Civilinė byla Nr. 2-1161/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 102.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1695-479/2011 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. V., J. V., (trečiasis asmuo – uždarojo akcinė bendrovė „Aljuma“) dėl skolos bei delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. kovo 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir J. V., trečiajam asmeniui UAB „Aljuma“, ir prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų 136 977,47 skolą (įskaitant delspinigius) valstybės biudžetui.
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui iš atsakovų A. V. ir J. V. solidariai 136 977,47 Lt skolą dėl UAB „Aljuma“ neįvykdytos mokestinės prievolės.
2012 m. kovo 2 d. atsakovė J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad ji apie skundžiamo sprendimo priėmimą sužinojo tik gavusi antstolės I. G. raginimą įvykdyti sprendimą. Pažymėjo, kad apie 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio datą bei priimtą sprendimą nei atsakovė, nei jos atstovas advokatas G. B. nebuvo informuoti, todėl atsakovė laiku neapskundė sprendimo, jai objektyviai nebuvo žinoma apie civilinės bylos baigtį. Atsakovės teigimu, dokumentų įteikimas šeimos nariui, kuris byloje turi priešingą teisinį suinteresuotumą, nėra tinkamas informavimas apie procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės J. V. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, nutarė atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovas A. V., kuris yra atsakovės J. V. sutuoktinis, todėl teigti, kad atsakovė nieko nežinojo apie minėtą teismo posėdį ar byloje priimtą teismo sprendimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad dokumentų įteikimas šeimos nariui, kuris byloje turi priešingą teisinį suinteresuotumą, nėra tinkamas informavimas apie procesą, nes byloje esantys visi procesiniai dokumentai, t. y. atsiliepimas į ieškinį, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirasis skundas yra pateikti abiejų atsakovų vardu, todėl teigti, kad atsakovai byloje turi priešingą teisinį suinteresuotumą nėra pagrindo. Be to, teismas įvertino ir tai, kad 2011 m. gruodžio 1 d. priimtas teismo sprendimas 2011 m. gruodžio 2 d. buvo išsiųstas atsakovams, todėl negalima sutikti su atsakovės nuostata, jog ji nežinojo apie civilinės bylos baigtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo paduoti, o taip pat išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Skundžiama nutartis faktiškai užkirto kelią galimam pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ištaisymui ir tokiu būdu apribojo šalių teisę į tinkamą procesą bei tuo pačiu į teisingą ginčo baigtį. Juo labiau, kad nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudos teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją.
2. Atsakovė terminą apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą praleido, kadangi nei ji pati, nei jai byloje atstovavęs advokatas G. B. nebuvo tinkamai informuoti apie civilinės bylos eigą ir baigtį. Atsakovė ir/ar jos atstovas nedalyvavo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nuspręsta sprendimo priėmimą bei paskelbimą atidėti iki 2011 m. gruodžio 1 d., o apie 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio datą CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka nei atsakovei, nei jos atstovui nebuvo pranešta.
3. Pats sprendimo išsiuntimo faktas (teismo lydraštis dėl dokumento siuntimo) niekaip neįrodo korespondencijos įteikimo adresatui, o nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo atsakovė negavo.
4. Vadovaujantis CPK 44 straipsnio 1 dalimi kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, o įstatymas nenumato, kad vieno iš bendrininkų informavimas apie iškeltos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei jo dalyvavimas paskirtame teismo posėdyje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ir kitiems bendrininkams buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas A. V. neinformavo atsakovės apie civilinės bylos eigą ir priimtą nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenorėdamas jai sukelti neigiamų emocijų.
5. Bendra procesinė pozicija pareikšto ieškinio atžvilgiu iš esmės neįrodo sutuoktinių vienodo teisinio suinteresuotumo byloje, nes atsakovui A. V. ekonomiškai naudingiau, jei ginčo objektu esanti pertvarkytos A. V. komercinės įmonės neįvykdyta mokestinė prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole (būtų faktiškai išvengta prievolės vykdymo nukreipimo į asmeninį atsakovo turtą).
6. Apie civilinės bylos baigtį ir atsakovams nepalankų sprendimą atsakovė sužinojo tik gavusi antstolės I. G. patvarkymą priimti Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ir antstolės raginimą įvykdyti sprendimą kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, todėl faktiškai 30 dienų terminas nuo objektyvaus sužinojimo apie priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo praleistas. Be to, pats procesinis terminas praleistas nežymiai (2 mėnesiais), lyginant su bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukme.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BUAB „Aljuma“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atskirai kiekvienam atsakovui išduotas pažymas, iš kurių aišku, kad abu pareiškėjai ruošėsi 2011 m. lapkričio 14 d. posėdžiui bei užsakė atitinkamas pažymas. Atsakovai tiek Klaipėdos apygardos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui yra nurodę savo vieną bendrą adresą (duomenys neskelbtini), o ar atsakovai vienas kitą informavo, ar ne, tai jau ne teismo, o sutuoktinių tarpusavio santykiai. Nėra duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 1 d. sprendimas adresatams būtų neįteiktas, juo labiau, kad sprendimas buvo siunčiamas registruotu paštu ir laiškas iš atsakovų negrįžo. Atsakovas 2011 m. gruodžio 14 d. skambino inspekcijai minėdamas, kad su 2011 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimu atsakovai sutinka ir jo nebeskųs, prašė informuoti elektroniniu paštu, į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigus, o suteikus informaciją ir nesulaukus žadėtų atlikti mokėjimų, jau nuo sausio mėnesio atsakovas į inspekcijos skambučius nebeatsiliepė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi minėto termino eiga nesiejama su pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims ar pastarųjų sužinojimo apie priimtą sprendimą momentais, o pastarosios aplinkybės gali turėti įtakos tik sprendžiant CPK 307 straipsnio 12 dalyje numatyto termino atnaujinimo klausimą. Kita vertus, CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, nes negali būti atnaujinamas bet kiek laiko praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas (CPK 78 str., 307 str. 2 d.), o CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų mėnesių apeliacinio skundo padavimo terminas. Tačiau nagrinėjamuoju atveju apeliacinis skundas paduotas paskutinę CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatyto naikinamojo termino dieną (2 t., 25 b. l.), todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, akcentavo tai, kad 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje, kuriame buvo atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, dalyvavo atsakovės sutuoktinis bendraatsakovis A. V., o neįsiteisėjęs sprendimas atsakovams buvo išsiųstas paštu. Tačiau paminėtos aplinkybės (įvertinant tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. neįsiteisėjęs sprendimas buvo išsiųstas bendrai abiems atsakovams (2 t., 12 b. l.) neginčijamai patvirtina tik faktą, kad apie Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo turinį netrukus po šio sprendimo paskelbimo žinojo / privalėjo žinoti atsakovas A. V., kas ir nėra ginčijama. Tiesa, konkrečiu atveju abu atsakovus sieja privalomo bendrininkavimo teisinis santykis (CPK 44 str. 3 d.), todėl A. V. turėjo informuoti procese dalyvavusią savo žmoną apie priimtą sprendimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė turi teisę savarankiškai ginti savo teises, o termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas formaliai, nes nuo šio klausimo išsprendimo priklauso ne tik asmens teisės į teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, bet ir jo galimą peržiūrėjimą kasacine tvarka realizavimo galimybės (CPK 341 str.).
Tokiu būdu, esant abejonių dėl tinkamo ir savalaikio atsakovės J. V. informavimo apie Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir nesant praleistam CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytam naikinamajam apeliacinio skundo pateikimo terminui, siekiant užtikrinti atsakovės J. V. teisę į pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimą, terminas atsakovės apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo paduoti atnaujintinas.
Atsižvelgiant į CPK 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, atnaujinus praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, byla kartu su apeliaciniu skundu turėtų būti perduota Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti tolesnės bylos eigos klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju aišku, kad byloje dar net nėra išspręstas atsakovės atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimas (2 t., 23 b. l.), todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės J. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti atsakovei J. V. terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo paduoti.
Bylą kartu su atsakovės J. V. apeliaciniu skundu perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti minėto apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas