Administracinė byla Nr. I-4854-463/2016

Proceso Nr. 3-61-3-05556-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.26, 1.33.4, 1.3.7.1; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Baldų meistras“ atstovui advokatui Andriui Baranskiui, atsakovės atstovei Indrei Gestautaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jolantai Oleškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baldų meistras“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Baldų meistras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-10-29 sprendimą Nr. 3R-441 (AG-317/04-2015); 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-08-12 raštą Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“, kuriame netenkintas UAB „Baldų meistras“ skundas; 3) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015-02-25 sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Agentūros 2015-06-19 rašte Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ išdėstytą reikalavimą (b. l. 1–14).

Pareiškėja skunde neigė ginčijamuose sprendimuose nurodytus pažeidimus. Teigė, kad įsigytos prekės nėra tos pačios rūšies, pareiškėja pasirinko tinkamą prekių pirkimo būdą – pirkimą apklausos būdu. Nepažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimų taisyklės). Tai pripažino ir pati Agentūra. Pareiškėja po teigiamų Agentūros  pirkimų ir jų dokumentų vertinimo, pateikė tris mokėjimo prašymus, pagal kuriuos jai buvo išmokėta parama. Pasak pareiškėjos, ji teikė  visus turimus dokumentus, o nuo jų pateikimo iki Agentūros sprendimo priėmimo dienos pateiktų dokumentų apimtis ir turinys nepasikeitė. Pareiškėja buvo sąžininga, tikėjosi, kad  prekių pirkimai yra tinkami finansuoti. Agentūros sprendimas taikyti 50 proc. skirtos paramos sankciją, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus  reikalavimus būti nuosekliems ir  objektyviems priimant  administracinius teisės aktus, paisyti asmenų teisėtų lūkesčių principo bei laikytis gero administravimo principo. Agentūra, nustačiusi pažeidimus, turi prisiimti atsakomybę už savo pačios priimtus sprendimus. Agentūros sprendimai yra nenuoseklūs.

Pareiškėja teigė, kad Ministerija ir Komisija formaliai vertino situaciją, neįvertino pareiškėjos aktyvių veiksmų siekiant tinkamai įvykdyti paramos sutartį ir neįvertino, kad Agentūra priėmė formalų sprendimą. Nurodė, kad didžiąją dalį pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentų paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ir FNTT). Pareiškėjai buvo grąžinti tik gamybiniam procesui reikalingi dokumentai, o likusių dokumentų iki šiol negrąžino. Pareiškėja objektyviai negalėjo pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančių finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, 2014-04-28 Patikros vietoje ataskaita buvo užbaigta, nurodžius, kad pareiškėja pateikė  reikiamus dokumentus. Pareiškėja teigia, kad bendradarbiavo su Agentūra. Nurodė, kad FNTT 2014-12-04 raštas nepatvirtina, jog pareiškėjai buvo grąžinti dokumentai, reikalingi finansinėms ataskaitoms sudaryti. Teigė, kad Agentūra nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog kreipėsi į FNTT. Agentūra sprendimą grindžia klaidinančiais dokumentais. 

Taip pat pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria nutrauktas bylos nagrinėjimas ir teigia, kad ji, naudodamasi išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skundė Agentūros sprendimą Ministerijai, vėliau ir Komisijai ir skundą grindė tais pačiais 2015-07-10 Ministerijai teiktame skunde išdėstytais argumentais.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad Agentūros veiksmai buvo nenuoseklūs ir akivaizdžiai pažeidžiantys pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Ministerija ir Komisija neįsigilino į situaciją, priėmė formalius sprendimus.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos sprendimą (b. l. 149 –157).

Atsiliepime nurodė, kad Komisija tinkamai išnagrinėjo bylą bei visas su ja susijusias faktines aplinkybes. Priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Nurodė, kad tyrimą  pradėjo 2014-03-07 gavusi informaciją iš FNTT. Tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. visų dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas. Pabrėžė, kad patikra buvo atlikta  pagal tuo metu pareiškėjos pateiktą informaciją ir baigta gavus tokius dokumentus, kokius pareiškėja tuo metu galėjo pateikti. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl dokumentų pateikimo, tačiau ji jų nepateikė, motyvuodama, kad dokumentai yra FNTT, o FNTT nurodė, jog prašomų dokumentų neturi. Atsakovės vertinimu, pareiškėja galėjo pateikti dokumentus iš tiekėjų, pirkėjų ir finansinių institucijų apie įmonės turtą, pajamas, pelną įsipareigojimus. Be to, negalėdama sudaryti finansinių ataskaitų rinkinių turėjo pareigą bendradarbiauti su Agentūra ir ne tik nurodyti, kad dokumentų neturi, bet ir pateikti  kitus jos turimus dokumentus. FNTT rašte buvo nurodyta, kad grąžinti visi dokumentai, reikalingi bendrovės vykdomai veiklai. Teigė, kad pagrįstai pareiškėjai taikė  0,01 proc. paramos sumos dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo.

Dėl pirkimų vykdymo tvarkos nurodė, kad pareiškėja, vykdydama pirkimus, netinkamai pasirinko baldų gamybos įrenginių pirkimo būdus. Agentūra, įvertinusi pirkimo objektų pobūdį bei paskirtį, perkamas prekes laikė tos pačios rūšies prekėmis, nors jos yra skirtingų techninių charakteristikų, tačiau jų paskirtis panaši. Pareiškėja sutarties objektą įvardijo „Baldų gaminimo įranga“ ir tai patvirtina perkamų prekių panašumą. Pareiškėjos vykdytų 11 apklausų  bendra vertė yra 508 440 Eur be PVM, todėl visi įrangos pirkimai, remiantis Pirkimų taisyklių 12.1 papunkčiu, turėjo būti atliekami konkurso būdu. Pirkimai buvo skaidomi ir kiekvienos prekės pirkimo  būdas pasirinktas, neatsižvelgiant į bendrą perkamų tos pačios rūšies prekių vertę, neturint tam teisėto pagrindo. Pareiškėja pažeidė Pirkimų taisyklių 12.1 papunktį, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (toliau – ir Vertės skaičiavimo metodika) 11 punkto reikalavimus. Nors Agentūra davė sutikimus pirkimams vykdyti, tačiau, atlikdama pažeidimo tyrimą, vėliau nustatė pažeidimus, o pareiškėja, vykdydama pirkimus, negalėjo tikėtis, kad nebus nustatyti pažeidimai. Pareiškėja nepagrindė prekių klasifikavimo nurodomais kodais. Teigė, kad pagrįstai pareiškėjai skyrė 50 proc. dydžio sankciją.

Atsakovės teigimu, pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti tik dėl Ministerijos rašto, o dėl Agentūros 2015-02-25 sprendimo ir 2015-06-19 rašto yra praleidusi terminą skundui paduoti. Pabrėžė, kad šias aplinkybes Komisija įvertino tinkamai. Agentūros 2015-02-25 sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 168–173).

Atsiliepimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir Agentūra. Konstatavo, kad ginčijamas 2015-08-12 raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos 2015-07-10 skundas yra tinkamai ištirtas. Pritarė Agentūros motyvams skirti 50 procentų dydžio sankciją. Nurodė, kad pareiškėja Agentūrai nepateikė visų įmanomų pateikti dokumentų, gautų iš tiekėjų, pirkėjų bei finansinių institucijų. Pažymėjo, kad Agentūra pažeidimus nustatė vėliau, atlikdama pažeidimo tyrimą. Pareiškėja, kaip paramos gavėja, vykdydama pirkimus privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir negalėjo tikėtis, kad institucija, administruojanti paramą, nepastebės pažeidimų bei netaikys sankcijų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ginčijamas Ministerijos 2015-08-12 raštas yra teisėtas.

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2015-10-29 sprendimo Nr. 3R-441 (AG-317/04-2015); Ministerijos 2015-08-12 rašto Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“, Agentūros 2015-02-25 sprendimo Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Agentūros 2015-06-19 rašto Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad UAB „Baldų meistras“ (buvusi UAB ,,Biznio meistras“) Agentūrai 2010-11-12 pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (Komisijos byla, T. 1, l. 106–138). Projekto veiklos  rūšis: „Biuro baldų gamyba“ (klasė pagal EVRK 31.01). Projekto įgyvendinimo plane nurodomos projekto išlaidos: gręžimo staklės,  formatinio pjovimo staklės, frezavimo staklės, vienpusio briaunų klijavimo staklės, plokščių supjovimo centras, 5 ašių apdirbimo centras, džiovykla, skersavimo-optimizavimo staklės, plačiajuostinės šlifavimo staklės, hidraulinis skydų klijavimo presas, išilginio pjovimo staklės ir keturpusio obliavimo staklės. Minėtų įrenginių pirkimų vykdymo būdas nurodytas konkursas / apklausa.

Tarp Agentūros ir Pareiškėjos 2011-02-07 buvo sudaryta paramos sutartis Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurios 1.1 papunktį pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001,,Labai mažos įmonės UAB ,,Baldų meistras“ plėtra“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Remiantis Paramos sutartimi, Pareiškėjai teisės aktuose ir Paramos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 427 857,68 Eur (1 477 307 Lt), t. y. iki 65 proc. visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų (b. l. 35–51).

Pareiškėja su Agentūra 2011-07-22, 2012-04-22, 2012-11-20, 2013-01 (diena neįskaitoma) ir 2013-06-05 pasirašė susitarimus dėl Paramos sutarties  pakeitimo (b. l. 52–54, 55–56, 57–58, 59, 60).

Pareiškėja 2012-09-07 pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), įsigijo gręžimo stakles F90L, formatinio pjovimo stakles CASADEI SC 400A, frezavimo stakles T113, automatines vienpusio briaunų klijavimo stakles IDM IDI BASE 100-R2, medienos džiovyklą, džiovyklos prijungimą prie katilo, skersavimo-optimizavimo stakles OMGA T 521 OPT, plačiajuostes šlifavimo stakles Houfek, hidraulinį skydų klijavimo presą, išilginio pjovimo stakles SL 2000 SILVER LINE, 6 velenų korpusines obliavimo stakles Feeler ir pusiau automatinių plokščių supjovimo centrą TS 70 (Komisijos byla, t. 3, l. 90–96, 97).

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyrius 2012-11-23 rašte Nr. KA-(12.191-Aa)2332 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ informavo pareiškėją, kad įvertino pirkimo pagal Projektą dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjos organizuotos apklausos dokumentai pateikti vertinti pagal pirkimo sutartis, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) 2012-09-07 pirkimo sutartimi Nr. ACE/20120907 nupirktos gręžimo staklės, formatinio pjovimo staklės, frezavimo staklės, automatinės vienpusio briaunų klijavimo staklės, medienos džiovykla, skersavimo-optimizavimo staklės, plačiajuostės šlifavimo staklės, hidraulinis skydų klijavimo presas, išilginio pjovimo staklės, 6 velenų korpusinės obliavimo staklės ir pusiau automatinių plokščių supjovimo centras, neprieštarauja Pirkimų taisyklių nuostatoms (b. l. 61–63).

Pareiškėja 2012-11-26 pirkimo sutartimi Nr. ACE/20121126, sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), įsigijo 5 ašių perdirbimo centrą (Komisijos byla, t. 3, l. 90–92, 93).

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyrius  2012-12-20 rašte Nr. KV-(12.193-Va)-1110 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“, informavo, kad Agentūra įvertino pirkimo pagal Projektą dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjos organizuoto konkurso dokumentai, pateikti vertinti, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) 2012-11-26 pirkimo sutartimi Nr. ACE/20121126 nupirktas 5 ašių perdirbimo centras, neprieštarauja Pirkimų taisyklėms (b. l. 64–65). 

Pareiškėja 2013-04-06 pirkimo sutartimi Nr. ACE/20130406, sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini),  įsigijo gręžimo stakles VD 20R, formatavimo pjovimo stakles „Winter E-45“, frezavimo stakles „Winter SF-45“, automatines vienpusio briaunų klijavimo stakles T-EB 155“, pusiau automatinis plokščių supjovimo centrą „TOSKAR Multima ADV+“, skersavimo-optimizavimo stakles „Griggio GF21“, plačiajuostes šlifavimo stakles „SURFACEMAX 410“, 6 velenų keturpuses  obliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23“ (162–164, 165).

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyrius 2013-07-24 rašte Nr. KV-(10.6.1E)-495 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ informavo pareiškėją, kad  įvertinusi pirkimo pagal Projektą dokumentus, nustatė, jog pareiškėjos organizuotų apklausų raštu dokumentai, pateikti vertinti, t. y. pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2013-04-06 pirkimo sutartį Nr. ACE/20130406 nupirktos gręžimo staklės VD 20R, formatavimo pjovimo staklės „Winter E-45“, frezavimo staklės „Winter SF-45“, automatines vienpusio briaunų klijavimo staklės T-EB 155“, pusiau automatinis plokščių supjovimo centras „TOSKAR Multima ADV+“, skersavimo-optimizavimo staklės „Griggio GF21“, plačiajuostės šlifavimo staklės „SURFACEMAX 410“, 6 velenų keturpusės  obliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23“, neprieštarauja Pirkimų taisyklėms (b. l. 66–68).

Pareiškėja 2013-08-28 pardavimo sutartimi Nr. ACE/20130828, sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), įsigijo hidraulinį skydų klijavimo presą ir išilginio pjovimo stakles (Komisijos byla, t. 2, l. 116–118, 119)

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyrius  2013-10-16 rašte Nr. KV-(10.16.IE)-1206 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ informavo pareiškėją, kad įvertino pirkimo pagal Projektą  dokumentus ir nustatė, kad  organizuotų apklausų raštu pateikti dokumentai vertinti, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2013-08-26 (laikytina rašymo apsirikimu, sutartis sudaryta 2013-08-28) pardavimo sutartį Nr. ACE/20130828 įsigyti hidraulinis skydų klijavimo presas ir išilginio pjovimo staklės, neprieštarauja Pirkimų taisyklėms (b. l. 69–70).

Pareiškėja 2013-01-31 Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KA-10-2-003821-MP001 išmokėti 131 914,39 Eur (455 474 Lt) už prašomas kompensuoti investicijas: 5 (penkių) ašių apdirbimo centras, medienos džiovykla paramos sumą (Komisijos byla, t. 1, l. 162–164). Agentūra 2013-03-27 išmokėjo131 254,82 Eur paramos sumą už įsigytas investicijas.

Pareiškėja 2013-05-29 Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KA-10-2-003821-MP002, nurodydama prašomą išmokėti 220 003,77 Eur už prašomas kompensuoti investicijas: plačiajuostes šlifavimo stakles, skersinio-optimizavimo stakles, formatinio pjovimo stakles, frezavimo stakles, gręžimo stakles, 6 (šešių) velenų keturpuses obliavimo stakles, pusiau automatinį plokščių supjovimo centrą, automatines vienpusio briaunų klijavimo stakles, paramos sumą (Komisijos byla, t. 1, l. 168–170,  171–172). Agentūra 2013-08-29 išmokėjo 220 003,77 Eur paramos sumą už įsigytas investicijas.

Pareiškėja 2013-09-02 Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KA-10-2-003821-MP003, nurodydama prašomą išmokėti 58 194,50 Eur kompensuoti investicijas: išilginio pjovimo stakles ir  hidraulinio skydų klijavimo presą paramos sumą (Komisijos byla, t. 1, l. 176–178, 179). Agentūra 2014-02-06 išmokėjo 58 194,50 Eur paramos sumą už įsigytas investicijas. Pareiškėjai Agentūra išmokėjo viso 409 453, 09 Eur paramos.

Agentūra, gavusi mokėjimo prašymus, atliko planines patikras vietoje 2013-03-05 (b. l. 95–98), 2013-06-20–2013-06-25 (b. l. 100–103), 2013-10-31–2013-12-13  (b. l. 104–106) ir 2014-04-24–2014-04-28 užsakomąją patikrą (b. l. 107–112).

Agentūra 2014-05-23 rašte Nr. BRK-(10.3.8)-4585 „Dėl ataskaitos pateikimo“ pareiškėjai nurodė, kad dar nėra gavusi Projekto priemonės baigto projekto metinės ataskaitos, kurią pareiškėja turėjo pateikti  iki 2014-04-30. Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 17.15 punktu, prašė pateikti nepateiktus dokumentus (b. l. 118).

Pareiškėja 2014-06-12 Agentūrai pateikė raštą, kuriame informavo, kad negali pateikti dokumentų, nes jie yra paimti FNTT. Juos atgavusi pareiškėja nurodė pateiks Agentūrai (Komisijos byla, t. 1, l. 54).

Agentūra 2014-07-09 raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Nurodė, kad nepateikus prašomų dokumentų, vadovaujantis Paramos sutarties 25.1 papunkčiu, gali būti nustatytas šios sutarties pažeidimas (t. 1, l. 150–151).

Pareiškėja 2014-07-28 Agentūrai rašte nurodė, kad negali pateikti dokumentų, kadangi jie yra FNTT ir pareiškėjai negrąžinti (Komisijos byla, t. 1, l. 149).

Agentūra 2014-10-31 raštu Nr. BRK-9407 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Ministeriją, siūlydama pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją pareiškėjai – susigrąžinti dalį 160 971,12 Eur (555 8001,09 Lt) išmokėtų paramos lėšų.

Agentūra 2014-10-29 raštu Nr. BRK-9385(10.3.8) „Dėl dokumentų pateikimo“, atsižvelgdama į tai, kad užbaigto Projekto pagal Paramos sutartį pareiškėja su metine ataskaita nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno-nuostolio ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos) už 2013 m. laikotarpį, siekdama įvertinti kokia apimtimi pareiškėja vykdo veiklą ir vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo  taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Administravimo taisyklės) 189.2 papunkčiu bei Paramos sutarties 17.21 papunkčiu, prašė per 10 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius veiklos vykdymą (sutartis su užsakovais, sąskaitas faktūras,  finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m. pirmąjį pusmetį ir kt.). Nurodė, kad nepateikus dokumentų ir vadovaujantis Administravimo taisyklių  253.5 papunkčiu, pareiškėjai gali būti taikomos sankcijos (Komisijos byla, t. 1, l. 184–185).

FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2014-12-04 rašte Nr. 25/9-1-6-24097 (Komisijos byla, t. 4, 1. 72), atsakant į 2014-06-10, 2014-10-10, 2014-11-28 ir 2014-12-03 UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“ prašymus, informavo, kad 2014-10-28 vykusio dokumentų atplombavimo metu dalyvaujant pareiškėjos direktoriui V. U., pastarajam buvo grąžinti jo nurodyti bendrovių, taip pat ir pareiškėjos dokumentai, reikalingi įmonių veiklai, rasti ir paimti 2014-03-06 kratos metu. Siekiant įvykdyti prokuroro pavedimus dėl UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“ daiktų ir dokumentų, rastų ir paimtų 2014-03-05 kratų metu būtina nustatyti priklausomybę bei įvertinti jų reikšmę ikiteisminiam  tyrimui Nr. 06-1-10111-13, kadangi patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepriklauso UAB „GJ baldai“ ar UAB „Baldų meistras“. Taip pat nurodyta, kad  V. U. buvo informuotas, jog, 2014-03-05 kratos metu rastų ir apimtų dokumentų grąžinimo klausimui išspręsti, jį būtina liudytoju apklausti. V. U. 2014-11-21 į apklausą neatvyko, išsiųstas šaukimas į apklausą atvykti 2014-12-12.

Pareiškėja Agentūrai 2014-12-11 paaiškinimuose nurodė, kad praleido terminą dokumentams pateikti, kadangi dar kartą kreipėsi į FNTT (kreipėsi 2014-05-06) dėl dokumentų, kurie 2014 m. kovo mėn. buvo paimti patikrinti, bet FNTT kol vyksta tyrimas atsisakė šiuos dokumentus pateikti. Nurodė, kad gali pateikti paslaugų sutartį su priedais, prekių perdavimo-priėmimo aktus ir sąskaitas-faktūras, fiksuotas nuo 2014 m. balandžio mėnesio. Be to, ir dėl bendrovės direktoriaus stipraus sveikatos pablogėjimo negalėjo pateikti dokumentų laiku (Komisijos byla, t. 1, l. 182–183).

Ministerija 2015-01-19 siūlyme sudarytai komisijai dėl pareiškėjo pažeidimo tirti konstatavo, kad pareiškėjai siūlytina 50 procentų dydžio sankcija, jos dydį skaičiuojant nuo  priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.

Ministerijos komisijos 2015-01-27 vykusio posėdžio metu, svarstant UAB „Baldų meistras“ pažeidimą, narys A. S. (Ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas) akcentavo, kad vertinant pirkimų dokumentus atskirai, pirkimai buvo atlikti tinkamai. Tik vėliau išaiškėjo, kad kiekvienos prekės pirkimo būdas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į bendrą perkamų tos pačios rūšies prekių vertę. Tai yra Agentūros problema, kad nesusistemina pirkimų.  Ministerijos sudaryta komisija priėmė sprendimą Agentūros siūlymui pritarti (Komisijos byla, t. 3, l. 66–69).

Agentūra 2015-02-25 priėmė sprendimą Nr. SKP-39 (11.2.12E) „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), pagal kurią pareiškėja turi sugrąžinti 160 971, 12 Eur išmokėtų paramos lėšų.

Agentūra Sprendime konstatavo šiuos pažeidimus:

pareiškėja Agentūrai nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, vadovaujantis Paramos sutarties 19.1 ir 25.1 papunkčiais, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-­2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 64 punktu ir Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčiais, nusprendė taikyti 0,1 proc. Paramos sugrąžinimo sankcija nuo visos išmokėtos Paramos sumos, tai yra 4 094, 53 Eur;

nesilaikė prekių pirkimo vykdymo tvarkos, todėl vadovaujantis Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013-01-23 įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 7.2 papunkčio bei 2 priedo lentelės 1 punktu, nusprendė taikyti 50 proc. dydžio sankciją, t. y.156 876, 59 Eur (313 753, 18 Eur x 50 proc. = 156 876, 59 Eur).

Agentūra 2015-06-19 raštu  Nr. BRK-6029 (3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ įpareigojo pareiškėją grąžinti skolą.

Pareiškėja 2015-07-10 pateikė skundą Ministerijai, kuriame prašė panaikinti Agentūros Sprendimą, Agentūros 2015-06-19 rašte Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ išdėstytą reikalavimą (Komisijos byla, t. 2, l. 174–179). Skunde grindė tuo, kad FNTT negrąžino visų poėmio metu paimtų finansinių dokumentų, todėl jų negali pateikti; kreipėsi 2014-06-12, 2014-07-28 raštais į FNTT, kuri 2014-12-11 raštu atsakė, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas jų pareiškėjai negrąžins; 2014-04-28 Agentūros atliktos  paraiškoje patikros vietoje buvo užfiksuota, kad „Patikta užbaigta 2014-04-28 pareiškėjui pateikus reikiamus dokumentus“ ir tai patvirtina, jog patikrai užbaigti reikalingi dokumentai buvo pateikti; pati Agentūra galėjo kreiptis į FNTT dėl tyrimo medžiagos; pareiškėja bendradarbiavo su Projektą kontroliuojančiais asmenimis, teikė turimą medžiagą, todėl neturimų dokumentų nepateikimas negali būti traktuojamas kaip Paramos sutarties pažeidimas, kuris Agentūrai leistų taikyti pareiškėjai sankcijas; pirkimai buvo vykdyti nepažeidus Pirkimų taisyklių 12.1 papunktyje nustatyto pirkimo būdo; prieš kiekvieno įrangos vieneto įgijimą, siekdama gauti Agentūros pritarimą vykdomam pirkimui, kreipėsi į Agentūrą, pateikdama visą planuojamo pirkimo medžiagą; Agentūra duodavo teigiamą išvadą dėl vykdytų pirkimų ir tik po to išmokėdavo paramą; sprendimas neatitinka VAĮ straipsnyje įtvirtintų reikalavimų; Agentūra, paviršutiniškai įvertinusi paramos gavėjo teikiamą informaciją, priėmė sprendimą taikyti griežtas sankcijas; Projekto tikslai yra pasiekti, gamybos apimtys auga; Agentūros priimto administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, rezultatas turi būti pasiektas kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Ministerija 2015-08-12 raštu Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“ pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad Agentūros išvada, jog visi įrangos pirkimai turėjo būti atliekami konkurso būdu, yra pagrįsta. Pritarė Agentūros išvadai, kad pirkimai buvo skaidomi ir kiekvienos prekės pirkimo būdas pasirinktas neatsižvelgiant  į bendrą perkamų tos pačios rūšies prekių vertę, neturint  tam teisėto pagrindo ir taip buvo pažeistos Pirkimų taisyklių 11 punkto nuostatos. Konstatavo, kad pagrįstai taikyta 50 proc. dydžio  sankcija. Akcentavo, kad Agentūra pažeidimus nustatė vėliau, atlikdama pažeidimo tyrimą. Paramos gavėjas, vykdydamas pirkimus, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir negali tikėtis, kad institucija, administruojanti paramą, nepastebės padarytų pažeidimų bei netaikys sankcijų. Ministerijos nuomone, Agentūra įvertino visas aplinkybes ir priėmė  objektyvų sprendimą. Taip pat sprendė, kad 50 procentų sankcija nuo paramos konkrečiai investicijai nėra per griežta už pirkimus, atliktus netinkamu būdu (b. l. 20–26).

Pareiškėja 2015-10-02 Komisijai pateikė skundą dėl Agentūros 2015-02-25 sprendimo Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Agentūros 2015-06-19 rašte Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ išdėstyto reikalavimo bei Ministerijos 2015-08-12 rašto Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“ (Komisijos byla, t. 1, l. 1–10). Skunde teigė, kad pareiškėja turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad visų prekių pirkimai, pasirinktas prekių pirkimų būdas atitinka įstatymų reikalavimus ir yra tinkami finansuoti. Agentūra pareiškėjai pagal pateiktus tris mokėjimų prašymus išmokėjo paramą. Pabrėžė, kad Agentūra net kelis kartus patikrinusi pirkimų teisėtumą ir jų atitikti Pirkimų taisyklėms – tiek įvertinusi pirkimo dokumentus, pateiktus prie mokėjimo prašymų pateikimą, tiek gavusi mokėjimų prašymus  ir atlikusi patikras vietoje, negali būti atleidžiama nuo atsakomybės už savo priimtus sprendimus. Tokiais sprendimais valstybės institucijoms sudaromos galimybės keisti bei atsakomybės savo priimtus sprendimus, pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 3 ir 11 punktų reikalavimus, gero administravimo principą. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. rugsėjo–2013 m. rugpjūčio mėnesiais įvykdė du prekių pirkimus apklausos būdu ir 2012-09-07 bei 2013-08-28 pirkimo pardavimo sutartimis įsigijo prekes, kurios, pareiškėjos teigimu, nėra tos pačios rūšies prekės.

Nurodė, kad pareiškėja įsigijo prekes, kurios Bendro viešųjų pirkimų žodyne iš viso nėra pažymėtos arba priskiriamos skirtingų rūšių prekėms, t. y. formatinio pjovimo staklės priskiriamos pagal BVPŽ kodą 43812000-8; frezavimo staklės – 42620000-8; automatinės vienpusės briaunų klijavimo staklės – 42600000-2, plokščių supjovimo centras – nepriskirtas kodas; medienos džiovykla –   nepriskirtas kodas; skersavimo-optimizavimo staklės –  42600000-2, plačiajuostes šlifavimo staklės –  (šlifavimo instrumentai) 33136000-2; hidraulinis skydų klijavimo presas – kodas nesuteiktas; išilginio pjovimo staklės – 43812000-8, velenų korpusinės obliavimo staklės – 43312100-4, gręžimo staklės – 42620000-8. Pasak pareiškėjos, atsižvelgus į prekių naudojimo sritį ir penkis pirmus BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis, tik  kelios prekės tarpusavyje gali būti priskiriamos tos pačios rūšies prekėms, t. y. frezavimo ir gręžimo staklės – kodas 42620 (viso kaina 50 334 Eur (173 793,23 Lt), klijavimo ir optimizavimo staklės – 42600 (viso kaina 91 550 Eur (316 103,84 Lt); formatinio pjovimo ir išilginio pjovimo staklės – kodas 43812 (viso kaina – 50 580 Eur (174 642,62 Lt). Pareiškėjos teigimu, nei viena iš trijų tos pačios rūšies prekių grupė neviršija Pirkimų taisyklių 12.1 papunktyje nustatytos pirkimų vykdymo paklausos būdu maksimalios 500 000 Lt (arba  144 810 Eur) ribos. Nesutiko su Agentūros vertinimu, kad visos pirktos staklės priklauso tai pačiai prekių grupei, o pirkimai buvo skaidomi pažeidžiant Pirkimų taisykles. Be to, plokščių supjovimo centras, medienos džiovykla ir hidraulinis skydų klijavimo presas Bendro viešųjų pirkimų žodyne iš viso nėra pažymėtas, o pagal naudojimo sritį ir funkcinę paskirtį negali būti laikomi tos pačios rūšies prekėmis, t. y. staklėmis. Pabrėžė, kad Projekto tikslai yra pasiekti, gamybos apimtys auga,  o Agentūrai neracionalu ir nenaudinga taikyti sankcijas, kurias įvykdžius bendrovei iškiltų reali grėsmė viso Projekto įgyvendinimui.

Komisija 2015-10-29 sprendime Nr. 3R-441(AG-317/04-2015), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 str. bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.1 p. ir 44.5 p., nusprendė UAB „Baldų meistras“ skundo dalį dėl Ministerijos 2015-08-12 rašto Nr. 3JA-401-320 panaikinimo atmesti, o likusios bylos dalies nagrinėjimą nutraukti (b. l. 27–31). Komisija ginčijamame sprendime pritarė Agentūros ir Ministerijos išdėstytai pozicijai dėl sankcijų taikymo. Komisija, remdamasi FNTT 2014-12-04 raštu, teigė, kad   pareiškėjai  buvo grąžinti visi dokumentai, reikalingi bendrovių vykdomai veiklai vykdyti, todėl, Komisijos vertinimu, pareiškėja neįrodė, jog jai nebuvo grąžinti dokumentai, reikalingi finansinėms ataskaitoms sudaryti. Komisija nurodė, kad pareiškėja nepagrindė, kodėl būtent skunde nurodytais kodais turėtų būti klasifikuojamos prekės, be to, dėl plokščių supjovimo centro, medienos džiovyklos, hidraulinio skydų klijavimo preso visai nenurodė BVPŽ kodo. Akcentavo, kad formatinio pjovimo staklės galėtų būti klasifikuojamos kaip staklės (kodas 42600000-2), kaip specialios paskirties staklės (kodas 42611000-2). Frezavimo staklės galėtų būti klasifikuojamos, kaip frezavimo staklės (kodas 42623000-9), nors pareiškėja klasifikuoja kaip tekinimo, gręžimo ir frezavimo staklės (kodas 42620000-8). Plokščių supjovimo centras galėtų būti klasifikuojamas kaip specialios paskirties staklės (kodas 42611000-2). Pareiškėja plačiajuostes šlifavimo stakles nurodė kaip šlifavimo instrumentus (kodas 33136000-2), kurie priskiriami stomatologijos ir subspecialybių instrumentų ir prietaisų kategorijai (kodas 33130000-0). Pasak Komisijos, visa pareiškėjos pirkta įranga skirta baldų gamybai, todėl sprendė, jog pareiškėjos nurodomas plačiajuosčių šlifavimo staklių kodas yra akivaizdžiai neteisingas. Akcentavo, kad Pirkimų taisyklių 11 punktas draudžia skaidyti pirkimus, siekiant išvengti numatytų pirkimų procedūrų, todėl pareiškėja turėjo pareigą, pradėdama vykdyti pirkimus, nustatyti perkamų prekių kainą ir identifikuoti, ar tos prekės yra tos pačios rūšies (paskirties) prekės, ar ne bei pasirinkti tinkamą pirkimo būdą. Komisijos teigimu, pareiškėja neįrodė, kad pirktos prekės priskirtinos būtent skunde Komisijai nurodytoms kategorijoms bei nepaneigė Ministerijos rašte konstatuotų faktinių aplinkybių, kad minėtos prekės nėra tos pačios rūšies (paskirties) prekės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja turėjo teisę skaidyti į atskirus pirkimus.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl Komisijos, Ministerijos ir Agentūros priimtų sprendimų panaikinimo.

Dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria bylos dalis nutraukta

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, matyti, kad Agentūros priimtas sprendimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo skundžiamas Ministerijai, kurią pagal kompetenciją nagrinėti skundus, susijusius su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėmis, įgalioja Administravimo taisyklių 4.6.2 punktas. Administravimo taisyklių 216–218 punktai nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą. Analogiška ginčo sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijamame Agentūros  Sprendime.

Kadangi pareiškėja 2015-07-10 su skundu kreipėsi į Ministeriją dėl Agentūros Sprendimo ir 2015-09-19 rašto „Dėl susidariusios skolos grąžinimo” panaikinimo, Komisijai ir teismui irgi ginčijo minėtus sprendimus, t. y. pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl Komisija neturėjo pagrindo bylos dalį dėl Agentūros sprendimų nutraukti. Atsižvelgus į tai, Komisijos ginčijamo sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis, naikintina. Byloje vertintini visi pareiškėjos ginčijami sprendimai iš esmės.

Dėl finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo

Iš Agentūros Sprendimo matyti, kad pareiškėjai sankcija dėl finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo pritaikyta pagal Paramos sutarties 17.15 papunktį, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjas privalo laiku ir tinkamai pateikti PAS visas reikiamas Projekto įgyvendinimo ataskaitas, t. y. baigus įgyvendinti Projektą 7 (septynerius) metus nuo Sutarties pasirašymo dienos per 2 (du) mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus – užbaigto Projekto metinę ataskaitą bei praėjusių ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės dokumentus.

Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas Agentūrai Projekto įgyvendinimo ataskaitas ir su projektu susijusios veiklos pagrindimo dokumentus teikia Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Administravimo taisyklių 187 punkte nustatyti ataskaitų teikimo terminai. Paramos sutarties 17.15 papunktyje nustatyta, kad baigus įgyvendinti projektą 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos per 2 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, pareiškėja turėjo pateikti užbaigto projekto metinę ataskaitą bei praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Byloje nustatyta, kad Paramos sutartis buvo sudaryta 2011-02-07, todėl pareiškėja finansinių ataskaitų rinkinius turėjo pareigą teikti iki 2018-02-07, o 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo pareigą Agentūrai pateikti iki 2014 m. vasario mėnesio pabaigos. Pareiškėja neneigė, kad ji prašomų dokumentų nepateikė, tačiau teigė, kad jų nepateikė dėl objektyvių priežasčių, t. y. finansinių atskaitomybės dokumentų, paimtų kratų metu,  negrąžino FNTT. Pareiškėja teismui pateikė raštus, kuriais ji kreipėsi į FNTT su prašymais grąžinti dokumentus. Be to, ji kreipėsi ir į Agentūrą su tokio paties pobūdžio prašymu.

Toks pareiškėjos elgesys rodo, kad ji nevengė bendradarbiauti su Agentūra, t. y. vykdyti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėja nuosekliai savo poziciją grindė objektyviu negalėjimu pateikti finansinių dokumentų. Šių aplinkybių nesiaiškino nei Agentūra, nei Ministerija, nei Komisija. Jokių duomenų, kad minėtos institucijos  būtų kreipusiosi su prašymais į FNTT ar ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą, byloje nėra. Agentūra teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog ji siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl dokumentų pateikimo galimybės. Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Agentūra formaliai įvertino susidariusią faktinę situaciją.

Ministerija pareiškėjos 2015-07-10 skundą nagrinėjo pagal jai suteiktą kompetenciją Administravimo taisyklių XI skyriuje. VAĮ nurodyta, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (14 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėja pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą, kreipdamasi su skundu į Ministeriją, t. y. į viešojo administravimo subjektą, įgaliotą priimti administracinės procedūros sprendimą.

Tiek Agentūra, tiek ir Ministerija yra saistomos gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Taigi, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame turi būti nurodomas teisinis pagrindas, t. y. teisės aktų normos, kuriomis viešojo administravimo subjektas rėmėsi jį priimdamas, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Įvertinus Agentūros Sprendimo turinį, darytina išvada, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės keliamų reikalavimų, Agentūra neatliko objektyvaus tyrimo, nepagrindė ir  nemotyvavo Sprendimo. Ministerija neargumentuotai pritarė Agentūros pozicijai. Taigi, administracinė procedūra buvo atlikta formaliai. Ministerija nevertino pareiškėjos 2015-07-10 skunde išdėstytų aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl FNTT paimtų ir pareiškėjai negrąžintų dokumentų nebuvo tirtos. Komisijos sprendime FNTT 2014-12-04 rašte Nr. 25/9-1-6-24097 (Komisijos byla, t. 4, 1. 72) nurodytų aplinkybių vertinimas, kad pareiškėjai buvo grąžinti visi dokumentai, kurie buvo būtini finansinės atskaitomybės dokumentams pagrįsti, yra neteisingas. Minėtas raštas yra neaiškus, jame yra trys pastraipos ir iš šio rašto turinio negalima spręsti, kad pareiškėjai buvo grąžinti visi dokumentai. Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji dėl objektyvių aplinkybių dokumentų negalėjo pateikti. Pareiškėja 2014-06-12, 2014-07-28 ir 2014-12-11 raštais informavo Agentūrą, kad negali pateikti finansinių ataskaitų rinkinio ir nurodė aplinkybes. Pareiškėja pati kreipėsi į FNTT su prašymais, tačiau jos ginčą nagrinėjusios institucijos tokių aplinkybių netyrė ir nevertino. Siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjos skundo argumentus, Agentūra turėjo neapsiriboti formaliu jos nustatyto pažeidimo tyrimu, o Ministerija – tik Agentūros teiginių pervertinimu, bet turėjo atlikti tyrimą, t. y. atitinkamai kreiptis į FNTT siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes bei pašalinti neaiškumus dėl grąžintų dokumentų apimties. Be to, liko neįvertintas ir pareiškėjos teiginys, kad Agentūrai buvo pateikti visi reikiami dokumentai pirkimams įvertinti, o dokumentų apimtis yra nepasikeitusi, todėl neaišku, kodėl Agentūrai pateikti dokumentai nebuvo vertinti visų pateiktų dokumentų apimtyje. Agentūra netinkamai vertino realiai susiklosčiusias aplinkybes ir nepagrindė, kodėl Agentūros sprendimas taikyti 0,01 sankciją dėl reikalaujamų dokumentų nepateikimo yra pagrįstas, nepaneigus pareiškėjos argumentų ir neatlikus jokio tyrimo faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti.

Konstatuotina, kad tinkamai neįvertinus pareiškėjos pateiktų argumentų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Agentūrai priežasčių, pareiškėjai, vadovaujantis Paramos sutarties 19.1 ir 25,1 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių. 64 punkto, Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčiais, negalėjo būti taikoma sankcija. Be kita ko, Agentūra turėjo pareigą rinkti papildomus įrodymus, išsireikalauti papildomus dokumentus ir juos ištyrus įvertinti. Teismo vertinimu, nebuvo užtikrintas objektyvus ir nešališkas administracinės procedūros atlikimas, neištirti ir neįvertinti pareiškėjos argumentai.

Dėl pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimo

Agentūra Sprendime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Pirkimų taisyklių 11 punktą, vadovaudamasi Metodikos 7.2 papunkčio bei 2 priedo lentelės 1 punktu, nusprendė pareiškėjai taikyti 50 procentų dydžio sankciją, t. y.156 876, 59 Eur (313 753, 18 Eur x 50 proc. = 156 876, 59 Eur), kurios dydį skaičiavo nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. 11 (vienuolikos) investicijų paramos suma sudarė 156 876,59 Eur (313 753,18 Eur x 50 proc. ).

Pirkimų taisyklių 11 p. nustato, kad pirkimo organizatorius, pirkimo vykdytojas arba pirkimo komisija negali skaidyti tos pačios rūšies prekių ar paslaugų, dėl to paties objekto pirkimo vertės į dalis. Pirkimų taisyklės 12.1 papunktyje įtvirtinta, kad prekių pirkimas vykdomas apklausos būdu, kai prekių pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 000 Lt (144 810 Eur) be PVM.

Metodikos 3 punkte nustatyta, kad ji taikoma Agentūrai vertinant pirkimo procedūras, atliktas neperkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Pirkimų taisykles (2 priedas). Metodikos 7.2 papunktyje (2013-08-24 redakcija) nustatyta, kad sankcijos dydis skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties vertės su PVM. Taikomos išimtys: jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. Pirkimas įvykdytas nesilaikant Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Pirkimų taisyklėse numatytų pirkimo būdo pasirinkimo / paskelbimo / kreipimosi į tiekėjus procedūrų, rekomenduojama: 50 procentų dydžio sankcija (2 priedo 1 punktas). Metodikos 8 punkte įtvirtinta, kad jei pirkimas suskaidytas į dalis ir dalyvis gali pateikti pasiūlymą dėl atskiros (-ų) dalies (-ių), o pažeidimas susijęs tik su konkrečia (-iomis) dalimi (-is), sankcijos dydis skaičiuojamas ir taikomas tai konkrečiai (-ioms) pirkimo daliai (-ims). Šios Metodikos 9 punkte įtvirtinta, kad pirkimų dokumentus vertinantys Agentūros valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, arba nepriklausomi ekspertai (jei pastariesiems suteiktas įgaliojimas atlikti šią funkciją), pirkimų dokumentų vertinimo metu nustatę pirkimų tvarkos pažeidimų, turi nustatyti ir nurodyti siūlomos taikyti sankcijos dydį (procentais). Pagal 10 punktą, konkretų nekompensuojamos sumos dydį apskaičiuoja Agentūros valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, tikrinantys mokėjimo prašymus, arba nepriklausomi ekspertai (jei pastariesiems suteiktas įgaliojimas atlikti šią funkciją). Gavęs pranešimą apie Agentūros ketinamas taikyti sankcijas, projekto vykdytojas iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos (sprendimo dėl sankcijų pritaikymo priėmimo Agentūroje) turi teisę iš naujo tinkamai įvykdyti pirkimą ir pateikti vertinti šio pirkimo dokumentus. Tokiu atveju sankcijos nėra taikomos (Metodikos 12 punktas).

Įvertinus anksčiau minėtas Metodikos nuostatas, darytina išvada, kad Agentūra, tikrindama mokėjimo prašymus, nustačiusi Pirkimų taisyklių pažeidimus, turėjo informuoti apie nustatytus pažeidimus ir ketinamas taikyti sankcijas projekto vykdytoją, o iš naujo įvykdžius pirkimus bei pateikus vertinti dokumentus gali netaikyti sankcijų. Taigi Agentūra atlieka administracinės procedūros dalį, tikrindama pateiktus mokėjimo prašymus. Tikrinimo tikslas, spręsti, ar gali būti skiriama parama pagal pateiktus pirkimo dokumentus. Jau sutarties sudarymo metu buvo žinomi pareiškėjos planuojami įsigyti įrenginiai.

Nagrinėjamu atveju Agentūra jokio pranešimo pareiškėjai apie galimus pirkimų pažeidimus iki Sprendimo priėmimo nesiuntė ir pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, jog jos vykdyti pirkimai apklausos būdu pažeidė nustatytą pirkimų tvarką. Agentūra pritarė pareiškėjos vykdytiems pirkimams, atlikusi procedūrą, įvertinusi pateiktus dokumentus ir jų atitiktį Pirkimų taisyklėms. Agentūra pareiškėjai pagal jos pateiktus prašymus išmokėjo paramą. Nustatyta, kad Agentūra į pareiškėją raštais kreipėsi tik dėl finansinių dokumentų pateikimo, o apie galimus neatitikimus Pirkimų taisyklėms pareiškėjos neinformavo ir nesudarė galimybių pateikti paaiškinimus. Teismo vertinimu, Agentūra netinkamai įgyvendino Metodikos nuostatas, kurias turėjo taikyti vertindama pareiškėjos atliktas pirkimo procedūras jų vertinimo metu, o ne vykdydama kontrolę, administruodama paraišką. Teismo vertinimu, pareiškėja negalėjo numatyti, kad Agentūra, įvertinusi pirkimų dokumentus ir pripažinusi, jog jie atitinka Pirkimų taisyklių nuostatas, vėliau pati Agentūra pripažins, kad vykdyti pirkimai vėliau bus pripažinti pažeidžiančiais Pirkimų taisyklių nuostatas. Taigi, Agentūra tuos pačius dokumentus vienu atveju vertino kaip tinkamus paramai gauti, o pradėjusi pažeidimo tyrimą – vertino, kad netinkamai atlikti pirkimai apklausos būdu. Agentūra, įvertinusi pirkimo dokumentus, 2012-11-23, 2012-12-20, 2013-07-24 ir 2013-10-16 pateikė teigiamas išvadas „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“, kuriose konstatavo, jog pareiškėjos vertinimui pateikti visų prekių pirkimų organizuotos apklausos dokumentai neprieštarauja Pirkimų taisyklėms (b. l. 61–70). Be to, Agentūra, atlikdama pareiškėjos pateiktų pirkimo dokumentų patikrinimą, privalomai pildė ir nustatytos formos klausimynus  (b. l. 71–94), kuriuose konstatavo, kad įsigytų prekių apklausos atliktos tinkamai.  Klausimynuose išsamiai įvertinta visa su pirkimais susijusi informacija ir dokumentai. Taip pat buvo atliktos patikros vietoje, kurios pagal  Administravimo taisyklių 70 punktą,  turi būti atliekamos prieš projektui atliekant galutinį mokėjimą. Pareiškėja Agentūrai pateikė tris mokėjimo prašymus 2013-01-31, 2013-05-29 ir 2013-08-31 ir  pareiškėjai buvo išmokėta viso 409 453, 09 Eur parama. Agentūros veiksmai patvirtino pareiškėjos vykdomų pirkimų teisėtumą. Pačios Agentūros veiksmai nebuvo vertinti Ministerijoje, o Komisija konstatavo, kad pareiškėjos skundas buvo tinkamai ištirtas. Agentūra rėmėsi tik Paramos sutarties 1.1 papunkčiu, tačiau neįvertino ir 1.2 papunkčio nuostatų, kad ji įsipareigojo įvertinti mokėjimų prašymus, ir jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka Paramos sutartyje nustatytas sąlygas, teikti pinigų užsakymus, gavus lėšas, pervesti paramos gavėjui. Lėšų pervedimo faktas patvirtina, kad pirkimo dokumentai buvo patikrinti ir nebuvo nustatytų pirkimų tvarkos pažeidimų.

Agentūros nenuosekli pozicija ir netinkamas pirkimo dokumentų vertinimas pareiškėjai sukėlė neigiamas finansines pasekmes, nors pačios Agentūros veiksmai ir sprendimai patvirtino vykdytų pirkimų teisėtumą apklausos būdu. Nei Agentūra, nei Ministerija nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad pareiškėja visus pirkimus atliko suderinusi su Agentūra, kuri tikrino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pagal juos išmokėjo paramą. Pareiškėjai taikoma sankcija už netinkamą pirkimų vykdymo būdą, o Agentūros veiksmai šioje situacijoje liko nevertinti ir finansinė atsakomybė už tokius dviprasmiškus Agentūros veiksmus kilo pareiškėjai. Pažymėtina, kad pati Ministerijos sudaryta komisija galimam pareiškėjos pažeidimui tirti pastebėjo, t. y. komisijos narė K. I. (Ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus vedėja) iškėlė klausimą, kas kaltas paramos gavėjas ar Agentūra. Agentūra, tikrindama viešųjų pirkimų procedūras, pasakė, kad pirkimai yra tinkami.  Komisijos narys N. N. pažymėjo, kad vertinant kiekvienos investicijos pirkimą atskirai, pirkimai buvo atlikti tinkamai. Tik vėliau išaiškėjo, kad kiekvienos prekės pirkimo būdas turi būti pasirenkamas  atsižvelgiant į bendrą perkamų tos pačios rūšis prekių vertę. Komisijos narys A. S. pritarė, kad pirkimus vertinant atskirai, jie yra atlikti tinkamai ir nurodė, kad tai yra Agentūros problema, jog ji nesusistemina pirkimų (Komisijos byla, t. 3, l. 66–69). Akivaizdu, kad dėl Agentūros netinkamai atliktos pirkimų vertinimo procedūros tik vėliau, kai jau pareiškėja įgyvendino Projektą ir gavo paramą, paaiškėjo pirkimų tvarkos pažeidimai, kuriuos Agentūra turėjo nustatyti vertindama pateiktus pirkimų dokumentus. Taigi, Agentūrai netinkamai atlikus savo funkcijas vertinant pareiškėjos vykdytus pirkimus apklausos būdu, pareiškėja negali būti laikoma kalta dėl pastarosios netinkamai atliktų veiksmų.

Be to, Agentūros vertinimu, visos įsigytos prekės turi būti laikomos vienos rūšies prekėmis, kurios skirtos vienam tikslui – baldų gamybai. Tokiai pozicijai pritarė Ministerija ir Komisija. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

Vertės skaičiavimo metodikoje (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008-09-04 įsakymo Nr. 1S-82 redakcija) nustatyta, kad numatomo pirkimo vertė (toliau tekste – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau tekste – pirkimo sutarčių) vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertes mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Jeigu pirkimas prasideda vienais finansiniais metais ir pasibaigia kitais finansiniais metais, sudaromos pirkimo sutarties vertė įtraukiama į pirkimų vertes tų finansinių metų, kuriais pirkimas prasidėjo (3 punktas). Už pirkimo vertės apskaičiavimą atsakinga pirkimą atliekanti perkančioji organizacija, kuri nustatydama prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertę: neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos, išskyrus atvejus, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei; pirkimo vertės nustatymo būdo negali pasirinkti taip, kad būtų galima išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo taikymo (4.1 ir 4.2 papunkčiai).

Vertės skaičiavimo metodikos 11 punkte nustatyta, kad to paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos 2002-11-05 reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 „Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno“ (OL 2002 L 340 p. 1) (Komisijos 2007-11-28 reglamento (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl Bendro viešųjų pirkimų žodyno, redakcija (OL 2008 L 74 p. 1)) (toliau – BVPŽ),  skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekės priklauso tai pačiai grupei, tačiau nėra gaminamos identiškam ar panašiam naudojimui, šių prekių pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Pavyzdžiui, identiškam ar panašiam naudojimui gaminamas prekes savo įprastiniame prekių asortimente paprastai turės tas pats atitinkamoje srityje veikiantis tipinis tiekėjas.

Pareiškėja, įgyvendindama Projektą, apklausos būdu įsigijo 11 įrenginių pagal 2012-09-07, 2013-04-06 ir 2013-08-28 pirkimo-pardavimo sutartis: t. y. gręžimo stakles kaina (nurodoma be PVM) 40 000 Eur (138 112 Lt); formatinio pjovimo stakles kaina 15 050 Eur (51 964, 64 Lt); frezavimo stakles kaina 10 334 Eur (35 701, 95 Lt);  automatines vienpusio briaunų klijavimo  stakles kaina 62 600 Eur (216 145,28 Lt);  medienos džiovyklą kaina 56 440 Eur (194 876, 03 Lt); skersavimo-optimizavimo stakles kaina 28 950 Eur (99 958, 56 Lt); plačiajuostes šlifavimo stakles kaina 28 730 Eur (99 198, 94 Lt); 6 velenų keturpuses obliavimo stakles kaina 84 900 Eur  (293 142, 72 Lt; plokščių supjovimo centrą kaina 91 900 EUR (317 312, 32 Lt); hidraulinį skydų klijavimo presą kaina 54 000 Eur (186 451 Lt) ir išilginio pjovimo stakles kaina 35 530,01 Eur (122 678 Lt). Šiuo įrenginius Agentūra laiko vienos rūšies prekėmis, nors, kaip pati nurodo, jos yra skirtingų techninių charakteristikų, kurios skirtos panašiam naudojimui, t. y. baldų gamybai.

Agentūra nustatė, kad paramos gavėjos vykdytų 11 (vienuolika) apklausų bendra vertė yra 508 440,00 Eur be PVM (1 755 541,64 Lt), todėl buvo pažeista Pirkimų taisyklių 12.1 papunktyje nustatyta pirkimo, vykdomo apklausos būdu, riba 144 810,00 Eur be PVM (500 000 Lt) ir pirkimai turėjo būti vykdomi konkurso būdu.

Teismo vertinimu, Agentūra nepagrįstai visus pareiškėjos įsigytus įrenginius laiko vienos rūšies staklėmis, neanalizuodama įsigytų prekių naudojimo paskirties, jų veikimo mechanizmo.

Pareiškėja prekes įsigijo trimis pirkimo pardavimo sutartimis, Agentūrai pateikė visų prekių pirkimo dokumentus patikrai. 

Pareiškėja įsigijo prekes, kurias pagal prekių naudojimo sritį (pirmus penkis skaitmenis) BVPŽ priskyrė skirtingų rūšių prekėms, t.y. formatinio pjovimo staklės (pjovimo įrenginiai, kodas 43812000-8), frezavimo staklės (frezavimo staklės, kodas 42623000-9), automatinės vienpusės briaunų klijavimo staklės (staklės, kodas 42600000-2), plokščių supjovimo centras (nepažymėtas) medienos džiovykla (nepažymėtas), skersavimo-optimizavimo staklės (staklės, kodas 42600000-2), plačiajuostės šlifavimo staklės (staklės, kodas 42600000-2); hidraulinis skydų klijavimo presas (nepažymėtas), išilginio pjovimo staklės (pjovimo įrenginiai, kodas 43812000-8), velenų keturpusės obliavimo staklės (obliavimo staklės, kodas 43312100-4), gręžimo staklės (gręžimo staklės, kodas 42620000-8). Agentūra nevertino įsigytų įrenginių priskyrimo galimai kitų prekių grupei, o apsiribojo vien tik formaliu teiginiu, kad visos prekės turi būti priskirtos tai pačiai grupei, kadangi skirtos baldų gamybai. Agentūra jokiame dokumente pati nenurodė, kokiu BVPŽ kodu ji klasifikuoja pareiškėjos įsigytus įrenginius. Taigi, Ministerija neįvertino šių aplinkybių ir neatliko išsamaus tyrimo dėl galimo prekių priskyrimo pareiškėjos nurodytu būdu. Komisijos sprendime nurodytas prekių klasifikavimas nepaneigia ir pareiškėjos galimo priskyrimo jos nurodytiems kodams. Pareiškėja skunde Komisijai plačiajuostes šlifavimo stakles priskyrė šlifavimo instrumentams ir nurodė BVPŽ kodą 33136000-2, tačiau skunde teismui minėtas stakles ji priskyrė kodu 42600000-2. Teismas tokią neatitikį vertina kaip techninę klaidą, kurią pati pareiškėja skunde teismui jau ištaisė. Pažymėtina, kad medienos džiovykla negali būti prapažįstama staklėmis. Džiovykla yra atskiras statinys su įmontuota džiovinimo įranga. Tai matyti iš 2015-04-21 patikros vietoje užfiksuotų nuotraukų (Komisijos byla, t. 2, l. 18). Be to, ir plokščių supjovimo centras, ir hidraulinis skydų klijavimo presas, kurių BVPŽ kodų pareiškėja nenurodė. Teismo vertinimu, Agentūra nepagrindė savo teiginių, kad pareiškėjos pirkimai buvo skaidomi pažeidžiant Pirkimų taisykles, o Ministerija ir Komisija papildomai nesiaiškino ir netyrė tokių aplinkybių, pritardamos Agentūros pozicijai.

Byloje nustatyta, kad 2015-04-21 patikros vietoje ataskaitos (Komisijos byla, t. 2, l. 15–25) paaiškinimuose nurodyta, jog pareiškėja užsiima baldų gamyba, įsigyta įranga yra sumontuota ir veikia, įrenginiai buvo naudojami baldų gamybai, buvo pateiktos produkcijos PVM sąskaitos faktūros, Projektas yra įgyvendinamas. Prie ataskaitos pridėtos fotonuotraukos irgi patvirtina, kad pareiškėja įsigytus įrenginius naudoja baldų gamyboje. Pateikta užbaigto projekto metinė ataskaita. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Projekto tikslas yra įgyvendintas ir pareiškėja investicijas panaudojo tikslingai, būtent baldų gamybai. Agentūra šios aplinkybės neginčijo. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad UAB Baldų meistras“ yra pareikšti įtarimai ar kaltinimai, o tai, kad FNTT paėmė bendrovės finansinius dokumentus, šiuo atveju yra tik faktas, savaime nepatvirtinantis pareiškėjos kaltės vykdant 11 atliktų pirkimų apklausos būdu, pažeidžiant Pirkimų taisykles. Agentūra pažeidimo tyrimo procedūrą vykdė formaliai, nevertino esminių aplinkybių ir nepagrįstai pareiškėjai taikė sankciją dėl Pirkimų taisyklių pažeidimo, neįvertinusi pačios Agentūros veiksmų, vertinant pareiškėjos pirkimų dokumentus ir išmokant paramą. Pažymėtina, kad formalus įstatymų taikymas šiuo atveju yra neteisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Konstatuotina, kad Agentūros Sprendimas naikinamas dėl netinkamai vertintų pareiškėjos vykdytų pirkimų pažeidimo aplinkybių. Taip pat buvo pažeisti teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Atsižvelgus į tai, kad Ministerija ir Komisija pritarė Agentūros sprendimui dėl pirkimų tvarkos pažeidimų, kurį teismas pripažino neteisėtu, neatlikusios jokio papildomo tyrimo, nevertinusios faktinių aplinkybių bei Agentūros veiksmų, naikinami Ministerijos 2015-08-12 raštas Nr. 3JA-401-320 ir Komisijos sprendimas.

Dėl Agentūros 2015-06-19 rašto Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos  grąžinimo“

Negali būti laikomas teisėtu ir ginčijamas Agentūros 2016-06-19 raštas, kadangi pareiškėja šiuo raštu įpareigojama grąžinti 160 971,12 Eur skolos, t. y. pareiškėjos ginčijamu Agentūros Sprendimu apskaičiuotą grąžintiną sumą. Panaikinus sprendimą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu pareiškėjos ginčijamas Agentūros 2015-06-19 raštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127–129 straipsniais,                      

n u s p r e n d ė:

UAB „Baldų meistras“ skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos  2015-02-25 sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos  2015-06-19 raštą Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-08-12 raštą Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-10-29 sprendimą Nr. 3R-441 (AG-317/04-2015).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                         Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Donatas Vansevičius