Administracinė byla Nr. A-1201-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01069-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ prašymą atsakovei I. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. O. 2 464,34 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, jog KRATC pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, jog atsakovei I. O. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d. prašymu atsisakė dalies reikalavimo, nurodydamas, kad atsakovė 2014 m. spalio 8 d. sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Patikslinęs reikalavimą prašė priteisti iš atsakovės 1 419,47 Lt vietinės rinkliavos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjo naudai priteisė 1 181,67 Lt (342 Eur).

Teismas nustatė, jog ginčo dalykas yra pareiškėjo KRATC reikalavimo priteisti iš atsakovės I. O. 1 419,47 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, todėl atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Pažymėjo, kad atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m. kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikomas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. KRATC į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. Todėl teismas sprendė, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymą šioje dalyje dėl 237,80 Lt priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 181,67 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. teismas patenkino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Konstatavo, kad vietinės rinkliavos dydis už šį laikotarpį apskaičiuotas pagrįstai taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų „Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų” (toliau – ir Nuostatai) pagrindu (Nuostatų 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251 redakcijos)), ir tai patvirtino pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, priteistą sumą, kuri yra piniginė prievolė, suapvalino vieno lito tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

III.

Pareiškėjas KRATC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti ir priteisti 1 419,47 Lt (411,11 Eur).

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas tapatina specifinę išieškojimo procedūrą, skirtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, su KRATC nagrinėjamu reikalavimu teismui dėl vietinės rinkliavos priteisimo, laikydamas šį veiksmą priverstiniu išieškojimu. KRATC negali pasinaudoti Mokesčių administravimo įstatymo normomis, nes pastarasis įstatymas yra skirtas kitam subjektui. Pareiškėjas negali priimti sprendimų, kurie turėtų vykdomojo dokumento požymių, taip kaip jie suprantami Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio prasme. Taigi teismas Mokesčių administravimo įstatymo normas aiškina interpretatio extensiva būdu, nes sprendimu iš esmės praplėtė subjektų ratą, kuriems taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, o toks aiškinimas yra negalimas.

Be kita ko, pareiškėjas pabrėžia, kad teismas, nepasiteiravęs atsakovės, ex officio taikė senaties terminą, nors Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje imperatyviai mokesčių mokėtojui, nesutinkančiam su apskaičiuoto mokesčio sumomis, nustatyta pareiga pagrįsti apskaičiuotų sumų neteisingumą.

Pareiškėjas nurodo, kad tinkamai nustačius prievolės atsiradimo pagrindą (prievolė neatsiranda teismo sprendimu, o tik suteikia teisę jį vykdyti priverstinai) nagrinėjamoje byloje, perskaičiuojant litus (eurus) į eurus (litus), teismas privalo taikyti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 24 straipsnio 2 dalį, kurios ir įtvirtina, kaip ir kokia tvarka privalo būti perskaičiuojamos rinkliavos. Pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė prievolė turėtų būti suprantama kaip piniginė satisfakcija žalos atlyginimo bylose ir panašiai, tačiau ji jokiu būdu negali būti tapatinama su vietinės rinkliavos prievole, kuri įteisinta įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės I. O. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Nuostatų 3, 5 ir 15.1 punktais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (b. l. 13, 17, 20). Todėl atsakovė I. O. laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 5 punkto prasme ir ji turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisti 1 281,47 Lt (371,14 Eur) vietinės rinkliavos.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 371,14 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės I. O. 371,14 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir keturiolika euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                      Dainius Raižys

                                                                      Dalia Višinskienė