Administracinė byla Nr. A-118-502/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03165-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J., V. P. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J., V. P. ir R. A. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto mero pavaduotojui A. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai V. J., V. P. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2R-178(4R-744) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjų skundą iš esmės.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. su pareiškimu kreipėsi į Komisiją. Komisijos pirmininkas 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 9R-1746 „Dėl administracinės bylos Nr. AG2-31/17-2018“ (toliau – ir Raštas) atsakė į minėtą pareiškėjų pareiškimą, tačiau Rašte nebuvo atsakyta į keltą klausimą „kas atlygins bylos dalyvių ir pačios Komisijos patirtas išlaidas dėl blogo Komisijos darbo organizavimo?“, taip pat Komisijos pirmininkas neįvertino pasiūlymo užtikrinti, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje vienu metu atostogautų tik vienas Komisijos narys, bei nenurodė, kokiu tikslu Komisijos nariams (mokytis, nagrinėti ar kt.) buvo pavesta dalyvauti posėdyje. Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo Komisijos pirmininko raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydami jį panaikinti ir įpareigoti Komisijos pirmininką iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą, tačiau Komisija skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Pareiškėjų manymu, Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjų skundo teisėtumo tyrimas patenka į Komisijos kompetenciją, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir Komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl Rašto panaikinimo.
3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepimuose (b. l. 15, 26) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai skunde reiškia reikalavimus, kurie susiję ne su ginčo, kilusio tarp pareiškėjų ir atsakovo, turiniu, o su ginčo sprendimo procedūrų organizavimu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sprendimą dėl ginčo, kilusio tarp šalių ir kurį sprendžiant buvo pateiktas pareiškėjų skundas nagrinėjamoje byloje, Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 3R2-47 (AG2-31/17-2018).
4. Atsakovas Komisijos pirmininkas atsiliepime (b. l. 55–62) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti.
5. Atsakovas paaiškino, kad Komisijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas buvo priimtas, išsprendus Komisijoje 2018 m. rugpjūčio 16 d. gauto pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundo dėl Komisijos pirmininko rašto panaikinimo ir Komisijos pirmininko įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą. Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijai nesuteikti viešojo administravimo įgaliojimai, todėl ji nelaikoma viešojo administravimo subjektu. Atitinkamai ir Komisijos pirmininko pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštas negali būti laikomas administraciniu aktu arba viešojo administravimo subjekto veiksmu viešojo administravimo srityje. Atsakovo manymu, Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundą.
6. Atsakovas taip pat paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. Komisijoje buvo gautas Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos bei Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimas administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018, pasirašytas pareiškėjų. Pareiškime buvo pareikštas nepasitenkinimas dėl to, kad administracinės bylos dalyviams teks vykti į kitą miestą ir turėti papildomų išlaidų, keliamas klausimas, kas atlygins bylos dalyvių ir pačios Komisijos patirtas išlaidas dėl blogo Komisijos darbo organizavimo, ir pareiškiama nuomonė, kad užtektų to, kad vienu metu atostogautų tik vienas Komisijos narys. Šis pareiškimas, atsižvelgiant į jo pavadinimą ir turinį, Komisijos buvo įvertintas ne kaip bendro pobūdžio pasiūlymas dėl Komisijos veiklos organizavimo, o kaip nuogąstavimai konkrečioje Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018 dėl joje vykstančių procesinių veiksmų. Komisijos pirmininkas 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu pareiškėjus informavo, kad bylos nagrinėjimas vyks ne kitame mieste, o Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad bylos dalyviai neturės vykti į kitą miestą ir papildomų išlaidų nepatirs. Rašte taip pat nurodė, kad Komisijos Šiaulių apygardos skyriaus narėms pavedama dalyvauti Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus posėdyje, nagrinėjant pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TARI-142 panaikinimo. Atsakovo manymu, Komisijos pirmininko Raštas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu (b. l. 80–84) pareiškėjų skundą atmetė.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:
8.1 Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018 kreipėsi į Komisijos pirmininką, reikšdami nepasitenkinimą dėl to, kad administracinės bylos dalyviams teks vykti į kitą miestą ir turėti papildomų išlaidų, taip pat kėlė klausimą, kas atlygins jų ir pačios Komisijos patirtas išlaidas dėl blogo Komisijos darbo organizavimo bei pareiškė nuomonę, kad užtektų to, jog vienu metu atostogautų tik vienas Komisijos narys.
8.2 Komisijos pirmininkas 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 9R-1746 „Dėl administracinės bylos Nr. AG2-31/17-2018“ atsakė į pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą.
8.3 Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos pirmininko atsakymu, 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė skundą Komisijai dėl minėto rašto panaikinimo ir Komisijos pirmininko įpareigojimo atlikti veiksmus.
8.4 Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 19 straipsniu, skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.
9. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Komisijos kompetenciją (5 str. 1, 2, 3, 4 d.). Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
10. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos.
11. Teismas darė išvadą, kad Komisija nėra įgaliota vertinti savo pačios, t. y. Komisijos pirmininko, Komisijos ir jos teritorinių padalinių narių priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 20 str. 3 d., Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.). Priešingu atveju Komisija viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pažeistų ne tik Įstatymo ir ABTĮ nuostatas, bet ir nemo iudex in propria causa (niekas negali būti teisėju savo byloje) principą. Teismo vertinimu, Komisija neturėjo kompetencijos nagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundą dėl Komisijos pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje Komisijos pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto pareiškėjai neskundžia, todėl jis nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir jo teisėtumo ir pagrįstumo teismas nenagrinės. Taip pat sutiko su Komisijos pirmininko atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimas vertintinas kaip pasisakymai, kreipimasis dėl informacijos suteikimo konkrečioje Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018 dėl joje vykstančių procesinių veiksmų, todėl Komisijos pirmininko atsakymo į minėtą pareiškimą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto, teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti vertinamas, nagrinėjant Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
III.
13. Pareiškėjai apeliaciniame skunde (b. l. 87–92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2R-178(4R-744) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją jai pateiktą skundą nagrinėti iš esmės. Objektyviam, išsamiam, visapusiškam, greitam bylos išnagrinėjimui bei teisėto ir pagrįsto sprendimo joje priėmimui pareiškėjai prašo išreikalauti iš atsakovo visą medžiagą, pagal kurią jis surašė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 9R-1746 „Dėl administracinės bylos Nr. AG2-31/17-2018“ bei tai, ką jis nusiuntė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui į administracinę bylą Nr. AG2-31/17-2018.
14. Pareiškėjų manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neteisingai nustatė bylos dalyką ir administracinio ginčo šalis bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos administracinių teismų praktikos aiškinant įstatymus.
15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui bei laikosi nuomonės, kad Komisija jų skundą nepagrįstai atsisakė priimti. Pareiškėjai nurodo, kad Komisijai pateiktas skundas yra dėl įstaigos vadovo veiksmų ir nėra susijęs su nagrinėta Komisijos Klaipėdos skyriaus administracine byla Nr. AG2-31/17-2018. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai tvirtina, jog pareiškėjai Komisijos pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto neskundžia, nes nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas neįvykdė imperatyvaus įstatymo nurodymo išaiškinti pareiškėjams, į kokią instituciją jiems kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina Komisijoje.
16. Taip pat pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad tiek Komisijai teiktame skunde, tiek skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai atsakovu nurodė tik įstaigos vadovą – Komisijos pirmininką, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad išnagrinėjo skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai ir Komisijos pirmininkui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto mero pavaduotojui A. Š.. Pareiškėjai pažymi, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
17. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime (b. l. 103) su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas dėl visų pareiškėjų nurodytų aplinkybių pasisakė ir jas tinkamai įvertino, kad suponavo teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
18. Atsakovas Komisijos pirmininkas atsiliepime (b. l. 106–114) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.
19. Pasisakydamas dėl pareiškėjų apeliacinio skundo teiginio, kad nei Komisija, nei teismas neišaiškino pareiškėjams, į kokią instituciją kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina Komisijoje, atsakovas pažymi, kad Komisijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. 2R-378(4R-744) nurodyta, jog sprendimas per vieną mėnesį jo gavimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 19 straipsniu, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendime nurodė, jog „<...> Komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.“
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 2R-178(4R-744) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Komisiją išnagrinėti pareiškėjų skundą iš esmės.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija neturėjo kompetencijos nagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundą dėl Komisijos pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, teigdami, kad teismas neteisingai nustatė bylos dalyką ir administracinio ginčo šalis, nei Komisija, nei teismas neišaiškino pareiškėjams, į kokią instituciją jiems kreiptis, jeigu byla Komisijoje nenagrinėtina.
22. Pirmiausia pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga, todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde pateiktas prašymas išreikalauti iš atsakovo visą medžiagą, pagal kurią jis surašė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 9R-1746 „Dėl administracinės bylos Nr. AG2-31/17-2018“ bei tai, ką jis nusiuntė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui į administracinę bylą Nr. AG2-31/17-2018, netenkinamas. Be to, pastebėtina, kad prie bylos yra pridėta tiek Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus administracinė byla Nr. AG2-31/17-2018, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos administracinė byla Nr. 2R-378/4R-744.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos motyvais ir papildomai jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
24. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo (Nuostatų 1 p.).
25. Komisijos kompetencija nustatyta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kokių ginčų Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia, t. y. 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.
26. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai
27. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
28. Kaip matyti aptartose Įstatymo nuostatose aiškiai reglamentuota Komisijos kompetencija, t. y. Komisijai priskirta nagrinėti skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau galimybė vertinti savo pačios (Komisijos pirmininko, Komisijos ir jos teritorinių padalinių narių) priimtų sprendimų (raštų) nenumatyta. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme taip pat įtvirtinta, kokius administracinių ginčų komisijos priimtus sprendimus asmenys gali skųsti, t. y. sprendimus, kuriais atsisakyta priimti skundą (prašymą) (Įstatymo 10 str. 2 d.), kuriais, išnagrinėjus skundą (prašymą), priimamas vienas iš Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, taip pat, kuriais administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą (Įstatymo 18 str. 2 d.), nurodyta jų apskundimo tvarka.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinių ginčų komisija laikoma specifinio statuso subjektu – išankstine ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjančia, kvaziteismine institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008, 2011 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-168/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
30. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjai kreipėsi į Komisijos pirmininką su 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu, kuriame teikė pastabas dėl procesinių veiksmų Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018 bei prašė pateikti informaciją. Į šį pareiškėjų pareiškimą Komisijos pirmininkas atsakė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 9R-1746 „Dėl administracinės bylos Nr. AG2-31/17-2018“, kurį pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 16 d. apskundė Komisijai. Minėtas pareiškėjų skundas skundžiamu Komisijos Sprendimu atsisakytas priimti.
31. Pareiškėjai, ginčydami Komisijos Sprendimą, siekia, kad jų Komisijai 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateiktas skundas dėl Komisijos pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo būtų išnagrinėtas iš esmės, t. y. siekia, kad Komisija patikrintų Komisijos pirmininko atsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, nors pagal minėtas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas, tikrinti savo pačios priimtus sprendimus (raštus) Komisijai kompetencija nesuteikta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.
32. Pasisakant dėl pareiškėjų argumentų, kad nei Komisija, nei teismas pareiškėjams neišaiškino, į kokią instituciją jiems kreiptis, jeigu byla Komisijoje nenagrinėtina, nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškime nurodytos aplinkybės yra susijusios su administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018 vykstančiais procesiniais veiksmais, todėl Komisijos pirmininko atsakymas į minėtą pareiškimą, galėtų būti vertinamas, nagrinėjant kilusį ginčą dėl teisės iš esmės, ar vertinant Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo administracinėje byloje Nr. AG2-31/17-2018 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Tik nustačius, kad ginčijamas raštas nėra susijęs su konkretaus savarankiško administracinio ginčo nagrinėjimo procedūromis, pirmosios instancijos teismui kiltų pareiga spręsti dėl skundo priimtinumo, procesinėmis priemonėmis aiškintis pareiškėjų valią, ar jie siekia ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ar siekia ginčo išsprendimo teisme.
33. Kiti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų V. J., V. P. ir R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė