LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 15 d. paduotu atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Geri butai“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Geri butai“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šiluma“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. S.. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisti jai iš atsakovės 24 660,82 Eur skolos, 882 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės reikalaujamos skolos dydžių kaitaliojimų ir apskaitos duomenų neatitikimų pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 8 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizavimo taisyklių (toliau – Inventorizavimo taisyklės) 7 ir 48 punktų nuostatas; 2) apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad ieškovė daugiau nei 4 metus pažeidinėjo imperatyvias Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas – 2016–2019 metais jokių su atsakove susijusių suderinimo aktų neįformino; 3) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų, todėl nevisapusiškai ir neobjektyviai patikrino byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nepatikrino, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atliktų darbų ir parduotų prekių apmokėjimui ieškovė turėjo pagrindą atsakovei išrašyti visas 2020 m. rugsėjo 28 d. „Skolos apyvartos (2015-01-01 – 2020-08-31)“ dokumente nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir ar turėjo teisę įforminti įvykusį prekių pateikimą, jeigu prekių neprisistatė ir darbų neatliko; 4) apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą, nes nesiaiškino priežastis, dėl kurių pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti auditorės B. P. konsultacinė išvada apie ieškovės UAB „Saulės šiluma“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir UAB „Ruslina“ išvada dėl šilumos punkto (duomenys neskelbtini); 5) apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 177 straipsnio 3 dalyje ir 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisykles, neegzistuojančius skolos dokumentus pripažino įrodymais ir juos vertino, taip pat vertino įrodymus, nepašalindamas akivaizdžių neatitikimų tarp aktų datų ir juose nurodytų pinigų sumų bei sąskaitų faktūrų numerių.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 8 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų, Inventorizavimo taisyklių 7, 48 punktų) netaikymo byloje ir CPK 177 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, 314 straipsnio nuostatų pažeidimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Atrankos kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai taikytini ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniame skunde byloje dalyvaujančio trečiojo asmens ir jo rekvizitų nenurodė.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas stabdyti prašomo peržiūrėti procesinio sprendimo vykdymą.
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 671 (šešis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 „Swedbank“ AB banke (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK32961).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė