Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-776-81-2010].doc
Bylos nr.: 1A-776-81-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja R

Pranešėja R. Cemnolonskienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-776-81/2010

Teisėja V.Gadiškienė                                                    Proceso Nr. 64-1-00351-10

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

 (S)

 

 

 

 

HERBAS

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas padaręs nusikaltimą, numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR  BK) LR BK  178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-06-01 nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam A. A. priteista 232.20 lt turtinei žalai atlyginti, iš A. M. ir J. M. solidariai priteista A. A. 200 lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas J. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis  apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. M. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2d.padarymą nuteistas už tai, kad  pagrobė automobilį, tai yra 2010 m. kovo 27 d. apie 23.00 val.,  A. M. vairuojamu automobiliu Audi 80 atvažiavo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ,  kur A. M. nuėjo prie A. A. priklausančio automobilio VW „Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ranka nulaužė dešinės  pusės priekinių durelių rankenėlę, atidarė dureles, tokiu būdu įsibrovęs į minėtą automobilį nutraukė automobilio užvedimo spynelės laidus bei juos sujungęs užvedė automobilio variklį,  po to, pasikeitė  su J. M., ir šį  automobilį  J. M. nuvairavo į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė svetimą turtą - A. A. priklausantį 2000 litų vertės automobilį.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.  Jis teigia, kad teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir skyrė per griežtą bausmę. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, veikos pavojingumas nėra didelis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala padaryta nedidelė, automobilis senas, jo vertė maža, be to, buvo grąžintas savininkui. Žalą jis atlygino. Taip pat nuteistasis nurodo, kad  dirba, turi pastovias pajamas, nusikalstamą veiką padarė praėjus daugiau kaip pusei paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino. Skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, o tai neigiamai atsilieps jo šeimai, nes augina ir išlaiko mažametę dukrą bei dukros motiną, kuri šiuo metu niekur nedirba.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis prašo švelninti bausmę ir taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo argumentas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegijos manymu bausmė nuteistajam skirta teisingai. Teismas skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistajam įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes: nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo  pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes,  tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad  didelė žala nusikaltimu nepadaryta, pavogtas automobilis grąžintas. Atsižvelgiant į tai, kad naują tyčinį apysunkį nusikaltimą A. M. padarė būdamas anksčiau teistas taip pat už tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, teisėjų kolegijos manymu, nuteistajam pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė (LR BK 27, 56 str. ) Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visų šių aplinkybių svarbą ir reikšmę skiriant bausmę A. M. ir pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

  LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

           Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

           A. M. nuteistas už tyčinį turtinį nusikaltimą neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinį nusikaltimą, bausmės, skirtos už ankstesnį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Iš nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų taip pat matyti, kad jis per paskutinius metus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (t1, b.l. 77). Be to A. M. praeityje teistas 2 kartus. Pažymėtina, kad nuteistasis veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepraėjus nei metams po to, kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas. Šios aplinkybės rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir siekiant LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.  Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad nuteistajam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas, o taip pat būtų pasiekta, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

            Nuteistasis teisus skunde teigdamas, jog ta aplinkybė, kad jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, neatima galimybės dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau pažymėtina, jog ši priemonė taikoma tik esant jau anksčiau paminėtai sąlygai, t.y. tik nustačius, kad bausmės tikslai  gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tuo tarpu aukščiau aptartos  aplinkybės neduoda pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl šeimos išlaikymo ir darbo netekimo, teisėjų kolegijos manymu, neduoda pagrindo išvadai, kad skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, su jos vykdymu susiję apribojimai neproporcingai griežtai pažeistų kitus nuteistojo socialinius  interesus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju su laisvės atėmimo bausmės vykdymu susiję apribojimai yra būtini siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei pasiekti, kad A. M. daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

           Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas nenustatyta.

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

             

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                 Regina Cemnolonskienė

 

Teisėjai:                                                                                Kęstutis Dargužis

 

                                                                                             Arvydas Stankus