Administracinė byla Nr. ATP-295-282/2016

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00873-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.7.4.3.; 2.7.4.4.; 3.9.; 3.26.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

A. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. kovo 10 d. apie 10.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,92 prom. girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Eismo įvykio metu apgadintas bortelis ir automobilis.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir jį išteisinti, o administracinę bylą nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino įrodymus, prieštaringus liudytojų parodymus, neteisingai konstatavo faktus, be to, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodo, kad jis visą laiką tvirtino, jog ne jis vairavo automobilį, o jo draugė. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo parodymus patvirtina liudytojo G. Ž. parodymai, jog liudytojas matė kaip jis (apeliantas) vartė kažkokius dokumentus. Nesutinka su teismo išvada, kad liudytoja I. K. gali norėti padėti jam (apeliantui) išvengti atsakomybės, nes jo ir liudytojos I. K. santykiai nėra artimi, liudytoja I. K. davė teisingus parodymus, kad automobilį vairavo ji. Kadangi I. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, t. y. įgūdžių vairuoti automobilį, todėl ir užvažiavo ant šaligatvio.

Taip pat nurodo, kad liudytojai M. D. ir G. S. negalėjo matyti įvykio aplinkybių, nes atstumas tarp automobilio ir nuomos punkto pastato yra didelis (daugiau nei 20 metrų), langai namelio maži ir prie nuomos punkto stovintys automobiliai užstojo matomumą. Be to, šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs – liudytojai skirtingai nurodė aplinkybes, kaip jie matė automobilį. Nurodo, kad liudytojas G. S. teigė matęs automobilį iš priekio ir matęs nukritusį automobilio priekinį bamperį, nors automobilis stovėjo statmenai galu į liudytojus ir liudytojas to matyti negalėjo. Apeliantui abejonių kelia ir tai, kad liudytojai nurodė, jog automobilis atsitrenkė į stulpą, ar liudytojai girdėjo smarkų garsą, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra judrus ir intensyvus eismas ir tokio garso girdėti negalima, nes buvo pažeistas automobilio karteris, kuris yra apatinėje automobilio dalyje ir didelio garso neskleidžia, todėl mano, kad liudytojai M. D. ir G. S. visos įvykio eigos nematė. Nors liudytojai nurodė apie įvykį pranešę policijai, tačiau nelaukė pareigūnų atvykstant, todėl lieka neaišku, iš kur pareigūnai sužinojo šių liudytojų duomenis. Be to, liudytojas G. S. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, nes turėjo išankstinę nuomonę dėl jo (apelianto) vairavimo išgėrus, todėl šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kaip neobjektyvūs.

Apeliantas nurodo, kad jo skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė aplinkybes, dėl to teismo nutarimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka su A. S. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, taip pat teismas pareiškėjo argumentus dėl padaryto teisės pažeidimo išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, A. S. veiksmus teisingai kvalifikavo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 30211 straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas A. S. apylinkės teisme parodė bei apeliaciniame skunde teigia, kad nors įvykio metu jis buvo neblaivus (jam buvo nustatytas girtumas), tačiau jis automobilio nevairavo, nes automobilį vairavo jo draugė I. K., kuri teisme patvirtino vairavusi automobilį. Nors liudytoja I. K. teisme patvirtino A. S. parodymus, tačiau pastebėtina, kad jie yra draugai, todėl yra suinteresuota padėti A. S. išvengti atsakomybės. Be to, apelianto versija, jog ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytojas M. D. parodė, kad šių metų kovo 10 d. buvo automobilių nuomos kioske su G. S., kai išgirdo garsą, panašų į garsą, kylantį automobiliui atsitrenkiant į stulpą, pažiūrėjęs pamatė, kaip automobilis užvažiavo ant šaligatvio bortelio, buvo išbėgę tepalai, todėl paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Liudytojas taip pat nurodė, kad stebėjo sustojusį automobilį 20 metrų atstumu ir matė kaip iš automobilio, iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis (nurodė į A. S.), apėjo automobilį ir vėl įsėdo į automobilį, nematė, jog iš automobilio būtų išlipę kiti asmenys, nes išgirdęs garsą, iš karto išėjo į lauką ir automobilį stebėjo visą laiką – 5-7 minutes. M. D. taip pat apibūdino iš automobilio išlipusį vyriškį – stambokas, nelabai aukštas, apsirengęs tamsia striuke, sportinėmis kelnėmis su žalios spalvos juosta. Liudytojas M. D. tas pačias aplinkybes, jog iš ant šaligatvio užvažiavusio automobilio „Golf“ vairuotojo vietos išlipo vyriškis, apėjo automobilį ir atsisėdo į keleivio vietą, kad iš automobilio nebuvo išlipę daugiau žmonių, nurodė iš karto po įvykio policijos pareigūnui rašytame paaiškinime (7 b. l.). Liudytojo M. D. parodymus patvirtina kartu su juo buvusio G. S. parodymai. Liudytojas G. S. taip pat parodė išgirdęs didelį garsą, lyg kas būtų atsitrenkęs į jo nuomojamus automobilius, todėl išėjo pasižiūrėti ir pamatė ant šaligatvio užvažiavusį automobilį, iš kurio vairuotojo vietos išlipo vyriškis – A. S., apėjo automobilį, atsitūpė, pasižiūrėjo ir atsisėdo atgal į automobilį. Liudytojas taip pat nurodė, kad išgirdęs garsą, jis iš karto išėjo į lauką, matė kaip po kelių sekundžių iš automobilio išlipo tik A. S., kitų asmenų prie automobilio nebuvo. G. S. pripažino, kad iš įvykio vietos nuvažiavo nesulaikęs policijos pareigūnų, kad nuvažiuodamas matė, jog buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekis, buvo išbėgę tepalai. Liudytojas G. S. nurodė neabejojantis, jog automobilį vairavo A. S. ir buvo girtas. Tokias pačias aplinkybes liudytojas G. S. nurodė ir po įvykio policijos pareigūnui rašytame paaiškinime (8 b. l.). Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes ir liudytojai, ir pats apeliantas teisme nurodė vieni kitų nepažįstantys. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad liudytojais M. D. ir G. S. nurodė, jog išgirdę didelį garsą, lyg būtų atsitrenkta į stulpą ar į stovėjusius automobilius, jie išėjo į lauką ir matė tą momentą, kaip iš ant šaligatvio bortelio sustojusio automobilio išlipo A. S., o iš byloje esančių duomenų bei paties apelianto pateiktų fotonuotraukų (56 b. l.) matyti, kad liudytojams automobilio vaizdo neužstojo jokie pastatai ar kiti dideli objektai, todėl liudytojai, įvykį stebėję 20 m atstumu, galėjo gerai matyti įvykį, juo labiau iš automobilio išlipančių asmenų skaičių, jų lytį ir pan. Liudytojas M. D., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, nurodė konkrečius automobilio duomenis (spalvą, markę, valstybinius numeris), apibūdino ir patį vairuotoją, tai patvirtina ir byloje esantys garso įrašai. Tai, kad liudytojas M. D., kviesdamas policijos pareigūnus, teigė, jog asmuo girtas įvažiavo į stulpą, nors byloje stulpas iš tikrųjų nebuvo apgadintas, nėra pagrindas šio liudytojo parodymus vertinti kaip iš esmės neteisingus, nes M. D. teisme nurodė, jog garsas, kurį išgirdo, buvo panašus į garsą automobiliui atsitrenkus į stulpą, todėl jis taip ir nurodė kviesdamas policiją.

Liudytojų M. D. ir G. S. parodymus taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų S. V., Ž. S., G. Ž., D. P. parodymai, jog jie pagal gautą pranešimą atvykę į įvykio vietą pamatė ant šaligatvio bortelio užvažiavusį automobilį, kad automobilyje sėdėjęs A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė vairavęs, bet nenurodė asmens, kuris apelianto teigimu vairavo jo automobilį. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas Ž. S. nurodė, kad radio ryšiu gavo informacijos, jog automobilyje sėdintis asmuo yra tas pats automobilio vairuotojas. Netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, teisme policijos pareigūnai nurodė apeliantą pažįstantys tik dėl tirto įvykio, jokių asmeniškumų neturi.

A. S. ir liudytoja I. K. nurodė, kad ji, užvažiavusi automobiliu ant bortelio, išjungė variklį ir nubėgo pas A. S. (tai užtruko apie 6 minutes), su juo pabendravo apie 2 minutes, o paskui A. S. vienas išėjo prie savo automobilio, ir ten atsirado praėjus maždaug 8 minutėms. Taigi, pagal tokį apelianto ir liudytojos I. K. aiškinimą, prie automobilio A. S. turėjo nebūti apie 16 min. Liudytojai M. D. ir G. S. nurodė, jog išgirdę garsą iš karto išėjo į lauką ir automobilį stebėjo visą laiką – 5-7 minutes, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodė, jog į įvykio vietą jie atvažiavo per 5-10 minučių nuo gauto pranešimo. Taigi, sugretinus šiuos įrodymus su A. S. ir liudytojos I. K. aiškinimu, akivaizdu, kad policijos pareigūnai prie automobilio būtų atvykę pirmiau nei prie jo atėjo apeliantas, tačiau pats apeliantas pripažino, kad jam sėdint automobilyje ir ieškant dokumentų, privažiavo policijos pareigūnai. Be to, pažymėtina, kad A. S. nei įvykio vietoje policijos pareigūnams, nei paaiškinime neįvardino, kas, jei ne jis, vairavo jo automobilį. Versiją, kad jo automobilį vairavo I. K. apeliantas pateikė tik teisme. Taigi, A. S. ir liudytojos I. K. parodymų, jog automobilį vairavo liudytoja, nepatvirtina nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai I. K. parodymus vertino kaip melagingus, o A. S. parodymus kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Kadangi liudytojų M. D., G. S., policijos pareigūnų parodymai atitinka bei patvirtina vieni kitus, taip pat juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, ir dėl to netikėti liudytojų M. D., G. S., S. V., Ž. S., G. Ž., D. P. parodymais nėra pagrindo, jie su apeliantu nėra pažįstami, todėl nėra suinteresuoti jį apkalbėti, daroma išvada, kad apylinkės teismas, remdamasis šių liudytojų parodymų bei byloje surinktų kitų įrodymų visuma, padarė pagrįstą išvadą, jog įvykio metu automobilį „VW Golf“, vairavo būtent A. S.. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Pats apeliantas pripažino, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus, sutiko su jam nustatyto neblaivumo laipsniu, policijos pareigūnai taip pat parodė, kad A. S. atrodė akivaizdžiai girtas, tai matėsi iš jo elgesio, jo kalba buvo nerišli, todėl pagrįstai pripažinta, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Teismas pažymi, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. A. S. inkriminuota, kad jis nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir eismo įvykio metu apgadino šaligatvio bortelį ir automobilį. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai S. V., G. Ž. nurodė, jog buvo nuskeltas šaligatvio bortelio kraštas, kad nuskėlimas buvo šviežias. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog iš tikrųjų buvo apgadintas šaligatvio bortelis ir kokia žala dėl nuskelto šaligatvio bortelio buvo padaryta kelius prižiūrinčiai tarnybai. Tokių duomenų nesurinko ir A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Dėl to, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių padarytą žalą, A. S. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Kadangi įvykio metu automobilį vairavo A. S. ir jis įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 1,92 promilių (±1,7 proc.) girtumas), tai jis pats pripažino ir neginčijo, konstatuojama, kad A. S. veika atitinka ne ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, o ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra keičiamas perkvalifikuojant A. S. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas nedirba, teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2015-07-03, t. y. pažeidimo metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo, anksčiau buvo baustas už teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus nuobaudą, artimą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalimi, 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą pakeisti.

A. S. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir A. S. paskirti nuobaudą – 723 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                       Virginija Žindulienė