Civilinė byla Nr. e2A-702-638/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09600-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.5;

 (S)

Kauno

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai ieškinyje prašė pripažinti ieškovo S. D. teisę be atsakovės UAB „Liseka“ sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus atstatant pastatą sandėlį, adresas(duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“; nustatyti, kad atsakovės UAB „Liseka“ naudojamoje žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), dalyje, negali būti vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla nakties metu, nuo 22 val. iki 7 val.; nustatyti, kad atsakovė UAB „Liseka“ savo naudojamoje žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), dalyje įrengdama kietąsias dangas, turi įrengti lietaus vandens nuvedimo priemones, kurios užtikrintų lietaus vandens nuvedimą nuo šių dangų, kad jis nebūtų nukreipiamas į kitų bendraturčių naudojamas sklypo dalis ar bendrai naudojamą sklypo dalį.

2.       Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad šalys ir Lietuvos Respublika yra bendraturčiai žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini). Valstybės valdoma žemės sklypo dalis yra užimta ieškovui S. D. priklausančiu statiniu – sandėliu, kurį ieškovas siekia atstatyti. Atsakovė nesutinka, kad S. D. gautų statybą leidžiantį dokumentą ir atstatytų pastatą sandėlį pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“. Ieškovo ketinimas atstatyti pastatą rekonstrukcijos būdu nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Atsakovės naudojamoje sklypo dalyje nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) yra vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla, kuri trukdo kitiems sklypo bendraturčiams ilsėtis. Atsakovė buvo įsirengusi trinkelių dangą savo faktiškai naudojamoje sklypo dalyje ir, neišsprendusi lietaus vandens nuvedimo, nukreipė jį į ieškovų naudojamas sklypo dalis.

3.       Atsakovė UAB „Liseka“ 2021 m. liepos 12 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Bendraturčiai tarpusavyje nėra nustatę ir įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11290-1087/2021 dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė nuosavybės teise valdo gretimą žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė nuosavybės teise valdo pastatus, esančius(duomenys neskelbtini). Atsakovė 2021 m. birželio 1 d. atsakymu nesutiko išduoti ieškovui S. D. sutikimo pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą“. Atsakovės nuomone, išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. I. S. D. siekia atlikti ne pastato rekonstravimo, o naujos statybos darbus. Atsakovė nei žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), nei greta esančiame žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veiklos nevykdo. Šia veikla užsiima UAB „Elito maistas“, valdanti restoraną „C. N.“, kuri iš atsakovės nuomoja patalpas. Ieškovai siekia ne bendru sutarimu išspręsti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudojimosi problemą, o nustatyti reikalavimą atsakovei savo pastangomis ir lėšomis įrengti lietaus nuotekų sistemą. Ieškovų nurodomos problemos dėl lietaus vandens nubėgimo nėra atsiradusios dėl atsakovės įrengtų kietųjų dangų. Atsakovės turimais duomenimis, dar 2018 m. ieškovų nurodomoje žemės sklypo dalyje kaupėsi lietaus vanduo, nors atsakovė tuo metu net nebuvo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), bendraturtė. Ieškovai atsakovei neteikė jokių pasiūlymų bei nekvietė tartis dėl lietaus vandens nubėgimo sistemos įrengimo.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Elito maistas“ 2021 m. lapkričio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė ir UAB „Elito maistas“ sudarė nuomos sutartį Nr. 18/18/01, kuria UAB „Elito maistas“ buvo išnuomotos atsakovei priklausančios patalpos. Ieškovai trečiojo asmens atžvilgiu elgiasi priešiškai. Nuo pat veiklos patalpose, esančiose(duomenys neskelbtini), pradžios UAB „Elito maistas“ susidūrė su dideliu skaičiumi patikrinimų ir skundų, siekiant įvertinti vykdomos veiklos teisėtumą, atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams. Ieškovai visais būdais siekia apsunkinti UAB „Elito maistas“ galimybes naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį. Ieškovai dirbtinai sukūrė sąlygas, kuriomis UAB „Elito maistas“ tiekėjams buvo apsunkintas patekimas prie patalpų išsikrovimui. Ieškovai taip pat yra pateikę pareiškimus policijai bei administracinio nusižengimo protokolus dėl UAB „Elito maistas“ valdomo restorano „C. N.“ adresu ar jo prieigose triukšmo normų viršijimo, tačiau didžioji jų dalis nepasitvirtino. UAB „Elito maistas“ nuolat imasi veiksmų triukšmo šaltiniams apriboti. Ieškinio reikalavimu faktiškai siekiama sumažinti UAB „Elito maistas“ lauko terasos plotą, paliekant tą lauko terasos dalį, kuri yra žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimo tikslas nėra ginti savo teises ir teisėtus interesus, tačiau UAB „Elito maistas“ trukdyti vykdyti įprastą veiklą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno

6.       Teismas nurodė, kad byloje bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendro daikto naudojimu – atstatyti pastatą- sandėlį, į kurį S. D. yra atkurta nuosavybės teisė, tačiau pats pastatas yra sugriuvęs, likę tik jo fragmentai (pamatai). Bendraturčiai (atsakovas) turi teisę ir galimybę ginčyti ne ieškovo teisę atstatyti statinį, bet jos įgyvendinimo būdą, t. y. įrodyti, kad bendraturčio pasirinktas turimos teisės įgyvendinimo būdas ir sąlygos iš esmės pažeistų atsakovų teises į bendrą daiktą, teisėtus interesus, galimybę normaliai naudotis turimu turtu. Kartu su ieškiniu į bylą pateiktas žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), detalusis planas. Šiame dokumente buvo numatyta, jog „pastatas nugriautas, išlikę pamatai. Pastatas gali būti atstatytas pagal KPD sąlygas, istorinius šaltinius“. Detaliojo plano 10 punkte nurodyta, kad „Pastatas – Sandėlis (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) yra fiziškai pažeistas. Atliekant geodezinius matavimus nebuvo galimybės pažymėti po žeme esančių pastato pamatų, todėl vadovaujantis statinių inventorizacija, ekspertize Nr. R-09-10, detaliuoju planu nustatoma pastato vieta“. 2021 m. spalio 21 d. Statinio konstrukcijų tyrimo Aktą Nr. 21-6 „sandėlio (fiziškai pažeistas pastatas)(duomenys neskelbtini), konstrukcijos“ statybos ekspertas inž. J. V. parengė tikslu įvertinti sandėlio išlikusių konstrukcijų (pamatų) būklę, pateikti išvadas bei rekomendacijas dėl galimybių virš išlikusių pamatų užstatyti pastatą pagal MB „Archcentras“ parengtą rekonstravimo projektą (Nr. 18-278-01-TDP-BD-SP). Ekspertas nurodė, kad apžiūrint vietoje dokumentuose nurodyto pastato-sandėlio(duomenys neskelbtini), matomi išlikę buvusio pastato pamatai, betoninių grindų fragmentai ir vakarinė raudonų plytų sukiužusi siena, kuri atliko ir ugniasienės funkciją. Nuvalius pamatų viršų atlikti tikslūs sandėlio pamatų apmatavimai, kurie iš esmės sutampa su „Komprojekto“ Kauno filialo 1978 m. atliktais pirmojo aukšto apmatavimais. Sandėlio vakarinės sienos pamatas laiko ir išlikusios vakarinės sienos dalį. Ant esamų pamatų vietomis yra išlikę buvusios sienos likučiai, vietomis pamatų viršus yra pažeistas (nudaužta viršutinės plytų/akmenų eilės, iki 20-25 cm. Pasirinktinai atkasus pamatų viršų (gylio iki 40-50 cm.) pamato suskilimo ar suirimo nenustatyta. Giliau pamatų paviršiai nesutrūkinėję, kalkinis skiedinys sutvirtėjęs, sukibęs su užpildu ir t.t. Ekspertas padarė išvadas, kad buvusio sandėlio(duomenys neskelbtini), akmenbetonio pamatai neturi įplyšimų ar kitų irimo požymių, įgilinti į neprašalimo zoną-pamatų būklė patenkinama. Pašalinus pamatų viršaus vietinius pažeidimus ir viršų sustiprinus gelžbetoniniu žiedu, esami juostiniai pamatai gali būti panaudoti atkuriamo 2-jų aukštų sandėlio statyboje (DOK 148375 priedas Nr. 3). Teismas nurodė, kad A. V. 2021 m. rugpjūčio 26 d. atliko geodezinius matavimus ir parengė schemą, iš kurios matyti, kad žemės altitudės (29,06) yra žemės paviršiaus lygis virš Baltijos jūros metrais (LAS aukščių sistemoje), ir išmatavęs pamatų altitudes nustatė, kad jų viršus yra nuo 28,40 iki 28,95, apačia- nuo 28,62 iki 28,94 metrų (DOK 148375 priedas Nr. 4). Teismas pažymėjo, kad šie ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, jog beveik visos konstrukcijos yra mažiau nei 50 cm nuo žemės paviršiaus, o vakarinės sienos aukštis siekia 5,5 m – 6 m. Iš ieškovų į bylą pateiktų nuo statybinių šiukšlių nuvalytų išlikusių konstrukcijų nuotraukų matyti, kad yra dalinai išlikusios betoninės grindys, sienų kampai, o išlikusioje vakarinėje sienoje aiškiai matyti arkinių angų ertmės (DOK 148375 priedas Nr. 4). Teismo vertinimu, tai patvirtina faktą, kad laikančiosios konstrukcijos- pamatai egzistuoja, todėl statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. Teismas nurodė, kad atsakovės į bylą pateiktas 2018 m. rugsėjo 12 d. antstolio S. U. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 101 ieškovų pateiktų įrodymų, kurie buvo parengti pasitelkus kvalifikuotus specialistus, nepaneigia. Vertinant šį įrodymą ir prie jo pridedamas fotonuotraukas, matyti, kad pamatų vietoje yra sukrautos statybinės medžiagos bei želia aukšta žolė. Toks įrodymas visiškai neinformatyvus. Be to, 2018 m. rugsėjo 12 d. faktinių aplinkybių protokolo Nr. 101 turinys prieštarauja 2021 m. gegužės 12 d.  antstolio M. P. surašytam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui Nr. 123-21-58, kuriame pažymima, kad „matoma į pamatus panaši atkasta konstrukcija“, o prie protokolo pridėtos nuotraukos akivaizdžiai patvirtina pamatų konstrukcijų buvimo faktą. Teismas nurodė, kad ieškovai į bylą pateikė „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ bendrąją projekto dalį, architektūrinę ir sklypo sutvarkymo dalis; „(duomenys neskelbitni), rekonstravimo projektui“ išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Šie dokumentai yra pakankami bendraturčiams apsispręsti dėl sutikimo rekonstrukcijai davimo. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog bendraturčių pasirinktas turimos teisės įgyvendinimo būdas ir sąlygos esminiai pažeistų atsakovės teises į bendrą daiktą, teisėtus interesus, galimybę normaliai naudotis turimu turtu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei savo nesutikimo nepagrindus, ieškovams pripažįstama teisė įgyvendinti teisę į sandėlio rekonstrukciją be bendraturčio UAB „Liseka“ sutikimo.

7.       Teismas nurodė, kad didelis kiekis ieškovų su ieškiniu (ieškinio priedai Nr. 14) bei DOK -148725 pateiktų į bylą įrodymų patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų ir lauke įrengtos terasos nakties metu sklido garsi muzika, žmonių šūksniai, taip baro veikla trikdė viešąją rimtį bei aplinkinių žmonių poilsį. Ieškovo pranešimų apie įvykius policijai pagrindu buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį, nusižengusiems asmenims (restorano vadovams, baro darbuotojams, baro lankytojams, restorane vykusių renginių organizatoriams). Paskirtos baudos nuo 10 iki 30 Eur  patvirtina, kad ieškovo gyvenamojoje aplinkoje nuolat sklinda triukšmas iš atsakovės patalpų ir jos naudojamo žemės sklypo dalies. Už padarytus nusižengimus atsakingiems asmenims skiriamos minimalios administracinės nuobaudos, kurios jokio drausminančio poveikio nedaro, todėl pažeidimai ir toliau kartojasi. Aplinkybę, kad iš atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų ir sklypo dalyje įrengtos terasos sklindantis triukšmas viršija Lietuvos higienos normos 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus, patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atlikti tyrimai. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus – nepateikė į bylą duomenų, kad iš nuomininko pareikalavo tokio elgesio, kuris užtikrintų netriukšmingą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią aplinką žemės sklypo bendraturčiams nakties metu. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, todėl turi teisę reikalauti iš žemės sklypo bendraturčio pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

8.       Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklype yra ne vien ieškovams priklausančios patalpos, kurios naudojamos kaip gyvenamosios patalpos, bet ir komercinės paskirties patalpos. Turėdami patalpas miesto senamiestyje, ieškovai turi suprasti, kad jų noras atsiriboti nuo miesto centrą lankančių žmonių, renginių nėra absoliutus, tačiau jie ir nesiekia uždrausti atsakovei naudoti žemės sklypo dalį maitinimo paslaugoms teikti - atsakovė ir nuomininkai tą be jokių apribojimų gali daryti nuo 7 iki 22 val. Atsakovė nurodė, kad terasos didesnioji dalis yra kitame žemės sklype, ieškovų reikalavimai dėl šios dalies nėra reiškiami. Teismas sprendė, kad šalių interesų pusiausvyra nustačius atsakovei ieškiniu prašomą įpareigojimą nebus pažeista.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Liseka“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovų S. D., S. D. ir D. K. ieškinys atsakovei UAB „Liseka“, bei bylą išnagrinėti iš esmės – atmesti ieškovų S. D., S. D. ir D. K. ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai nustatė ir netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes dėl buvusio statinio (pastato-sandėlio) išlikusių konstrukcinių dalių, jų autentiškumo. Be to, nevertino paties ieškovo atliktų darbų galimos įtakos statinio (pastato-sandėlio) atkastų dalių būklei pagerinti. Atsakovės vertinimu, byloje nėra pagrindo teigti, kad buvusio statinio, statyto 1890 m., konstrukcijos per daugiau nei 200 metų gali būti išlikusios tokios būklės, kad faktiškai išlaikytų naujai statomą dviejų aukštų su palėpe statinį, faktiškai šių konstrukcijų nekeičiant naujomis, kaip pradinėje stadijoje buvo numatęs pats ieškovas. Teismas nevertino nei keliamos rizikos atsakovės ar kitų asmenų turtui ar sveikatai, nei vertino, kaip ieškovai ketina užtikrinti, kad atliekant darbus su avarinės būklės statinio dalimi, nekiltų rizika šalia šio statinio esančiam kitam turtui. Teismas iš esmės nesigilino į tikruosius ieškovo ketinimus ar žemės sklypo apkrovimą. Teismas iš esmės rėmėsi tik vertinimu dėl statinio (pastato-sandėlio) atstatymo būdo.

1.2.                      Teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą nagrinėjo laikydamasis negatorinio ieškinio instituto įrodinėjimo taisyklių bei tokiu būdu pažeidė šalių rungtyniškumo principą. Teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų įrodymų laiko perspektyvos atžvilgiu. Įrodymų visuma rodo, kad triukšmo problema tarp šalių yra sprendžiama nuo 2018 m. Atitinkamai į bylą yra pateikti įrodymai, kuriais nustatyti triukšmą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai, t. y. viršijami triukšmo ribiniai dydžiai ar taikomos administracinės sankcijos dėl viešosios rimties trikdymo. Teismas išimtinai remiasi įrodymais, kurie datuojami 2017-2019 m. laikotarpiu. Teismas visiškai nesivadovavo ginčo laikotarpiu ar prieš jį datuojamų įrodymų nurodytomis aplinkybėmis. Teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo kito Kauno miesto centro policijos komisariato 2021 m. gruodžio 15 d. rašto. Šiame rašte nurodoma, kad policijos registruojamų įvykių registre  laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo gauti 25 pranešimai ir buvo paskirtos 26 administracinės nuobaudos. Atsakovei neaišku, dėl kokių priežasčių teismas vertino senus į bylą pateiktus įrodymus, tačiau visiškai nevertino ginčo laikotarpiui aktualaus tos pačios institucijos dokumento. Teismas, priimdamas sprendimą, selektyviai rėmėsi byloje pateiktais įrodymais, nevertino atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, kurias pagrindžia iš esmės pasikeitusi faktinė situacija, negu buvusi 2018-2019 m. laikotarpiu.

1.3.                      Atsakovei taip pat pagrįstų abejonių kelia teismo išvada, kad teismo sprendimu netaikant nuosavybės teisės ribojimo gretimam žemės sklypui, esančiam(duomenys neskelbtini), kuriam ieškinio reikalavimai ir nebuvo reiškiami, bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Atsakovė pastebi, kad nuosavybės teisės ribojimas šiuo atveju yra grindžiamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo neturinčiu pirmosios instancijos teismo motyvu. Atsakovui nėra aišku, kokiu būdu išlaikoma šalių interesų pusiausvyra ir ar egzistuoja teisinė logika, kuomet atsakovei taikomas ribojimas tik ant dalies, o ne ant visos nuosavybės.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Visiškai nėra svarbu, ar išlikę pamatai yra kokybiški, ar reikalauja juos perstatyti (rekonstrukcija - tai statybos rūšis, kurios tikslas pakeisti laikančiąsias konstrukcijas, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį). Aktualu yra tai, ar pamatai yra faktiškai išlikę ir kokiame aukštyje nuo žemės paviršiaus. Šiuo požiūriu ieškovas pateikė įrodymą - matininkas A. V. S. D. užsakymu atliko išlikusių konstrukcijų aukščių matavimus palyginant juos su žemės paviršiaus aukščiu. Nustatęs žemės paviršiaus altitudę 29,06 cm jis išmatavo atskiras išlikusių pamatų vietas ir nustatė, koks jų santykis su žemės paviršiumi. Beveik visos konstrukcijos yra mažiau nei 50 cm nuo žemės paviršiaus, o vakarinės sienos aukštis siekia 5,5 m - 6 m. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl sandėlio rekonstravimo, pažymėtina, kad jame nėra pateikiama jokių duomenų dėl atsakovės subjektinių teisių pažeidimo, kuris galėtų kilti ieškovo planuojamų statybos darbų rezultate. Atsakovė, ginčydama ieškovo teisę atstatyti pastatą-sandėlį, naudojasi savo kaip žemės sklypo bendraturčio teise. Tuo tarpu ankstesnis žemės sklypo savininkas (Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos), iš kurio atsakovė įgijo nuosavybę, ieškovo teisės atstatyti ginčo statinį neginčijo - atvirkščiai atliko veiksmus, pripažįstančius šią teisę.

2.2.                      Ieškovas 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė papildomus įrodymus, jog iš atsakovės naudojamos sklypo dalies nakties metu vyksta nuolatinis triukšmavimas. Tai rodo, kad netgi vykstant teisminiam šios bylos nagrinėjimui, atsakovė nesiėmė priemonių bendraturčių teisėms apsaugoti nuo jo atsakovės nuomininko keliamo triukšmo. Teismui buvo pateikti gausūs įrodymai, jog ieškovas mėgino viešosios teisės pagalba gintis nuo atsakovės nuomininkų keliamo triukšmo, t. y. teikė pareiškimus policijai, rašė Kauno miesto savivaldybei, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Deja, ieškovo teisių pažeidimai nenutrūko, o viešosios teisės priemonės pasirodė esančios neefektyvios. Atsakovė, būdama žemės sklypo bendraturtė, taip pat neskyrė šiam klausimui dėmesio, nukreipdama ieškovą aiškintis su atsakovės nuomininkais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir jo nuomininkai gali naudoti savo sklypo dalį maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veiklai dienos metu - nuo 7 iki 22 val. Pabrėžtina, kad atsakovė nenurodė, kokius esminius jos interesus pažeidžia draudimas vykdyti veiklą nakties metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl savininko teisės rekonstruoti (atstatyti) jam nuosavybės teise priklausantį statinį, ir dėl savininko teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, kai teisės pažeidžiamos triukšmu  (CK 4.98 straipsnis, Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnis).  

Dėl statinio rekonstrukcijos

13.       Apeliantė (UAB „Liseka“) yra žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo statinys, bendraturtė, todėl ieškovams reikalingas atsakovės sutikimas rekonstruoti (atkurti) statinį(duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, kad ieškovų statinys yra sugriuvęs, išnykęs, todėl yra galima tik nauja statyba, o ne rekonstrukcija, todėl ieškovų pateiktas MB „Archcentras“ rekonstravimo projektas yra netinkamas atsakovei apsispręsti, ar duoti sutikimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

14.       Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovų norimos atlikti statybos rūšies kvalifikavimo klausimas jau yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-57-390/2020 (proceso Nr. 2-69-3-10101-2018), kuriame teismas konstatavo, kad ginčo statinio statyba kvalifikuotina kaip rekonstrukcija, o ne nauja statyba. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliantas nepateikė įrodymų, kad po sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės pasikeitė, todėl šioje byloje nėra pagrindo kitaip vertinti statybos rūšį. Tiek naujo pastato statybą, tiek ir statinio rekonstravimą reglamentuoja Statybos įstatymas, taip pat Statybos reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, esminis šių dviejų statybos rūšių skirtumas yra tas, kad rekonstravimo atveju yra panaudojami esamo statinio kokie nors elementai, nepaisant tų panaudojamų elementų kiekio, būklės, dydžio. Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovo mamai 1996 ir 2002 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į pastatą, kuris vėliau sugriuvo dėl Kauno miesto savivaldybės nepriežiūros, tačiau tam tikri šio pastato elementai yra išlikę (pamatai ir dalis sienos). Dalies elementų išlikimas yra fiksuotas 2009 m. balandžio 17d. „Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo“ nekilnojamo turto (nugriauto pastato 2F2/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini))(duomenys neskelbtini) retrospektyvinio įvertinimo ataskaitoje Nr. L09-266, kurioje pateiktos išlikusio sandėlio pastato pamatų ir sienos fotofiksacijos. Pagal valstybinio kadastro duomenis, pastatas 2F2p yra egzistuojantis, turintis unikalų numerį, nors fiziškai pažeistas, 90 proc. nusidėvėjęs, tačiau dėl šios statinio išregistravimo iš valstybinio kadastro duomenų bazės jokia procedūra nėra pradėta.

15.       Apeliantai nepateikė įrodymų, kad ieškovų pateiktas MB „Archcentras“ 2021 m. rekonstravimo projektas yra parengtas netinkamai, klaidingai, kelia grėsmę būsimo statinio saugumui ar pan. Vien tik reiškiamų apeliantų abejonių, kad projektuojamas pastatas gali sugriūti, išlikę pamatai gali neatlaikyti sienų, nepakanka paneigti kvalifikuotų projektuotojų parengtų projektinių sprendinių.  Apelianto argumentai dėl didėjančio žemės sklypo apkrovimo rekonstruojamu statiniu atmestini, nes kaip matyti iš MB „Archcentras“ projekto bendrųjų statinio rodiklių, po rekonstrukcijos užstatymo plotas nesikeičia.

16.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad  bendraturčiai (atsakovė) turi teisę ir galimybę ginčyti ne ieškovo teisę atstatyti statinį, bet jos įgyvendinimo būdą, t. y. įrodyti, kad bendraturčio pasirinktas turimos teisės įgyvendinimo būdas ir sąlygos iš esmės  pažeistų atsakovų teises į bendrą daiktą, teisėtus interesus, galimybę normaliai naudotis turimu turtu. 

17.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų apie akivaizdų atsakovės teisių pažeidimą rekonstruojant statinį, byloje nėra pateikta. Atsakovai samprotauja, kad galbūt ieškovai laikys statybines medžiagas ir techniką netinkamose vietose, galbūt bus apsunkinta galimybė privažiuoti prie atsakovų pastatų, neaišku, kiek užtruks statybos darbai, galbūt kils grėsmė atsakovės turtui ir kitų asmenų sveikatai ir pan. Pirmosios instancijos teismas,  atsakydamas į atsakovų būgštavimus, nurodė, kad esant nenustatytai naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkai gali kilti tam tikrų nepatogumų vykdant statybos darbus, tačiau nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką šių nepatogumų sumažės arba visai nebus. Be to, atsakovei neužkertamas kelias dėl konkrečių teisės pažeidimų kreiptis nustatyta tvarka, kai tie pažeidimai jau bus įvykę. Hipotetiškai svarstyti, kokių pažeidimų galėtų būti, ir stengtis iš anksto tuos pažeidimus uždrausti, nebūtų pagrįsta.

18.       Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas neįrodė būsimų esminių teisių į bendrą daiktą, teisėtus interesus, galimybės normaliai naudotis turimu turtu pažeidimų, todėl pagrįstai pripažino ieškovams teisę įgyvendinti sandėlio rekonstrukciją be bendraturčio UAB „Liseka“ sutikimo. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės naudojimą (CK 4.75 straipsnis), statybos procesą (Statybos įstatymo 3 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai vertino įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl šioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.  

Dėl triukšmo

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad atsakovės UAB „Liseka“ naudojamoje žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalyje, negali būti vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla nakties metu nuo 22 val. iki 7 val. Savo sprendimą teismas grindė negatorinio ieškinio (CK 4.98 straipsnis) taikymo sąlygomis ir Triukšmo valdymo įstatymu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje situacijoje taikyti daiktinės teisės pažeidimą reglamentuojančių normų negalima, nes atsakovės sklypo dalyje skleidžiamu triukšmu yra pažeidžiama ne ieškovų kaip sklypo savininkų daiktinė teisė į savo sklypo dalį, o ieškovų kaip greta gyvenančių asmenų (nepaisant, ar jie būtų sklypo savininkai, ar nuomininkai, naudotojai) teisė į sveiką ir ramią aplinką, kitaip tariant pažeidžiama prievolinė teisė į sveikatą, būsto neliečiamumą. Nurodomas deliktas reguliuojamas Triukšmo valdymo įstatymu.

20.       Triukšmo valdymo įstatymas (toliau - TVĮ) nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. Pagal TVĮ 2 straipsnio 26 dalį, triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Šiuo atveju atsakovės valdomo žemės sklypo dalies negalima laikyti triukšmo šaltiniu, nes triukšmą skleidžia, ką pripažįsta ir abi šalys, trečiojo asmens UAB „Elito maistas“ vykdoma maitinimo ir pasilinksminimo veikla. TVĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones. 

21.       Ieškovai savo ieškinio pareiškime nurodė, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tačiau pastaroji nesugeba veiksmingai užtikrinti triukšmo nutraukimo. Ieškovų teiginius iš dalies patvirtina 2018 m. rugsėjo 24 d. Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2017/1-821, kurioje konstatuota, kad savivaldybės administracija, nors ir yra įpareigota inicijuoti ilgalaikes triukšmo prevencijos ir mažinimo programas bei užtikrinti jų įgyvendinimą, tačiau šios pareigos tinkamai neįgyvendino, savivaldybės pareigūnų veiksmai vykdant triukšmo valdymo kontrolę buvo nepakankami. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos  22 d. rašte Nr. (33.192)2-2001 atsakė, kad 2019 m. liepos 2 d. įpareigojo UAB „Elito maistas“ iki 2019 m. liepos 15 d. parengti triukšmo prevencinių priemonių planą. Iki nurodyto termino planas nebuvo pateiktas, tačiau, savivaldybės administracijos teigimu, trečiasis asmuo šioje byloje „Elito maistas“ pradėjo taikyti triukšmo prevencines priemonės, tai patvirtino ir ieškovas S. D. telefonu kalbėjęs su savivaldybės administracijos specialistu 2019 m. liepos 22 d. Ieškovai nepateikė duomenų, kad po 2019 m. liepos 22 d. Kauno savivaldybės administracija yra priėmusi kitus sprendimus dėl triukšmo valdymo. Ieškovai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti viešojo administravimo subjektų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių. Tačiau atsižvelgiant į pacituotą triukšmo valdymo teisinį reguliavimą,  vis dėlto teismui nėra suteikta teisė peržengti TVĮ savivaldybės institucijai suteiktą kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir tiesiogiai priimti sprendimą apriboti ūkinę veiklą.

22.       Panašioje faktinėmis aplinkybėmis Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-542-856/2020 buvo sprendžiami klausimai dėl žalos atlyginimo ir dėl uždraudimo atsakovei vykdyti triukšmą keliančią veiklą nakties metu konkrečioje teritorijoje. Teismas netenkino reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nes byloje nebuvo priimto savivaldybės administracijos sprendimo pagal Triukšmo valdymo įstatymą, kitaip tariant, teismas analogiškai aiškino TVĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kad turi būti priimtas savivaldos organo sprendimas sustabdyti triukšmą keliančią veiklą, ir tik tokio sprendimo nevykdant yra pagrindas nustatyti neteisėtus veiksmus, spręsti žalos atlyginimo klausimą ir netgi reikšti prevencinį ieškinį. CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šios bylos atveju, kaip jau minėta, TVĮ nustatyta tvarka atsakovo „Liseka“ veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas, savivaldos organo sprendimas nutraukti veiklą nėra priimtas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieškiniu keliamo prevencinio reikalavimo uždrausti veiklą ateityje. Tuo labiau, kad triukšmą keliančią veiklą, kaip minėta, vykdo ne atsakovė „Liseka“, o trečiasis asmuo, kuris nuomoja patalpas iš atsakovės ir yra gavęs leidimą naudoti dalį žemės sklypo.

23.       Kitoje bendrosios kompetencijos teisme nagrinėtoje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. e2-1557-466/2016) buvo priimtas sprendimas uždrausti atsakovui naktiniame bare naudoti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas triukšmas viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius. Teismas sprendimą priėmė nesant Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo riboti triukšmą, ir sprendimas po peržiūros apeliacine tvarka buvo paliktas galioti, tačiau šis precedentas nėra tinkamas šiai bylai spręsti, nes teismo priimta priemonė buvo taikoma ne sklypo ar daikto savininkui, o tiesiogiai triukšmo šaltinio valdytojui įpareigojant jį sumažinti skleidžiamą triukšmą, o ne nutraukti veiklą apskritai.

24.       Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daiktinės teisės santykius (CK 4.98 straipsnis) prievoliniams teisiniams santykiams, todėl netinkamai pritaikė Triukšmo valdymo įstatymą ne triukšmo šaltinio valdytojui, o žemės sklypo savininkui (TVĮ 2 straipsnio 26 dalis), netinkamai taikė triukšmo valdymo priemones (TVĮ 27 straipsnis), nukrypo nuo teismų praktikos. Šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ūkinės veiklos draudimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

25.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme pakeičiamas. Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 1/3 dalimi. Ieškovų išlaidos žyminiam mokesčiui (225 Eur) ir advokato pagalbai (1440 Eur) priteistinos iš atsakovės 1/3 dalimi, o išlaidos už statinio tyrimus (280 Eur) priteistinos visiškai, iš viso priteistina 829,45 Eur, suapvalinus 829 Eur.

26.       Atsakovui iš ieškovų priteistina 2/3 dalys bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, tai sudaro 1 822,90 Eur (2761,99x2/3), suapvalinus 1823 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovų priteistina 994 Eur (1823-829), tai sudaro po 331 Eur iš kiekvieno ieškovo.  

27.       Laikytina, kad tenkinama pusė apeliacinio skundo. Ieškovas S. D. už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 630 Eur, jam priteistina iš atsakovės UAB „Liseka“ 315 Eur. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 176 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas išlaidas neteikė. Atsakovei priteistina iš ieškovų pusė žyminio mokesčio, 88 Eur, t. y. po 29,33 Eur iš kiekvieno ieškovo. Į ieškovo S. D. mokėtiną atsakovei 360,33 Eur (331+29,33) sumą įskaitoma atsakovės mokėtina 315 Eur suma, atitinkamai ieškovui S. D. iš atsakovės priteistina 45,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteistą iš atsakovės UAB „Liseka“, įm.k. 304635103, ieškovui S. D. ((duomenys neskelbtini)) 469,34 Eur  bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 45,33 Eur (keturiasdešimt penkių eurų ir 33 ct).

Priteisti atsakovei UAB „Liseka“ , įm.k. 304635103, iš ieškovų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 360,33 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų ir 33 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.   

            Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                 Evaldas Burzdikas

                Algimantas Kukalis

                                                       Diana Labokaitė