Civilinė byla Nr. 2S-305-653/2015
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-36917-2014-2
Procesinio dokumento kategorija: 128.11 ;122.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-44753-821/2014 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2014-10-14 skundą dėl antstolio D. B. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0035/03/02847 ir Nr. 0035/08/00536, suinteresuotas asmuo: išieškotojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
1
pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolio 2003 m. gegužės 27 d. ir 2008 m. birželio 19 d. turto arešto aktus, kuriais areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir antstolio 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo.
Nurodo, kad antstolis D. B. vykdo Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-122-05 dėl 2 056,34 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės (palikėjos) I. V. išieškotojo UAB „Bendruva“ naudai ir Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. L2-886-807/2008 dėl 1200 Lt išieškojimo iš skolininkės (palikėjos) I. V. išieškotojo UAB „Bendruva“ naudai. Skolininkė I. V. mirė 2013 m. kovo 26 d. Jos palikimą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės N. J. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24556-821/2014 pakeitė vykdomosiose bylose Nr. 0035/03/02847, 0035/08/00536 palikėją jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika atstovaujama VMI. Pradėjus paveldėjimo veiksmus VMI 2014 m. liepos 30 d. raštu bei pakartotinai 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu kreipėsi į antstolį, prašydama panaikinti buto areštą. 2014 m. rugsėjo 25 d. gavo antstolio 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą vykdomosiose bylose Nr. 0035/03/02847, 0035/08/00536 bei 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Su šiais antstolio patvarkymais pareiškėja nesutinka, mano, kad jie visiškai nepagrįsti bei neteisėti. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto vertės. VMI antstolio reikalavimo sumokėti palikėjos skolos neginčija, tačiau turto paveldėjimo procedūras atlieka vadovaudamasi LRV 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), todėl atsiskaityti su kreditoriais galės tik atlikus jose nustatytas procedūras, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Vykdydama paveldėjimo procedūras paveldėtą palikėjos turtą VMI 2014-02-17 turto perdavimo priėmimo aktu perėmė į savo apskaitą, atliko nekilnojamojo turto vertinimą. Nepriklausomas turto vertintojas paveldėtą butą įvertino 20 600 Lt. 2014 m. gegužės 5 d. raštu pareiškėja kreipėsi į antstolius I. B., N. L. ir D. B. dėl arešto butui panaikinimo. Antstolės I. B. ir N. L. areštus paveldėtam turtui panaikino. Kadangi antstolis D. B. turto arešto nepanaikino, VMI pakartotinai kreipėsi į jį 2014 m. liepos 30 d. bei 2014 m. rugsėjo 3 d. raštais dėl arešto panaikinimo. Antstolis areštus panaikinti atsisakė, nurodydamas, jog vykdymo procesą tęs toliau įstatymų nustatyta tvarka ir pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Pagal Taisykles valstybės paveldėtą turtą realizuoja VMI, o ne antstolis, todėl skundžiami patvarkymai neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Be to, VMI atlikdama palikėjos turto paveldėjimo ir realizavimo veiksmus patyrė 694,76 Lt išlaidų, kurios privalo būti dengiamos iš gautų lėšų, pardavus paveldėtą turtą (b.l. 2-3).
Antstolis 2014 m. spalio 24 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad antstoliui, vykdant teismo sprendimus, taikomos ne tik CPK 692 str. nuostatos, tačiau ir bendrieji sprendimų vykdymo proceso principai. Areštuoto turto realizavimo tvarką reglamentuoja CPK 691 str. VMI skunde cituojamas CPK 692 str. reglamentuoja konfiskuoto ar perduotino valstybei turto tvarką, tik tuomet, kai išduotame vykdomajame dokumente nurodyta valstybei perduoti konfiskuotą turtą, tačiau minėtas straipsnis paveldėto turto realizavimo procedūros nereglamentuoja. Be to, VMI minimos LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, patvirtintos Bešeiminikio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, negali būti vertinamos kaip įstatymas, o antstolis vykdymas išieškojimą visų pirma vadovaujasi CPK ir kitais įstatymais reglamentuojančiais vykdymo procesą, o ne VMI pateiktomis taisyklėmis (b.l. 15-17).
Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Antstolio D. B. 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. 0035/03/02847 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti prašymą dėl turto arešto panaikinimo Nr. 0035/03/02847, 0035/08/00536, panaikino. Perdavė antstoliui D. B. klausimą dėl 2003 m. gegužės 27 d. ir 2008 m. birželio 19 d. turto arešto aktų panaikinimo vykdomosiose bylose Nr. 0035/03/02847 ir Nr. 0035/08/00536, spręsti iš naujo.
Teismas konstatavo, kad pagal LR antstolių įstatymo 2 str. antstolis - valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Tačiau, antstolis nėra vienintelis subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė teisę realizuoti turtą. Pagal CPK 691 str. 2 d. areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja ne tik antstolis, bet Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Vadovaudamasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis Valstybinė mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo ir realizuoja valstybės paveldėtą turtą.
CPK 692 str. nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sąvoka „valstybei perduotinas turtas“ pagal Taisyklių 1 p., apima ir valstybės paveldėtą turtą. Minėtų taisyklių 51 p., 76 p. numatyta, kad gavusi paveldėjimo liudijimą valstybei perduoto turto realizavimą organizuoja mokesčių inspekcija. Valstybei perduotas turtas realizuojamas aukcione, konkurso būdu, elektroninio konkurso būdu, elektroninėje parduotuvėje, perduodamas patikėjimo teise, parduodamas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso būdu yra sudariusi valstybei perduotino turto realizavimo sutartis, ar realizuojamas kita įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad valstybės paveldėtas turtas negali būti realizuojamas antstolio CPK nustatyta tvarka, todėl pagal CPK 692 str. antstolis valstybės paveldėtą turtą privalo perduoti realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Antstolis D. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, o skolininko VMI skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad antstoliui vykdant teismo sprendimus taikomos ne tik CPK 692 str. nuostatos, tačiau ir bendrieji sprendimų vykdymo proceso principai. CPK 692 str. reglamentuoja konfiskuoto ar perduotino valstybei turto tvarką, t. y., kai išduotame vykdomajame dokumente nurodyta valstybei perduoti konfiskuotą turtą, tačiau minėtas straipsnis nereglamentuoja paveldėto turto realizavimo procedūros. Netinkamai realizuojant skolininkui priklausantį turtą nepasiekiamas šios vykdymo proceso stadijos tikslas optimaliai patenkinti išieškotojo interesus, kartu nepažeidžiant skolininko turtinių interesų. Taip pat nurodė, kad jis vadovaujasi visų pirma CPK nurodyta turto realizavimo procedūra, o ne VMI pateiktomis taisyklėmis.
Suiteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad antstoliui panaikinus butui areštą išieškojimo procesas užsitęstų, o išieškotojas yra suinteresuotas kuo greičiau išeškoti skolą. Be to, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sutinka su tuo, kad antstolis vadovaujasi CPK nurodytomis turto realizavimo procedūromis, o ne taisyklėmis, kurios negali būti vertinamos, kaip įstatymas.
Suinetersuotas asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad antstolis D. B. iš emės remiasi tais pačiais argumentais, kaip pirmosios instancijos teisme. VMI paveldėjusi palikėjos turtą, vadovaudamasi Taisyklėmis pradėjo turto realizavimo procedūras – kreipėsi į antsolius dėl turto arešto panaikinimo, atliko nekilnojamojo turto vertinimą, todėl antstolis privalėjo panaikinti palikėjos turto areštą ir perduoti turtą realizuoti VMI.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdymo proceso metu valstybės paveldėto turto realizavimo, t.y. koks subjektas – antstolis ar Valstybinė mokesčių inspekcija turi realizuoti valstybės paveldėtą turtą.
Apelianto teigimu, LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeiminikio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, todėl vykdant išieškojimą būtina vadovautis civilinio proceso įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina, jog minėtos Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, todėl vykdant išieškojimą būtina vadovautis civilinio proceso įstatymu, nes CPK yra laikytinas teisės aktu, pirmiausia nustatančiu teismo sprendimų vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, atitinkamai - apibrėžiančiu institucijas, kurioms turi būti perduotas valstybei atitenkantis turtas (CPK 692 str.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas netinkamai interpretuoja proceso įstatymo normas.
Pažymėtina, jog pagal CPK 691 str. 2 d. areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. CPK 692 str. nustatyta, kad perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jei įstatymai nenustato kitaip. CPK nedetalizuoja valstybei perduotino turto sąvokos, tačiau Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse apibrėžta, kad valstybei perduotinas turtas – tai bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, radinys ir kt.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Šiais kasacinio teismo išaiškinimais vadovaujamasi teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d nutartis civ. byloje Nr. 2S-1070-798/2014).
Nagrinėjamu atveju, palikimą, atsiradusį po skolininkės I. V. mirties, priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos (v.b. Nr. 0035/03/02847, l. 89, 92-93; v.b. Nr. 0035/08/00536 l. 47-49). 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b.l. 4-6). NTR duomenimis, turtas dėl kurio realizavimo tvarkos tarp šalių kilo ginčas, įregistruotas valstybės vardu (v.b. Nr. 0035/03/02847, l. 99).
Atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią šiuo klausimu teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 692 str. bei valstybės paveldėto turto realizavimo tvarką reglamentuojančiomis Taisyklėmis, kurių 51 p., 76 p. numatyta, kad gavusi paveldėjimo liudijimą valstybei perduoto turto realizavimą organizuoja mokesčių inspekcija. Jokių alternatyvų ar išimčių dėl valstybės paveldėto turto realizavimo tvarkos nei CPK, nei minėtos Taisyklės nenumato.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolis nepagrįstai atsisakė panaikinti areštą valstybės paveldėtam turtui ir paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jelena Šiškina