Baudžiamoji byla Nr. 1-167-297/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33141-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 12 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nukentėjusiajai I. J., kaltinamajam K. L., kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. vasario 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 641 straipsnį, laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2020 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų, 2020 m. gruodžio 29 d. paleistas atlikęs bausmę;

2) 2021 m. sausio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 20 parų;

turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis K. L. 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.40 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš sugyventinę I. J.: pastūmęs ją ant lovos, suėmė už abiejų rankų riešų ir suspaudęs laikė, tada suėmė I. J. už dešinės kojos ties čiurna ir traukė, o nukentėjusiajai išsilaisvinus, suėmė jai už kairio žasto ir kairio peties ir spaudė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairio riešo, kairio žasto ir kairio peties sąnario srityse.

Kaltinamasis K. L. savo kaltę pripažino visiškai. Teisme duodamas paaiškinimus, nurodė, kad nukentėjusioji I. J. buvo jo sugyventinė, jie kartu gyveno I. J. kambaryje (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Būdavo, kad abu susipykdavo, apsistumdydavo, tada I. J. kviesdavo jam policiją. 2020 m. rugpjūčio 18 d. vakare namuose įvyko konfliktas su I. J., nes tada ji supyko, kad jis grįžo neblaivus, jie susibarė, jis pastūmė I. J. ir ši nukrito ant lovos. Kaip viskas vyko toliau jis gerai neprisimena, bet galėjo būti, kad jis buvo suėmęs I. J. už rankų ir už kojos, dėl ko ji nukrito nuo lovos, dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruvos. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis gailisi. Po įvykio jis atsiprašė nukentėjusiosios, stengėsi sumažinti savo neteisėtų veiksmų padarinius, atlygino ligoninei už I. J. suteiktas gydymo paslaugas.

Kaltinamojo K. L. kaltę, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnio 1 dalies sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad K. L. buvo jos sugyventinis, jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.40 val. ji grįžo į savo kambarį iš bendro naudojimo virtuvės, o jai iš paskos atėjo ir K. L., kuris buvo stipriai girtas, todėl pasakė jam, kad jis išeitų, bet K. L. į tai nereagavo, ją pastūmė, nuo ko ji nugara nukrito ant lovos, tada K. L. ją užgulė savo kūno svoriu ir, suėmęs už abiejų riešų, juos spaudė, dėl ko jai skaudėjo. Paskui jis suėmė už jos dešinės kojos ties čiurna ir nutempė ją nuo lovos ant grindų. Atsistojusi ji bandė išstumti K. L. iš savo kambario, o šis priešinosi, laikė suėmęs jai už kairio žasto ir kairio peties, po ko jai vėliau atsirado kraujosruvos, be to, jai skaudėjo dešinę koją. Kai ji išstūmė K. L. iš kambario į koridorių, daugiau jo nebeįsileido ir paskambino į policiją. K. L. fizinį smurtą prieš ją panaudojo jau ne pirmą kartą, už tai jam anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau civilinio ieškinio byloje nukentėjusioji nereiškė ir nurodė nebeturinti pretenzijų K. L., nes su juo susitaikė (1 t., b. l. 2, 12–15).

Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad I. J. 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo sugyventinis K. L., kuris ją pastūmė, suėmė už abiejų rankų riešų ir suspaudė, po to suėmęs už kojų nutempė nuo lovos. Dėl šių sugyventinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–3).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. 20.39 val. Bendrosios pagalbos centras gavo moters telefoninį pranešimą, kad pas ją įsibrovė sugyventinis, po to buvo girdėti pranešėjos riksmas ir prašymas atiduoti mobilųjį telefoną; 20.43 val. išsiųstas policijos ekipažas adresu (duomenys neskelbtini); nuvykus į vietą nustatyta, kad I. J. patyrė smurtą iš sugyventinio K. L., kuris buvo pasišalinęs, todėl nesulaikytas (1 t., b. l. 30–32).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtas gyvenamasis kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, apžiūros metu bylai reikšmingų daiktų ar kitokių objektų nerasta (1 t., b. l. 23–27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 707/2020 (06) nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. apžiūrėta nukentėjusioji I. J., jai nustatytos poodinės kraujosruvos kairio riešo srityje, kairio žasto srityje, kairio peties sąnario sityje, kurios galėjo būti padarytos veikiant kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 48).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusioji I. J. pateikė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojo įrašą ligos istorijoje Nr. A20-18284, kuriame nurodyta, kad I. J. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apžiūrėta ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, ji nurodė, kad vakar ją sumušė sugyventinis, tampė už kojų ir už rankų, skundėsi, kad jai skauda dešinį kelį, dešinę plaštaką ir riešą, bijo, kad nebūtų išnirusi koja; apžiūrą atlikęs gydytojas traumatologas objektyviai nustatė, kad dešinės blauzdos viršutinis trečdalis kiek patinęs, dešinė plaštaka nedaug patinusi, kitų sužalojimų nestebėta, atlikus kelio rentgeno tyrimą, kaulų lūžių nematyti; diagnozė – paviršiniai sužalojimai (1 t., b. l. 54–56, 57).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. L. kaltė įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Bylos duomenimis – kaltinamojo K. L. paaiškinimais, nukentėjusiosios I. J. parodymais, specialisto išvada, gydytojo įrašu medicinos dokumentuose ir kitais bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilusio konflikto su nukentėjusiąja I. J. metu tyčia smurtavo prieš I. J.: pastūmė ją ant lovos ir suėmęs jai už abiejų rankų riešų juos suspaudęs laikė, po to suėmė jai už dešinės kojos ties čiurna ir traukė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo nuo lovos ant grindų, po to kaltinamasis suėmė jai už kairio žasto ir kairio peties bei suspaudė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairio riešo srityje, kairio žasto srityje ir kairio peties sąnario srityje nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. J.. Pagal BK 248 straipsnyje pateiktą sąvokų išaiškinimą asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), priskiriamas prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių. Taigi, kaltinamojo K. L. tyčiniai smurtiniai veiksmai I. J. atžvilgiu, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, parinkdamas bausmę kaltinamajam K. L., vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis K. L. padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo tyčia sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). K. L. ne tik teistas, bet ir eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausiai už smulkias vagystes, paskirtų baudų jis nemokėjo, bendra jam paskirtų baudų suma siekia net 9 986 Eur (1 t., b. l. 115–159). Psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje kaltinamasis neįrašytas (1 t., b. l. 165, 168). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad K. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, stengėsi sušvelninti padarinius, atlygino už I. J. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 21, 23, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kaltinamojo K. L. asmenybę, daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė. Skirti švelnesnę bausmės rūšį, teismo nuomone, pagrindo nėra, nes kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnio teistumo, jis vengė atlikti anksčiau jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, dėl ko ši bausmė buvo pakeista areštu, kaltinamasis nesistengė keisti savo elgesį, paisyti visuomenės elgesio taisyklių, jo nusikalstamas elgesys buvo neatsitiktinis, tai buvo kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti skiriamas areštas nuo 15 iki 90 parų. Atsižvelgiant į K. L. padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, taip pat į kaltinamojo asmenybę ir į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, skirtinas 36 parų areštas. Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje nustatyta, kad K. L. padarė nusikaltimą, būdamas neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartimi pakeista arešto bausme. Tačiau šiuo metu kaltinamasis arešto bausmę jau yra atlikęs (bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 29 d.), todėl taikyti BK 64 straipsnio nuostatas pagrindo nėra. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis K. L. įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų ir šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Nusikaltimas, už kurį K. L. nuteisiamas nagrinėjamoje byloje, padarytas iki 2021 m. sausio 5 d. teismo nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles. Atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, jo kritišką savo elgesio vertinimą, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 36 parų areštu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 24 (dvidešimt keturių) parų areštą. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėti dalį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės – 16 parų ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmės laiką bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 5 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas bausmės vykdymas. 

Išaiškinti K. L., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl įsiteisėjus nuosprendžiui, jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmę, atvykti privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                           Danguolė Urbanavičienė