Administracinė byla Nr. ATP-576-332/2013

            Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02177-2013-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos V. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimo, kuriuo V. U. nubausta:

• už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., padarymą 150 litų bauda;
• už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

V. U. nubausta už tai, kad ji 2013-04-17, apie 14.14 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 231 punktus.

Apeliaciniu skundu V. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ji eismo įvykyje, kuris nurodytas administracinės teisės pažeidimo protokole ir teismo priimtame nutarime,  nedalyvavo, jos vairuojamas automobilis nebuvo susidūręs su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, todėl nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

Skunde teigia, kad 2013-04-17 po pietų ji turėjo vykti į polikliniką ir nuėjusi prie savo mašinos „(duomenys neskelbtini)“, kuri stovėjo jos gyvenamojo namo kiemo stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jos automobilio galinis bamperis yra įbrėžtas. Kadangi šalia jos automobilio nebuvo jokio kito automobilio, o jos automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu, nusprendė apie įvykį pranešti draudimo kompanijai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos draudimo taisyklėse numatyta, jeigu įvykio metu patirta žala nesiekia 5000.00 Lt ir nėra žinomas kaltininkas, tai nereikalaujama apie įvykį pranešti policijai, draudimo išmoka mokama ir be policijos pažymos. Nurodo, kad tyčios pasislėpti nebuvo ir negalėjo būti, kadangi apie apgadintą automobilį ji pranešė draudimo kompanijai, po automobilio apžiūros ji nebūtų grįžusi į tą pačią aikštelę, iš kurios išvyko, ir ten iki kitos dienos laikiusi apgadintą automobilį. Teigia, kad 2013 m. balandžio 17 d. 13.50 val. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo pas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, t. y. į V. N. įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), ten pildė prašymą draudimo kompanijai dėl įvykusio draudimo įvykio. Prašyme ji nurodė, kad įvykis buvo 2013 m. balandžio 17 d. 14.00 val., tačiau ji teigia, kad nurodė ne faktinį įvykio laiką, nes jai nebuvo žinoma, kas ir kada jos automobilį apgadino, o prašymo pildymo laiką. Po to ji autoserviso atstovui kartu su prašymu pateikė draudimo liudijimą, automobilio dokumentus (techninį pasą, vairuotojo pažymėjimą), ir tik užpildžiusi visus dokumentus, reikalingus draudimo įvykiui įforminti, autoserviso savininkas V. N. davė nurodymą meistrui R. G. apžiūrėti jos automobilį ir padaryti jo nuotraukas. Automobilis buvo nufotografuotas 2013 m. balandžio 17 d. 14.16 val. Automobilį remontui perdavė tik kitą dieną. Nurodo, jog šias jos išdėstytas faktines aplinkybes patvirtina teismui pateikti dokumentai: nedarbingumo pažymėjimas, 2013-08-19 individualios V. N. įmonės paaiškinimas, fotonuotraukos. Teigia, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino, nesiaiškino, kodėl jos nurodytas laikas, kad įvykis vyko 14 val., skiriasi nuo patrulio K. M. tarnybiniame pranešime nurodomo įvykio laiko, todėl jai nėra aišku, kada įvažiavo į nukentėjusiojo automobilį.

Taip pat skunde nurodo, kad 2013 m. balandžio 17 d. 14.14 val., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, ji negalėjo būti (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti eismo įvykyje, kadangi jos automobilis stovėjo kieme prie jos gyvenamojo namo, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu, t. y. 14.14 val., ji buvo V. N. įmonės autoservise.

Teigia, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad jos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ būtų kontaktavęs su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobiliams padaryti apgadinimai nesutampa. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ekspertas iš byloje esančių dokumentų negalėjo patvirtinti, kad sugadinimai padaryti būtent šių dviejų automobilių tarpusavio kontakto metu. Apeliantės nuomone, jos kaltė nėra įrodyta ir todėl ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

Apeliantė nurodo, kad teismas neturėjo teisės tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymo laiko ir kitų faktinių aplinkybių, kuriuos nurodė protokolą surašę pareigūnai, nes ATPK nesuteikia teismui tokios teisės, teismas gali tik tai keisti padarytos veikos teisinę kvalifikaciją, jeigu pareigūnas ištyrus visas bylos faktines aplinkybes, paaiškėja, kad asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ne pagal tą straipsnį. Teigia, kad paaiškėjus tokiai aplinkybei dėl pažeidimo padarymo laiko, teismas privalėjo administracinę bylą pagal surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą nutraukti, o ne pačiam tikslinti faktines aplinkybes, kad neva pažeidimas padarytas nenustatytu laiku, nors akivaizdu, kad pažeidimas nukentėjusio atžvilgiu buvo padarytas 14.03 val.

Teigia, kad dėl jos išvardytų priežasčių priimto teismo nutarimo negalima laikyti pagrįstu ir teisingu, todėl jis turi būti panaikintas, o administracinė byla jos atžvilgiu nutraukta, nesurinkus įrodymų, kad ji dalyvavo šiame autoįvykyje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. U. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.

              ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. U. kaltė dėl ginčijamų jai inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai. Tai, jog vairuodama automobilį apeliantė nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina byloje esantys duomenys.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. B. parodymų, jis 2013-04-17, apie 13.30–14.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tvarkė tėvui priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra tamsiai mėlynos spalvos. Sėdėdamas automobilyje pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės galinį bamperį. Išlipęs iš automobilio pamatė nuvažiuojantį sidabrinės spalvos automobilį. Po eismo įvykio, praėjus kokioms 5 minutėms, paskambino policijai ir pranešė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis. Teigia, kad įvykis galėjo įvykti apie 14.00 val. Šiuos nukentėjusiojo parodymus, kad įvykis buvo apie 14 val., patvirtina Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus rašte (43 b. l.) nurodyti duomenys, jog 14.08 val. bendruoju pagalbos numeriu paskambino vyras ir pranešė apie eismo įvykį. Taip pat šiuos byloje nustatytus duomenis patvirtina policijos pareigūnai Ž. S. ir S. Č., kurie nurodė, jog apie 14.10 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra eismo įvykis. Apylinkės teismas įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai nustatė, jog įvykis įvyko apie 14.00 val., tiksliai nenustatytu laiku.

Taip pat byloje surinkti duomenys paneigia apeliantės versiją, jog jos automobilis stovėjo  kieme prie jos gyvenamojo namo, t. y. (duomenys neskelbtini). Pati V. U. savo paaiškinime (38 b. l.), duodama parodymus teisme, nurodė, jog jos automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, tokius apeliantės parodymus patvirtino nukentėjusysis, į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai.

Tai, kad V. U. teigia, jog ji įvykio metu buvo V. N. įmonėje, pildė dokumentus, ten buvo nufotografuotas jos automobilis, nuotraukos padarytos 14.16 val., nepaneigia, kad ji negalėjo sukelti eismo įvykio šioje byloje nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku.

V. U. teigimu, byloje nenustatyta, ir neįrodyta, kad jos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ būtų kontaktavęs su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimo (9 b. l.) policijos pareigūnams, jo duotų parodymų teisme, jis matė, kaip sidabrinės spalvos automobilis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės, nurodė, jog turėtų būti apgadintas minėto automobilio galinis bamperis, ant kurio turėtų būti mėlynų dažų, nes ant jo automobilio liko sidabrinių dažų. Teisme apklaustas ekspertas E. Grigelis nurodė, jog šviesiojo automobilio bamperio galinis kampas ir galinio bamperio dešinysis šonas buvo apgadintas kontaktuojant su mėlynos spalvos ar mėlyną atspalvį turinčiu objektu. Be to, pati V. U. teigia, kad jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešinysis galinis bamperis buvo įbrėžtas, įbrėžimai pasirodė tamsios spalvos. Įvertinus šias nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2013-04-17 nukentėjusiojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ apgadino V. U. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“.

Iš surinktų įrodymų akivaizdu, kad V. U. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta (apgadinta) kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Šiuo konkrečiu atveju, kai pažeidėjos veiksmais buvo padaryta turtinė žala svetimam turtui, ji privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau to nepadarė. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, dėl to ji neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį policijai. V. U. iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė policijai, tačiau pranešė draudimo bendrovei, skubiai nuvyko į V. N. įmonę, kur užpildė reikiamus dokumentus ir per parą laiko jos automobilis buvo suremontuotas. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. U. pasišalindama iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijusi, tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, suvokė, jog pasišalindama iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai ir norėjo taip elgtis. Minėti duomenys  leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. U. vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį V. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                        Raimundas Jurgaitis