Pirmosios intancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2A-176-280/2013

Birutė Mėlinauskienė              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03873-2012-9

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              44.2; 44.2.3; 44.5.2.2; 44.5.2.4; 73.2.6.1;

              114.4; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „GG Transportas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4849-223/2012 pagal ieškovės „BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei UAB „GG Transportas“, trečiajam asmeniui S. R. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Teisėju kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė  „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „GG Transportas“ 11 758,37 Lt sumokėtą draudimo išmoką, 353 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės atstovas nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas apdraudė atsakovei UAB „GG Transportas“ priklausančios transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2010-12-17 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad policija nustatė, jog eismo įvykio kaltininkas, vairavęs minėtą UAB „GG Transportas“ priklausančią transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po autoįvykio pasišalino iš įvykio vietos. „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas išmokėjo 11 758,37 Lt dydžio draudimo išmoką dėl automobilio FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo. Ieškovė pažymėjo, kad pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir LR eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos išmokėjimo taisyklių nuostatas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. LR CK 6.264 str. 1 d. įtvirtinta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-12-07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „GG Transportas“ ieškovės „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas naudai 11 758,38 Lt draudimo išmokos, 353 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklausantis automobilis DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartimi Nr. 12 2885332 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2010-12-17 atsakovei priklausančią transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo Oelsnico/Fogtlando vietovėje Vokietijoje, kelyje Nr. 312 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas Vokietijos piliečiui R. W. priklausantis automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovei priklausančio automobilio vairuotojas, kuris sukėlė avarinę situaciją ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas dėl automobilio FORD MONDEO, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), apgadinimo nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 11 758,37 Lt dydžio draudimo išmoką. Panevėžio miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas. Teismas nurodė, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. ir 2 d. yra išvardinti pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų yra tada, kai atsakingas už eismo įvykį asmuo pasisalina iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, jog maždaug tuo pačiu metu, kai įvyko analizuojamas autoįvykis, iš įmonės Meiser Gitterroste teritorijos išvažiavo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vokietijos policijos atlikto tyrimo išvadose nurodyta, kad kiti automobiliai tiriamo eismo įvykio metu iš minėto pramoninio rajono neišvažiavo. Vokietijos policija padarė vienareikšmišką išvadą, kad eismo įvykis buvo sukeltas, vairuojant Lietuvoje registruotą krovininį automobilį su priekaba, kurio valst Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas Vokietijos policijos išvadas laikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad avariją sukėlė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino vairuotojas, vairavęs atsakovei priklausantį automobilį DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad UAB „GG Transportas“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos darbuotojas, vairuodamas atsakovei priklausantį automobilį, nesukėlė autoįvykio ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsakovė UAB „GG Transportas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę i transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad įstatyme nustatyta išimtis, suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas paremta draudėjo neteisėtais veiksmais. Apeliantė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės taikymui, būtina nustatyti transporto priemonės valdytojo kaltės formą. Atsakovė pabrėžė, kad pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, padaromas tik tyčia, t. y. vairuotojui suvokiant, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai siekiant išvengti atsakomybės, pasišalinant iš įvykio vietos. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nenustatė trečiojo asmens (vairuotojo) – S. R. veikos pobūdžio (kaltės formos) – tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos t.y. nenustatė esminės aplinkybės, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovė pažymėjo, kad teismas, konstatavęs trečiojo asmens kaltę, privalėjo nustatyti kitą faktinę aplinkybę – trečiojo asmens S. R. kaltės formą, t. y. jo tyčinį pasišalimą iš eismo įvykio vietos, kaip tai numato LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuri yra ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo S. R. nesuprato, jog sukėlė avarinę situaciją, jos visiškai nepastebėjo, todėl negalima konstatuoti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad 2010-12-28 Vokietijos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo ataskaitoje yra esminių netikslumų, kurie kelia pagrįstas abejones dėl minėto tyrimo objektyvumo. Ikiteisminio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad iš firmos Meiser Gitterroste išvažiavo puspriekabių vilkikas „VOLVO“, tačiau trečiasis asmuo S. R. vairavo visai kitos markės atsakovei priklausantį automobilį „DAF“. Apeliantės teigimu, Vokietijos policijos pareigūnai automobilio valstybinius numerius nustatė iš CMR važtaraščio, kuriame buvo nurodyti tik atsakovei priklausančio automobilio valstybiniai numeriai, o markė nenurodyta. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo S. R. krovinį pasikrovė ne įmonėje Meiser Gitterroste, o firmoje Meiser Vogtland OHG, todėl vaizdo įrašas, gautas iš firmos Meiser Gitterroste, kuriame užfiksuotas automobilis „VOLVO“, išvažiuojantis iš įmonės Meiser Gitterroste, paneigia, kad būtent atsakovei priklausantis automobilis buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose ir dalyvavo eismo įvykyje.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

              Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „GG Transportas“ priklausantis automobilis DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas draudimo sutartimi Nr. 12 2885332 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ši faktą pripažino abi ginčo šalys. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010-12-17 Oelsnico/Fogtlando vietovėje Vokietijoje, kelyje Nr. 312  eismo įvykio metu buvo apgadintas Vokietijos piliečiui R. W. priklausantis automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b .l. I t. 86-87). Vokietijos policijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad 2010-12-17, 12 val. 40 min. puspriekabių vilkikas su Lietuvos Respublikos transporto priemonės numerio ženklais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Oelsnitz, Theumaer Str./ Am Lehmteich sankryžoje pažeidė važiavimo sankryža pirmumo teisę ir sukėlė eismo įvykį (b. l. I t. 111). Nukentėjusysis asmuo R. W., vairavęs lengvąjį automobilį, pagrindiniame kelyje atliko apvažiavimo manevrą ir taip išvengė susidūrimo su sunkvežimiu. Nukentėjusiojo asmens lengvasis automobilis FORD MONDEO, atliekant apvažiavimo manevrą, nučiuožė nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į eismo ženklą. Baigiamojoje tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad eismo įvykį sukėlęs sunkvežimis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir neatliko savo įstatymo tvarka nustatytos prievolės (b. l. 111). Ikiteisminio tyrimo ataskaitoje nurodyta, jog vaizdo kameros užfiksavo, kad 2010-12-17 laikotarpiu nuo 12 val. 30 min. iki 12 val. 45 min. iš firmos Meiser Gitterroste išvažiavo puspriekabių vilkikas su Lietuvos Respublikos transporto priemonės numerio ženklais (duomenys neskelbtini) (vilkiko Nr.) ir (duomenys neskelbtini) (priekabos Nr.) (b. l. I t. 96). Ataskaitoje pažymėta, kad daugiau transporto priemonių minėtu metu iš pramoninio rajono neišvažiavo (b. l. I t. 96).

Nukentėjęs asmuo R. W. ir jo žmona R. W., važiavusi lengvuoju automobiliu FORD MONDEO kaip keleivė, paliudijo, kad iš karto po eismo įvykio vairuotojas R. W. keletą kartų spaudė automobilio garsinį signalą, bandė atkreipti vilkiko vairuotojo dėmesį, tačiau sunkvežimio vairuotojas nereagavo (b. l. I t. 98-99).

S. R., vairavęs sunkvežimį DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-12-17 laikotarpiu nuo 12 val. 30 min. iki 12 val. 45 min. buvo kelyje, kuriame buvo apgadintas Ford Mondeo, vežė įmonėje „Meiser“ pakrautą krovinį (b. l. I t. 183). S. R. patikino, kad jokio eismo įvykio nesukėlė ir apskritai 2010-12-17 kelyje jokio autoįvykio nepastebėjo (b. l. I t. 183).

Byloje nustatyta, kad ieškovė „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas už 2010-12-17 analizuojamo autoįvykio metu apgadintą automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vokietijos piliečiui R. W. išmokėjo 11 758,38 Lt draudimo išmoką (b. l. I t. 5, 11-12).

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepripažino ir neigė faktą, kad S. R. 2010-12-17, vairuodamas UAB „GG Transportas“ priklausantį puspriekabių vilkiką DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietijoje pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (115, 138 str.), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (142 str. 3 d., 181 str. 2d., 227 str. 2 d.), arba, išnagrinėjęs bylą, atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą ir kt. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės atstovas skunde nurodė, jog pagal pateiktą CMR važtaraštį S. R. krovinį pasikrovė ir buvo kitoje firmoje Meiser Vogtland OHG, todėl vaizdo įrašas gautas ir įmonės Meiser Gitterroste, paneigia, kad būtent atsakovei priklausantis ir S. R. vairuojamas automobilis buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose ir dalyvavo analizuojamame eismo įvykyje (b. l. II t. 4). Iš apeliantės pateikto CMR važtaraščio Nr. 0001923 matyti, kad krovinys į vežėjui UAB „GG Transportas“ priklausančią transporto priemonę – vilkiką su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas 2010-12-17 įmonėje Meiser Vogtland OHG, esančioje adresu Am Lehmteich 3, Oelsnitz (b. l. II t. 6). Atlikus įmonės Meiser Gitterroste oficialaus internetinio puslapio (http://www.meiser.de/content/start/portal.php?lang=de) analizę, nustatyta, kad Meiser Vogtland OHG yra vienas iš įmonės Meiser Gitterroste padalinių Vokietijoje, kurio adresas yra Am Lehmteich 3, Oelsnitz (b. l. II t. 19-20). Pažymėtina, kad Google maps duomenimis Am Lehmteichn gatvė Oelsnico mieste Vokietijoje ribojasi su Theumaer gatve, kuri išeina į kelią Nr. S312 (b. l. II t. 21). Atkreiptinas dėmesys, kad Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, jog nagrinėjamą eismo įvykį sukėlė vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš Am Lehmteich įvažiavimo norėjo pasukti į kairę ir įvažiuoti į kelią Nr. 312 (b. l. I t. 87, 111). Visos šios nustatytos aplinkybės parodo, kad 2012-12-17 analizuojamo autoįvykio metu apeliantei priklausantis vilkikas su puspriekabe DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vietovėje, kurioje įvyko ginčijamas eismo įvykis, važiavo Vokietijos policijos pareigūnų tyrimo dokumentuose įvardytomis gatvėmis ir galėjo sukelti autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis FORD MONDEO, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės atstovo teiginiai, kad UAB „GG Transportas“ priklausantis vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas ne firmoje Meiser Gitterroste, o kitoje įmonėje ir negalėjo 2010-12-17 būti nagrinėjamo autoįvykio vietoje yra akivaizdžiai klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Teismas konstatuoja, kad Vokietijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo dokumentuose nurodytas neteisingas vilkiko markės pavadinimas „VOLVO“, nėra pagrindas pripažinti, jog UAB „GG Transportas“ priklausantis sunkvežimis DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovės darbuotojo, negalėjo sukelti eismo įvykio, nes visų kitų byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad būtent apeliantės darbuotojo S. R. vairuojamas vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė ginčijamą eismo įvykį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kompetentingų Vokietijos institucijų išvadomis, liudytojų parodymais, trečiojo asmens paaiškinimais, prieštaringais apeliacinio skundo argumentais, remdamasi tikimybių pusiausvyros principu ir nustatytomis byloje aplinkybėmis, daro išvadą, kad 2010-02-17 eismo įvykį Vokietijoje sukėlė ir iš jo pasišalino UAB „GG Transportas“ vairuotojas S. R., kuris vairavo apeliantei priklausantį vilkiką su puspriekabe DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad atsakovė patikimų įrodymų, paneigiančių eismo įvykio sukėlimo faktą, nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai pašalina draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Ši kasacinio teismo pozicija atspindi esminę civilinės atsakomybės draudimo savybę – draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-18 „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ Nr. AC-34-1). Kasacinio teismo nuomone, tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo.

Draudžiamasis įvykis turi pasižymėti tikėtinumo, atsitiktinumo požymiais, jis negali būti sukeltas tyčia ar veiksmais, kurie neišvengiamai lemia žalą kitiems asmenims arba sudaro tokios žalos kilimo tikimybę, tačiau LR transporto priemonių privalomojo valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas šių kriterijų neišskiria kaip pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodyti atvejai iš esmės atitinka situacijas, kai draudžiamieji įvykiai nepasižymi tikėtinumo, atsitiktinumo kriterijais. Ši draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga kilo dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; pasišalino iš įvykio vietos; padarė žalos tyčia.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama, jei kaltininko veiksmuose yra nustatytos visos deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: 1) kaltininkas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Byloje nustatyta, kad UAB „GG Transportas‘ darbuotojas S. R. 2012-12-17, vairuodamas apeliantei priklausantį puspriekabių vilkiką DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietijoje Oelsnico vietovėje pažeidė kelių eismo taisykles – nesilaikė važiavimo sankryžoje pirmumo taisyklių, nepaisydamas kelio ženklų įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir tokiais neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas Vokietijos piliečiui priklausantis automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. I t. 87, 111). Atsakovės darbuotojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiam asmeniui padaryta 11 758,37 Lt dydžio žala.

Pažymėtina, jog apeliantė pabrėžė, kad nukreipiant regresinį reikalavimą į eismo įvykio kaltininką, būtina nustatyti neteisėtos veikos padarymo kaltės formą. Atsakovės atstovo įsitikinimu atgręžtinis reikalavimas TPVCAPD 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu į iš eismo įvykio vietos pasišalinusį asmenį gali būti nukreipiamas tik tada, kai įrodoma, jog asmuo iš įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. vairuotojui suvokiant, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekiant išvengti atsakomybės, pasišalinant iš įvykio vietos. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus analizuojamo eismo įvykio schemas, nustatytas įvykio aplinkybes, liudytoju parodymus (automobilio garsinio signalo naudojimas), vairuotojo patirtį (35 m.), S. R. įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, tuo pat metu kitam automobiliui važiuojant pagrindiniu keliu, nors ir neįvykus tiesioginiam transporto priemonių kontaktui, privalėjo suvokti, kad jo veiksmai galėjo sukelti autoįvykį, kurio metu galėjo nukentėti kiti asmenys, t.y. negalėjo neatkreipti dėmesio, kad yra pavojingos eismo situacijos dalyvis (b. l. I t. 80, 182). Teisėju kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės atstovo bei S. R. pateikti argumentai, jog trečiasis asmuo negalėjo sukelti analizuojamo eismo įvykio, nes apskritai 2010-12-17 nevažiavo keliu, kuriame įvyko nagrinėjamas autoįvykis, nors byloje nustatytomis aplinkybėmis įrodyta priešingai, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė sąmoningai neigia pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybę, siekdama išvengti regresinės civilinės atsakomybės taikymo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina prielaida, kad S. R. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekiant išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

LR CK 6.264 str. 1 d. įtvirtinta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybine) pareigas, kaltės. Pagal minėta įstatymo nuostatą darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Pagal šį specialų deliktą skolininkas yra asmuo, kuris įstatymu paskirtas atsakingu už žalą – samdantis darbuotojus asmuo. Tiesiogiai žalą padaręs asmuo šio delikto sąlygomis tiesiogiai neatsako.

Byloje nustatyta, kad S. R. eismo įvykį sukėlė atlikdamas savo darbines pareigas, veždamas krovinį savo darbdavio UAB „GG Transportas“ pavedimu, todėl šioje byloje regreso civilinė atsakomybė kyla atsakovei UAB „GG Transportas“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodinėjimo taisykles, išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai              Margarita Dzelzienė

              Laimutė Sankauskaitė

              Zina Mickevičiūtė