Bylos Nr. 1S-318-458/2015
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00220-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.17.; 2.5.19.;2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. D. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties,
n u s t a t ė:
M. D. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; M. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalino sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų ir aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas M. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-04-23 iki 2014-04-25.
2015 m. balandžio 13 d. Plungės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo M. D. prašymas taikyti jam nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusias BK 75 straipsnio nuostatas ir sumažinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę arba panaikinti likusią bausmės dalį.
Skundžiama 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismas nuteistojo M. D. prašymo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę nuteistajam M. D. atsižvelgė į tai, kad jis vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus padarė būdamas lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, be to, buvo baustas administracine tvarka ir turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ir šios bausmės skyrimo motyvams nauja BK 75 straipsnio redakcija įtakos neturi.
Skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo netaikė jam 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, kuriuo buvo pakeistas BK 75 straipsnis, atsižvelgdamas į tai, kad jis anksčiau buvo teistas ir lygtinai paleistas, turi galiojančių nuobaudų, nes minėto įstatymo pataisose jokios skundžiamoje nutartyje minimos aplinkybės nenurodomos.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant M. D. baudžiamąją bylą, galiojo BK 75 straipsnio redakcija, numačiusi, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalis pakeista, nustatant, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, iš jų ir sunkius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Kadangi Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu M. D. už tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta subendrinta bausmė buvo bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, kuriuo M. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, o pastarasis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl minėtas įstatymo pakeitimas yra švelninantis M. D. padėtį ir turi grįžtamąją galią. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas šiuo aspektu formaliai gali būti taikomas M. D., jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo M. D. galimybes, pažymėtina, kad M. D. prieš padarydamas nusikalstamas veikas niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra nesaistomas pozityvių socialinių ryšių, naujus tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, padarė būdamas lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, kur atliko Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu už tyčinių apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas anksčiau ne kartą teistas už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad nepaisydamas ankstesnių teistumų jis nesistengė keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, o anksčiau paskirtų švelnesnės rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako. Nors teismas M. D. taikydamas lygtinį paleidimą buvo suteikęs galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, tačiau nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Taigi akivaizdu, kad M. D. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad M. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų, iš jų vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, kad Plungės rajono apylinkės teismui 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu skiriant bausmę M. D. už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jau buvo atsižvelgta į bausmės skyrimo pagrindus (BK VIII skyrius), konkrečiai į BK 56 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį M. D. apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs skundžiamą teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo M. D. skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Arvydas Daugėla