Administracinė byla Nr. eA-2741-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00912-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Y. Z. T. ir M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Y. Z. T. ir M. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. V-2022-50, kuriuo atsisakyta (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. Z. T. išduoti nacionalinę vizą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. V-2022-49, kuriuo atsisakyta (duomenys neskelbtini) piliečiui M. N. išduoti nacionalinę vizą; 3) įpareigoti atsakovą ir/ar Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 3 d. prašymus išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:
2.1. Jie 2022 m. sausio 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) dėl nacionalinių vizų jiems išdavimo, tačiau Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjų pateiktus prašymus, 2022 m. vasario 11 d. sprendimais Nr. V-2022-50 ir Nr. V-2022-49 (toliau – ir Sprendimai) atsisakė išduoti nacionalines vizas, nes „užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo“ bei „yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“. Sprendimų dėl atsisakymo išduoti nacionalines vizas pagrindai yra visiškai neaiškūs ir nesuprantami, nes juose nedetalizuojamos konkrečios atsisakymą išduoti nacionalines vizas nulėmusios priežastys.
2.2. Pareiškėjų atvykimo į Lietuvą tikslas yra verslas, Ambasadai pateikė Lietuvoje įregistruoto juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) IPG group (toliau – ir Bendrovė) išrašą, įstatus, juridinio asmens dalyvių išrašą. Pareiškėjai yra šios Bendrovės, kurios įstatinis kapitalas 28 000 Eur, akcininkai, kiekvienam priklauso po 560 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro po 50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo; pareiškėjai aiškiai įvardijo atvykimo į Lietuvą tikslą – pradėti vykdyti ir vystyti verslą, pateikė verslo planą, kuriame atskleista verslo vizija. Ambasadai pateiktas Prekės ženklo registravimo sertifikatas patvirtina, kad pareiškėjas M. N. yra ilgametę patirtį (duomenys neskelbtini) rinkoje turintis asmuo, sukūręs ir įregistravęs prekės ženklą. Pareiškėjai teikdami prašymus dėl vizos gavimo pateikė ir kitus dokumentus, patvirtinančius turėjimą pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiu, tiek grįžimui į savo kilmės šalį; teikė banko sąskaitų išrašus apie turimas lėšas, teikė informaciją apie jų vardais esantį registruotą nekilnojamąjį turtą jų kilmės valstybėje, pažymas patvirtinančias, kad yra neteisti, dokumentus patvirtinančius tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. Pareiškėjai buvo pakviesti pokalbiui į Ambasadą ir atsakė į pareigūno klausimus, vėliau pateikė UAB IPG group banko sąskaitos išrašą apie suformuotą įstatinį kapitalą.
2.3. Pareiškėjai pateikė visus reikalingus, o kartu ir papildomai pareikalautą dokumentą (Bendrovės UAB IPG group sąskaitos išrašą), kad pagrįsti jų atvykimo į Lietuvą tikslą, tačiau iš priimtų šioje byloje ginčijamų Sprendimų turinio praktiškai neįmanoma pasisakyti dėl aplinkybių ir/ar motyvų realumo ir/ar pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime (administracinė byla Nr. A556-336/2011) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjai netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Atsiliepime išdėstė aktualų ginčui teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1 str. 2 d., 6 str. 1, 3 d., 2 str. 10 d., 11 str. 1 d., 12 str., 19 str. 1 d. 2 p., 19 str. 1 d. 10 p., 21 str. 9 d., Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Aprašas), 731 p., 70.10 p., 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 str. 1 d. c p., 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 10, 14 str., 32 str. 1 d.)).
3.2. Pokalbiai su pareiškėjais bei pateiktų dokumentų turinys konsului sukėlė abejones dėl užsieniečių pareiškimų patikimumo, tiek dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų teisingumo, nes pareiškėjai nėra buvę Lietuvoje, nėra susipažinę su šalimi, verslo aplinka, o iškart nori investuoti Lietuvoje. Pareiškėjo M. N. seserys (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė taip pat vertė abejoti deklaruojamu kelionės į Lietuvą tikslu. Konsului nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjai investavo į UAB IPG group po 14 000 Eur. Valstybės saugumo departamentas pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad kyla pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“, rekomenduojama vizos neišduoti.
3.3. Konsulas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus ir surinktą papildomą informaciją, priėmė Sprendimus atsisakyti pareiškėjams išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, nes nustatyti faktai leido pagrįstai abejoti pareiškėjų deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, nes kilo pagrįstų abejonių dėl prašymus išduoti vizas pateikusių asmenų patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, nes yra pagrindas manyti, kad užsieniečių buvimas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, jie nepateikė jokių įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu patikimumu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjams išduoti nacionalines vizas, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimais buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti Šengeno vizas tuo pagrindu, kad užsieniečiai negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jų pareiškimų patikimumo (19 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 10 p.).
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. UAB IPG group Juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. balandžio 21 d. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur, vardinių paprastųjų akcijų skaičius yra 1 120 vienetų. Bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius – V. S. (paskyrimo (išrinkimo) data 2021 m. gegužės 1 d.). Pareiškėjas M. N. nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. yra UAB IPG group akcininkas, jam priklauso 560 vienetų Bendrovės akcijų (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur), pareiškėjas Y. Z. T. minėtos Bendrovės akcininkas yra nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., jam priklauso 560 vienetų akcijų. Pareiškėjai valdo šimtą procentų įmonės įstatinio kapitalo, kuris yra 28 000 Eur. Pareiškėjas M. N. 2022 m. sausio 3 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė: 1) pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 p.); 3) kviečiantis asmuo – UAB IPG group (32 p.); 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pats užsienietis (33 p.). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, viešbučio rezervaciją, duomenis apie juridinio asmens dalyvius išrašą, indėlio banko sąskaitos išrašą, UAB IPG group įstatus, banko paaiškinimą dėl kliento banko sąskaitos, prekės ženklo registracijos liudijimą, UAB IPG group reklaminį lankstinuką ir kt. Pareiškėjas Y. Z. T. 2022 m. sausio 3 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė: 1) pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 p.); 3) kviečiantis asmuo – UAB IPG group (32 p.); 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pats užsienietis (33 p.). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, viešbučio rezervaciją, duomenis apie juridinio asmens dalyvius išrašą, indėlio banko sąskaitos išrašą, UAB IPG group įstatus, banko paaiškinimą dėl kliento banko sąskaitos ir kt.
6.2. Konsulas su pareiškėju Y. Z. T. atliko pokalbį – interviu. Pareiškėjas prastai kalbėjo angliškai, todėl pokalbio metu su juo dalyvavo verslo partneris M. N., kuris padėjo išversti kai kuriuos klausimus ir atsakymus, papildydavo informaciją. Pagal pateiktus dokumentus ir pareiškėjo paaiškinimą buvo nustatyta, kad įmonė užsiimtų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kilmės šalyje dirba toje pačioje srityje. Dėl ekonominės ir politinės situacijos šalyje nori perkelti veiklą į Europos valstybę, Lietuvą pasirinkęs todėl, kad nustatęs, jog Lietuvoje yra palankios sąlygos užsieniečiams pradėti verslą, be to, Lietuvoje gyvenanti pažįstama (duomenys neskelbtini) pilietė S. F. palankiai atsiliepė apie savo patirtį vystant verslą, gyvenant Lietuvoje. Įmonės veiklą ketina pradėti su partneriu – dalininku M. N., vėliau įdarbintų papildomų žmonių, kurie užsiimtų marketingu, vystytų elektroninę prekybą, pakuotų užsakymus ir pan. Paklaustas, koks atlygis mokamas įmonės direktoriui V. S., dalyvavusiam rengiant ir teikiant pareiškėjams dokumentus dėl vizų gavimo, kokios jo funkcijos, pareiškėjas negalėjo atsakyti, teigė, jog galėtų būti 2 000 – 3 000 Eur per mėnesį. Konsuliniam pareigūnui pastebėjus, kad tai yra nemaža paklaida, paklausus iš kokių lėšų bus mokamas atlyginimas, kol verslas dar neduoda jokių pajamų, pareiškėjas teigė, jog dėl atlyginimo dar nesusitarta, galbūt direktorius būtų įmonės partneriu, gautų tam tikrą procentą nuo pardavimų ir pan., nurodė, kad pirmiausia reikia susipažinti su rinka. Konsulas su užsieniečiu M. N. atliko pokalbį – interviu. Pokalbio metu su pareiškėju dalyvavo verslo partneris Y. Z. T. Pagal pateiktus dokumentus ir paaiškinimą, įmonė užsiimtų (duomenys neskelbtini). Lietuvą pasirinkęs todėl, kad nustatęs, jog Lietuvoje yra palankios sąlygos užsieniečiams pradėti verslą, be to, Lietuvoje gyvenanti pažįstama (duomenys neskelbtini) pilietė S. F. palankiai atsiliepė apie savo patirtį vystant verslą, gyvenant Lietuvoje. Įmonės veiklą ketina pradėti su partneriu – dalininku Y. Z. T., vėliau įdarbintų papildomų žmonių, kurie užsiimtų marketingu, vystytų elektroninę prekybą, pakuotų užsakymus ir pan. Paklaustas, koks atlygis mokamas direktoriui V. S., dalyvavusiam rengiant ir teikiant pareiškėjams dokumentus dėl vizų gavimo, kokios jo funkcijos, pareiškėjas negalėjo atsakyti, teigė, jog galėtų būti 2 000 – 3 000 Eur per mėnesį. Konsuliniam pareigūnui pastebėjus, kad tai yra nemaža paklaida, paklausus iš kokių lėšų bus mokamas atlyginimas, kol verslas dar neduoda jokių pajamų, pareiškėjas teigė, jog dėl atlyginimo dar nesusitarta, galbūt direktorius būtų įmonės partneriu, gautų tam tikrą procentą nuo pardavimų ir pan., nurodė, kad pirmiausia reikia susipažinti su rinka. Konsulas nustatė, kad užsieniečio seserys (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė konsulą vertė abejoti kelionės tikslu. Konsulas suabejojo, kodėl užsienietis nei karto nebuvęs ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Šengeno erdvėje, turėdamas labai ribotas žinias apie verslo vystymo galimybes Lietuvoje iškart ketina investuoti, perkelti savo veiklą būtent į šią šalį.
6.3. Konsulas 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi konsultacijos į Valstybės saugumo departamentą bei Migracijos departamentą, siekdamas nustatyti, ar V. S. netarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiant gauti vizas ir legalizuotis Šengeno erdvėje. Valstybės saugumo departamentas pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad kyla pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“. Rekomenduojama vizos neišduoti. Migracijos departamentas rašte nurodė, kad kvietėjas galbūt susijęs su fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, kurie padeda trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvoje. Esant pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galimos „pilkosios migracijos“ rekomenduoja vizos neišduoti.
6.4. Konsulas, siekdamas įsitikinti, jog pareiškėjai, tapdami ir būdami UAB IPG group akcininkais, asmeniškai investavo po 14 000 Eur į šią Bendrovę, paprašė pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjai konsului pateikė UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašus 2022 m. sausio 18 d. datai, iš kurios nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. atliktos grynųjų pinigų operacijos – priimta po 14 000 Eur, paskirtis „įstatinis kapitalas, Y. Z. T.“ bei „įstatinis kapitalas, M. N.“. Iš UAB „Paysera LT“ pavedimo išrašų matyti, kad pirminis mokėtojas yra V. S. Atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, konsulas konstatavo, kad jam nebuvo pateikti įrodymai, jog užsieniečiai investavo į UAB IPG group po 14 000 Eur.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vizų kodekso 21 straipsnio 1, 7 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi, Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punktu, 6 straipsnio 1 dalies c papunkčiu, taip pat Įstatymo 121 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 1–16 punktais, Aprašo 70.10 papunkčiu, 79 punktu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
8. Teismo vertinimu, konsulas iš surinktos informacijos padarė pagrįstą išvadą, kad tikrieji pareiškėjų kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Pareiškėjų pateikti dokumentai bei paaiškinimai konsului sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, jog pareiškėjai negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jų pareiškimų patikimumo bei atitinkamai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Konsulas, priimdamas sprendimus, surinko informaciją iš Valstybės saugumo departamento bei Migracijos departamento. Minėtos institucijos pateikė informaciją, kad pareiškėjų valdoma įmonė veiklos Lietuvoje nevykdo. Pareiškėjų interviu su konsulu ir jų nesugebėjimas atsakyti į paprastą klausimą dėl atlyginimo įmonės vadovui mokėjimo konsului sukėlė pagrįstas abejones dėl pareiškėjų ketinamo vykdyti verslo Lietuvoje bei pagrįstas abejones dėl realios UAB IPG group įmonės veiklos. Teismas pažymėjo ir tai, kad konsului nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys, jog pareiškėjai investavo į UAB IPG group po 14 000 Eur. Pareiškėjų paaiškinimus, kad jie po 14 000 Eur perdavė grynais įmonės direktoriui, teismas vertino kritiškai, kadangi pareiškėjai nei konsului, nei teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, jog minėti pinigai buvo perduoti, bei įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjai nurodytomis sumomis iš esmės disponavo. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog Ambasados pareigūnui kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjų vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas padarė pagrįstą išvadą bei pagrįstai priėmė Sprendimus atsisakyti išduoti pareiškėjams vizas. Teismui konstatavus, kad Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atmesti ir išvestiniai skundo reikalavimai. Pareiškėjų skundą atmetus, pagrindo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 40 str. 1 d.).
III.
9. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus tenkinti; priteisti pareiškėjams iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Valstybės saugumo departamento bei Migracijos departamento pateiktoji informacija apie valdomos įmonės istoriją ir buvusį įmonės steigėją negali identifikuoti pareiškėjų ir jų siekiamų tikslų. Tai, kad buvęs įmonės steigėjas užsiima naujų įmonių steigimu ir yra įsteigęs apie 240 naujų MB ir UAB – identifikuoja steigėją, o ne pareiškėjus. Pasirinktas įmonės įsigijimo būdas – ne steigiant asmeniškai, o įsigyjant įsteigtos įmonės akcijas – nėra nei priešingas teisei, nei patvirtintas kriterijumi, leidžiančiu konstatuoti „pilkąją migraciją“. Tarnybų nurodoma informacija, kad (duomenys neskelbtini) – yra neprofesionali ir negali būti vertinama, kaip pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjų pateikti duomenys pagrindžia abejones dėl pareiškėjų pareiškimų patikimumo bei atitinkamai yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Tarnybos turėtų atsakingai ir pagrįstai įvardinti asmenis esant susijusius arba nesusijusius su „pilkąja migracija“, o ne dalintis prielaidomis kaip faktais, kuriais remiantis kitos institucijos priima sprendimus.
9.2. Aplinkybė, kad pareiškėjų valdoma įmonė veiklos Lietuvoje nevykdo, o įmonės darbuotojui – direktoriui, atlyginimas nemokamas, nepagrįstai vertinama kaip pagrindas kilti nelegaliai migracijai ar abejonės pareiškėjų pareiškimų patikimumui. Naujai įmonei negali būti keliamas reikalavimas vykdyti veiklą, juk pareiškėjų kreipimasis yra dėl nacionalinės vizos išdavimo, o ne dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu. Tuo tikslu ir yra išduodama nacionalinė viza, kad verslą siekiantis vykdyti asmuo galėtų atvykęs jį organizuoti ir pradėti vykdyti. Konkrečiu atveju pareiškėjai buvo pateikę savo verslo viziją, kuriai įgyvendinti reikėtų pradėti nuo patalpų, tinkamų veiklai vykdyti, nuomos, įrangos įsigijimo, darbuotojų paieškos ir kitų organizacinių klausimų sprendimo. Sprendžiant pagal atsisakymo išduoti pareiškėjams vizas argumentus ir motyvaciją – pareiškėjams nepagrįstai iškelti didesni nei būtini reikalavimai trečiųjų šalių asmenims, ketinantiems vykdyti verslą Lietuvoje.
9.3. Įvardijamoji aplinkybė dėl ketinamo mokėti darbo užmokesčio įmonės vadovui – direktoriui, nepagrįstai vertinama kaip abejotina dėl pareiškėjų tikrųjų tikslų Lietuvoje. Privatus verslas skirtingai nuo valstybės tarnybos skiriasi tuo, kad dėl atlygio šalys yra laisvos susitarti, ypač kai derinamos darbo sąlygos ir atlygis vadovaujantiems darbuotojams. Konsului teikiant informaciją apie interviu metu surinktus duomenis nutylėta, kad pareiškėjai nurodė, jog dėl darbo užmokesčio šalys aptarė gaires darbo užmokesčio dydžio, sutarusios tikslinti jį pradėjus vykdyti veiklą ir vertinant veiklos perspektyvas. Ir šiuo atveju, nors įstatymas nekelia reikalavimo naujai įsteigtai įmonei, iki kreipiantis dėl nacionalinės vizos gavimo dėl planuojamo vykdyti verslo, įdarbinti darbuotojus bei mokėti jiems darbo užmokestį, konsulo abejonė, esą galimai pareiškėjų deklaruojami pareiškimai ir siekiai yra kiti, yra nepagrįsta subjektyvi nuomonė.
9.4. Pareiškėjų nei karto nebuvo prašoma pagrįsti jų teiginių, kaip gryni pinigai, skirti suformuoti įstatinį kapitalą, buvo perduoti įmonės direktoriumi paskirtam V. S. Pareiškėjai interviu metu buvo nurodę, kad pinigai buvo perduoti dviejų susitikimų metu (vieną kartą V. S. svečiuojantis (duomenys neskelbtini), o antrąkart – susitikus (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtinančius dokumentus pareiškėjai turėjo ir galėjo pateikti, tačiau konsulas prašė pateikti tik aktualų UAB IPG group sąskaitos išrašą, galbūt tam, kad įsitikinti įstatinį kapitalą esant suformuotu. UAB IPG group banko sąskaitos išrašas persiųstas Ambasadai tą pačią dieną, kurią ir vyko interviu su pareiškėjais. Atsižvelgiant į tai, kad ir teismo sprendimas motyvuojamas aplinkybe, jog pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, jog minėti pinigai buvo perduoti įmonės direktoriui, teikia 2021 m. spalio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 11 d. pinigų perdavimo raštus. Minėtų dokumentų konsulas neprašė pateikti, poreikis iškilo tik teisminio nagrinėjimo metu. Iškilus klausimui dėl šių dokumentų, nebuvo tenkintas prašymas atidėti posėdį, kad prašomus dokumentus būtų galima pateikti. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi akivaizdi nesusikalbėjimo situacija, kai konsulas galbūt norėjo gauti papildomus dokumentus patvirtinančius piniginių lėšų perdavimą įmonės direktoriui, o pareiškėjai pateikė banko pavedimo dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad į įmonės sąskaitą yra įskaitytos pareiškėjų vardais sumokėtos piniginės lėšos, kaip įstatinio kapitalo formavimas. Kita vertus, net ir neturint pareiškėjų pinigų perdavimo dokumentų, pareiškėjų sąžiningai deklaruojamus atvykimo tikslus liudija ir aplinkybė, kad jų investuotos lėšos, t. y. suformuotas įstatinis įmonės kapitalas, jas įskaičius į įmonės banko sąskaitą, o ne deklaratyviai atvaizduojant jas esant įmonės kasoje. Esant abejonių dėl pateiktų duomenų ar dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, sprendimą priimantis asmuo jam kilusias abejones turėtų šalinti prašydamas pateikti papildomus dokumentus, o ne perkeldamas pareigą pareiškėjams nuspėti kokių papildomų, kitų nei įstatyme nurodytų, dokumentų pateikti asmeniui priimančiam sprendimą, nežinant kokios jam yra kilusios abejonės. Tai pasakytina ir apie argumentus, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjai nurodytomis sumomis iš esmės disponavo. Pareiškėjams net nebuvo žinoma, kad tokios abejonės būtų kilusios asmeniui priimančiam sprendimą dėl vizos išdavimo. Išvados padarytos analizuojant pareiškėjų pateiktus asmeninių banko sąskaitų išrašus, kurie pateikti tik tiek, kiek reikalinga pagrįsti turintys pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
9.5. Skundžiami Sprendimai atsisakyti išduoti pareiškėjams nacionalines vizas buvo priimti neįvertinus visų turimų pareiškėjų pateiktų dokumentų kontekste ir galbūt esant kalbos barjerui tiek pareiškėjams, tiek konsului bendraujant ne gimtąja kalba. Kaip pavyzdžiui, klaidingai nurodoma, kad pareiškėjai siekia perkelti verslą į Lietuvą, nors pareiškėjų tikslas nėra perkelti, o plėsti turimą verslą kitoje rinkoje – Europoje. Pareiškėjas M. N. nenori perkelti verslo į Lietuvą, jis nori plėstis ir atidaryti naują gamybos padalinį, kuris bus atsakingas už pardavimus Europoje, o Lietuva buvo pasirinkta dėl rekomendacijų, dėl geografinės padėties Europoje ir dėl priimtinų verslo sąlygų vykdyti veiklą Lietuvoje.
9.6. Abejones sukėlusia aplinkybe įvardijama, kad pareiškėjo M. N. seserys (duomenys neskelbtini). Kaip įvardija atsakovas – ši aplinkybė taip pat vertė abejoti deklaruojamu kelionės į Lietuvą tikslu. Pareiškėjas M. N. seserų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), neturi. Interviu metu įvardinti asmenys „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini), tačiau aplinkybių tokių kaip – pareiškėjų šeimos nariai nevyksta kartu su jais, pareiškėjų turimas nekilnojamas turtas kilmės šalyje bei verslas, net nevertino, nors akivaizdu, kad brandaus amžiaus žmogus, turintis ir verslą, ir turtą, ir pajamas savo kilmės šalyje, bei atvykdamas vienas be savo šeimos narių, turi kitus, o ne nelegalios migracijos tikslus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjams išduoti nacionalines vizas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Ambasada tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus ir pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su šia išvada nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (netinkamai įvertino) visus pateiktus dokumentus, pareiškėjų paaiškinimus konsului. Pareiškėjų teigimu, Valstybės saugumo departamento bei Migracijos departamento pateikta informacija ir pateiktos rekomendacijos vizų neišduoti negali būti vertinama, kaip pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjų pateikti duomenys pagrindžia abejones dėl pareiškėjų pareiškimų patikimumo, realios įmonės veiklos ir nelegalios migracijos grėsmės.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2022 m. sausio 3 d. Ambasadai pateikė prašymus išduoti nacionalines vizas, kurių atvykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Pareiškėjai pateikė dokumentus, kad yra UAB IPG group, kurios įstatinis kapitalas 28 000 Eur, akcininkai, kiekvienam iš pareiškėjų priklauso po 560 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; Bendrovės registraciją patvirtinančius dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus Bendrovė užsiimtų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pateikė verslo planą, kuriame atskleista verslo vizija. Kartu pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys, kad planuojamo vykdyti ir vystyti verslo sritis pareiškėjams yra žinoma, jų išmanoma. Ambasadai pateiktas prekės ženklo registracijos sertifikatas. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvą pasirinkę todėl, kad nustatę, jog Lietuvoje yra palankios sąlygos užsieniečiams pradėti verslą, be to, Lietuvoje gyvenanti pažįstama (duomenys neskelbtini) pilietė palankiai atsiliepė apie savo patirtį vystant verslą. Teisinius Bendrovės kūrimo darbus padeda tvarkyti Bendrovės direktorius V. S. Pareiškėjai teikdami prašymus dėl nacionalinių vizų išdavimo taip pat pateikė tarpininkavimo raštą išduoti vizą, viešbučio rezervaciją, bankų sąskaitų išrašus, banko paaiškinimą dėl kliento banko sąskaitos, pažymas, patvirtinančias, kad yra neteisti, kelionių draudimus ir kt. Kaip įrodymą, kad pareiškėjai yra investavę po 14 000 Eur, konsului pateikė UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašus, iš kurių nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. atliktos grynųjų pinigų operacijos – priimta po 14 000 Eur (paskirtis – įstatinis kapitalas; pirminis mokėtojas – V. S.). Aptartos aplinkybės išsamiai išdėstytos šio sprendimo 6.1–6.4 punktuose.
13. Tikrinamu atveju išsiskiria šalių pozicija dėl to, ar atsakovas, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, informaciją gautą pokalbių su pareiškėjais metu, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjams vizas. Ambasada Sprendimais atsisakė išduoti pareiškėjams nacionalines vizas motyvuodama tuo, kad užsieniečiai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei kilo pagrįstų abejonių dėl jų pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 str. 1 d. 10 p.).
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Vizų kodekso 21 str. 1, 7 d., 32 str. 1 d., Šengeno sienų kodekso 2 str. 19 p., 6 str. 1 d. c p., taip pat Įstatymo 121 str. 1 d., 19 str. 1 d. 1–16 p., Aprašo 70.10 p., 79 p.), konstatavo, kad konsulas iš surinktos informacijos priėjo prie pagrįstos išvados, kad tikrieji pareiškėjų kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti dokumentai bei paaiškinimai konsului sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, jog pareiškėjai negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jų pareiškimų patikimumo ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sprendimus atsisakyti išduoti vizą pareiškėjams lėmė konsultacijų metu gautos Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento rekomendacijos neišduoti vizų, nes (duomenys neskelbtini); taip pat buvo patvirtinta, kad UAB IPG group šiuo metu jokios veiklos nevykdo, joje nėra apdraustųjų, yra pilkosios migracijos tikimybė. Taip pat priežastimis neišduoti pareiškėjams vizų lėmė – pareiškėjų interviu su konsulu ir jų nesugebėjimas atsakyti į klausimą dėl atlyginimo mokėjimo įmonės vadovui, kas konsului sukėlė abejonių dėl pareiškėjų ketinimų vykdyti verslą Lietuvoje; pareiškėjo M. N. seserys (duomenys neskelbtini). Taigi, viena vertus, atsakovas vadovavosi kitų institucijų išvadomis, kita vertus, vertino pačių pareiškėjų pateiktą informaciją bei dokumentus ir sprendė, jog nustatyti faktai leido pagrįstai abejoti pareiškėjų deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, kilo pagrįstų abejonių dėl prašymus išduoti vizas pateikusių asmenų patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, nes yra pagrindas manyti, kad užsieniečių buvimas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinius sprendimus, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti pareiškėjams išduoti nacionalines vizas.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik Ambasados anksčiau įvardyti motyvai, įvertinta kitų institucijų informacija (žr. sprendimo 16 p.), kuriais remiantis buvo priimti ginčijami Sprendimai ir kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, įvertinus pačių pareiškėjų pateiktą informaciją bei dokumentus, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant pagrįstas abejones dėl numatomo pareiškėjų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei dėl jų pareiškimų patikimumo. Ambasados abejonės dėl pareiškėjų pareiškimų patikimumo, jų numatomo buvimo tikslo ir sąlygų nėra teisiškai pagrįstos. Tuo pačiu, nesant informacijos apie tai, jog pareiškėjų atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
19. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodė, jog konsului nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjai investavo į UAB IPG group po 14 000 Eur. Teismas taip pat patvirtino šią aplinkybę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nei konsului, nei teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, jog minėti pinigai buvo perduoti, bei įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjai nurodytomis sumomis iš esmės disponavo. Pareiškėjai apeliaciniame skunde dėl šių aplinkybių nurodo, kad nei karto nebuvo prašoma pagrįsti jų teiginių, kaip gryni pinigai, skirti suformuoti įstatinį kapitalą, buvo perduoti įmonės direktoriumi paskirtam V. S.; pareiškėjai interviu metu buvo nurodę, kad pinigai buvo perduoti dviejų susitikimų metu, tai patvirtinančius dokumentus pareiškėjai turėjo ir galėjo pateikti, tačiau konsulas prašė pateikti tik aktualų UAB IPG group sąskaitos išrašą, galbūt tam, kad įsitikinti įstatinį kapitalą esant suformuotu; UAB IPG group banko sąskaitos išrašas persiųstas Ambasadai tą pačią dieną, kurią ir vyko interviu su pareiškėjais. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad ir teismo sprendimas motyvuojamas aplinkybe, jog pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, jog minėti pinigai buvo perduoti įmonės direktoriui, prie apeliacinio skundo pridėjo 2021 m. spalio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 11 d. pinigų perdavimo raštus. Byloje nėra duomenų, kad minėtus dokumentus konsulas prašė pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo netenkintas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, jog pareiškėjai galėtų pateikti šiuos įrodymus, kurie reikšmingi nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija minėtus įrodymus prideda prie bylos (ABTĮ 142 str. 3 d.). Ambasada turi iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. Šie pridėti dokumentai, įvertinus tai, kad konsulas jų nevertino, papildomai turi būti įvertinti kartu su kitų įrodymų visuma, sprendžiant pareiškėjų prašymus dėl vizų išdavimo iš naujo.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Ambasados priimti Sprendimai yra teisėti bei pagrįsti. Ginčijami Sprendimai dėl atlikto tyrimo neišsamumo yra neteisėti, Ambasada priėmė nepagrįstus Sprendimus atsisakyti išduoti pareiškėjams vizas, todėl jie naikintini, taip pat yra pagrindas perduoti klausimą dėl nacionalinių vizų išdavimo Ambasadai spręsti iš naujo.
21. Pareiškėjai taip pat prašo iš atsakovo priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir teikdami apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 22,50 Eur, todėl pareiškėjams grąžintina 11,25 Eur žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, pareiškėjams iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur žyminio mokesčio suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų Y. Z. T. ir M. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų Y. Z. T. ir M. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. V-2022-49, Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. V-2022-50 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą išduoti nacionalines vizas.
Priteisti pareiškėjams Y. Z. T. ir M. N. iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjams Y. Z. T. ir M. N. žyminio mokesčio permoką – 11,25 Eur (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė