Civilinė byla Nr. e2S-215-324/2017

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02552-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.1.12.1..; 3.3.2.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3042-722/2016 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui R. B. dėl skolos išieškojimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš skolininko 230,19 Eur skolą, 403,64 Eur delspinigių laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2016 m. spalio 5 d. (už 3 507 dienas), 23,02 Eur baudą, 20,30 Eur už Gyventojų registro pažymą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko.
3. Sprendė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, pagal kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), yra ne ieškinio senaties norma, bet ribojanti kredito davėjo teises. Kredito davėja negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, o jos reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir nesant skolininko prašymo. Kreditorė reikalavo aiškiai per didelių delspinigių priteisimo, teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama, teismas netesybas gali mažinti tik ginčo teisenoje, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti pareiškimą, išduoti teismo įsakymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas negali savo iniciatyva tokiu būdu ginti nesąžiningos proceso šalies. Skolininkas nuo 2007 m. vasario 28 d. nemokėjo nė vienos mėnesinės išperkamosios nuomos įmokos. Teismas negali spręsti klausimų, kurie priskirtini nagrinėjant bylą ginčo teisena, tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Pareiškime nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, reikalavimas skolininkui nėra aiškiai nepagrįstas ar per didelis, įvertinus skolininko įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį ir įsipareigojimų dydį. Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., šalių sutarties sudarymo metu jis negaliojo. Skolininko teisė pareikšti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo. Priešingas teisės doktrinos aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisų gynybos būdą kreiptis į teismą, nepagristai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas, pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalį.
2. Kreditorė, vadovaudamasi teismų praktika, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi,  delspinigių dydį sumažino nuo sutartyje numatyto 0,2 proc. iki 0,05 proc.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti  kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumo

6. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
7. Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patenkinimą nebuvimas) yra toks akivaizdus, kad jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šia prasme aiškiai nepagrįstu laikytinas toks pareiškimas, kurio patenkinimas reikštų vyraujančios teismų praktikos nepagrįstą nesilaikymą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimą. 
8. Prašymas išduoti teismo įsakymą grindžiamas išperkamosios nuomos sutartimi. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-541/2009).
9. Apeliacinės instancijos teismo manymu, preliminariai sprendžiant, ar pagrįstas yra prašymas priimti teismo įsakymą dėl netesybų, kurių dydis nustatytas 2006 m. liepos 28 d. išperkamosios nuomos sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai įtvirtintam netesybų dydžiui ir skaičiavimo laikotarpiui, pastarojoje normoje nurodytais kriterijais tiesiogiai remtis negalima (įstatymas į praeitį negalioja), tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų susitarimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B., B.J. v. Bigbank, AS, bylos Nr. 3K-3-500/2014). Pažymėtina, kad šios nuostatos laikosi ir apeliantė, minėtos normos pagrindu sumažinusi delspinigių dydį nuo sutartyje numatyto 0,2 proc. iki 0,05 proc.  
10. Kasacinis teismas formuoja praktiką ta linkme, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų). Teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
11. Šiuo atveju pareiškėja prašo išduoti teismo įsakymą dėl netesybų už laikotarpį, kuris yra daugiau nei 19 kartų ilgesnis už nustatytą dabartiniu teisiniu reglamentavimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į bylų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, nagrinėjimo specifiką bei teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimą, diskrecijos teisę įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumą teismas turi ir pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo stadijoje. Tuo remiantis nesivadovautina apeliantės nurodytomis kitose bylose priimtomis teismo nutartimis.
12. Atsižvelgiant į išvardintas nuostatas bei tai, kad nėra galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su esmine pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti pareiškimą dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

13. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo įvertinus kaip aiškiai nepagrįstą, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Virginija Gudynienė