Civilinė byla Nr. 2-1269-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00532-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.8; 3.4.4.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Alstata“ vadovo R. T. ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Alstata“ restruktūrizavimo administratoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“ patikslintą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Alstata“ restruktūrizavimo administratoriaus R. B. prašymą patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Alstata“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir priimti sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) ,,Alstata“ restruktūrizavimo administratorius R. B. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2021 m. gegužės 18 d. patikslintą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir priimti sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą.
2. Nurodė, kad RUAB „Alstata“ patikslintą restruktūrizavimo planą įvykdė, patenkino kreditorių reikalavimus 89 700 Eur sumai. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinio reikalavimo tenkinimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas VMI 26 813,79 Eur reikalavimas. Pagal patikslintą RUAB „Alstata“ restruktūrizavimo planą, turėjo būti tenkinamas VMI pirmos eilės I etapo 1 786,94 Eur reikalavimas ir antros eilės I etapo 37,52803 proc. reikalavimo dalis, t. y. 9 033,81 Eur (24 072,16 Eur x 37,52803 proc.). Iš viso RUAB „Alstata“ restruktūrizavimo laikotarpiu privalėjo patenkinti VMI 10 820,75 Eur finansinio reikalavimo dalį, likusi nepatenkinta reikalavimo dalis – 15 993,04 Eur (26 813,79 Eur – 10 820,75 Eur). Kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo procese buvo tenkinami, atsižvelgiant į VMI sumažintą / turėjusį būti sumažintą reikalavimą dėl už 2015 m. gegužės mėn. atsakovės sumažėjusią prievolę VMI mokėti 7 506 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Teismo nutartimi patvirtinta VMI reikalavimo suma turėjo būti patikslinta, tačiau to nepadaryta, nes aplinkybė dėl VMI reikalavimo tikslinimo tapo žinoma tik sudarant plano įgyvendinimo aktą. VMI patvirtino, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. valstybės biudžetui skolinga 11 119,79 Eur, kai pagal planą turėjo likti nepatenkinta 15 993,04 Eur suma. RUAB „Alstata“ 2021 m. gegužės 21 d. papildomai pervedė VMI 552,83 Eur. Iš viso liko nepatenkinta VMI 10 566,96 Eur reikalavimo dalis (teismo posėdžio metu patikslinta, kad 10 564,14 Eur). Likusi nepatenkinta VMI reikalavimų dalis yra mažesnė nei buvo numatyta teismo patvirtintame patikslintame restruktūrizavimo plane (15 993,04 Eur), todėl VMI interesai nebuvo pažeisti. Tuo atveju, jeigu būtų sumažintas VMI finansinis reikalavimas bei patikslintas restruktūrizavimo planas, mokėjimai būtų tapatūs ir VMI interesai nebūtų pažeisti. VMI prieštaravimus dėl kreditoriaus pagalbos suteikimo galėjo reikšti kreditorių susirinkimui ir teismui restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju teismo patvirtintas patikslintas restruktūrizavimo planas yra įvykdytas. Administratoriaus pateiktas patikslintas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pagrindo jo netvirtinti nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė restruktūrizavimo administratoriaus prašymą ir netvirtino RUAB „Alstata“ 2021 m. gegužės 18 d. patikslinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto.
4. Teismas nustatė, kad RUAB „Alstata“ restruktūrizavimo procesas pradėtas ir restruktūrizavimo planas patvirtintas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymui (toliau – ĮRĮ), todėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo ir sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą priėmimo klausimus sprendė vadovaudamasis ĮRĮ nuostatomis.
5. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo eigoje įvykę kreditorių reikalavimų pasikeitimai sprendžiami teismo nutartimi. Administratoriui nesuteikta teisė spręsti klausimus dėl įmonės kreditorių reikalavimų dydžio pasikeitimo. Atkreipė dėmesį ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju VMI reikalavimų dydžio pakeitimo (įskaitymo) klausimą išsprendė pats restruktūrizavimo administratorius, rengdamas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, todėl konstatavo, jog atlikus įskaitymą, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, nes sumažėjus VMI finansiniam reikalavimui, administratorius turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl tokio reikalavimo patikslinimo, o ne išspręsti šį klausimą savo iniciatyva.
6. Teismas nustatė, kad kreditorių pagalba buvo numatyta RUAB „Alstata” 2019–2021 m. pakeisto restruktūrizavimo plano 2.2 punkte – buvo planuota tenkinti finansinius įsipareigojimus iš uždirbamo pelno ir išieškotų debitorinių skolų, jei bus patvirtintos prašomos nuolaidos (atidėjimai) ir I eilės kreditoriai atsisakys 628,53 Eur palūkanų bei netesybų, II eilės kreditoriai atsisakys 60 434,29 Eur (I etapo – 57 966,49 Eur ir II etapo – 2 467,80 Eur) bei III eilės kreditoriai po restruktūrizavimo pabaigos piniginę prievolę pakeis kita prievole – įmonės akcijomis 272 289,89 Eur suma. Prašomame patvirtinti 2021 m. gegužės 18 d. patikslintame restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akte numatyta, kad buvo patenkinti 89 700 Eur I etapo kreditorių reikalavimai, liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai – 325 813,71 Eur. I eilės ir II eilės nepatenkinti reikalavimai nurašomi, III eilės reikalavimai po restruktūrizavimo pabaigos piniginę prievolę pakeis kita prievole – įmonės akcijomis.
7. Teismas pažymėjo, kad VMI kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo plano ir jo patikslinimų patvirtinimo, nuosekliai reiškė prieštaravimus dėl dalies finansinio reikalavimo atsisakymo, su finansinio (mokestinio) reikalavimo dalies nurašymu (atsisakymu) nesutiko. Be to, kaip teigia VMI, tokios nuolaidos (reikalavimo atsisakymo), kuri buvo numatyta patikslintame restruktūrizavimo plane, o vėliau ir pateiktame restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akte, taikymas nėra numatytas jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors galimybė restruktūrizuoti įmonę, kai jos restruktūrizavimo planui dalis kreditorių (mažuma) nepritaria, nurodo restruktūrizavimo procesui būdingą pirmenybę suteikti įmonės reabilitaciniam tikslui, siekį daryti įtaką kreditorių teisėms ir pareigoms (atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti reikalavimų (jų dalies), piniginę prievolę pakeičiant kita prievole ir pan.), tačiau nepaneigia kreditorės teisės savo nuožiūra disponuoti finansiniu reikalavimu.
8. Teismas, remdamasis IRĮ 24 straipsniu bei Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodikos, patvirtintos VMI viršininko 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. VA-160, (toliau – Metodika) 4 ir 5 punktais, sutiko su VMI teiginiais, kad teisės aktai nenumato galimybės atsisakyti reikalavimo dalies į RUAB „Alstata“. Be to, teismas taip pat sutiko, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, tačiau tokia teise gali pasinaudoti tik laisva valia. Pažymėjo, kad tai, jog kreditoriaus sutikimas dėl teikiamos pagalbos turi būti aiškiai išreikštas yra nurodyta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285-823/2019).
9. Teismas sprendė, kad pateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas, numatantis VMI dalies mokestinės prievolės atsisakymą, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, suformuotai teismų praktikai, todėl yra neteisėtas ir negali būti tvirtinamas. Teismo vertinimu, administratorius nei rengiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, nei jį parengus, teisminio nagrinėjimo metu be pagrindo neinicijavo VMI reikalavimo dalies atidėjimo ilgesniam nei restruktūrizavimo laikotarpiui, nors tokia galimybė restruktūrizavimo plane (jo pakeitimuose) įtvirtinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovės RUAB ,,Alstata“ vadovas R. T. ir atsakovės RUAB ,,Alstata“ restruktūrizavimo administratorius R. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas neteisingai nusprendė, kad būtent pats administratorius atliko VMI reikalavimo pakeitimą (įskaitymą). Ne administratorius, o kreditorė VMI atliko įskaitymus pagal gautas įplaukas bei patikslintą deklaraciją. Administratorius, rengdamas aktą, tik atsižvelgė į VMI atliktus veiksmus, įskaitant jos reikalavimą. Be to, administratorius pagal ĮRĮ 22 straipsnį neturi teisės ir pareigos, neperdavus jam kreditoriaus reikalavimo pakeitimų, kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo.
10.2. Teismas neteisingai nustatė, kad kreditorė VMI reiškė prieštaravimus dėl dalies finansinio reikalavimo atsisakymo, nes kreditorė balsavo tik „už“ restruktūrizavimo proceso nutraukimą. Jei kreditorė nesutiko su restruktūrizavimo planu, ji tokius prieštaravimus galėjo reikšti ne tik kreditorių susirinkime, bet ir teismui, kuris plano tvirtinimo stadijoje tokius prieštaravimus būtų įvertinęs, tačiau kreditorė prieštaravimų nereiškė, o juos išsakė tik akto tvirtinimo stadijoje.
10.3. Kreditorė VMI gali atsidurti geresnėje padėtyje, nei kreditoriai balsavę „už“ patikslinto plano patvirtinimą, tai lemtų kreditorių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimą bei ydingą situaciją, nes kreditoriai balsavę „prieš“ ir nereiškę prieštaravimų dėl plano teisme, įgyvendinus planą, išsaugotų visos apimties, nemodifikuotą reikalavimą skolininkei. Be to, galimybė reikšti tokius reikalavimus po plano įgyvendinimo neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų – sumokėti skolas ir išvengti bankroto, nes restruktūrizuotai įmonei būtų reiškiami iki restruktūrizavimo proceso atsiradę ir likę nepatenkinti reikalavimai, nors ir modifikuoti restruktūrizavimo plane.
10.4. Teismas 2019 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino patikslintą įmonės restruktūrizavimo planą, tuo pačiu modifikuodamas visų kreditorių reikalavimus, t. y. ir VMI. Teismo nuoroda į Metodiką nepagrįsta, nes planas tvirtinamas, remiantis ĮRĮ nuostatomis.
11. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Pasikeitimai bendrovės finansinėse atskaitose pirmiausia tampa žinomi įmonės vadovui bei restruktūrizavimo administratoriui. Mokesčių administratorius, kuris savo veikloje prižiūri daugetą mokesčių mokėtojų, nei ĮRĮ, nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) nustatyta tvarka nėra įpareigotas tikslinti finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje. Be to, remiantis MAĮ 68 straipsniu, RUAB „Alstata“ galimam mokesčių apskaičiavimui ir perskaičiavimui už 2015 m. yra taikoma senatis. VMI nekelia klausimo dėl sumažėjusio finansinio reikalavimo teisingumo, nereikalauja patenkinti didesnį nei apskaitoje užfiksuotas finansinis reikalavimas.
11.2. Kreditorių susirinkimas, svarstydamas restruktūrizavimo planą, neturi teisės balsų dauguma nuspręsti, kad visi be išimties kreditoriai, įskaitant ir tuos, kurie nesutinka (prieštarauja), privalomai teiks pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo. Toks sprendimas (nutarimas), priimtas nesant tam tikrų kreditorių sutikimo, t. y. priimtas prieš jų valią, tų kreditorių nesaisto ir negali saistyti. Toks kreditorių sutikimas gali būti išreikštas ir rengiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą (prieš akto parengimą arba jį parengus ir kreditorių susirinkime balsuojant „už“ arba „prieš“ akto priėmimą).
11.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo planą (jo pakeitimus), atlieka kreditorių mažumos teisių apsaugos užtikrinimą.
11.4. Nei MAĮ, nei Metodikos 4 punktas nenumato VMI teisės atsisakyti juridinio asmens, kuriam vykdoma restruktūrizavimo procedūra, finansinio reikalavimo, taip pat nenumato, kad mokesčių administratorius galėtų piniginę prievolę pakeisti kita prievole. VMI kaip nuolaidą restruktūrizavimo proceso metu gali suteikti tik reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą. Tokia VMI nuostata išreikšta visuose RUAB „Alstata“ kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomas restruktūrizavimo planas ar jo pakeitimai, t. y. VMI dėl dalies finansinio reikalavimo atsisakymo nėra pateikusi sutikimo, todėl nuolaida prieš kreditorės valią negali būti taikoma.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Apeliantai atskirajame skunde nurodo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl VMI reikalavimo dydžio (sumos) tvirtinimo ir jo patikslinimo tvarkos, tačiau VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodžius, kad kreditorė nekelia klausimo dėl sumažėjusio VMI finansinio reikalavimo teisingumo, nereikalauja patenkinti didesnį nei apskaitoje užfiksuotas finansinis reikalavimas, kadangi byloje keliamas klausimas tik dėl priverstinių nuolaidų taikymo, apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų nevertins kaip teisiškai nereikšmingų.
14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮRĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
15. Atsižvelgiant į tai, kad į JANĮ 155 straipsnyje įstatymo leidėjo numatytą išimčių sąrašą patenka procedūros, reglamentuojančios reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei, o RUAB „Alstata“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi, o patikslintas atitinkamai 2018 m. birželio 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamam klausimui dėl RUAB „Alstata“ 2021 m. gegužės 18 d. patikslinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo taikė ĮRĮ nuostatas.
16. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimas suteikia įmonėms galimybę finansinius sunkumus spręsti ankstyvajame laikotarpyje, kai dar galima išvengti bankroto ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas – viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų. Restruktūrizuojamoms įmonėms tęsiant ūkinę komercinę veiklą, užtikrinamas mokesčių, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, surinkimas, sudaromos sąlygos išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonių ir jų kreditorių interesus. Todėl finansinius sunkumus patiriančių ir ūkinės komercinės veiklos nenutraukusių įmonių veiklos išsaugojimas, pasitelkiant įvairias ekonomines ir organizacines priemones bei pasinaudojant kreditorių pagalba, laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019, 19 punktas).
18. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama teismui priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o užbaigiama teismui priėmus sprendimą patvirtinti pateiktą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutraukti restruktūrizavimo bylą, jei nustatomos ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016).
19. Teismo nutartimi patvirtinus įmonės restruktūrizavimo planą, prasideda įmonės restruktūrizavimas, kurio metu, nepažeidžiant restruktūrizavimo trukmės, turi būti įgyvendintas įmonės restruktūrizavimo planas. Restruktūrizavimo metu įmonė vykdo veiklą, įgyvendindama įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui nustatytas priemones (ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalis), taip pat atsiskaito su kreditoriais, kurie yra įtraukti į restruktūrizavimo plane esantį kreditorių sąrašą. Restruktūrizavimo metu atsiskaitymas su kreditoriais vyksta laikantis ĮRĮ 13 straipsnyje nurodytos jų reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pačiame restruktūrizavimo plane nustatytų jų reikalavimų tenkinimo terminų. Vadovaujantis ĮRĮ 29 straipsnio 1 dalimi, įgyvendinus restruktūrizavimo planą, įmonės valdymo organas ir restruktūrizavimo administratorius per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo atliktas paskutinis restruktūrizavimo plane nustatytas mokėjimas kreditoriams, parengia restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą. Pasirašytas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikiamas tvirtinti teismui. Teismas, gavęs restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, priima sprendimą patvirtinti minėtą aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 29 straipsnio 1–3 dalys). Nuo teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą dienos įmonė netenka restruktūrizuojamos įmonės statuso (ĮRĮ 29 straipsnio 4 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netvirtino RUAB „Alstata“ 2021 m. gegužės 18 d. patikslinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto, nustatęs, kad VMI visuose kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo plano ir jo patikslinimų tvirtinimo, reiškė prieštaravimus dėl dalies savo finansinio reikalavimo atsisakymo bei teisės aktai nenumato VMI galimybės atsisakyti finansinio reikalavimo dalies, darė išvadą, jog pateiktas tvirtinti aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
21. Apeliantų teigimu, kreditorė prieštaravimus dėl suteiktos pagalbos atsakovei reiškia nesavalaikiai; prieštaravimai dėl restruktūrizavimo plano, kuriame numatytas dalies VMI turimo reikalavimo atsisakymas, buvo reiškiami nepakankamai aktyviai; be to, planas tvirtinamas, remiantis ĮRĮ, o ne Metodikos nuostatomis, todėl teismo nuoroda į Metodiką yra nepagrįsta.
22. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto netvirtinimo (ne)pagrįstumo, šiame kontekste yra svarbu atkreipti dėmesį į kreditorių teisių restruktūrizavimo byloje gynimą.
23. Visų pirma, nuo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti kreditoriams suteikiama teisė nuspręsti dėl (ne)pritarimo restruktūrizavimo planui. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, jog restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, t. y. kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, jog kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais. Taigi, savo valią dėl iškeltos restruktūrizavimo bylos tęstinumo kreditoriai išreiškia balsuodami dėl restruktūrizavimo administratoriaus pateikto restruktūrizavimo plano.
24. Antra, kreditorių teisės restruktūrizavimo byloje ginamos taip pat ir teismui sprendžiant dėl pateikto restruktūrizavimo plano tvirtinimo – kreditorių mažumos teisės turėtų būti apsaugotos per restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, teismui užtikrinant, kad jų teisinė padėtis įgyvendinant planą nebūtų blogesnė, palyginti ta, kuri būtų, jei įmonei būtų iškelta bankroto byla.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime 2–uoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui kreditoriai balsavę „prieš“ sudarė 10,37 proc. (VMI balsavo „prieš“), „už“ – 73,44 proc.; teisme atsiliepimų į administratoriaus prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą negauta; 2016 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui. 2018 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkime 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo pakeistam restruktūrizavimo plano projektui kreditoriai balsavę „prieš“ sudarė 10,37 proc. (VMI balsavo „prieš“), „už“ – 74,65 proc.; teisme atsiliepimų į administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą negauta; 2018 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas atsakovės patikslintas restruktūrizavimo planas. 2019 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo pakeistam restruktūrizavimo plano projektui kreditoriai balsavę „prieš“ sudarė 10,37 proc. (VMI balsavo „prieš“), „už“ – 78,52 proc.; teisme atsiliepimų į administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą negauta; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintas atsakovės patikslintas restruktūrizavimo planas.
26. RUAB „Alstata” 2019–2021 m. patikslinto restruktūrizavimo plano 2.2 punkte pagal numatomą kreditorių pagalbą planuota tenkinti finansinius įsipareigojimus iš uždirbamo pelno ir išieškotų debitorinių skolų, jei bus patvirtintos prašomos nuolaidos (atidėjimai) ir I eilės kreditoriai atsisakys 628,53 Eur palūkanų bei netesybų, II eilės kreditoriai atsisakys 60 434,29 Eur (I etapo – 57 966,49 Eur; II etapo – 2 467,80 Eur) , o III eilės kreditoriai po restruktūrizavimo pabaigos piniginę prievolę pakeis kita prievole – įmonės akcijomis 272 289,89 Eur sumai.
27. Pateiktame teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad patenkinti 89 700 Eur I etapo kreditorių reikalavimai, liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai – 325 813,71 Eur. I eilės ir II eilės nepatenkinti reikalavimai nurašomi, III eilės reikalavimai po restruktūrizavimo pabaigos piniginę prievolę pakeis kita prievole – įmonės akcijomis. Taigi, teikiant tvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, be kita ko, liko nepatenkinta VMI 10 564,14 Eur reikalavimo dalis, kuri nurašoma.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su VMI ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kreditorius savo reikalavimą gali modifikuoti tik jo paties laisva valia. Restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo, atidėti reikalavimų vykdymo terminus ir (ar) išdėstyti jų vykdymą atitinkamam terminui po restruktūrizavimo proceso pabaigos, tačiau kiekvienas kreditorius tokia teise gali pasinaudoti tik savo laisva valia, kitaip tariant, negali būti verčiamas suteikti pagalbą. Tai reiškia, kad nei kreditorių susirinkimas, nei juo labiau kreditorių komitetas neturi teisės balsų dauguma nuspręsti, kad visi be išimties kreditoriai, įskaitant ir tuos, kurie nesutinka (prieštarauja), privalomai teiks pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo. Toks sprendimas (nutarimas), priimtas nesant tam tikrų kreditorių sutikimo, t. y. priimtas prieš jų valią, tų kreditorių nesaisto ir negali saistyti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754-823/2018).
29. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kreditorės VMI sutikimas dėl jos reikalavimo dalies nurašymo nebuvo gautas – tiek tvirtinant restruktūrizavimo planą, tiek ir jo pakeitimus kreditorių susirinkime VMI balsavo „prieš“. Tačiau apeliantai kelia klausimą, ar toks kreditorės nesutikimas, išreikštas balsuojant kreditorių susirinkime dėl restruktūrizavimo akto ir jo patikslinimų patvirtinimo, laikytinas pakankamu restruktūrizavimo bylos stadijoje, kai sprendžiama dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, kaip jau minėta, VMI prieštaravimus reiškė tik balsuodama „prieš“ kreditorių susirinkimuose, tačiau visiškai ignoruodama kitus galimus nesutikimo su tvirtinamu restruktūrizavimo planu ir / ar jo pakeitimais procesinius veiksmus, pvz., VMI turėjo teisę teikti atsiliepimą teismui tiek dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo 2016 metais, tiek ir dėl restruktūrizavimo plano tikslinimų 2018, 2019 metais, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriai, kurie prieštarauja restruktūrizavimo plano projektui, prieštaravimus gali pareikšti ne tik kreditorių susirinkime, bet ir teismui. Teismas restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje turėtų įvertinti šiuos prieštaravimus ir patikrinti, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami tokius prieštaravimus išreiškusių kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nėra atskirai aptariama kreditoriaus teisė skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą restruktūrizavimo plano projektą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo teisinės galimybės glaudžiai susijusios su restruktūrizavimo proceso tikslais ir jiems įgyvendinti keliamais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Papildomai akcentuojama, kad visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti nagrinėjami plano teisminio tvirtinimo metu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditorius, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, tokius prieštaravimus gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to – restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).
31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad kreditorė nebuvo nepakankamai aktyvi, gindama savo galimai pažeistas teises, prieštaravimus dėl RUAB „Alstata“ restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimų tvirtinimo reikšdama tik kreditorių susirinkimuose, tačiau ne restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje, tai lėmė kreditorės prieštaravimų dėl teikiamos pagalbos savalaikį neįvertinimą bei tiek restruktūrizavimo plano, tiek jo pakeitimų, kuriuose numatytas dalies VMI reikalavimo nurašymas, patvirtinimą teisme.
32. Aplinkybė, kad VMI yra mokesčių administratorius, kuris savo veikloje dalyvauja ir prižiūri daugetą mokesčių mokėtojų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepašalina kreditorės nepakankamo aktyvumo ginant pažeistas teises dėl jos dalies finansinio reikalavimo nurašymo restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimų tvirtinimo stadijoje. Taip pat laikytinas nepagrįstu kreditorės argumentas, kad teismas, nesant VMI aktyvių veiksmų, tvirtindamas restruktūrizavimo planą ir jo pakeitimus, turėjo atlikti jos teisių apsaugos užtikrinimą. Teismų praktikoje išaiškinta, ką teismas vertina, tvirtindamas restruktūrizavimo planą (jo pakeitimus). Pirmiausia – ar pats restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus (ĮRĮ 13 straipsnis), ar jis parengtas ir pateiktas ĮRĮ nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti restruktūrizavimo plano parengimo ir patvirtinimo proceso, kaip sudėtinės restruktūrizavimo proceso dalies, neteisėtumą. Šiame etape teismas neprivalo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių dėl restruktūrizavimo plano atskirų punktų ekonominio pagrįstumo. Pagrindinis vaidmuo, vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį, restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1383/2009). Papildomai pažymėtina, kad teismo vaidmuo tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą yra orientuotas į ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės restruktūrizavimo proceso teisėtumo įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1383/2009). Taigi teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo planą (jo pakeitimus), atsižvelgia tik į tuos teisės aktus, kurie reglamentuoja restruktūrizavimo proceso teisėtumą, tačiau ne kreditorių ribotas galimybes modifikuoti jų reikalavimus, pvz. Metodikos nuostatas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, sprendžia, kad RUAB „Alstata“ restruktūrizavimo planui ir jo patikslinimams pritarus 2/3 kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teismo, be to, restruktūrizavimo planą ir jo patikslinimus patvirtinus teismui, o RUAB „Alstata“ sėkmingai įvykdžius patikslintą restruktūrizavimo planą, nagrinėjamu atveju netikslinga nutraukti sėkmingai vykdomą restruktūrizavimo procesą ir jį grąžinti į ankstesnę stadiją (kreditorių pritarimo restruktūrizavimo planui stadija (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis)) bei joje iš naujo spręsti ginčą dėl VMI teiktinos pagalbos restruktūrizuojamai įmonei būdo ir apimties, kai pati kreditorė prieštaravimų savalaikiai ir pakankamai aktyviais veiksmais nereiškė. Tokios pačios pozicijos, suteikiant prioritetą restruktūrizavimo tikslui, laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1210/2012).
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kreditorės VMI veiksmų, reiškiant prieštaravimus dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo (pakeitimų) savalaikiškumo ir aktyvumo, dėl ko priėmė neteisingą procesinį sprendimą, tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinis veiksmas patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą reiškia restruktūrizavimo bylos pabaigą, t. y. laikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl bylos išnagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neatitiktų apeliacijos paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją, dėl ko yra pagrindas klausimą dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo bei restruktūrizavimo bylos užbaigimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
35. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantų atskirasis skundas vertinamas patenkintu, todėl RUAB „Alstata“ grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo bei restruktūrizavimo bylos užbaigimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alstata“ 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 30 d. mokėjimu Nr. FT2127349RW1 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Teisėja Asta Radzevičienė