Civilinė byla Nr. 2-197-267/2013

Proceso Nr. 2-58-3-00200-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.; 35.6.1.; 35.6.2; 116.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovo R. B. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,  

atsakovų A. Č., E. J. ir G. J. atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams A. Č., E. J. ir G. J., tretiesiems asmenims S. T., notarėms I. Z., R. R., bankrutavusiai UAB „Baltijos investiciniai projektai“, AB SEB bankas dėl sudarytų turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. skolininko bankrutavusios UAB „Baltijos investiciniai projektai“ vardu 2011-04-04 pareiškė netiesioginį ieškinį, 2011-05-05 patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis:

1. 2009 m. birželio 29 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1R09-2930, kuria BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė A. Č. bendrovės turtą – 86,93 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2. 2009 m. birželio 12 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1R09-2765, kuria BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė S. J. bendrovės turtą – 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
3. 2010 m. kovo 1 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-535, kuria S. J. pardavė atsakovei E. J. 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 
4. 2010 m. rugsėjo 14 d. sudarytą žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2-3038, pagal kurią S. J. pardavė atsakovei E. J. 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
5. Taikyti restituciją ir visą ginčo sutartimis perleistą turtą grąžinti BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ nuosavybėn.

Kreditoriaus R. B. įsitikinimu, ginčo byloje yra pagrindas, vadovaujantis LR CK 6.66 ir 6.68 straipsnių nuostatomis, pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius, nes trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „Baltijos investiciniai projektai“ nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą, lyginant su parduotų butų ir sklypų vidutine rinkos verte sandorių sudarymo metu. Bendrovės Didžiosios knygos duomenimis parduoto turto savikaina sudarė 261173,26 Lt ir buvo 101509,39 Lt didesnė nei pardavimo kaina. Dėl neteisėtų sandorių UAB „Baltijos investiciniai projektai“ patyrė didelius nuostolius, buvo sumažintas bendrovės turtas ir mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių interesai buvo pažeisti. Ieškinyje nurodoma, kad sandoriai neatitiko įmonės veiklos tikslų. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos CK 6.66 str. nurodytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos ir buvo pažeistos netiesioginį ieškinį reiškiančio kreditoriaus R. B. teisės ir teisėti interesai, nes bendrovė bankrutavo ir nėra galimybės išsiieškoti įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą 110173,44 Lt skolą (1 t., 1–5, 66–70 b. l.).

Atsakovė E. J. atsiliepimu į jai pareikštą ieškinį prašė R. B. reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas nenurodė nei teisinio, nei faktinio jai pareikšto reikalavimo pagrindo. Atsakovė ginčo turtą pirko iš kito atsakovo, S. J., o ne iš šiuo metu bankrutavusios UAB „Baltijos investiciniai projektai“. Ieškovas neturi teisės kištis į privačių fizinių asmenų tarpusavio sandorius, nurodyti jiems, kokiomis sąlygomis tie sandoriai turi būti sudaromi ir juo labiau neturi teisės šiuos sandorius naikinti. E. J., pirkdama butą ir žemę, nežinojo ir neturėjo žinoti, kokia buvo ankstesnę sutartį sudariusių asmenų turtinė padėtis. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad ginčo sandoriu perleistas turtas buvo įkeistas AB SEB bankas (2 t. ,98–105 b. l.).

Atsakovai A. Č. ir S. J. atsiliepimuose į pareikštą ieškinį nurodė, kad pateiktas ieškinys turi formos ir turinio trūkumų, ieškovas nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovai nurodo, kad bendrovė, stokodama apyvartinių lėšų, butus pardavė neįrengtus, jų apdaila ir įrengimas buvo atlikti pirkėjų lėšomis, todėl ginčo sutartys negali būti vertinamos kaip neatitinkančios įmonės veiklos tikslų. Turtas negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų sąlygų actio Pauliana ieškiniui reikšti (1 t., 78 89, 114–122 b. l.).

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2010 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bankroto byloje Nr. B2-78-267/2013 yra patvirtintas banko 795585,96 Lt kreditorinis reikalavimas. 2009 metų birželio mėn. kiekvieno iš ginčo sandoriais perleisto turto vertė buvo apie 450000 Lt. Turtas perleistas artimiems giminaičiams, todėl pirkėjams galioja nesąžiningumo prezumpcija. Trečiasis asmuo atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovai teikia teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su ginčo turto įkeitimu ir banko sutikimu atlaisvinti hipoteką, nes bankui buvo įkeistas tik žemės sklypas (2 t., 12–14 b. l.).

Tretieji asmenys notarės I. Z. ir R. R. pateikė teismui prašymus nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismo nuožiūra (1 t., 157, 165, 166 b. l.).

Trečiasis asmuo S. T. palaikė atsakovų atsikirtimus (2 t., 8 b. l.).

Trečiąjį asmenį UAB „Baltijos investiciniai projektai“ atstovaujantis administratorius UAB „Alisanta“ byloje pareikštų ieškinio reikalavimų nepalaikė (3 t., 22–25 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovą R. B. atstovaujanti advokatė Sonata Žukauskienė ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovų A. Č., E. J. ir G. J. (atsakovo S. J. teisių perėmėjo) atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.    

Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 6.66 str.).

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažįsta ieškinyje nurodytus ginčo sutarčių sudarymo faktus, nėra ginčo dėl aplinkybių, susijusių su sutartyse nurodytomis kainomis, turto perdavimu ir atsiskaitymais pagal šias sutartis. Teismas sprendžia, kad šių faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir laiko juos nustatytais (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), todėl šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų plačiau neanalizuoja tik atkreipia dėmesį, kad minėtus bylai reikšmingus  faktus patvirtina teismui pateiktų sutarčių kopijos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, atsiskaitymą pagal ginčo sutartis patvirtinantys dokumentai ir 2011-01-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-1551 (10) bei BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratoriaus 2010-06-18 ataskaitoje esantys duomenys (1 t. 35-43, 95, 96, 106-111, 123-142 b. l.; 2 t. 61-70 b. l., 20-33 b. l.).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusios UAB „Baltijos investiciniai projektai“, kuriai 2009 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, ir atsakovų S. J. bei A. Č. 2009 m. birželio 12 d. ir 2009 m. birželio 29 d. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė A. Č. ir S. J. bendrovės nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypus ir patalpas–butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisėtumo, restitucijos taikymo. Taip pat ginčijami atsakovų S. J. ir E. J. sudaryti du nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, t. y. 2010 m. kovo 1 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria S. J. pardavė atsakovei E. J. iš UAB „Baltijos investiciniai projektai“ nupirktą 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. rugsėjo 14 d. sudaryta žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartis reg. Nr. 2-3038, pagal kurią S. J. pardavė atsakovei E. J. 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Visi byloje pareikšti ieškinio reikalavimai grindžiami CK 6.66 ir CK 6.68 straipsnių nuostatomis.

Bylai reikšminga aplinkybė, kad atsakovas S. J. (duomenys neskelbtini) mirė ir atsakovu į pradėtą civilinį procesą buvo įtrauktas jo teisių perėmėjas G. J. a. k. (duomenys neskelbtini) (2 t., 127, 139, 142 b. l., 3 t. 1–14 b. l.).

Dėl atsakovams S. J. ir A. Č. pareikštų ieškinio reikalavimų

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis byloje nr. 3K-3-88/2013 ir kt.).

Teismas pasisako dėl visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų:

Dėl ieškovo reikalavimo teisės ir ieškinio senaties termino

Nagrinėjamu atveju ginčijami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, kuriuos sudarė trečiasis asmuo – bankrutavusi UAB „Baltijos investiciniai projektai“. Nors pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga, tačiau bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pat nepraranda teisės ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu.  Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta draudimo bankrutuojančios įmonės kreditoriams ginti savo teises, todėl kreditorius turi teisę ginti savo interesus ne tik Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, bet ir kitomis, šiame įstatyme nenustatytomis, bet jam neprieštaraujančiomis teisinėmis priemonėmis. Dėl to kreditorius, manydamas, kad bankrutuojančios įmonės sandoris, tiek sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir po to, pažeidžia jo teises, turi teisę tą sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu. Draudimas bankrutuojančios įmonės kreditoriui pasinaudoti šiuo institutu ne tik neatitiktų šio instituto esmės ir paskirties, bet ir pažeistų kreditorių interesus, nes sumažėtų jų teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. šis institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną, galiojančią  reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama ar pasibaigusi. Ieškovas R. B. yra bankrutavusios UAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorius, o kreditorinio reikalavimo suma – 110173,44 Lt. Šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-482-194/2009 ir Nr. B2-78-267/2013, todėl teismo vertinamos kaip prejudiciniai faktai, pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas atleidžiantys ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos nagrinėjamoje byloje (1 t., 13–30 b. l., pridėta civilinė byla Nr. 2-482-194/2009).

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorius R. B., gindamas savo interesus ir pareiškęs actio Pauliana ieškinį teisme po penkių mėnesių nuo nutarties įtraukti R. B. į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorių sąrašą priėmimo dienos, sužinojęs, kad turto perleidimo sandorių neginčys bankrutuojančios įmonės administratorius, nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti (CK 1.127 str., 6.66 str. 3 d.).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Tokie atvejai yra, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Teismas byloje nustatė, kad skolininkas BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, sudarydamas ginčo sandorius, pažeidė ne tik ieškovo R. B., bet ir kitų bendrovės kreditorių teises, nes dėl ginčijamų turto perleidimo sandorių buvo sumažintas  bendrovės turtas  ir po pusės metų UAB „Baltijos investiciniai projektai“ buvo iškelta bankroto byla. Šias aplinkybes pagrindžia teismui pateikti įrodymai, t. y. Lietuvos Teismo ekspertizės Centro Specialisto 2011-01-05 išvada Nr. 11-1551 (10) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-07008-10, kurioje konstatuota, kad 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpiu UAB „Baltijos investiciniai projektai“ buvo nemoki ir nuostolingai pardavė du butus (duomenys neskelbtini) su žemės sklypais. Bendrovės Didžiosios knygos duomenimis parduoto turto savikaina sudarė 261173,26 Lt ir buvo 101509,39 Lt didesnė nei pardavimo kaina. Gautas nuostolis sumažino bendrovės turtą ir netiesiogiai bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Šiame akte pateikta išvada, kad darbo užmokestis, mokesčiai ir socialinės įmokos bendrovėje buvo mokami iki 2009 metų spalio mėn., o nuo 2009 metų lapkričio mėnesio UAB „Baltijos investiciniai projektai“ neturėjo galimybės atsiskaityti už prekes ir paslaugas (2 t., 61-70 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-78-267/2013 konstatuotas UAB „Baltijos investiciniai projektai“ nemokumas, nurodyta, kad įmonės kreditoriniai įsiskolinimai viršija turimo turto vertę, kad bendrovė neturi lėšų ir galimybių tęsti savo veiklą ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais (1 t., 28 b. l.).  

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad  nagrinėjamu atveju  kreditorių  teisės  buvo pažeistos skolininko  sudarytais su atsakovais S. J. ir A. Č. nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais, kuriais  buvo  sumažintas  UAB „Baltijos investiciniai projektai“ turtas  ir  likusio turto  vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Bankrutuojančios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus – įmonės turto perleidimas už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė. Toks sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams, todėl gali būti pripažintas negaliojančiu ir pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad kreditoriaus R. B. teisės ir teisėti interesai UAB „Baltijos investiciniai projektai“ vadovų buvo pažeidžiami sąmoningai nuo civilinės bylos Nr. 2-482-194/2009 dėl 100000 Lt avanso grąžinimo iškėlimo stadijos. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovų atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės argumentai, jog ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, nelaikytini pagrįstais.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų išvadai, kad skolininkas UAB „Baltijos investiciniai projektai“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, o juos sudarydamas pažeidė bendrovės kreditorių interesus. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl pernelyg mažos parduoto turto kainos ir ginčijamų sandorių sukeltų pasekmių – bendrovės bankroto, todėl teismas sutinka su ieškovo atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės argumentais, kad vienos preliminarios sutarties, ar jos priedų, kurie laiku nebuvo įregistruoti viešajame registre, pateikimas teismui, šios bylos kontekste negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas ginčijamų sandorių sudarymo privalomumui konstatuoti. Juo labiau, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-482-194/2009 pakanka duomenų, jog vieną iš ginčo butų (pilnai įrengtą) su žemės sklypu 2008-10-08 preliminaria sutartimi UAB „Baltijos investiciniai projektai“ buvo įsipareigojusi parduoti už 467913 Lt ieškovui R. B., kuris preliminarios sutarties pasirašymo dieną įmokėjo 100000 Lt avansą. Bendrovė laiku sutartinio įsipareigojimo neįvykdė, o turtą žymiai mažesne kaina perleido atsakovui šioje byloje.

Teismo vertinimu, atsakovų argumentus apie tariamai egzistavusias preliminarias sutartis paneigia minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-482-194/2009 esantys UAB „Baltijos investiciniai projektai“ advokato M. N. teiginiai 2010-04-19 apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad ginčo butas dar neparduotas ir gali būti sprendžiamas taikos sutarties sudarymo klausimas su kreditoriumi R. B.. Liudytojai A. B. ir S. R. patvirtino, kad 2008 metų spalio mėn. buvo neparduoti tik du butai, kurie buvo visiškai įrengti, juose gyveno nuomininkai. 2007-07-19 Statybos darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad 2007-07-19 rangovas UAB „Darstamas“ perduoda užbaigtą statyti dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o 2009-03-12 pasirašytas šešių butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktas, turtas įregistruotas viešajame registre (pridėta civilinė byla Nr. 2-482-194/2009 85, 88, 89 – 92, 130, 179, 180 b. l.). 

Be to, teismas sprendžia, kad net tuo atveju, jei būtinumas sudaryti ginčijamus sandorius būtų kilęs iš preliminariųjų susitarimų, UAB „Baltijos investiciniai projektai“, atstovaujama įmonės vadovo, savo pareigas pagal juos turėjo įvykdyti kuo mažiau pakenkdama kitų įmonės kreditorių interesams ir pasirinkti tokias sandorio sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Minėta, kad ginčo pirkimo-pardavimo sandoriai buvo įmonei nuostolingi ir atsakovai nepateikė leistinų įrodymų, pateisinančių nekilnojamojo turto pardavimą pigiau, nei bendrovės Didžiojoje knygoje apskaityta šio turto savikaina. Teismo vertinimu, bylai reikšmingus įrodymus pateikė BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditoriai, ieškovas R. B. ir trečiasis asmuo AB SEB bankas: 2009 m. birželio 15 d. Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. 09-06-3-120 ir pažymoje nurodyta, kad butuose un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti visi apdailos darbai, aplinka sutvarkyta, teritorija aptverta, yra apšvietimo sistema, statiniai pripažinti tinkamais naudoti 2009-03-12 aktu Nr. STN-159-(14,7)-P. Pažymoje nurodyta penkių butų ir žemės sklypo bendra vertė – 2400000 Lt (atitinkamai vieno buto vertė – viršija 400000 Lt). 2009-06-15 bendrovės vadovas pateikė pažymą Palangos miesto apylinkės teismui, kurioje remiasi minėta turto vertės nustatymo pažyma Nr. 09-06-3-120 ir nurodo, kad bendrovės turimo turto vertė  sudaro 2780000 Lt, ko pilnai pakanka užtikrinti įsipareigojimus kreditoriams (1 t., 71–74 b. l., 2 t., 17–35 b. l.).

Apibendrindamas teismas pažymi, kad atsakovų atsikirtimai, susiję su  CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu aptariamu aspektu, nelaikytini pagrįstais.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti kai skolininkas turėjo kreditorių ir buvo suvaržytos skolininko daiktinės teisės, t. y. 2009 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-482-194/2009 buvo areštuotas UAB „Baltijos investiciniai projektai“ turtas (pridėta civilinė byla Nr. 2-482-194/2009. 31, 32 b. l.). Vien ši aplinkybė leidžia spręsti, kad sandorių sudarymu objektyviai buvo pažeistos kreditorių teisės.

Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys teisminėje praktikoje pripažįstamas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Atsakovai S. J. ir A. Č. nepakankamai domėjosi  parduodamais butais, žemės sklypais ir  pardavėju,  pardavėjo turtui taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl jų elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo ir rūpestingo asmens kriterijus (CK 1.5 str.).

Byloje   paskirtas teismo  ekspertas D. M., atlikęs   ginčijamais  sandoriais perleisto Turto vertinimo ekspertizę,  nustatė, kokia  buvo  pardavimo  metu  nekilnojamojo turto rinkos vertė  (priedas prie bylos Nr. 1, 2–69 b. l.). Iš  šių  duomenų matyti, kad atsakovams  S. J. už  58823,53 Lt, o A. Č. už 100840,34 Lt parduotų žemės sklypo dalių ir butų rinkos  vertė  pardavimo metu  buvo  atitinkamai 288000 Lt ir 289000 Lt.  Turto  pardavimas  už  kainą,  kuri  mažesnė  už  rinkos vertę  67 % ar net 81 %  ir 101509,39 Lt mažesnė net už turto savikainą, leidžia teismui pripažinti, kad kreditorių interesus pažeidusių  sandorių  šalys  buvo nesąžiningos (CK 67 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas UAB „Baltijos investicijos projektai“ prieš sudarydamas ginčo sandorius trečiajam asmeniui AB SEB bankas pateikė duomenis, kad ginčo turto vertė yra – beveik 900000 Lt (1 t., 71–74 b. l., 2 t., 17–35 b. l.)

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo  formuojamą teismų praktiką faktas, kad  turtas parduotas už  žymiai  mažesnę nei jo rinkos vertė kainą, teikia pagrindą konstatuoti ginčijamais sandoriais įgijusių nekilnojamąjį turtą atsakovų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-549/2007; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Atsakovų atsikirtimai, susiję su tariamu pirkėjų asmeninių lėšų panaudojimu įrengiant ginčo butus, nuneigti šioje nutartyje jau minėtų įrodymų viseto, t. y. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-482-194/2009 medžiaga, specialisto išvada, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, rangovo bei užsakovo pasirašyto baigto statinio perdavimo akto duomenimis, bei pateis pardavėjo AB SEB bankas ir teismui prieš sandorio sudarymą pateiktais duomenimis.  Be to, atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertas pateikė teismui išvadą, kad net ir neįrengtų butų ir žemės sklypo vertė buvo 151000 Lt ir 150000 Lt, t. y. ženkliai viršijo pardavimo kainą.

Be to, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Byloje nustatyta, kad 2009-06-12 nekilnojamojo turto sandorį UAB „Baltijos investiciniai projektai“ vadovas S. T. sudarė su savo seneliu atsakovu S. J..  

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovai S. J. ir A. Č., sudarydami ginčo sandorius, buvo nesąžiningi.

Nustačius actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų visetą, ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovams G. J. ir A. Č. tenkintini (CK 6.66 str.). Spręsdamas dėl atsakovo G. J., perėmusio mirusio atsakovo S. J. teises ir pareigas šiame procese, atsakomybės, teismas vadovaujasi bendruoju teisės principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (lot. – ex injuria non oritur jus) ir 5.52 straipsnio nuostatomis. Kiti ieškinio ir atsakovų atsikirtimuose į jį nurodyti argumentai, susiję su CK 6.68 nuostatų taikymu, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovei E. J. pareikštų ieškinio reikalavimų

Ieškinys atsakovei E. J. pareikštas tais pačiais pagrindais kaip ir atsakovams S. J. bei A. Č., t. y. grindžiamas CK 6.66 ir 6.68 straipsnių nuostatomis, neįvertinus, kad E. J. nesieja prievoliniai teisiniai santykiai nei su ieškovu, nei su pastarojo skolininku, trečiuoju asmeniu UAB „Baltijos investiciniai projektai“, o ji pati nėra jų skolininkė, todėl šiais pagrindais pareikštas ieškinio reikalavimas E. J. atmestinas (CK 6.66, 6.68 straipsniai).

             Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovei E. J. pareikštas reikalavimas – mažesnė nei rinkos kaina nupirkto turto vertė. Ši aplinkybė, vadovaujantis CK pirmoje knygoje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, savaime taip pat nėra pagrindas pripažinti ginčijamą pardavimo sandorį negaliojančiu. Teisminėje praktikoje vyrauja taisyklė, kad privatūs asmenys turi teisę susitarti dėl perleidžiamo daikto kainos, kuri gali būti gerokai žemesnė už tokio daikto rinkos kainą, jei toks susitarimas nepažeidžia sandorį sudariusių šalių kreditorių teisių, nes tai gali lemti tam tikri šalių tarpusavio santykiai, įvairios aplinkybės ir pan. 

Pagal CK 6.68 straipsnio nuostatas netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios savo teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tokiu atveju kreditorius, norėdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, priverstinai įgyvendina šią skolininko reikalavimo teisę pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu. Pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui – skolininko kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą. Be to kreditorius gali įgyvendinti skolininko turtinę teisę, reikšdamas netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnyje nustatytu pagrindu, tik jeigu ta teisė yra įgyvendintina, t. y. skolininko skolininkas jau privalo vykdyti jam (nagrinėjamu atveju bankrutavusiai bendrovei) savo prievoles.  

Kad ieškovas R. B. galėtų pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovei E. J., bankrutavusi UAB „Baltijos investiciniai projektai“ turėtų turėti galiojančią turtinę teisę į atsakovę, tačiau bendrovė tokios teisės neturi, nes E. J. nėra bendrovės skolininkė. Todėl kreditorius R. B. negali įgyvendinti skolininko, bankrutavusios   UAB „Baltijos investiciniai projektai“, turtinės teisės, reikšdamas netiesioginį ieškinį, nes ši yra neįgyvendintina.

Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu. Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta leistinų įrodymų, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą prarado ne savo valia, o dėl kitų asmenų nusikaltimo. Tokio nagrinėjamai bylai teisinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-636-2013, kuri šiuo metu nebaigta nagrinėti (CK 1.80 str. 2, 4 d.).

Nenustačius actio Pauliana ir netiesioginio ieškinio institutų taikymui būtinų sąlygų viseto, ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovei E. J., atmestini (CPK 178 ir 179 str.).

Dėl restitucijos taikymo nuginčijus S. J. ir A. Č. sandorius

Pripažinus sandorius  negaliojančiais  actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009). 

Tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šioje byloje yra svarbus turto grąžinimo skolininkui natūra klausimas.

Pirmuoju atveju, įvertinus tai, kad pagal vieną ginčo sandorį nuosavybės  teisę  į  pirktą žemės  sklypo dalį ir butą, esančius (duomenys neskelbtini), įgijusi  pirkėja, atsakovė A. Č., tretiesiems asmenims turto neperleido, o pardavėja  UAB „Baltijos investiciniai projektai“ gavo iš pirkėjos  pinigus, t. y. 100840,34 Lt, taikant restituciją natūra,  nekilnojamasis  turtas  grąžintinas  pardavėjai, o pagal ginčo sandorį sumokėtos lėšos priteistinos pirkėjai. Tuo tarpu, sprendžiant restitucijos klausimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas S. J. perleido sąžiningam įgijėjui E. J., taikytina restitucija pinigais pagal kainas, galiojusias neteisėto sandorio sudarymo metu (CK 1.80 str. 2 d., 4 d., 4.96 str., 6.145 str., 6.146 str., 6.147 str., 6.153 str.). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas iš neteisėtai perleisto turto vertės, kuri nustatyta atlikus turto vertinimo ekspertizę, t. y. 288000 Lt, atimant ginčo sandorio sudarymo metu atsakovo S. J. sumokėtą pinigų sumą – 58823,53 Lt. Tokiu būdu, taikant restituciją pinigais iš atsakovo G. J. priteistina BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ 229176,47 Lt (288000 – 58523,53 Lt = 229176,47 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 išaiškino, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovui laimėjus bylą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį valstybei turi sumokėti atsakovai A. Č. ir G. J., nagrinėjamu atveju G. J. – 1765 Lt (turtas perleistas už 58823,53 Lt), o A. Č. – 3017 Lt (turtas perleistas už 100840,34 Lt). 

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas R. B., kurio pareikštas ieškinys atsakovams A. Č. ir G. J. patenkintas visiškai, byloje  patyrė  bylinėjimosi išlaidas sumokėdamas 3000 Lt už  atliktą turto vertinimo ekspertizę (2 t. 58 b. l.) ir šios išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovų G. J. ir A. Č. lygiomis dalimis.

Atsakovė E. J., kuriai pareikšti ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, turėjo 2100 Lt  išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., 21 – 23 b. l.). Šios išlaidos priteistinos iš nepagrįstus reikalavimus jai pareiškusio ieškovo R. B.. 

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovų G. J. ir A. Č. lygiomis dalimis priteistinos 212 Lt procesinių  dokumentų  įteikimo  išlaidos į  valstybės  biudžetą (1 t. 56 b. l., 3 t. 168 b. l.), po 106 Lt iš kiekvieno (CPK 96 str.).

    Ieškinį patenkinus iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos 2011-04-06 nutartimi A. Č. turtui, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o E. J. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento  2009 m. birželio 29 d. tarp BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, įmonės kodas 300590326, buveinės adresas Bažnyčios g. 1, Mažeikiai, a/s LT 367044060005658430, ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1R09-2930, pagal kurią UAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė A. Č. 86,93 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 

Taikyti  restituciją natūra: 

1) Priteisti 86,93 kv. m. patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), BUAB „Baltijos investiciniai projektai“;

2) Priteisti A. Č. iš  BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ 100840,34 Lt  (vieną šimtą tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt litų 34 ct). 

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. birželio 12 d. tarp BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, į. k. 300590326, buveinės adresas Bažnyčios g. 1, Mažeikiai, a/s LT367044060005658430, ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1R09-2765, pagal kurią UAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė S. J. 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 

Taikyti  restituciją pinigais ir priteisti iš atsakovo G. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),  229176,47 Lt (du šimtus dvidešimt devynis tūkstančius šimtą septyniasdešimt šešis litus 47 ct).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. Č. ir G. J. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), – po 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovo G. J. 1765 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovės A. Č. 3017 Lt (tris tūkstančius septyniolika litų) žyminio mokesčio valstybei.  

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 2100 Lt (dviejų tūkstančių šimto litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovų G. J. ir A. Č. lygiomis dalimis, t. y. po 106 Lt (šimtą šešis litus) procesinių  dokumentų  įteikimo  išlaidų į  valstybės  biudžetą. 

Laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos šioje byloje 2011-04-06 nutartimi A. Č. turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o E. J. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja                                                                                        Danutė Burbulienė