2017 m. gegužės 8 d. registruotu laišku darbuotojui buvo išsiųstas pranešimas dėl neatvykimo į darbą, kuriuo buvo prašoma pateikti neatvykimo į darbą pateisinamus dokumentus, tačiau dokumentų, patvirtinančių neatvykimo į darbą priežastį, nepateikė, todėl nuo 2017 m. balandžio 28 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimos pravaikštos. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. Z. iš atsakovės UAB „Baltic transline transport“ 99,34 Eur komandiruotėje patirtų išlaidų atlyginimo, 100 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 233,70 Eur dienpinigių priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.
5. Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytą darbo sutartį, sprendė, kad šalys susitarė dėl ne mažesnės nei 50 procentų dienpinigių normos, o ši sutarties sąlyga atitiko įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad darbuotojas, apsispręsdamas sukurti darbo santykius su atsakove, buvo laisvas pasirinkti, ar sutikti su tokio dydžio dienpinigių norma ir įsivertinti, ar 50 procentų dienpinigių normos dydis jam yra priimtinas. Teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje pripažinta, kad nėra būtina darbo sutartyje nurodyti konkrečią dienpinigių normą ar dar papildomai raštu susitarti dėl konkretaus dienpinigių dydžio kiekvienu atskiru atveju tam, kad darbdavys galėtų teisėtai mokėti darbuotojui ne mažesnius kaip 50 procentų dydžio dienpinigius.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį darbdavio pareigų pažeidimą siedamas tik su dienpinigių norma. Teismas sprendė, kad nustačius, jog darbdavys turėjo teisę mokėti ir 50 procentų dydžio dienpinigius, darbdavys turėjo teisinį pagrindą nenutraukti darbo sutarties pagal DK 127 straipsnio 2 dalį tik dėl to, kad darbuotojui mokami mažesni nei 100 procentų dienpinigiai.
7. Teismas atsižvelgė į tai, kad darbdavys, reaguodamas į ieškovo rašytinius paaiškinimus, pripažino savo klaidą ir sumokėjo dienpinigius už neapmokėtas dienas, todėl sprendė, kad dalies dienpinigių ir komandiruotėje patirtų išlaidų neatlyginimas šioje situacijoje nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Teismas sprendė, kad darbdavys, nenustatęs pakankamo termino pasiaiškinti, nenulėmė paskirtos drausminės nuobaudos neteisėtumo. Pažymėjo, kad darbuotojas, 2017 m. balandžio 10 d. parašęs prašymą nutraukti darbo sutartį, tą pačią dieną sudarė darbo sutartį su kitu darbdaviu ir nebuvo suinteresuotas bendradarbiauti. Teismas nustatė, kad ieškovas padarė pravaikštas, sąmoningai apsisprendė nebeiti į darbą, nebuvo jokių svarbių priežasčių nevykti į darbą (pvz. liga).
8. Teismas dėl reikalavimo atlyginti komandiruotėje patirtas 99,34 Eur išlaidas sprendė, kad jos yra pagrįstos, nes visos jos susijusios su darbo funkcijų vykdymu, o atsakovės teiginius, kad vairuotojai kartais pasiklysta ir be reikalo nuvažiuoja į mokamą uostą ar be reikalo nakvoja saugomose aikštelėse, laikė neįrodytais.
9. Teismas sumažino prašomą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 100 Eur, nes nustatė, jog atsakovė pripažino savo klaidą, apmokėjo neišmokėtą dienpinigių dalį 233,70 Eur, kuri nėra itin didelė ir reikšminga lyginant su ieškovui išmokėtų dienpinigių suma.
10. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog dėl netinkamo atsiskaitymo buvo priverstas miegoti transporto priemonėje, ir šiuo metu, dirbdamas analogišką darbą, komandiruotės metu taip pat niekada neina miegoti į viešbutį ar motelį. Teismas sprendė, kad kuomet vieno darbdavio atžvilgiu tos pačios sąlygos vertinamos kaip itin geros, o kito darbdavio – kaip darančios neturtinę žalą, atskleidžia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra sąlygotas darbuotojo ir darbdavio konflikto. Teismas pažymėjo, kad vėlavimas išmokėti dienpinigius neabejotinai yra pažeidimas, tačiau dėl šio pažeidimo atsiradusios žalos kompensavimas yra pasiekiamas taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas.
11. Teismas sprendė, kad ieškovui priteistinos 25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsisakė priteisti išlaidas, patirtas rengiant ieškinį teismui, kurį teismas nutartimi atsisakė priimti, nes ieškovas netinkamai įgyvendino savo teises ir kreipėsi pirma ne į darbo ginčų komisiją, o į teismą. Teismas taip pat nepriteisė išlaidų už atskirojo skundo parengimą ir sprendė, kad jei ieškovas būtų tinkamai realizavęs savo procesinę teisę kreiptis dėl teisminės gynybos ir jau su teismui teikiamu ieškiniu būtų pateikęs rašytinius įrodymus, kuriuos pateikė su atskiruoju skundu – nebūtų buvusi priimta 2017 m. liepos 24 d. nutartis ir atitinkamai nebūtų buvę poreikio teikti atskirąjį skundą. Teismas pažymėjo, kad už kelionėje sugaištą laiką patirtos išlaidos nepagrįstai apskaičiuojamos kaip už teisinių paslaugų teikimą, todėl šių išlaidų nepriteisė. Teismas taip pat nepriteisė išlaidų už rašytinius paaiškinimus ir sprendė, kad jais iš esmės buvo šalinami ieškinio trūkumai, o už dokumentų, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai, rengimą bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismas prašomas priteisti 560 Eur + PVM bylinėjimosi išlaidas, patirtas ruošiantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant teisme, pripažino nepagrįstai didelėmis, sumažino iki 400 Eur ir nurodė, kad nėra duomenų, kiek atstovės sugaišo laiko besiruošiant posėdžiams, o bylos pobūdis nereikalauja specialių žinių ar poreikio gilintis į itin specifinę sritį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, nesiaiškino fakto, kad įsakymuose darbdavys dienpinigių mažinimo pagrindą nurodo įmonės vadovo įsakymą, todėl nepagrįstai sprendė, kad darbo sutartyje šalys susitarė dėl mažesnio dienpinigių dydžio. Teismas neteisingai sprendė, kad darbo sutartimi šalys susitarė darbdaviui suteikti teisę vienašališkai spręsti dėl mokėtinų dienpinigių dydžio, nes tai neatitinka teisinio reglamentavimo bei teisės principų. Teismas ydingai vadovavosi teismų praktika, nes darbo sutarčių sąlygos dėl dienpinigių nurodomose bylose buvo kitaip suformuluotos, todėl analogija negalėjo būti taikoma.
1.2. Teismas nepagrįstai ieškovo 2017 m. balandžio 10 d. prašyme nutraukti darbo santykius nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir lemiančiomis darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Prašyme ieškovas nurodė perskaičiuoti komandiruotėje išbūtas dienas ir visiškai už jas atsiskaityti už. Tačiau darbdavys tik po gana ilgo laiko sumokėjo 554,75 Eur priklausančių dienpinigių. Šios aplinkybės rodo, kad darbo santykių nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 2 dalį buvo svarbių priežasčių, todėl darbdavio atsisakymas tenkinti darbuotojo prašymą buvo neteisėtas, nes darbo sutartis kitais pagrindais negalėjo būti nutraukta. Teismas taip pat nevertino dalies byloje esančių duomenų, tokių kaip 2017 m. balandžio 25 d. advokatės I. B. raštas atsakovei, kuriame buvo nurodyta, jog A. Z. prašo tenkinti jo 2017 m. balandžio 10 d. prašymą ir darbo sutarties nutraukti kitu pagrindu nesutinka, taip pat paprašyta pateikti dokumentus apie dienpinigių ir kitų išmokų skaičiavimą, mokėjimą, žiniaraščius ir kt.
1.3. Teismas visiškai nevertino „ėjimo“ į darbą specifikos. Apeliantas pažymi, kad įprastai po reiso tam tikrą laiką įmonėje dirbantys vairuotojai būdavo Lietuvoje, į darbovietę nevykdavo, jei nebūdavo paskirti į reisą, nes darbovietėje neatlikdavo jokių funkcijų. Vairuotojai pas darbdavį atvykdavo tuomet, kai būdavo informuojami telefonu apie paskirtą reisą, todėl pasibaigus atostogoms, darbuotojas į darbovietę nenuvyko. Dėl šios priežasties neatvykimas į darbą negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl nesant prieštaravimų teismas turėjo spręsti, kad ieškovas darbo drausmės nepažeidė.
1.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad dėl trumpos darbo santykių trukmės, darbuotojo ir darbdavio elgesio, ieškovui priteistini tik 100 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad darbdavys turėjo pareigą mokėti ieškovui 100 procentų dienpinigių, todėl skolos suma buvo ne 233,70 Eur, o 3 520,35 Eur. Nurodo, kad darbuotojas negavo darbdavio iškvietimo vykti į reisą, todėl pareigos atvykti į darbą neturėjo. Pažymi, kad 2017 m. balandžio 10 d. prašyme buvo nurodyta, už kokius laikotarpius ieškovui paskaičiuotini ir išmokėtini dienpinigiai, darbdavys turėjo pareigą vykdyti tikslią darbo apskaitą, apskaičiuoti išmokėtinas sumas.
1.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Apelianto teigimu, darbdavys šiurkščiai pažeidė ieškovo teises, nes laiku ieškovui nemokėjo jam priklausančių dienpinigių, savavališkai sumažino jų dydį ir nekompensavo patirtų išlaidų. Nurodo, kad su darbdaviu buvo tartasi dėl 1 950 - 2 000 Eur per mėnesį atlyginimo, kurį turėjo sudaryti darbo užmokestis ir dienpinigiai. Darbdaviui nusprendus mokėti ieškovui mažesnius dienpinigius, tačiau darbuotojo iš anksto apie tai net neįspėjus, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai dėl atlyginimo už darbą dydžio, ieškovas negalėjo pakankamai materialiai remti savo šeimos, planuoti išlaidų, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, įtampą, stresą.
1.6. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinomis už užklausos darbdaviui rengimą, pirminį ieškinį, atstovavimą darbo ginčų komisijoje, atskirąjį skundą. Apeliantas nurodo, kad visos šios išlaidos buvo būtinos, susijusios tiesiogiai su nagrinėjamu ginču, o jų atlyginimą numato teisės aktai. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti išlaidas, patirtas už paaiškinimų rengimą. Teismo argumentas, kad rašytiniais paaiškinimais buvo taisomi ieškinio trūkumai, yra nepagrįstas, nes ieškinio trūkumų šalinimo institutas nebuvo taikomas, ieškovas tik pasinaudojo įstatymo jam nustatyta teise teikti paaiškinimus. Teismas taip pat turėjo spręsti dėl atstovės vykimo į Kauną išlaidų, neatsižvelgiant į prašymo formą. Teismas neteisingai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nes klaidingai nurodė, jog teismo posėdžiai truko 6 valandas, nors jie truko iš viso 7 valandas, ir padarė neteisingą išvadą, kad bylos pobūdis nereikalauja specialių žinių. Apelianto teigimu, byloje buvo gilinamasi į gana specifinio pobūdžio santykius, o darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltic transline transport“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė neprivalėjo mokėti ieškovui 100 procentų dydžio dienpinigių, nes šalių darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ne mažesnę kaip 50 procentų dienpinigių normą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 3 286,65 Eur dienpinigių yra nepagrįstas. Darbo sutartyje apibrėžta mokėtinų dienpinigių norma buvo aiški, su ja ieškovas buvo susipažinęs. Atsakovė nurodo, kad vertinant teismų praktika, kuria rėmėsi teismas motyvuodamas savo sprendimą, pažymėtina, kad nors šios bylos nėra tapačios, tačiau jose spręsti bendrinio pobūdžio su dienpinigių mokėjimų susiję klausimai ir jų aiškinimas yra aktualūs ir šiai bylai.
2.2. Ieškovo prašymą atleisti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, motyvuojamą nevykdoma atsakovės pareiga mokėti 100 procentų dienpinigių norma, atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti, nes mokėti 100 procentų dienpinigių pareigos neturėjo, kas buvo šalių aiškiai sutarta darbo sutartyje.
2.3. Atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį su ieškovu DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nes ieškovas sąmoningai, be jokios pateisinamos priežasties, vienašališkai nusprendė nevykti į darbą, ką patvirtino bylą nagrinėjant teisme. Atsakovei atsisakius nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbo santykiai nesibaigė ir, nesant kito susitarimo, ieškovas privalėjo atvykti į darbą pasibaigus ieškovo atostogoms – 2017 m. balandžio 28 d., tačiau to nepadarė. Priešingai, ieškovas dar įspėjimo laikotarpiu sudarė kitą darbo sutartį ir išvyko į reisą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo elgesys negali būti vertinamas kitaip kaip šiurkštus darbo sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą atsakovei nutraukti darbo sutartį. Vien tai, kad atsakovė padarė procedūrinių pažeidimų skirdama drausminę nuobaudą, neleidžia daryti išvados, kad drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) skirta nepagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Byloje sprendžiami klausimai dėl atleidimo iš darbo pagrindų, ne mažesnių nei 50 procentų dienpinigių komandiruotėje mokėjimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių darbo santykiai pasibaigė 2017 m. gegužės 15 d., galiojant Darbo kodekso nuostatoms iki 2017 m. liepos 1 d., nagrinėjant šią bylą, vadovaujamasi minėta Darbo kodekso redakcija.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
16. 2016 m. spalio 11 d. tarp ieškovo A. Z. ir atsakovės UAB „Baltic transline transport“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria šalys susitarė, kad darbuotojui mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis plius 1,303 koeficiento (1 t., e. b. l. 6-7.). Darbo sutarties 7.2 punkte numatyta, kad „Dienpinigius ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas vykstant į užsienio komandiruotes pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministro Įsakymą, taip pat LR vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ ir vėlesniais pakeitimais – mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos.
17. Nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. darbuotojo prašymu (1 t., e. b. l. 85) jam buvo suteiktos laisvos dienos (1 t., e. b. l. 87).
18. 2017 m. balandžio 10 d. ieškovas pateikė prašymą darbdaviui atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, išmokėti priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, perskaičiuoti ir visiškai atsiskaityti už užsienio komandiruotėje išbūtas dienas išmokant 100 procentų dienpinigių sumos, nes darbdavys ir darbuotojas neturi teisės susitarti dėl dienpinigių mažinimo darbdavio įsakymu darbuotojui jį pasirašant (1 t., e. b. l. 8).
19. 2017 m. balandžio 10 d. ieškovas sudarė darbo sutartį su UAB „Vosas“, sutarties 7 punkte susitarė dėl už komandiruotes mokamų ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių Vyriausybės nustatytos normos (2 t., e. b. l. 59-60).
20. 2017 m. balandžio 14 d. atsakyme į darbuotojo prašymą darbdavys nurodė, kad visos sumos, susijusios su darbo santykiais, yra mokamos būtent darbo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, jokių pažeidimų ar neatitikimų nebuvo ir nėra, todėl darbdavys neturi jokio juridinio pagrindo atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nes nėra darbdavio kaltės. Paprašė darbuotojo atvykti pateikti prašymą dėl atleidimo iš darbo (1 t., e. b. l. 9-10).
21. 2017 m. balandžio 25 d. ieškovo atstovė advokatė I. B. raštu atsakovę informavo, kad ieškovas palaiko savo 2017 m. balandžio 10 d. prašymą, nesutinka dėl darbo sutarties nutraukimo kitu pagrindu ir prašė pateikti dokumentus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo per visą darbo laikotarpį, darbdavio įsakymus dėl dienpinigių mokėjimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nes jie reikalingi rengti procesinius dokumentus teismui (1 t., e. b. l. 23).
22. Darbuotojui neatvykus į darbą 2017 m. balandžio 28 d. transporto vadovas surašė tarnybinį pranešimą dėl ieškovo nebuvimo darbe (1 t., e. b. l. 111), 2017 m. gegužės 8 d., ieškovo gyvenamosios vietos adresu išsiųstas (1 t., e. b. l. 113-114) 2017 m. gegužės 2 d. pranešimas dėl ieškovo neatvykimo į darbą, kuriuo buvo prašoma iki 2017 m. gegužės 8 d. pateikti neatvykimą į darbą pateisinančius dokumentus, ieškovas įspėtas, kad nepateikus šių dokumentų jam bus taikoma drausminė atsakomybė (1 t., e. b.l. 112).
23. 2017 m. gegužės 15 d. darbuotojas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (1 t., e. b. l. 146).
Dėl dienpinigių dydžio
24. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (DK 94 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 220 straipsnio 1 ir 2 dalį, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, o šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
25. Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje.
26. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių sudarytos Darbo sutarties 7.2 punkte numatyta, jog dienpinigius ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas vykstant į užsienio komandiruotes pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministro Įsakymą, taip pat LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ ir vėlesniais pakeitimais mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos (1 t., e. b. l. 6-7). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui 3 286,65 Eur dienpinigių, t.y. išmokėti likusią dienpinigių dalį (100 procentų), nes darbo sutartimi šalys susitarė dėl teisės mažinti dienpinigius, o darbo sutartį šalys vykdė.
27. Apeliantas nurodo, kad toks sutarties aiškinimas neatitinka teisės principų, nes darbdaviui mažinant dienpinigius, darbuotojas atsidurtų visiškai neapibrėžtoje situacijoje, nes nežinotų, kiek pajamų gaus už atliekamą darbą.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad darbo sutarties nuostata dėl galimybės mažinti dienpinigius iki 50 procentų neprieštarauja nei Darbo kodeksui, nei minėtiems poįstatyminiams teisės aktams nei darbo sutartimi išreikštai darbuotojo ir darbdavio valiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties nuostata dėl dienpinigių yra nedviprasmiška ir aiškiai suformuluota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbuotojas, darbo sutartimi sutikdamas gauti ne mažiau 50 procentų mokamos dienpinigių normos, nelieka neapibrėžtoje situacijoje, nes visuomet gali būti tikras, kad gaus būtent 50 procentų dienpinigių normos ir pagrindinį darbo užmokestį, tačiau yra galimybė, kad gaus ir daugiau nei 50 procentų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiškai motyvavo dėl teisėtai mokamų ne mažesnių nei 50 procentų dienpinigių, todėl pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui 3 286,65 Eur dienpinigių.
Dėl atleidimo iš darbo pagrindo
29. DK 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį iki jos termino pabaigos apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014 išaiškino, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką darbuotojas, prašydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turi nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti. Aptariamoje teisės normoje, skirtingai nei DK 127 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, kad, įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimą ir jų svarbą visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai.
31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui 2017 m. balandžio 10 d. pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, tai neatleido jo nuo pareigos 2017 m. balandžio 28 d. pasibaigus atostogoms atvykti į darbą, todėl jis pagrįstai buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
32. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino darbo specifikos, nes vairuotojams grįžus iš komandiruotės jie į darbovietę nevykdavo, nes ten neatlikdavo jokių darbo funkcijų, laiką leisdavo namuose, o šis laikas būdavo forminamas kaip darbo laikas. Vairuotojai pas darbdavį atvykdavo tik tada, kai telefonu būdavo informuojami apie jiems paskirtą reisą, o kadangi darbdavys po ieškovo atstovės kreipimosi nepaskambino, ieškovas pasibaigus atostogų laikui fiziškai į darbovietę nenuvyko, todėl jis negali būti laikomas šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apeliantu, kad transporto įmonėje tokia praktika, kai darbuotojas į darbą atvyksta tik tuomet, kai būna paskiriamas į reisą, gali būti įprasta. Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina tai, kad darbuotojas, žinodamas, kad jo darbo sutartis yra galiojanti ir pasibaigus atostogoms jis gali sulaukti skambučio dėl paskyrimo į reisą, jau buvo išvykęs į kito darbdavio paskirtą reisą. Šią aplinkybę ieškovas patvirtino 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, nurodydamas, kad tą pačią dieną, kai nunešė prašymą nutraukti darbo sutartį su atsakove, jis sudarė naują darbo sutartį su kitu darbdaviu, atsakovės apie tai neinformavo, nes jo nuomone tam nebuvo pagrindo, tikėjosi, kad darbdavys bus supratingas ir nutrauks darbo sutartį be ginčo, todėl įsidarbinus kitoje įmonėje 2017 m. balandžio 10 d., po 3-4 dienų išvyko į reisą, grįžo iš jo po 7 savaičių (2018 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 32:49-33:54, 46:23-47:38). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip teigia pats ieškovas, laikas, kol darbuotojai negaudavo skambučio vykti į reisą, leisdavo laiką namuose, buvo forminamas kaip darbo laikas (2 t., b. l. 126). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, kad ieškovas neturėjo pareigos pasibaigus atostogoms atvykti į darbovietę, nes negavo skambučio vykti į reisą, ieškovas pasielgė itin neatsakingai, nes tuo metu, kai atostogos buvo pasibaigę, jis jau dirbo kitoje įmonėje ir buvo išvykęs į reisą net 7 savaitėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų darbo ypatumų 3 punktą, darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo darbo sutartyje, sudarytoje su UAB „Vosas“, nėra nurodyta, jog ieškovas dirba antraeilėse pareigose, todėl nors ieškovas įrodinėja, kad įstatymai nedraudžia dirbti dvejose įmonėse, ieškovas, sudarydamas sutartį su UAB „Vosas“, išreiškė valią dirbti pirmaeilėse pareigose pas kitą darbdavį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie ieškovo veiksmai yra vertintini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, jie rodo ieškovo nerūpestingumą ginčo su atsakove dėl darbo santykių pabaigos atžvilgiu, o ieškovo nurodomi argumentai dėl pareigos atvykti į darbovietę nebuvimo šiuo individualiu atveju nepaneigia darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą teisėtumo.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką
34. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavys vėlavo sumokėti dalį dienpinigių – 233,70 Eur, šią sumą laikė pakankamai nedidele ir reikšminga lyginant su ieškovui išmokėtų dienpinigių suma, todėl priteisė 100 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovė piktybiškai siekė išvengti prievolės apmokėti už faktiškai ieškovo komandiruotėse išbūtą laiką.
36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys turėjo pareigą išmokėti 3 520,35 Eur dienpinigių, todėl skolos suma ieškovui yra didelė. Pažymėjo, kad darbdavys vengė bendradarbiauti, nevykdė pareigos tinkamai apskaičiuoti ieškovui išmokėtinas sumas.
37. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, vykdydama darbo sutartį, neišmokėjo 233,70 Eur dienpinigių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas turi teisę į vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 28 pastraipoje padarytas išvadas dėl teisėtai mokamų 50 procentų dienpinigių, formuojamą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo ir į tai, kad tik bylą nagrinėjant teisme buvo nustatytas 233,70 Eur įsiskolinimas, kurį atsakovė iš karto apmokėjo, 100 Eur kompensacija nepažeidžia proporcingumo principo (CK 1.2 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 100 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, ieškovo apeliacinio skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai šių teismo išvadų nepaneigia (CPK 178 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
38. DK 250 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė ir nurodė, kad ieškovas neįrodė žalos patyrimo fakto. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog dėl atsakovės netinkamo dienpinigių mokėjimo ieškovas buvo priverstas miegoti transporto priemonėje, neįrodo neturtinės žalos atsiradimo fakto, nes darbuotojas, dirbdamas pas kitą darbdavį, taip pat nakvoja transporto priemonėje tam, kad sutaupytų dienpinigius, sudarančius didžiąją dalį jo atlyginimo.
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pritaikytą ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, vairuotojų darbo specifiką (nakvynę automobilyje, kuris yra tam pritaikytas), faktą, kad atsakovė teisėtai mokėjo sumažintus dienpinigius bei kitas teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad už vėlavimą sumokėti 233,70 Eur dydžio dienpinigius yra priteisiama 100 Eur kompensacija, todėl neturtinės žalos priteisimas šiuo individualiu atveju būtų neproporcingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo argumentais.
43. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė atlygintinomis 40 Eur + PVM bylinėjimosi išlaidų už 2017 m. balandžio 25 d. užklausimo darbdaviui parengimą ir 160 Eur + PVM už 2017 m. balandžio 28 d. ieškinio parengimą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šios išlaidos patirtos teismui rengiant ieškinį, kurį Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15794-894/2017, atsisakė priimti bei nutartimi išaiškino ieškovui, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų jis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, t. y. prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, o šios išlaidos yra patirtos ne šioje civilinėje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstai pripažintos neatlygintinomis.
44. Ieškovas pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė 200 Eur + PVM išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal DK 217 straipsnio 3 dalį, nėra teisinio pagrindo atlyginti tokio pobūdžio išlaidas. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka ir pažymi, kad tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.19 punkte (toliau - Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo nurodomos išlaidos, susijusios su darbo ginčo nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje sudaro 40 Eur + PVM už 30 min. pasirengimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą bei 160 Eur + PVM už laiką, sugaištą kelionėje į darbo ginčų komisiją (2 t., e. b. l. 33). Nagrinėjamu atveju maksimalus dydis už vieną valandą pasirengimo ir atstovavimo darbo ginčų komisijoje nustatytinas pagal mokėjimo datą – 2017 m. liepos 14 d. Nustatant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, atsižvelgtina į tai, kad užpraėjusio ketvirčio (2017 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 793,3 Eur, todėl maksimalus priteistinas dydis už vieną pasiregimo ir atstovimo ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje valandą gali būti gali būti 79,33 Eur (793,3x0,1). Atsižvelgiant į tai, kad advokatė pasirengimui ir atstovavimui darbo ginčų komisijoje praleido 30 min., priteistina suma yra 39,66 Eur (79,33 Eur / 2).
45. Teisėjų kolegija dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų - 160 Eur + PVM už ieškovo atstovės laiką, praleistą kelionėje į darbo ginčų komisiją ir 160 Eur + PVM į Kauno apylinkės teismą, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priteisti. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šios išlaidos už kelionėje sugaištą laiką yra nepagrįstai apskaičiuotos kaip už teisinių paslaugų teikimą, o duomenų, patvirtinančių patirtas išlaidas, kurios galėtų būti kompensuojamos CPK ir Rekomendacijų nustatyta tvarka, ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. spalio 4 d. suteiktų paslaugų ataskaitą pateikė profesionali teisininkė – advokatė, kuriai taikomi aukštesni profesiniai standartai, todėl nepateikus automobilio techninių duomenų, įrodymų apie kuro sąnaudas, nėra pagrindo spręsti dėl kelionės išlaidų atlyginimo (CPK 178 straipsnis).
46. Ieškovas nurodo, kad jam taip pat turi būti priteistos 80 Eur + PVM išlaidos už atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties, kuria teismas ieškinį atsisakė priimti, parengimą. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė dėl to, kad ieškovas tinkamai nerealizavo procesinės teisės kreiptis dėl teisinės gynybos ir teismui su teikiamu ieškiniu nepateikė rašytinių įrodymų, kuriuos pateikė su atskiruoju skundu – darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo įrodė, kad pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 335 straipsnis asmenims užtikrina teisę paduoti atskirąjį skundą, o Rekomendacijų 8.15 punktas nustato rekomenduojamą priteisiną užmokesčio dydį už jo parengimą. Kolegija nustatė, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau komisija darbo byloje Nr. APS-2-8548 atsisakė nagrinėti ieškovo ieškinį. Ieškovas ieškinyje nurodė darbo bylos numerį bei pridėjo darbo ginčų komisijos laišką, kuriame matyti, jog 2017 m. birželio 12 d. darbo ginčų komisija persiuntė ieškovui atsakovės atsiliepimą (ieškinio priedas Nr. 6). Visos šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas, kartu su atskiruoju skundu pateikdamas ir darbo ginčų komisijos sprendimą, tik patvirtino aplinkybę, kad jis įgyvendino pareigą pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas procesu nepiktnaudžiavo, savo procesinę teisę įgyvendino tinkamai, nes teikiant ieškinį, darbo ginčų komisijos sprendimo fiziškai nebuvo gavęs, apie sprendimą sužinojo telefonu (1 t., p. b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo atskiruoju skundu ir skundžiamą 2017 m. liepos 24 d. nutartį panaikino. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad 80 Eur + PVM, viso – 96,80 Eur, bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atskirojo skundo parengimą yra laikomos atlygintinomis.
47. Ieškovas taip pat prašė priteisti 120 Eur + PVM, viso 145,2 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė ir nurodė, kad rašytiniais paaiškinimais iš esmės buvo šalinami ieškinio trūkumai, išdėstant faktinį reikalavimo pagrindą, o už trūkumų šalinimą bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Rekomendacijų 8.17 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnis numato šalims teisę byloje duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas nebuvo taikomas, o bylinėjimosi išlaidos, patirtos už rašytinių paaiškinimų teikimą yra laikytinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl laikytinos pagrįstomis ir atlygintinomis.
48. Kitos prašomos priteisti išlaidos 560 Eur + PVM, viso 677,60 Eur, patirtos ieškovo atstovėms ruošiantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant jį teisme. Pirmosios instancijos teismas šią prašomą priteisti sumą sumažino iki 400 Eur, motyvuodamas tuo, kad posėdžiai šioje byloje truko 6 valandas, atstovės nenurodė, kiek sugaišo laiko besiruošiant posėdžiams ir įvertinęs bylos apimtis bei tai, kad bylos pobūdis nereikalauja specialių žinių ar poreikio gilintis į itin specifinę sritį. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka ir pažymi, kad ieškovo atstovės dalyvavo teismo posėdžiuose: 2017 m. spalio 3 d. (54 min.), 2017 m. lapkričio 2 d. (2 val. 13 min.), 2018 m. sausio 10 d. (3 val. 58 min.), kurie truko iš viso 7 val. 5 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1. Nagrinėjamu atveju maksimalus dydis už atstovimą teisme ir pasirengimą bylos nagrinėjimui nustatytinas pagal paskutinio mokėjimo datą – 2018 m. sausio 10 d. Nustatant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, atsižvelgtina į tai, kad užpraėjusio ketvirčio (2017 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 817,6 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.19 punktą, matyti, kad maksimalus priteistinas dydis už atstovimą teisme ir pasirengimą bylos nagrinėjimui gali būti 572,32 Eur (817,6 x 0,1 x 7). Atsižvelgiant į tai, kad laikas, skirtas pasirengimui bylą nagrinėti nebuvo konkrečiai nurodytas, teismas laiko atlygintinomis 572,32 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui.
49. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino 80 Eur už ieškinį ir 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose bylinėjimosi išlaidas atlygintinomis, o apeliacinės instancijos teismas atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino 39,66 Eur už išlaidas darbo ginčų komisijoje, 96,80 Eur už atskirojo skundo parengimą, 145,2 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 572,32 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės ieškovo naudai keistina. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra tenkinama 5 procentai ieškinio piniginių reikalavimų, dėl to ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma būtų iš viso 933,98 Eur (80 Eur + 39,66 Eur + 96,80 Eur + 145,2 Eur + 572,32 Eur), todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 46,96 Eur pirmosios instancijos teisme (572,32 x 5 proc. / 100 proc) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Ieškovas prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir atsižvelgusi į tai, kad patenkinta 10 procentų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų (apeliantas prašė pakeisti 5 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, apeliacinės instancijos teismas 50 procentų pakeičia vieną iš pirmosios instancijos teismo dalių, t.y. vietoje priteistų 25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisia 46,96 Eur), todėl ieškovo prašymą tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės 30 Eur (300 x 10 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai).
51. Atsakovė iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).
Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, padidinant bylinėjimosi išlaidas ir priteisiant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 46,96 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Dalė Burdulienė
Mindaugas Šimonis