Baudžiamoji byla Nr. 1-1955-1072/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42696-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6. 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

kaltinamajam S. J., jo gynėjai advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

nukentėjusiajam G. O. N., įgaliotai atstovei advokatei Danutai Cytovič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, baigęs 12 klasių, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

S. J. pažeidė viešąją tvarką: 2021 m. gruodžio 7 d. apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, keikdamas nukentėjusįjį G. O. N. necenzūriniais žodžiais ir pribėgęs prie jo, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į G. O. N. po vieną smūgį į krutinę kairį petį, galvą, po ko kaire koja spyrė nukentėjusiajam į kojas, ne mažiau trijų kartų sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos sritį ir dešine koja spyrė nukentėjusiajam į apatinę nugaros dalį, taip sutrikdydamas visuomenės tvarką ir dėl to nukentėjusysis G. O. N. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos sumušimu, minkštųjų audinių patinimu.

Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II.        Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. J., apklaustas teisiamojo posėdyje pilnai pripažino kaltę, gailėjosi, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė nurodytą smūgių skaičių nukentėjusiajam, Tiksliai smūgių neįvardintų, praėjo nemažai laiko, bet juos pripažįsta. Konflikto pradžia galima įvardinti momentą, kai jis sužinojo, jog nukentėjusysis vienai merginai pataikė į galvą kamuoliu. Tuomet jis su G. O. N. pakalbėjo žinutėmis, po ko iš draugų išgirdo, kad G. O. N. viešai kalba, kad jį (S. J.) sumuš, taip pat jį vadino necenzūriniais žodžiais. Todėl mokyklos kieme santykius aiškinosi kaip nurodyta kaltinime. Buvo ir necenzūriniai žodžiai, ir veiksmai. G. O. N. jam smūgių nesudavė. Supranta, kad elgėsi labai netinkamai, ateity konfliktus pažada spręsti žodžiais. Su civiliniu ieškiniu sutinka, sudarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo susitarimą. Kadangi ką tik baigė mokyklą, nespėjo įsidarbinti, bet to sieks, užsidirbs, be to, turi santaupų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis S. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kad šiandieną atsisako atsakyti į klauS. ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Apie 2022 m. kovo 18 d. pranešimą apie įtarimą perskaitė, kuo yra įtariamas, suprato. Šiandieną atsisako duoti parodymus apie įtarimo esmę ir juos duos kitą kartą dalyvaujant jo gynėjai (t. 2, b. l. 10-11).

Kaltinamasis S. J. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su jam pateiktu įtarimu susipažino, dėl įvykdyto gailisi. Parodė, kad jis tikslios datos jau nepamena, buvo žiema, galimai gruodžio mėnuo, jo draugas N. P. jam pasakė, kad jo draugei V. A. mokykloje trenkė ranka į veidą nukentėjusysis G. O. N.. N. jo paprašė pasikalbėti su minėtu G., paklausti, kodėl jis taip elgėsi. Jis sutiko. Jis „Messenger“ parašė minėtam G. N. ir paprašė susitikti pasikalbėti, ką dar rašė, tiksliai neprisimena. Iš G. jam atrašytų žinučių suprato, kad jis su juo susitikti nenori, nurodė, kad nei su kažkuo luptis. Jis jam muštis nesiūlė, apie tai jis užsiminė pirmas pats. Tuo viskas ir pasibaigė. Praėjus gal savaitei, jam ėmė skambinti tris pažįstami iš minėtos mokyklos ir nurodė, kad G. mokykloje skleidžia apie jį kalbas, kad yra ne tos orientacijos, kad bus sumuštas. 2021 m. gruodžio 7 d. apie 15.30 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokyklą susitikti su N. P.. Susitikus, buvo mokykloje ir laukė bendro draugo, kol šis parašys matematika, jis su minėtu įvykiu visiškai nesusijęs. Jo sulaukus, visi kartu išėjo iš mokyklos ir mokyklos kieme pamatė einantį G. O. N.. Jis prie jo pribėgo ir paklausė, kodėl jis jį apkalbinėja, po ko rankomis sudavė G. į galvos sritį, kiek būtent sudavė smūgių, nurodyti negali, neįsidėmėjo, ar spyrė iš kojų, neatsimena. G. O. N. jo atžvilgiu jokių smūgių nesudavė. Po ko abu išsiskirstė į skirtingas puses. Dabar supranta, kad taip elgtis negalima, už tokį savo elgesį G. jau yra atsiprašęs „Messenger“ žinute ir supranta, kad konfliktines situacijas reikia spręsti taikiai. Patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė informavo jį apie Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą 2022 m. sausio 26 d. ieškinį dėl 40,04 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. O. N. gydymą, jis sutinka padarytą žalą atlyginti ir tai padarys artimiausiu metu (t. 2, b. l. 17-19).

Kaltinamasis S. J. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. pranešimą apie įtarimą perskaitė, kuo yra įtariamas, suprato. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta pilnai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apie nusikalstamos veikos aplinkybes išsamius parodymus yra davęs ankstesnių apklausų metu, juos pilnai patvirtina, daugiau neturi ko nurodyti (t. 2, b. l. 26).

Nukentėjusysis G. O. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje, yra šios klasės seniūnas. Su klasės draugais sutaria gerai, klasėje dominuoja merginos. Su keliais klasės vaikinais, kartais kyla konfliktų, bet jų nesureikšmina. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 11.19 val. jam S. J. pradėjo rašyti grasinančias žinutes per programėlę „Messenger“. Parašė, „ką tu lavonas“, jam pasirodė labai keista žinutė, nelabai kreipė į šią žinutę dėmesį, nesureikšmino, nes kai, kurie žmonės taip linkę bendrauti. Apie S. rašytas žinutes, jis klasėje pasakė savo klasės draugams, bei visi iš to pasijuokė. Jis iš viso nesuprato, kodėl jam jis rašė, nes jis jam parašė, „kas manęs laukia, kad prigaus jį“. Klausė, kada atsilaisvins, jei jis jo nesusiras, jis jį (nukentėjusįjį) susimedžios, ragino susitikti. Klasės draugams atsakė, kad jam nėra, ko bijoti S., kadangi tiek fiziškai, tiek kitaip yra už jį stipresnis jei tektų apsiginti ir galėtų pats jį sumušti. Atsakė S., kad aš jis jo neieškos. Praėjus savaitgaliui sužinojo, kad pirmadienį t. y. 2021 m. gruodžio 6 d. S. jau jo mokykloje ieškojo, bet jie nesusitiko. S. J. iš matymo pažįsta senai nuo pradinių klasių. Jis yra draugas N. P.. 2021 m. gruodžio 7 d. apie 16.00 val. jam išeinant iš mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), netoli dešiniųjų mokyklos laiptų, jį su keiksmažodžiais pašaukė vaikinas „ė kurva, blet ateik čia“. Tada jis atsisuko, nes jam balsas buvo pažįstamas, pagalvojo kad tai šaukia pažįstamas. Jis atsisuko įsidėjo mobilaus ryšio telefoną į kišenę ir pamatė už penkių metrų atstumu, bėgantį į jį S. J., kuris pakėlęs kairę ranką kumščiu trenkė nemažiau šešių smūgių jam į veidą, kairį petį, nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat jam spyrė koja, bet, kur tiksliai neprisimena. Po smūgių pajuto burnoje kraujo skonį, skausmą. Jis nesigynė, bandė, išvengti smūgiu, po kiekvieno smūgio jis replikavo, „kur bėgi“, „ką jau nebe toks šustras“, „ko mane pydaru vadinai“, „ar užteks ar dar nori“ Jis jam atsakė, kad nieko nesakė. S. dar pasakė „grįžk atgal į savo Afriką“. Po sumušimo, jis buvo kažkur netoliese, girdėjo, kaip jį šaukia klasiokai, nes jie stovėjo ir stebėjo prie mokyklos. Matė I. P., N. P., V. A., Jis manė, kad jo įvardinti klasės draugai norėjo jį išprovokuoti, jog jis liktų kaltas dėl šito incidento, nes jei jis būtų davęs S. atgal ir jei jis būtų pralaimėjęs, tada prie muštynių prisidėtų N.. Suprato, kad visi išvardinti klasės draugai yra iš vien kompanijoje. L. L. pasakė, kad viskas buvo suplanuota, kad N. ar S. prie kiekvieno išėjimo pastatė po žmogų, kurie praneštų, jei jį pastebėtų. Taip pat L. minėjo, kad S. po muštynių visaip jį įžeidinėjo „sumušiau juoduką“, „nigerį“. Manė, kad jį galėjo S. sumušti už tai, jog jis susipyko su jo drauge V. A. jog per fizinio lavinimo pamoką, per, kurią jis jai pataikė iš kamuolio į galvą, netyčia. O kita priežastis, jog N. P. pasakė S., jog pasakė, jog girdėjo, kad S. J. buvo užsiregistravęs Homoseksualų pažinčių puslapyje. Nusivylė, kad jo draugai taip pasielgė. Apie įvykį tą pačią dieną pranešė fizinio lavinimo mokytojai R. P.. Mamai iš karto nepasakė, nes nesureikšmino tų muštynių. Mamą informavo ta pati mokytoja. Dėl patirtų sumušimų, kreipėmės į medikus. Vėliau iš kitų sužinojo, jog S. J. pasiūlė jo seseriai E. N. pinigų jog jis galėtų jam paskambinti ir atsiprašyti, nes jis po įvykio su juo nebendravo (t. 1, b. l. 56-58).

Liudytoja L. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sūnus G. O. N. gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 9 d. apie 18.17 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino G. fizinio lavinimo mokytoja R. P. ir pranešė, kad vakar t. y. 2021 m. gruodžio 7 d. jos sūnus buvo sumuštas ir, kad ji dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Labai išsigando. Po pokalbio paprašė, kad sūnus grįžtu į namus ir viską jai papasakotu, kas atsitiko. G. paaiškino, jog 2021 m. gruodžio 7 d. apie 16.00 val. jį po pamokų, einantį namo prie mokyklos užpuolė jam anksčiau grasinęs vaikinas. Vaikinas jam pasakė „ė tu“, šaukė necenzūriniais žodžiais ir jis puolė mušti jos sūnų. Smūgiavo kumščiais į galvos sritį, nosį, kaktą, į dešinį smilkinį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. G. jai prieš savaitę buvo minėjęs, kad jam grasinama. Siunčiamos grasinančios SMS žinutės į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Jį sumušė tas pats vaikinas, kuris ir grasino. Ji šių žinučių neskaitė, tik jis jai liepė nepergyventi. Kaip buvo grasinama ji nežino. Apie sumušimą jai sūnus taip pat iš karto nepranešė, kadangi nenorėjo, kad ji jaudintųsi. Nežino, kodėl tarp jos sūnaus ir to jaunuolio, kilo konfliktas. Jos sūnus iš matymo pažįsta jį sumušusį vaikiną, kadangi jis ateina į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, pas klasės draugą N.. Dėl G. sumušimų kreipėsi į Vilniaus rajono centrinę polikliniką, kur po apžiūros sūnus išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo leisti atstovauti savo sūnų ikiteisminiame procese (t. 1, b. l. 38-40).

Liudytoja R. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 7 d. dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. 2021 m. gruodžio 7 d. būdama pamokoje išgirdo mokinių kalbas, kad 2021 m. gruodžio 7 d. tarp mokinių (kokiu būtent tuo metu nežino) įvyko muštynės, jokių kitų detalių tuo metu nežinojo. 2021 m. gruodžio 7 d. maždaug 16.00 val. eidama mokyklos koridoriumi, esančiu prie (duomenys neskelbtini) kabineto pastebėjo minėtos mokyklos mokinį G. O. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. kuris ėjo link jos. G. O. N. pasakė, kad nori su ja pasikalbėti, ji sutiko, po ko G. O. N. papasakojo, kad 2021 m. gruodžio 7 d. apytiksliai 15.50 val. eidamas namų link, mokyklos teritorijoje jį iš už nugaros kažkas užpuolė, po ko paaiškėjo, kad tai buvo vaikinas. Minėtas vaikinas, kaip jai papasakojo G. O. N., jį užpuolė, t. y. rankomis sudavė G. O. N. į jo veido sritį, po ko rankomis bei kojomis sudavė į kitas kūno vietas. G. O. N. viską pasakojo labai greitai, jisai nepaaiškino, ar pažįsta tą vaikiną, kuris jį sumušė. G. O. N. papasakojo, kad ankščiau buvo gavęs grasinančio pobūdžio SMS žinutes, tačiau ar jas siuntė tas pats asmuo N. nenurodė. Muštynių metu G. O. N. pavyko pasprukti ir jis grįžo atgal į mokyklą, po ko iškart nuėjo pas ją. Tuo metu G. O. N. atrodė pasimetęs, jo veidas buvo paraudonavęs, lūpa buvo ištinusi, kraujo lyg nematė, tačiau G. O. N. pasakojo, kad prieš ateinant pas ją buvo užėjęs į tualeto patalpą, kur valėsi veidą, o be to buvo su veido kaukėmis. Po to, ką jis jai papasakojo, ji pasiūlė jam apie įvykį papasakoti motinai, tačiau G. O. N. kategoriškai atsisakė tai daryti, policijai taip pat nenorėjo pranešti, spėja jisai buvo įbaugintas, buvo įsitempęs. 2021 m. gruodžio 7 d. apie įvykį pranešė minėtos gimnazijos pavaduotojai – L. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 8 d. apie įvykį pranešė policijai bei G. O. N. motinai. Apie įvykį pranešė 2021 m. gruodžio 8 d. kadangi norėjo pasitikslinti įvykio aplinkybes, kad žinotų ką sakyti. 2021 m. gruodžio 8 d. pamačiusi G. O. N. žodžiu jo pasiteiravo, ar pastarasis apie įvykį pasakojo motinai, tačiau jis nurodė, kad ne. Dėl ko ji jai paskambino ir pranešė kas įvyko, kadangi minėtos gimnazijos prieigos yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis, ta vieta, kurioje viskas įvyko filmuojama ir viskas yra užfiksuota. G. O. N. motina L. B., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi mokykloje labai greitai sklinda kalbos, tai teko girdėti, kad vaikinas, kuris sumušė N. yra S. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. kuris, kiek teko girdėti, jau pasižymėjęs policijoje, jis nėra minėtos mokyklos mokinys, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nurodyti negali. Taip pat girdėjo, kad galimai G. O. N. klasiokai užsiundė S. J., kad pastarasis sukeltų G. O. N. fizinį skausmą. Dėl ko taip galėjo įvykti atsakyti negali, spėja dėl to, kadangi kaip ir minėjo, G. O. N. turi savo nuomonę, nepasiduoda kitų įtakai.  G. O. N. pasakė, kad jam buvo pasakyta „Varyk, nigeri, į Afriką“, priėmė kaip patyčias, ir  kad patyrė fizinį skausmą. G. O. N. mokosi minėtoje mokykloje mokosi apie (duomenys neskelbtini) metus, šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) -oje klasėje, jis atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). Nemano, kad muštynės galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, negu nurodė. Taip mokinių, mokytojų ar dirbančio personalo neteko pastebėti rasinės diskriminacijos požymių. G. O. N. galėtų apibūdinti kaip teisingą, sąžiningą, atsakingą, pareigingą žmogų, jis labai myli savo motiną, seserį, pilietiškas, turintis savo nuomonę, patikimas, draugiškas, jį vertina teigiamai, kažko blogo pasakyti negali (t. 1, b. l. 70-72).

Liudytojas N. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena (duomenys neskelbtini). Žino dėl kokio įvykio atėjo į apklausą. Buvo maždaug gruodžio mėnesį praėjusiais metais, konfliktas prasidėjo truputi anksčiau. Su G. O. N. yra bendramoksliai, sutarė normaliai. Viskas prasidėjo nuo žaidimo klasėje. Žaidimas susideda iš spragtelėjus pirštais, po ko reikia nesujudėti, o jeigu sujudi, tai reikia trenkti į petį. Tokį žaidimą G. O. N. žaisdavo su V. A., kuriai minėtas žaidimas nepatiko. Gruodžio mėnesį tokio žaidimo metu, kai G. jai stipriai sudavė, po ko V. buvo mėlynas petys. Pati V. A. yra ir jo draugė, ir klasiokė. Nuo to viskas ir prasidėjo. Sekantis įvykis buvo per kūno kultūrą. G. N. per minėtą kūno kultūros pamoką tyčia paleido kamuolį ir pataikė V. į galvą. Kadangi stipriai pataikė, jai buvo bloga, ji dėl savijautos ėjo pas seselę mokykloje. Jos buvęs draugas I. P., taip pat yra jo klasiokas. S. J. yra bendras jų visų draugas. Dėl tokio G. elgesio buvo visi susitikę su V. ir apie tai kalbėjosi. Jie su I. prašė S. pašnekėti su G., reikia apšnekėti visą tai. Nuo to įvykio praėjo gal kokia savaitė, niekas su G. nesikalbėjo, po ko S. jam parašė. G. viešai mokykloje kalbėjo, kad S. yra kitos pakraipos, tos kalbos pasiekė ir patį S. J., kurios jam nepatiko. Po kelių dienų, S. jam parašė žinutę ir paklausė, kada baigėsi jam pamokos. S. jam pasakė, kad G. vengė jo, toliau jį šmeižia, todėl jis nori susitikti ir su juo pasikalbėti. Po pamokų su S. susitiko mokyklos kieme. Laukė S. apie 20 minučių, po ko nuėjo į mokyklą. Ten palaukė apie 10 minučių, po ko S. pamatė, kad G. išėjo iš mokyklos, todėl S. išbėgo iš mokyklos ir nubėgo paskui jį. Tuo metu iš mokyklos pats išėjo, I. P., V. A., buvo ir kitų mokinių, nes baigėsi pamoka. Jis pamatė, kad pirma jie vienas kito atžvilgiu apsivardžiavo, po ko S. jam sudavė ne mažiau 3 kartų kumščiu į veido sritį. Detaliau nematė, nes jie buvo nuo jų apie 50 metrų atstumu. Ar G. atgal sudavė, jis nematė, po ko matė, kad vienas nuėjo į vieną pusę, kitas į kitą pusę. S. užkilo laiptais, o G. grįžo atgal į mokyklą. Žino, kad S. sportavo kovinių intymių veiksmus. S. pažįsta nuo 10-13 metų (t. 1, b. l. 82-85).

Liudytoja V. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena Vilniuje, šiuo metu Vilniaus rajone. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Žino dėl kokio įvykio atvyko į apklausą. Tikslios datos neprisimena, tai vyko 2021 metų gruodžio mėnesį. Viskas prasidėjo dėl G. N. elgesio, kuris yra jos klasiokas, su ja dėl jo žaidimo jos atžvilgiu. Žaidimas susideda iš spragtelėjimo pirštais priešais žmogų, jeigu jis krūpteli, tai galima jam suduoti. Jie žaidė tą žaidimą, kuris jai nepatiko. G. spragtelėjo, ji krūptelėjau, po ko jis jai stipriai sudavė į petį, o jai dėl to labai skaudėjo, o vėliau toje vietoje atsirado mėlynė. Dar vienas įvykis buvo per kūno kultūros pamoką. Ji metė kamuolį į krepšį, kuris atšokęs pataikė į G. į galvą, o jis tyčią jai metė ir pataikė į galvą. Ji dėl to pasiskundė savo tuo metiniui vaikinui I. P., kuris pasakė draugui N. P., po ko jie parašė S. J., kad šis su G. N. pasikalbėtų, bet tada viskas nuslūgo, ji jiems sakė, kad to daryti nereikia, nes G. mokytojų raginamas jos atsiprašė ir jiedu susitaikė. Kaip ir viskas nurimo, o tada vieną dieną, lyg tais per lietuvių kalbos pamoką, prie jos priėjo G. ir jos paklausė, ar žino, kad S. yra gėjus. Ji jo paklausė, iš kur jis tai žino, G. tik atsakė, kad S. lankosi kitos pakraipos pažinčių svetainėse. Apie tai, ką sužinojo, ji pasakė tik vienai draugei, o po kurio laiko tos kalbos pasiekė ir patį S.. Kiek ji žino, S. norėjo apie tai pakalbėti su G.. Bet G. nesutiko su juo pakalbėti, todėl S. G. laukė mokykloje. Visą tai žino, nes apie tai jai pasakojo pats G., rodė S. jam rašytas žinutes. Jos žiniomis, N. S. pasakė, kada baigiasi pamokas ir šis atėjo su G.. Kokia tai buvo tiksliai diena, neprisimena, jau minėjo, kad gruodžio mėnesio kažkuri diena. Ji S. tą dieną matė, tikėjosi, kad S. su G. tiesiog pasikalbės kaip žmonės. Žino, kad S. iš pradžių buvo prie mokyklos vartų, po to buvo kažkurį laiką mokykloje, pirmame aukšte, sėdėjo ant palangės. Visi laukė G.. Ji su I. turėjo vykti į sporto klubą, bet norėjo pasižiūrėti kuo pasibaigs S. ir G. pokalbis. Ji su I. P. ir keletas kitų klasiokų, kurio tiksliai įvardyti negali, jų buvo gal trise buvo prie kito įėjimo. O prie kito išėjimo buvo S. J.. Pro langą pamatė, kaip išėjo G., jam iš paskos išėjo ir S.. Ji su I. nuo jų buvo 30 metrų atstumu. Girdėjo, kad vyko apsižodžiavimas, bet kas rėkė, nurodyti negali. S. priėjo prie G. ir sudavė jam kelis smūgius į galvą ir į šonus, spyrė iš kojos. Iš viso galėjo suduoti apie 4 smūgius. G. į tai reagavo gindamasis, bandė išsisukti nuo smūgių, bet pats S. nesudavė. Tuomet S. užlipo laiptais į viršų, o G. grįžo atgal link mokyklos, praeidamas pro juos paklausė, ar mums patiko šou ir nuėjo į mokyklą. Gali nurodyti, kad G. buvo su kauke, sužalojimų ant G.. veido nematė. Kitą dieną G. buvo nekalbus, piktas, buvo nuo visų atsiskyręs. Tą dieną buvo kūno kultūros pamoka, jis buvo be kaukės, bet ant jo veido sužalojimų taip pat nematė. Po kurio laiko G. nurimo, jiedu vėl ėmė gerai sutarti taip sutaria ir dabar (t. 1, b. l. 101-103).

Liudytojas N. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena, (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Viskas įvyko apie gruodžio 3 dieną. Viskas prasidėjo dėl G. N. žaidžiamo žaidimo. Praėjusių metu lapkričio mėnesio pabaigoje G. N. žaidė žaidimą su V. A. žaidimas susideda iš to, kad prieini prie žmogaus spragtelį pirštais, jeigu žmogus sujuda, tai trenki ranka tam žmogui. V. tokio žaidimo žaisti nenorėjo, tačiau G. jai sudavė ir gana stipriai, toje vietoje pas V. atsirado mėlynė. Kitas įvykis buvo per kūno kultūros pamoką. Jis, G., N. ir V. yra klasiokai. Vieną dieną bėgant ratus per kūno kultūros pamoką, V. bėgo su kamuoliu, kurį metė į krepšį, kamuolys atšokęs pataikė netyčia G.. Tuomet jis paėmė kamuolį ir metė kamuolį V. į galvą ir ją užgavo. V. dėl to blogai jautėsi, buvo išėjusi atsigerti vandens, jai apsvaigo galvą. Jis nusprendė pasikalbėti su N., kad reikia pasikalbėti su G., kad jis nustotų taip daryti. Tada N. pasikvietė savo draugą S. J. po pamokų, datos nepamena, buvo penktadienis, apie 3-4 valanda. Visi susitiko aikštelėje prie mokyklos. Jie aptarė, kad reiktų visiems susitikti su G. Bet po savaitės, viskas nurimo. Po to G. apie S. ėmė skleisti gandus, kad jis yra ne tos orientacijos. 2021 m. gruodžio 3 d., įvykio dieną, S. parašė N. klausdamas, kada baigiasi pamokos. Jis jam atrašė, kad apie 2 valandą. Po pamokų jis, N. ir S. susitiko. S. nurodė, kad norėtų dėl tų gandų pasikalbėti su G.. Jie žinojo, kad G. turėjo perrašyti matematiką, todėl reikėjo vieną pamoką jo mokykloje palaukti. Jis nepamenu, ar su jais buvo V.. Jie laukė prie skirtingų išėjimų, jis stovėjo prie antro centrinio išėjimo, prie kurio stovėjo S. ir N., nežino. Pasibaigus pamokai, S. pamatė kad G. išeina. Jis stovėdamas pamatė, kaip vidiniame kiemelyje eina G., jam iš paskos ėjo S.. Jis išėjo iš mokyklos, ėjo į tą kiemą, tuo metu pro kitą išėjimą išėjo N. abu ėjo į tą pusę, kur nuėjo G.. G. ėjo link laiptų, jam iš paskos ėjo S.. Tuo metu su jais ir V. buvo. Matė, kaip S. sudavė G. iš rankos, pataikė vieną smūgį į galvą, o antrą gal į krūtinę, tiksliai nežino, matė du, tris smūgius. G. nieko nedarė, eidamas atgal vengė smūgių, atgal S. nesudavė. Kieme buvo daug kitų mokinių, bet kas tokie, neprisimena, tik žino, kad jis buvo su V. ir N.. Matė, kaip S. po visko užlipo laiptais ir išėjo, o G. grįžus prie jų, pasisveikino, padavė ranką, paklausė, ar patiko „šou“. G., jam atrodo, buvo be kaukės, buvo be žaizdų. G. grįžo į mokyklą, o jie visi išsiskirstė. Prieš tai tarpusavyje pasikalbėjo, kad nesitikėjo, kad S. G. suduos smūgius. Matydami S. suduodamus smūgius G. mąstė, kad reiktų S. sustabdyti, bet viskas vyko labai greitai, nieko nespėjo. Į klausimą., kodėl žodžiais neragino S. nemušti G., gali atsakyti, jog kažkas kažką jiems šaukė iš šalies, bet ką, neprisimena. Kitą dieną jis pas G. sužalojimų nematė, nes jis buvo su kauke. Daugiau su S. apie tą įvykį nekalbėjo (t. 1, b. l. 117-119).

2021 m. gruodžio 9 d. gautas L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. apie 16.00 val. iš mokyklos einantį sūnų G. O. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. sukeldamas jam fizinį skausmą, sumušė klasioko N. draugas. Dėl minėto įvykio Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42696-21 (t. 1, b. l. 1).

2021 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta teritorija, esanti šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas – teritorija, esanti apie 30 m. link (duomenys neskelbtini) g., prie laiptų, nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima teritorija neaptverta, nesaugoma, filmuojama, į ją patenkame laisvai iš (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Stovint priekiu į (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos, matome taką, kurio grindinis grįstas betoninėmis plytelėmis, kurių abejose pusėse sniegas. Tako gale išbetonuoti laiptai, kurie veda į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos. Pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui nenustatyta, nieko nepaimta (t. l, b. l. 32).

2021 m. gruodžio 16 d. gautas įtariamojo S. J. nukentėjusiajam G. O. N. siųsto susirašinėjimo tekstas, kuriame matyti, kad S. J. kviečia susitikti ir pasikalbėti (t. l, b. l. 63-65).

2022 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 507/2022 (01) nurodyta, kad G. O. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Smegenų sukrėtimo ir nosies sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir medicininio ištyrimo duomenimis, todėl sužalojimų nekvalifikuojama. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. l, b. l. 142).

2021 m. gruodžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja R. P. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė įvykio vaizdo medžiagos kopiją (t. l, b. l. 73).

2021 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pav. Chl_20211207154705. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įraše data ir laikas yra fiksuojami. Vaizdo įraše fiksuojama pastato kiemo teritorija. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad 2021 m. gruodžio 7 d. 15.47 val. iš pastato patalpų išeina jaunuolis su kuprine, vilkintis tamsios spalvos rūbus, kuris eina link (duomenys neskelbtini). 15.48 val. matyti, kaip jam iš paskos iš pastato išeina dar vienas jaunuolis, vilkintis tamsios spalvos rūbus ir eina paskui aukščiau minėtą jaunuolį. Vėliau prie minėto jaunuolio su kuprine, pribėga ir pribėgęs asmuo smūgiuoja kairia ranka į galvos sritį minėtam jaunuoliui su kuprine. Tuomet dešine koja į kojų sritį, dešine ranka į galvos sritį. Tuomet dar kartą smūgiuoja dešine ranka į galvos sritį ir smūgiuoja dešine koja. Grumtynės vyksta maždaug už 100 metrų nuo vaizdo stebėjimo kameros. Dėl vaizdo kokybės daugiau išskirtinių asmenų bruožų nustatyti nėra galimybės. Peržiūrėjus vaizdo įrašus neužfiksuota, kad jaunuolis su kuprine būtų smūgiavęs atgal jį užpuolusiam jaunuoliui. Po minėtų smūgių jaunuolis kuris atliko smūgius nueina link (duomenys neskelbtini), o jaunuolis su kuprine grįžta į pastatą iš kurio prieš tai išėjo. Vaizdo įrašo 15.49 val. matyti, kad į pastatą grįžtantis jaunuolis yra tamsaus gymio. Peržiūrėjus vaizdo įrašą daugiau reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. l, b. l. 148).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog S. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, viešoje vietoje, tai yra, mokyklos teritorijoje, stebint kitiems žmonėms, be kita ir liudytojais apklaustiems ir tai patvirtinusiems N. P., V. A., I. P., keikdamas nukentėjusįjį G. O. N. necenzūriniais žodžiais ir pribėgęs prie jo, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į G. O. N. po vieną smūgį į krutinę, kairį petį, galvą, po ko kaire koja spyrė nukentėjusiajam į kojas, ne mažiau trijų kartų sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos sritį ir dešine koja spyrė nukentėjusiajam į apatinę nugaros dalį, taip sutrikdydamas visuomenės tvarką ir dėl to nukentėjusysis G. O. N. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos sumušimu, minkštųjų audinių patinimu.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimas, nukentėjusiojo G. O. N., liudytojų L. B., R. P., N. P., V. A., I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos, vaizdo įrašo apžiūros protokolai, 2022 m. kovo 4 d. specialisto išvada Nr. G 507/2022 (01) ir kiti byloje surinkta rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. J. pažeidė viešąją tvarką. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad S. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

IV.        Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. J. atsakomybei pagal laidavimą (t. 2., b. l. 126-140).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą. dėl S. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. J. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, jog pažada ateity konfliktus spręsti civilizuotu būdu. S. J. jauno – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau nėra teistas (t. 2, b. l. 49-50), baustas administracine tvarka už negrubius nusižengimus (t. 2, b. l. 33-35), iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiojo teisme pareikštą civilinį ieškinį, sudarydamas rašytinį susitarimą. Teismas sprendžia, kad pats baudžiamasis procesas turėjo tinkamą auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, ir kad ne piniginės baudos ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas gali padaryti asmeniui reikiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad S. J. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju S. J. laiduotoju sutinka būti jo mama E. J.. Kaltinamasis yra jos sūnus, jie artimai bendrauja ir jį gali charakterizuoti tik teigiamai. Nagrinėjamas įvykis yra vienkartinio pobūdžio, anksčiau nėra buvę tokių atvejų, kad sūnus spręstų konfliktą tokiu būdu. Pokalbio su sūnumi metu ji suprato, kad jis visiškai suvokia savo neapgalvoto, lengvabūdiško poelgio rimtumą bei pats sunkiai išgyvena šią situaciją. E. J. yra įsitikinusi, jog vien ikiteisminis tyrimas ir teismas jam yra ir bus tokia rimta gyvenimo pamoka, kad jis ateityje elgsis atsargiai ir protingai, nedarys naujų neteisėtų veikų. E. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojama teigiamai (t. 2., b. l. 131), bausta administracine tvarka už negrubius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2., b. l. 137-140), neteista (t. 2., b. l. 140). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad E. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. J., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas S. J. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, yra padaręs kelis smulkius administracinius teisės pažeidimus, yra itin jauno amžiaus, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą Vilniaus teritorinė ligonių kasai, o nukentėjusiajam įsipareigojo atlyginti, bei atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas.

V.        Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį už nukentėjusiojo G. O. N. gydymą, prašydama priteisti 40,03 Eur žalą ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 84-86). Bylos duomenimis, žala atlyginta ir civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė savo civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 109), todėl byla dalyje dėl jo nutrauktina.

Nukentėjusysis G. O. N. teismo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu 2022 m. liepos 19 d. teismui pateiktas taikus susitarimas tarp kaltinamojo S. J. bei nukentėjusiojo G. O. N. dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo patvirtinta, jog S. J. įsipareigoja nukentėjusiajam G. O. N. sumokėti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje, lygiomis dalimis, tai yra, po 250 Eur (du šimtus penkiasdšimt eurų), mokant iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos, pradedant 2022 m. rugpjūčio 1 d. į sąskaitą Nr. LT757044060008294382 (t. 2., b. l. 141). Teisiamojo posėdžio metu patvirtinta, kad S. J. šis susitarimas yra priimtinas bei suprantamas, susitarimo sąlygos aiškios, jos atitinka sutarties šalių (S. J. ir G. O. N.) valią. G. O. N. patvirtino, kad dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo susitarė, jokių kitų pretenzijų dėl to kaltinamajam neturi, todėl minėtas susitarimas tvirtintinas.

Kaltinamajam iki sutarto termino neatlyginus žalos, nukentėjusysis G. O. N. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

VI.        Kiti klausimai

S. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 35-37). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo priteistina 478,33 eurai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma, kuri susidarė, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. O. N. (t. 2., b. l. 145-146). Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, 2022 m. birželio 29 d. nutartimi teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu pripažintas nepilnametis G. O. N., nagrinėjama byla dėl nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, pripažino įgaliotojo atstovo dalyvavimą byloje būtinu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant nukentėjusįjį, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompiuterinės laikmenos (DVD 2 vnt.) su vaizdo įrašais, esančios byloje, paliktinos prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

S. J. nebuvo laikinai sulaikytas, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. sausio 26 d. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Patvirtinti 2022 m. liepos 19 d. sudarytą taikų susitarimą tarp kaltinamojo S. J. bei nukentėjusiojo G. O. N. dėl neturtinės žalos, kuriuo patvirtinta, jog S. J. įsipareigoja nukentėjusiajam G. O. N. sumokėti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje, lygiomis dalimis, tai yra, po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), mokant iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos, pradedant 2022 m. rugpjūčio 1 d.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 478,33 Eur, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. O. N. iš kaltinamojo S. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus - kompiuterines laikmenas (DVD 2 vnt.) su vaizdo įrašais, esančius byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Eglė Venckienė