Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-187-158-2011].doc
Bylos nr.: 1-187-158/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Plėšimas (BK 180 str.)
Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-187-158/2011

(Proceso Nr. 1-33-1-00684-2007-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.9.; 1.2.18.2.; 2.3.6.

(S)

 

 

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei – Krivdai, Redai Tamašauskaitei, dalyvaujant prokurorams Rasai Morenienei, Valdui Grabauskui, advokatams gynėjams Valentinui Januškevičiui, Edvardui Staponkui, Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajam A. G. (A. G.), teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

 

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn. 2005-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą; 2) 2006-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 2007-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 3) 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2006-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.,214 str. 1 d. , 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.- bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180  str. 1 d., 214 str. 1 d. , 215 str. 1 d.,

 

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. 40 parų areštu. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2004-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėn. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2004-09-09 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-06-10 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėn. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2004-09-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėn. Vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2004-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m.; 4) 2005-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK178 str. 4 d. 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 65 str., 64 str., bausmė subendrinta su 2004-09-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn.; 5) 2005-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2004-09-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. 2005-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, 2005-05-24 ir 2005-01-06 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.; 6) 2005-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK22 str. 1 d., 149 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 7) 2005-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 284 str. 1 d. Pritaikius LR BK 63 str. 65 str., bausmės, paskirtos 2004-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 2004-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2004-09-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2005-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn. Vadovaujantis BK 64 str., šios subendrintos ir neatliktos bausmės dalis subendrinta su 2005-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 63 str., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su neatlikta 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme pagal ankstesnius teismo nuosprendžius ir su 2005-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 m.; 8) 2009-07-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 235 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; 9 ) 2010-04-07 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn.;10) 2010-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. , 215 str. 1 d.,

 

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, netekėjusi, 8 klasių išsilavinimo, nedirbanti, be pastovios gyvenamosios vietos, teista  2008-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2009-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2008-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180  str. 1 d., 214 str. 1 d. , 215 str. 1 d.,

 

n u s t a t ė:             

L. A., A. V. bei J. M. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.

Jie 2007-07-16 apie 01.00 val. veikdami bendrai, garaže prie parduotuvės „Arsenalas", Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, kur A. V. sudavė nukentėjusiajam A. G. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį. Po to , A. V. pradėjo reikalauti pinigų iš A. G. ir ištraukė iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės piniginę 50 litų vertės, paėmė iš piniginės „Vilniaus banko“ kortelę išduotą A. G. vardu. Tęsdami savo nusikalstamą veiką L. A., A. V. bei J. M. reikalavo nukentėjusiojo A. G. pasakyti banko kortelės PIN kodą , o to nukentėjusiajam nepadarius ,pradėjo jį mušti. A. V. ir L. A. sudavė kojomis ir kumščiais tiksliai nenustatytų smūgių skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o J. M. sudavė nukentėjusiajam pagaliu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajam pasakius netikslų kortelės PIN kodą jie nuėjo į bankomatą, bet pinigų nenuėmė. Grįžę, tęsdami savo nusikalstamą veiką , veikdami bendrai, siekdami sužinoti PIN kodą, sudavė A. G. nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo jam padarydami  muštinę žaizdą kaktos vidurinėje dalyje, galvos plaukuotoje srityje, muštinę žaizdą kaktos-viršugalvio ribos dešinėje pusėje, muštinę žaizdą viršugalvio kairės pusės viršutinėje srityje, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejų akių vokų, nosies nugarėlės ir abiejų skruostų srityse su smulkiais odos nubrozdinimais nosies nugarėlės viršuje ir dešinio paakio srityje bei nosies kaulų lūžiu, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio krūtinės ląstos šono užpakalinėje apatinėje srityje, esančią tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų, tuo padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, L. A., A. V. bei J. M. veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė A. G. priklausančią piniginę 50 vertės litų bei jo vardu išduotą „Vilniaus banko“ elektroninę mokėjimo priemonę, neturinčią materialinės vertės.

Be to, L. A., A. V. bei J. M. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Jie 2007-07-16 apie 01.00 val. veikdami bendrai, garaže, esančiame prie parduotuvės „Arsenalas", Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, iš nukentėjusiojo A. G., panaudodami fizinį smurtą pagrobė jo vardu išduotą „Vilniaus" banko mokėjimo kortelę.

Be to L. A., A. V. bei J. M. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti.

Jie 2007-07-16, apie 01.00 val.( tikslus laikas nenustatytas ) atėjo prie bankomato, esančio Šilutės pl. Klaipėda ( tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas ), kur L. A. įdėjo „Vilniaus" banko kortelę, priklausančią nukentėjusiajam A. G. į bankomatą ir įvedė PIN kodą, taip inicijuodami finansinę operaciją .

 

Kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad jam, A. V. bei V. B. būnat stotelėje ir vartojant alkoholinius gėrimus, prie jų priėjo nukentėjusysis, kurio jis ankščiau nepažinojo, jie pasiūlė jam kartu išgerti. Tada jie visi kartu nuėjo į garažą. J. M. ir A. V. pažįstami tuo metu jau buvo garaže. Jiems būnant garaže, tarp nukentėjusiojo ir A. V. dėl garaže buvusios V. B. kilo konfliktas ir A. V. ėmė mušti nukentėjusįjį. Jis ir J M. taip pat mušė nukentėjusįjį. Jam sudavė apie penkis smūgius. Prisimena, jog spyrė nukentėjusiajam, tačiau į galvą netaikė. Kas ištraukė nukentėjusiojo piniginę, jis nežino. Nepamena, ar joje buvo pinigų. Piniginėje buvo banko kortelė, todėl iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pasakyti kortelės PIN kodą. Kai nukentėjusysis jį pasakė, jis su A. V. ir dar vienu benamiu išėjo iki bankomato .Tiksliai nepamena, ar J. M. liko su nukentėjusiuoju, ar ėjo su jais tikrinti kortelės. Įdėjus į bankomatą banko kortelę ir surinkus PIN kodą, pinigų išimti jiems nepavyko, todėl jie grįžo atgal į garažą ir kortelę grąžino nukentėjusiajam. Grįžę mušė nukentėjusįjį dėl to, kad jis jiems pasakė neteisingą kortelės PIN kodą, o jie norėjo žinoti tikrąjį. J. M. jį mušė ranka, spyrė koja, tačiau į kurias kūno vietas, nepamena. Kiek atsimena, jie su A. V. nukentėjusįjį mušė kumščiais, tačiau, kur ir kiek smūgių sudavė, nepamena. Kartu buvę benamiai konfliktą matė, tačiau nieko nedarė.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad nukentėjusįjį susitiko prie parduotuvės „Arsenalas“. Pasiūlius jam išgerti, jis sutiko ir visi kartu nuėjo į garažą. Jiems begeriant, V. B. jam pasakė, jog nukentėjusysis prie jos kabinėjasi, norėjo pabučiuoti. Tada jam sukilo pavydas, dėl ko nukentėjusiajam sudavė keturis penkis smūgius, t.y. trenkė du kartus į šoną ir vieną ar du kartus per veidą. Kilo muštynės, prie kurių prisijungė ir L. A. bei J. M.. Kiek pamena, J. M. nukentėjusįjį mušė pagaliu, tačiau kiek kartų, nežino. Nukentėjusiojo surišę jie nebuvo, tačiau mušė jį sėdintį. Pinigų nukentėjusiojo jie nereikalavo. Kai nukentėjusysis pats išsitraukė savo piniginę, dėl jos kilo grumtynės, tačiau tuo metu smūgiai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo naudojami. L. A. paėmė nukentėjusiojo piniginę ir pareikalavo pasakyti banko kortelės PIN kodą. Kas ėjo iki bankomato patikrinti kortelę, neatsimena, jis nėjo, pinigų išimti jiems nepavyko. J. M., V. B. ir nukentėjusysis tuo metu buvo pasilikę garaže. Nors nukentėjusysis garaže buvo ne vienas, jis surištas nebuvo, todėl galėjo bet kada išeiti. Grįžę, kortelę ir piniginę atidavė nukentėjusiajam, jo nebemušė, tik L. A. sudavė pora smūgių. Gali būti, jog kai kurių įvykio aplinkybių nebeprisimena, kadangi jam buvo atlikta galvos operacija.

Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino iš dalies, parodė, kad kai garaže buvo vartojamas alkoholis, V. B. flirtavo su nukentėjusiuoju, dėl ko kilo susistumdymas. Ji iš pykčio, kadangi buvo pastumta, nukentėjusiajam per nugarą sudavė du kartus pagaliu. Per galvą nukentėjusiajam nesudavė. Kas paėmė nukentėjusiojo piniginę ir banko kortelę, ji nepamena. Ji jų neėmė. Nepamena, ar buvo reikalaujama nukentėjusiojo pasakyti banko kortelės PIN kodą. Banko kortelės tikrinti ji nėjo, ėjo A. V.. Garaže ji liko su senute Lyda bei V. B. Vėliau banko kortelė buvo grąžinta nukentėjusiajam. Nukentėjusysis iš garažo išeiti bet kada galėjo. Nežino, ar A. V., grįžęs nuo bankomato, mušė nukentėjusįjį. Jokio susitarimo sumušti nukentėjusįjį tarp jų nebuvo.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad Debreceno gatvėje sutiko keturis asmenis, tiksliai nepamena, ar tai buvo trys vaikinai ir viena mergina, ar du vaikinai ir dvi merginos. Vienas iš jų užkalbino jį vardu, pradėjo prie jo kabinėtis, ėmė mušti, spyrė jam. Po to jie pasiūlė eiti į garažą. Jis eiti nenorėjo, tačiau jam buvo pagrasinta, todėl išsigando ir nuėjo kartu. Jam einant priekyje, vienas iš jų, t.y. A. V. ranka jam trenkė per nugarą. Atėjus į garažą, kur buvo žmonių, jis atsisėdo ant kėdės. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, jis negėrė. Kiek vėliau A. V. jam ėmė aiškinti, neva jis priekabiauja prie jo (A. V.) merginos V. B., pasiūlė eiti pasikalbėti, jam buvo pagrasinta. Tada suprato, jog bus sumuštas, nors jis su V. B. neflirtavo, su ja net nekalbėjo. Jam sėdint, jo rankos virve buvo pririštos prie kėdės. Kas jam surišo rankas, jis nematė. Garaže jis buvo mušamas. Jam buvo suduota per galvą. Nosį jam sulaužė A. V., suduodamas kumščiu. Mergina jam trenkė pagaliu per nugarą. Jis buvo netekęs sąmonės. Jo striukės kišenėje buvo piniginė su jo pasu bei banko kortele. Grynųjų pinigų joje nebuvo. Piniginę iš jo striukės kišenės ištraukė A. V., jis ją ir tikrino. Kai buvo traukiama piniginė, jam buvo suduota kumščiu į akį. Kiek pamena, A. V. jo pareikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Nors kortelėje pinigų nebuvo, jis sąmoningai nurodė neteisingą PIN kodą. Kai vaikinai išėjo tikrinti banko kortelės, jis liko garaže,  kadangi jo nepaleido. Su juo buvo pasilikusios merginos. Be to, garaže buvo močiutė. Garažas buvo užrakintas. Jaunuoliai grįžo pasipiktinę, todėl jis vėl buvo mušamas. Nors jį mušė visi kaltinamieji, aktyviausias buvo A. V.. Kortelė jam nebuvo grąžinta. Jam buvo pasakyta, jog kortelė sulaužyta ir išmesta. Kas jam atrišo rankas, jis nepamena. Tada jis pabėgo. Įvykio metu jis buvo blaivus. Iki ryto prabuvo ligoninėje, po to buvo paleistas. Po įvykio jis dažnai skundžiasi galvos skausmais, dėl ko tenka vartoti vaistus. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų reiškia 18000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja V. B. parodė, kad 2007-07-16, apie 02.00 val., netoli prie parduotuvės „Arsenalas“, esančios Šilutės pl. 51, kartu su A. V., L. A. bei J. M. sutiko vaikiną, vardu A. G., su kuriuo nuėjo į garažą, esantį netoli parduotuvės „Arsenalas“. Garaže visi kartu išgėrė. A. G. pradėjo prie jos kabinėtis, A. V. tai nepatiko ir jis trenkė ne mažiau dviejų kartų A. G. Po to A. G. pradėjo daužyti J. M.. Vėliau L. A., priėjęs prie A. G., atėmė iš jo piniginę ir pradėjo žiūrinėti, kas yra viduje. Iš piniginės jis paėmė banko kortelę. L. A. toliau mušė A. G., sudavė jam daug smūgių, vienas smūgis buvo iš kojos į galvos sritį. Ji tuo metu sėdėjo kartu su savo vaikinu A. V., ji A. G. nesudavė nė vieno smūgio, ji jam nieko nedarė. L. A. iš A. G. reikalavo, kad šis pasakytų banko kortelės PIN kodą. A. G. pasakė kažkokį kodą. L. A. jos vaikinui A. V. liepė eiti kartu su juo iki bankomato patikrinti kortelės, tačiau A. V. atsisakė ir nėjo. Ji kartu su A. V. L. A. sakė, kad šis grąžintų banko kortelę, tačiau L. A. jų neklausė. L. A. su J. M. grįžę nuo bankomato toliau mušė A. G. (2 t., b.l. 14-16).

        Specialistas G. P. parodė, kad nukentėjusiajam dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galvos muštinės žaizdos padarytos galimai sudavus tris smūgius bukabriauniu daiktu ar daiktais. Tai galėjo būti spyris koja ar smūgis pagaliu. Sužalojimai, atsiradę veido ir krūtinės srityje, galėjo būti padaryti suduodant ranka. Muštinės žaizdos, kitų sričių poodinės kraujosruvos paprastai sugyja per 10 dienų, todėl tai sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. A. G. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, kuris sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nosiai sulaužyti pakanka ir vieno smūgio. Nukentėjusiojo nosies srityje susidarė nubrozdinimai, kurie galėjo susidaryti sudavus kumščiu. Nukentėjusiojo veide buvo susidariusi masyvi poodinė kraujosruva, išsidėsčiosi akių vokų, nosies nugarėlės ir abiejų skruostų srityje, apimanti 6x19 cm plotą, todėl darytina išvada, jog nukentėjusiajam buvo suduota daiktu, kuris buvo ne didesnio kaip 6 cm pločio ir ne mažesnio kaip 19 cm ilgio. Jei daiktas būtų buvęs didesnis, būtų susidariusi didesnė poodinė kraujosruva. Jei pagalys buvo plokščias, juo galėjo būti padaryti sužalojimai nosies ir galvos srityje. Sužalojimai galėjo būti patirti tiek stovint, tiek sėdint. Nustatyta, jog visi sužalojimai padaryti vienu metu. Nustatyti, kuris sužalojimas padarytas anksčiau, kuris vėliau, nebuvo galimybių.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2007-07-18 specialisto išvados Nr. G 1623/07 (03) matyti, jog A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti 2007-07-16, anksčiau kaip 02.02 val., todėl jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t.y. 2007-07-16, apie 02.00 val.) ir aplinkybėmis. (1 t., b.l. 12-13).

                            Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. G. atpažino J. M., kurį įvykio metu jį mušė su pagaliu, spardė (1 t., b.l. 174-176).

Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp L. A. ir J. M. metu L. A. parodė, jog banko kortelę iš nukentėjusiojo paėmė ir jam padavė Lena (J. M.) , o J. M. neigia ėmusi banko kortelę(1 t., b.l. 160-161).

Kad J. M. paėmė iš A. G. banko kortelę ir ėjo tikrinti jos prie bankomato L. A. nurodė ir savo prisipažinime ( b.l.65, t.1), taip pat jis parodė ir apklausiamas įtariamuoju ( b.l.71, t.1)

          Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatoje A. V. neigia ėjęs tikrinti kortelės, o J. M. tvirtina, kad ėjo jis ir L. A.. (2 t., b.l. 135-137).

Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu L. A. ir A. V. neneigia mušę nukentėjusįjį, o L. A. parodė, jog kortelės tikrinti ėjo kartu su A. V. ir kad ir grįžus nuo bankomato be pinigų, nukentėjusysis buvo vėl mušamas (2 t., b.l. 146-147).

            Kaltinamieji L. A., A. V. ir J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiami kaip įtariamieji, savo kaltę pripažino ( b.l. 30-31,74-75, 150-151, 30-31, 154-155  t.2, 92-93,t.1).

           Teismo posėdyje kaltinamieji A. V. ir J. M. savo kaltės  dėl jiems inkriminuojamos veikos – svetimo turto pagrobimo, panaudojant  smurtą, nepripažino. Jie parodė, kad neatsimena, kas iš nukentėjusiojo paėmė piniginę , kurioje buvo banko mokėjimo kortelė, kas reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą, tačiau, kad tai buvo daroma, neneigė.

          Tokie jų parodymai yra paneigti nukentėjusiojo A. G. parodymais, kuris tvirtino, jog

  visi trys kaltinamieji jį mušė. Kad visi trys mušė nukentėjusįjį kaltinamieji pripažino, tačiau neigė ( išskyrus L. A.)  , jog mušė, norėdami užvaldyti jo turtą.

Nukentėjusiojo parodymus, jog piniginę iš jo paėmė ir tikrino jos vidų A. V., patvirtina J. M. parodymai ( b.l. 132) .

A. V. parodymai, kad jis pradėjo mušti nukentėjusįjį iš pavydo , o J. M. parodymai, jog ji mušė nukentėjusįjį iš pykčio, nes buvo nustumta nuo kėdės, nėra paneigti, tačiau nustatytos bylos aplinkybės rodo, jog jų  tyčia įvykio metu transformavosi – jie smurtu palaužę A. G. pasipriešinimą , užvaldė A. G. piniginę, joje buvusią  mokėjimo kortelę.

A. G. parodymai, jog aktyviausiai prieš jį veikė A. V., kuris išėmęs iš jo kišenės piniginę trenkė jam į nosį , ją sulaužydamas, taip pat L. A. ir J. M. parodymai , jog A. V. ėjo tikrinti kortelės į bankomatą , rodo, jog ir jo tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą. Tokį A. V. tikslą neginčijamai parodo L. A. ir J. M. parodymai, kad grįžus nuo bankomato, kur nepavyko nuimti pinigų,  nukentėjusįjį jis kartu su jais, mušė, o L. A. parodė, kad taip kaltinamieji norėjo sužinoti kortelės PIN kodą .

Kad neigdamas savo kaltę A. V. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, rodo  jo nenuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis tai pripažino, tai neigė jam pareikštus kaltinimus (2 t. b.l. 30-31, 154-155).

Liudytojos V. B. parodymai, jog A. V. nėjo į bankomatą , nors ir buvo kviečiamas eiti kartu, vertintini kaip jos siekis padėti išvengti jam atsakomybės, nes jie buvo sugyventiniai.

Nors kaltinamoji J. M. neigė ėmusi nukentėjusiajam priklausančią banko mokėjimo kortelę, neigė ėjusi su kitais kaltinamaisiais tikrinti banko mokėjimo kortelės, tačiau šie jos parodymai paneigti. Ji ikiteisminio tyrimo metu savo prisipažinime (1 t. b.l. 88) nurodė, jog ji kartu su L. A. ir asmeniu, pravarde „Vova“, ėjo tikrinti nukentėjusiajam priklausančią kortelę, po ko, sugrįžę, vėl mušė nukentėjusįjį , o duodama parodymus jis sakė, kad prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau parodė, kad banko mokėjimo kortelės ji neėmė ir kortelės PIN kodo pasakyti nereikalavo (1 t., b.l. 92-93, 151-152, 2 t., b.1.139-140). Kaltinamasis L. A. teismo posėdžio metu tiksliai neprisiminė, ar J. M. liko su nukentėjusiuoju garaže, ar ėjo su jais tikrinti kortelės, tačiau akistatos tarp jo ir J. M. metu jis parodė, jog banko kortelę iš nukentėjusiojo paėmė ir jam padavė J. M.(1 t., b.l. 160-161). Kad J. M. ėjo prie bankomato patikrinti kortelės , ikiteisminio tyrimo metu parodė A. V. ( b.l. 30, t.2) , o  liudytoja V. B. tai tvirtino ir teismo posėdyje. .

A. G. parodymais , kuriuos patvirtino pačių kaltinamųjų parodymai, akistatų protokolai, liudytojos parodymai , netikėti nėra pagrindo. Jo parodymų tam tikras nenuoseklumas teisme gali būti paaiškinamas jauduliu , kurį sukelia dalyvavimas procese bei tuo, kad nuo įvykio praėjo daug laiko. Vien todėl, kad nesurinkta pakankamai duomenų patvirtinusių jo parodymus, jog jis buvo prievarta nuvestas į garažą, kad ten buvo pririštas prie kėdės , kitų jo parodymų patikimumo nepaneigia, nes kitas, jo nurodytas įvykio aplinkybes , kaip jau minėta, patvirtina kiti bylos duomenys, tame tarpe ir kaltinamųjų parodymai. 

Nenuoseklūs kaltinamųjų parodymai apie jų pačių ir kartu veikusių asmenų padarytus veiksmus- kas ir kiek smūgių sudavė, kas paėmė piniginę ir iš jos išėmė banko kortelę , kas ją tikrino bankomate,  kurias siekiama klaidinti teismą ir taip išvengti atsakomybės , reikšmės jų veikos kvalifikacijai neturi, nes jie iš esmės pripažino, kad tai jų veiksmais buvo padaryta, o šie veiksmai ir sudaro jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji bendrą nusikalstamą sumanymą realizavo kartu, o jų veikos kvalifikacijai neturi reikšmės tai, kad jų veiksmai nebuvo analogiški.

           Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nes visi trys atliko bendravykdytojų vaidmenį, todėl visi turi atsakyti už bendrai padarytas veikas ir dėl to kilusias pasekmes.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji L. A., A. V. bei J. M. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. L. A., A. V. bei J. M. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 214 str.1 d. , 215 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jie veikė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes,į veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamieji padarė tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Nors L. A. yra jauno amžiaus, niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą. Po nusikaltimų padarymo buvo teisiamas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, o tai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, nenorą keisti gyvenimo būdo, paklusti įstatymams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. A. kaip nusikaltimų recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, L. A. charakterizuojanti medžiaga.

A. V. taip pat yra jauno amžiaus, jis niekur nedirbo, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, yra daug kartų teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Po šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikalstamų veikų padarymo , jis net tris kartus buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus, kas rodo, jog jam taikomos poveikio priemonės nesulaiko kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. V. kaip nusikaltimų recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, A. V. charakterizuojanti medžiaga.

J. M. yra jauna, tačiau jokios prasmingos veiklos ji neturėjo, niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio. J. M. nusikalto būdama neteista, tačiau po nusikalstamų veikų padarymo buvo teisiama už tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Tai rodo kaltinamosios nenorą daryti išvadas iš taikytų poveikio priemonių , paklusti įstatymams.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį apsprendžia aptartos  nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, J. M. charakterizuojanti medžiaga.

Nukentėjusysis A. G. pareiškė 18000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį motyvuoja tuo, kad įvykio metu jam buvo suduota daug smūgių į galvos sritį, kitas kūno dalis, dėl to jautė didelį skausmą. Patirti sužalojimai jam sukėlė didelius nepatogumus, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. A. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvavo tuo, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veikų patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teismas neabejoja, kad A. G. dėl šio įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą, tačiau neturtinė 18000 Lt žala, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Teismas mano, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo naudai iš kaltinamųjų L. A., A. V. ir J. M. solidariai priteistina 3000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieškinys priteisti iš kaltinamųjų L. A., A. V., J. M. 133,80 Lt turėtų nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Sužalojimai A. G. buvo padaryti neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, dėl to jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų L. A., A. V. ir J. M. solidariai priteistina 133,80 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

L. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį , 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.1 d. – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 1 metus laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 1 metus laisvės atėmimo,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. šią bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 4 metus ir 6 mėnesius  laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendį. Bausmę atlikti pataisos namuose

  1. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį , 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.1 d. – 1 metus ir 6 mėnesius  laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 1 metus laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 1 metus laisvės atėmimo,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, 5 d. 1 p.  šias bausmes subendrinti  apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- 2 metus laisvės atėmimo. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 dalimi šią bausmę subendrinti su 2010-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę- 5 metus laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2010-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmę atlikti pataisos namuose.

J. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.1 d. ,214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.1 d – 1 metus ir 6 mėnesius  laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 1 metus laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis , 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- 2 metus  laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 dalimi šią bausmę subendrinti su 2008-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę- 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2008-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį bei sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-06-07 iki 2011-02-08 .

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamųjų L. A., A. V. ir J. M. solidariai A. G. naudai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamųjų L. A., A. V. ir J. M. solidariai 133,80 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

 

          Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                            Zita Romanovaitė