Byla Nr. TS-23-224/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35735-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1;
2.5.14.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 90 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 90 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
D. S. bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 14 d. Į bausmės laiką įskaitytos 4 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
2020 m. liepos 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo prašymą atmesti 6 mėnesiams. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dėl savanoriškumo principu vykdomų programų jis nesikreipė ir jose nedalyvavo. Tik paskutiniu metu nuteistasis pateikė prašymą dėl specialybės įgijimo. Nuteistasis nedalyvavo pykčio ir agresijos valdymo programoje, jis yra tik pateikęs tokį prašymą, nors nuteistojo įvykdyti nusikaltimai ir yra smurtinio pobūdžio. Turimus finansinius įsipareigojimus nuteistasis yra padengęs tik menka dalimi. Nuteistasis neturi įgijęs jokios profesijos, jis turi tik menką darbo patirtį, o tai apsunkins jo įsidarbinimo galimybes laisvėje. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 83 balais pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių net 38 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir dalyvavimu elgesio korekcijos programose dar galėtų sumažinti. Komisijos vertinimu, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam D. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis D. S. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba (duomenys neskelbtini), neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Jis vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama 35 procentai darbo užmokesčio. Jis turi sugyventinę, su kuria jie šiemet susilaukė mažamečio vaiko. Jo sugyventinei reikalinga visokeriopa jo pagalba tiek buityje, tiek ir dėl jų bendro vaiko auginimo. Iki šios bausmės atlikimo jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis negali pilnai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi, neturėdamas specialaus leidimo (kvietimo), jis neturi teisės išeiti iš savo lokalinio sektoriaus ir nueiti pas socialines darbuotojas. Jis yra pateikęs prašymą dėl mokymosi, tačiau mokslo metai prasidės tik 2020 metų rugsėjo mėnesį. Jo pasirinktos specialybės mokymas trunka iki 2 metų, tačiau jo neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei 2 metai, todėl jo jau gali nepriimti mokytis tą specialybę. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis yra labai reikalingas savo šeimai, o ypač – mažamečiui vaikui. Būdamas laisvėje, jis galėtų labiau prisidėti prie savo šeimos išlaikymo ir turėtų realią galimybę greičiau atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. S. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis D. S. dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, iš dalies dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Visų pirma, iš 2020 m. liepos 8 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-135 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, iš kurių 2 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o likusieji 3 nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Komisija savo nutarime akcentavo, jog nuteistasis vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis vykdo ne visas tas priemones dėl pateisinamų priežasčių.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo D. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 83 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 38 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų bei kartu privalėtų žymiai sumažinti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 90 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, susijusią su trimis apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis D. S. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo ne vieną kartą teistas Lietuvos Respublikoje, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 17 metų. Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nuteistajam yra netgi būdingas ir nusikaltimų modelis. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau praeityje nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas probacijos sąlygas, padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardijami ankstesni nusikalstami veiksmai (ankstesni teistumai, nusikaltimai pradėti vykdyti jauname amžiuje).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios specialybės. Laisvėje jis nėra legaliai dirbęs. Nuteistojo darbo patirtis yra itin menka, jis yra tik nelegaliai dirbęs (duomenys neskelbtini). Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis pateikė prašymą dėl mokymosi ir šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis ketina mokytis ir įgyti norimą specialybę. Teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės neleidžia tikėti, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis juolab, kad ir anksčiau jis nevengė nelegalaus darbo, neoficialių pajamų bei su turtinėmis teisėmis susijusių nusikalstamų veikų. Būdamas laisvėje nuteistasis neturėjo stabilaus ir pakankamo pajamų šaltinio, jis pragyvendavo iš gaunamų pašalpų ir nelegalaus darbo užmokesčio. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 2 130,96 Eur, iš kurių nuteistasis yra atlyginęs tik 64,69 Eur. Be to, nuteistasis turi ir mažametį vaiką, prie kurio išlaikymo jis taip pat turės prisidėti. Teismo nuomone, pirmiau aptarti dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali vėl skatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo laisvalaikis nebuvo struktūruotas, laiką jis dažniausiai leisdavo visiškai beprasmiškai, niekur nesimokė, mažai dirbo. Laisvėje nuteistasis dažnai susitikinėdavo su draugais, su kuriais vartodavo alkoholį. Paskutiniai trys nuteistojo įvykdyti nusikaltimai buvo padaryti jam būnant neblaiviam. Pats nuteistasis pripažino, jog alkoholį jis pradėjo vartoti maždaug nuo 18 metų amžiaus. Jis dažnai vartodavo alkoholį, dėl to net buvo pakliuvęs į ligoninę. Nuteistojo teigimu, kurį laiką jis buvo „užsikodavęs“, tačiau alkoholio sugebėjo nevartoti tik apie pusę metų, o vėliau ir vėl pradėjo vartoti alkoholį, kurį vartojo iki pat šios bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus dabartinės bausmės vykdymą, alkoholio vartojimas nutrūko. Nuteistojo nusikaltimuose, kurie įvykdyti jam būnant neblaiviam, akivaizdžiai atsiskleisdavo jo smurtinis elgesys. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog laisvėje nuteistasis turėjo opią alkoholio vartojimo problemą. Pats nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis geba įvardinti koreliacinį ryšį tarp nusikaltimo įvykdymo ir turimos priklausomybės alkoholiui. Praeityje taip pat buvę atvejų kuomet nuteistasis prarasdavo savitvardą, kurie dažniausiai įvykdavo jam būnant neblaiviam. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis pateikė prašymą dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje. Teismo nuomone, įvertinus paminėtų aplinkybių visetą, nėra jokių garantijų dėl to, jog nuteistasis sugebėjo galutinai atsisakyti priklausomybės alkoholiui ir pajėgs laisvėje jam atsispirti.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko socialinius ryšius su savo sugyventine, seserimi, broliu ir patėviu. Jie bendrauja telefonu ir laiškais, tačiau pasimatymų metu nuteistasis nėra lankomas. Psichologinio vertinimo metu nuteistojo emocijos stabilios, tačiau yra pastebimas vidutinis jo nerimo lygis. Nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, tačiau jam stinga pasitikėjimo savimi. Dėl pakankamai jauno amžiaus nuteistojo požiūris į save nėra pakankamai brandžiai suformuotas, jam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Pokalbio metu nuteistasis stengiasi būti atviras, tačiau jo mąstymas yra abstraktus. Nuteistasis geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau tai jis daro tik paviršutiniškai, nepakankamai analizuodamas ir svarbiausius, ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui turėjusius veiksnius. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai, pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai bei sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas, kadangi jam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problematiškiausios ir spręstinos. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti tik vidutiniškai, kadangi jis nuolat pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamas veikimo strategijas. Stebima nuteistojo atsakingo požiūrio į gyvenimą stoka.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo vieną kartą paskatintas ir vieną kartą nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi vieną paskatinimą, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (ankstesni teistumai, nusikaltimai įvykdyti jauname amžiuje); išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti (neturi profesijos, menka darbo patirtis); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka).
Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar nėra maža – daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo D. S. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis D. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. S. (D. S.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. S. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Malinauskas