Civilinė byla Nr. 2S-658-653/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37446-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.3.; 121.5; 122.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6354-466/2014 pagal ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ ieškinį atsakovui UAB „Kompleksinė statyba“ dėl skolos, palūkanų išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ ieškinį atsakovui UAB „Kompleksinė statyba“ dėl skolos priteisimo.

Atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl 2014-06-19 teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ apeliacinį skundą dėl 2014-06-19 teismo sprendimo ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.

Atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ apeliacinis skundas teisme gautas 2014-10-08, t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį  ir  klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliacinį skundą (b.l.154-156). Nurodo, jog teismo sprendimas priimtas 2014-06-19 , tačiau teismo posėdyje šio teismo sprendimo paskelbimo dieną apeliantas nedalyvavo, sprendimo kopija jam buvo išsiųsta paštu. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantui pasirašytinai buvo įteiktas  tik 2014-09-24. Taigi, apeliantas su teismo sprendimu ir jo turiniu  buvo supažindintas jau suėjus įstatyme numatytam  trisdešimties dienų  sprendimo apskundimo  terminui. Be to sprendimas apeliantui buvo įteiktas jau suėjus ir naikinamajam  trijų mėnesių terminui apeliacinio skundo padavimui atnaujinti.  Teismas neišnaudojo visų galimybių tinkamai įvykdyti pareigą – informuoti apeliantą apie  jo atžvilgiu vykdomą procesą dėl skolos priteisimo ir sprendimo priėmimą. Dėl nuo apelianto nepriklausančių priežasčių, pastarasis  neturėjo galimybės laiku paduoti apeliacinį skundą.  Pagal Konstitucinio Teismo  išaiškinimą, turi būti nustatyta tokia apskundimo  tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.159-161). Nurodo, jog atsakovas žinojo apie vykdomą jo atžvilgiu procesą dėl skolos išieškojimo,  nes atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ direktorius dalyvavo 2014-03-31 vykusiame teismo posėdyje, todėl vadovaujantis CPK 42 str. 5 d. turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas. Šį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus CPK 307 str. įtvirtintus terminus.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Akivaizdu, kad bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad CPK įtvirtinti apskundimo terminai yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims kuo operatyviau įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją). Kita vertus, įstatyme nustatytam terminui pasibaigus, asmens procesinė teisė apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą apeliaciniu skundu savaime neišnyksta. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei nėra suėjęs naikinamasis 3 mėnesių terminas (CPK 307 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašė atnaujinti praleisto termino, nurodydamas, jog  terminas apeliaciniam skundui nėra praleistas, nes teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik 2014-09-24 pasirašytinai, todėl terminas  skundui paduoti, pasak apelianto,  turi  būti skaičiuojamas nuo 2014-09-24 įskaitytinai (b.l.148-151).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2014-06-19, todėl terminas apeliaciniam skundui pateikti suėjo 2014-07-19.

Apeliantas paskelbiant šį sprendimą nedalyvavo, nors apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, CPK 123 str. 4 d.  tvarka (b.l.127;128;134;135),  teismo sprendimas jam buvo išsiųstas paštu (CPK 275 str.) (b.l.142).

Nors apeliantas nurodo, jog teismas neišnaudojo visų galimybių tinkamai įvykdyti pareigą – informuoti apeliantą apie  jo atžvilgiu vykdomą procesą dėl skolos priteisimo ir sprendimo priėmimą, tačiau pažymėtina tai, jog apeliantas  žinojo apie pradėtą jo atžvilgiu procesą dėl skolos išieškojimo, nes atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ direktorius  R. J. dalyvavo 2014-03-31 vykusiame teismo posėdyje (b.l.110-11).  

Be to, vadovaujantis CPK 307 str. 1 d. apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog CPK 307 str. 1 d. nustatyto termino eiga nesiejama su pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims ar pastarųjų sužinojimo apie priimtą sprendimą momentais, nes pagal CPK 7 str. 2 d. ir 42 str. 5 dalį, šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Apeliantas, būdamas juridinis asmuo, turi pareigą rūpintis tinkamu jo atstovavimu teisme, taip pat turi pareigą  pasirūpinti, jog teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikti laiku ir tinkamai, pranešti  teismui adresą, kuriuo  teismo procesiniai dokumentai jam galėtų būti įteikti (CPK 121 str. 1 d.).

Dėl nurodytų aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo tada, kada apeliantui teismo sprendimas buvo įteiktas pasirašytinai, t.y. nuo 2014-09-24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai  terminą  apeliaciniam skundui paduoti skaičiavo nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Minėta, kad apeliantas  neprašė atnaujinti  termino apeliaciniam skundui paduoti, nors kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 307 str. 3 d. nustatytas trijų mėnesių terminas prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą yra naikinamasis. Pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta asmens procesinė teisė ar pareiga, todėl šis terminas negali būti atnaujinamas. Aptariamo naikinamojo termino prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nustatymas paaiškinamas siekiu užtikrinti teisinių santykių tarp ginčo šalių stabilumą ir teismo sprendimo teisinę galią (pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, neapskųstas teismo sprendimas įsiteisėja ir gali būti pradėtas vykdyti) bei pašalinti galimybę nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1973/2012; 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1775/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą, kuriam paduoti praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, turėjo teisę atsisakyti jį priimti, savo iniciatyva nespręsdamas dėl termino atnaujinimo ir nesvarstydamas priežasčių dėl kurių šis terminas praleistas.

Darytina išvada, kad apeliantas pats turėjo domėtis bylos baigtimi, o nesutikdamas su priimtu sprendimu galėjo jį skųsti apeliacine tvarka, nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas,  todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas              

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Jelena Šiškina