Administracinio nusižengimo byla 

Nr. AN2-69-581/2021

                                                                           Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00008-2021-8

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2021 m. birželio 1 d.

            Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

1.       Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimu J. A. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir J. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda. Taip pat J. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams; turto (automobilio VW PASSAT) konfiskavimas.

2.       J. A. nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 1 d., apie 23.53 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas ne mažesnis nei 1,45 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti motorinių transporto priemonių, vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga iš (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemo neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo nuo kaimynės A. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), tvoros stulpelio, jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, pasišalino. Tokiais veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

3.       Panevėžio apygardos teisme gautas J. A. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą, neskiriant jokių administracinio poveikio priemonių. Skunde J. A. nurodo:

3.1.       Jis nenorėjo sąmoningai, tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o pagalvojo, kad, vairuodamas automobilį iš G. Ž. namų kiemo, kliudė žvyro krūvą ar akmenį ir jokio stulpelio neapgadino. Be to, pats atsimušimas į tvoros stulpelį buvo nestiprus, todėl iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo, pagalvojęs, kad nieko blogo neatsitiko ir policijai apie šį įvykį nėra būtina pranešti. Be to, jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl ir nenorėjo kviesti policijos, nes jeigu ir padarė kam nors dėl atsitrenkimo žalą, tai su tuo asmeniu galvojo vėliau dienos metu susitikti ir atsiskaityti. Tik vėliau, jau būnant pas dėdę, jam paskambino G. Ž. ir pasakė, jog atvyks policija, nes jis, išvažiuodamas iš kiemo, kliudė A. Š. namų valdoje įkastą tvoros stulpelį. Nėra pagrindo teigti, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tyčia. Byloje nėra paneigti jo parodymai, kad, važiuodamas tamsiu paros metu, jis nesuprato, jog kliudė tvoros stulpelį ir jį apgadino.

3.2.       Savo pirminiuose parodymuose, kuriuos užrašė policijos pareigūnė A. S., jis nurodė, kad vairuodamas automobilį tvoros stulpelį kliudė G. Ž., tačiau tuo metu pyko ant G. Ž. ir jį apkalbėjo, be to, buvo pavartojęs alkoholio.

3.3.        Įvykio metu, kai buvo apgadintas A. Š. valdoje įkastas tvoros stulpelis, jis automobilį vairavo, būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik nuvykęs pas savo dėdę pernakvoti ir, nežinodamas, kad naktį dėl tokio nedidelio incidento bus iškviesti policijos pareigūnai. Pas G. Ž. alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Tai, kad pas dėdę atvykę policijos pareigūnai nustatė jam girtumą, nereiškia, kad apsvaigęs nuo alkoholio jis buvo ir vairuodamas automobilį, kai buvo kliudytas tvoros stulpelis. Tai jis nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

3.4.       Kadangi jis turėjo būti nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba artima minimaliai bauda. Jeigu teismas nuspręstų, kad jis padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam turėtų būti paskirta minimali bauda. Kadangi jis automobilį vairavo blaivus, todėl teismas nepagrįstai jam paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti jo automobilį. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes – jo sukelto eismo įvykio pasekmės yra minimalios – padaryta nedidelė 30 Eur žala, kurią jis savanoriškai atlygino, automobilį įsigijo, nes ruošiasi įgyti vairuotojo pažymėjimą, automobilio konfiskavimas yra aiškiai neproporcingai didelė papildoma nuobauda jam, atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį, asmenybę, norą ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Mano, kad skirta piniginė bauda yra pakankamai didelė nuobauda, kuri ateityje jam bus pamoka. Pirmosios instancijos teismas nurodė daug jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau vis tiek nusprendė konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę. Pagal teismų praktiką analogiškose bylose transporto priemonės nėra konfiskuojamos ir jau vien teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra pakankama administracinio poveikio priemonė.

2.       Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su J. A. skundu nesutinka, nes teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į J. A. asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir priėmė tinkamą sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

3.       Administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. A. ginčija savo kaltę dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, teigdamas, kad automobilį jis vairavo blaivus, neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Taip pat nesutinka su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis – prašo skirti minimalaus dydžio baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei turto (automobilio) konfiskavimo.

5.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, taip pat jam paskirtos teisingos bei pagrįstos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės.

6.       Bylos įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos schema, neblaivumo nustatymo aktu, nukentėjusiosios A. Š. paaiškinimais, J. A. paaiškinimais, liudytojų G. Ž., V. M., A. S., Ž. L. paaiškinimais ir kt.) nustatyta, kad J. A., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas atbuline eiga iš G. Ž. namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), kliudė bei apgadino nukentėjusiosios A. Š. tvoros stulpelį, padarydamas jai 30 Eur žalą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos; neilgai trukus po to, J. A. buvo nustatytas 1,45 promilių neblaivumas. Šių aplinkybių J. A. neginčija.

7.       Tačiau J. A. skunde ginčija kitas administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir apylinkės teismo pripažintas įrodytomis aplinkybes, o būtent: neigia, kad automobilį jis vairavo neblaivus (1,45 promilių neblaivumo) bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. J. A. nurodo, kad automobilį jis vairavo blaivus, alkoholį vartojo tik po to, kai automobiliu atvažiavo į dėdės V. M. namus, taip pat teigia, kad jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, nepajuto, kad kliudė ir apgadino nukentėjusiosios A. Š. tvoros stulpelį, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius J. A. parodymus atmetė bei teisingai juos vertino kaip pasirinktą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją. 

8.       Visų pirma, akcentuotina tai, kad J. A. pozicija viso bylos tyrimo metu esmingai kito: pirminiuose paaiškinimuose (2021-01-02) nurodė, kad jis pas G. Ž. vartojo alkoholį (gėrė alų); iš G. Ž. kiemo į pagrindinį kelią jo automobilį išvairavo G. Ž., o jis po to persėdo ir nuvažiavo pas dėdę V. M.; kai G. Ž. išvažinėjo iš kiemo, juto pristabdymą, girdėjo smūgio garsą, tartum jis į kažką atsitrenkė; nuvažiavęs pas V. M. alkoholio nevartojo (7 b. l.); 2021-01-19 paaiškinime J. A. jau tvirtino, kad automobilį iš kiemo vairavo ne G. Ž., o jis (J. A.); pas G. Ž. alkoholio nevartojo, savo automobilį vairavo blaivus; alkoholį vartojo po to, kai atvažiavo pas dėdę V. M. (gėrė degtinę ir alų); teisme parodė, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga į kažką atsitrenkė, bet galvojo, jog į akmenį, todėl neišlipęs ir nepažiūrėjęs nuvažiavo; automobilį vairavo blaivus,  pas dėdę namuose gėrė alkoholinių gėrimų. Taigi, atsižvelgus į J. A. parodymų nenuoseklumą, akivaizdu, kad pagrindo laikyti juos patikimais ir vadovautis šioje byloje nėra, be to, juos paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų bylos įrodymų visetas.

9.       J. A. parodymus, kad automobilį iš G. Ž. iki V. M. namų jis vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai atvažiavo pas V. M., paneigia liudytojų parodymai, iš dalies ir paties J. A. parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Kaip matyti, J. A. nurodė, jog kai atvažiavo pas V. M., sustojo jo kieme; atėjo V. M. ir jis (J. A.) pasiūlė jam išgerti alkoholio – degtinės; V. M. pasakė, kad nenori nei degtinės, nei alaus; tada jis (J. A.) vienas išgėrė degtinės „plečkutę“ ir vieną butelį 1 litro talpos alaus; viską išgėręs nuėjo pas V. M. į namus. Tačiau tokius J. A. parodymus paneigė liudytojas V. M. nurodydamas, jog: J. A. pas jį atvažiavo, būdamas girtas; prie jo alkoholio J. A. nevartojo; kai J. A. atvažiavo, iš karto atėjo į namo vidų, nesiūlė jam nei degtinės, nei alaus (58 b. l.). V. M. parodymus, kad J. A. pas jį atvažiavo, jau būdamas neblaivus, bei tuo pačiu aplinkybes, jog J. A. automobilį iš G. Ž. vairavo neblaivus, pas jį vartojo alkoholį tvirtina bylos įrodymų visetas: liudytojo G. Ž. parodymai teisme, kad su J. A. gėrė alaus; pirminiuose dokumentuose – 2021-01-02 tarnybiniame pranešime dėl pranešimo fiksuota, jog tyrėjai Ž. L. G. Ž. nurodė, jog 2021-01-01 su J. A. vartojo alkoholinius gėrimus; kaip matyti, G. Ž. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (36 b. l.); nukentėjusiosios A. Š. parodymai, kad G. Ž. jai pasakė, jog prieš tvoros apgadinimą J. A. su juo (G. Ž.) vartojo alkoholį; liudytojo E. L. parodymai, kad įvykio dieną, apie 16 val., buvo prie G. Ž. namų, per atidarytą langą J. A. padavė cigarečių; kambaryje matė ir G. Ž.; ant stalo buvo padėtas pradarytas degtinės butelis (34 b. l.). Be to, kaip jau minėta, pirminiame paaiškinime J. A. ir pats nurodė, kad važiavo pas G. Ž., nes jis pasikvietė išgerti; pas G. Ž. gėrė alkoholį (alų); pas V. M. alkoholio nevartojo (7 b. l.). Taigi, aptartų bei kitų byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog J. A. pas G. Ž. namuose vartojo alkoholį ir po to, būdamas neblaivus, sėdo prie savo automobilio vairo, atbulomis išvažiuodamas iš G. Ž. namo kiemo kliudė bei apgadino nukentėjusiosios A. Š. tvoros stulpelį (padaryta 30 Eur žala, kurią J. A. atlygino) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; automobiliu J. A. atvažiavo pas V. M.; čia atvykę policijos pareigūnai 00.36 val. J. A. nustatė 1,45 promilių neblaivumą. Daroma išvada, kad J. A. veiksmai pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

10.       J. A. skunde ginčija savo kaltę ir dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

11.       ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.

12.       J. A. skunde tvirtina, kad nesuprato, jog išvažinėdamas iš G. Ž. kiemo atsitrenkė bei apgadino nukentėjusiosios A. Š. tvorą, t. y. nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė turtinės žalos, todėl jo veikoje nėra subjektyviojo aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios. Tačiau tokie J. A. argumentai atmestini. Kaip matyti iš bylos, to neginčija ir J. A., įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios A. Š. tvoros stulpelis bei J. A. vairuotas automobilis. Pats J. A. teisme bei skunde nurodė, jog išvažiuodamas iš G. Ž. kiemo pajuto, kad į kažką atsitrenkė (pagalvojo, kad atsitrenkė į didesnį akmenį ar į žvyro krūvą), todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad J. A. suprato, jog atsitrenkė į pašalinį objektą, todėl privalėjo sustabdyti transporto priemonę, išlipti iš automobilio, pasižiūrėti bei įsitikinti, ar niekam nepadarė žalos, o pamatęs, kad apgadino tvoros stulpelį – padarė turtinės žalos, privalėjo apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiam asmeniui, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Kadangi J. A. to nepadarė, o iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Be to, apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, jog įvykio metu J. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, buvo neblaivus, patvirtina subjektyviosios aptariamo administracinio nusižengimo sudėties pusės – tyčios motyvą, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė jam gresiančią atsakomybę ir tikėjosi jos išvengti.

13.       Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo J. A. veiksmų kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)), kaip yra prašoma skunde, J. A. veiksmai pagal byloje nustatytas ir pirmiau išdėstytas aplinkybes pagrįstai bei teisingai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį.

14.       J. A. skunde nesutinka su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis bei administracinio poveikio priemonėmis.

15.       Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad  už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

16.       Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

17.       Pirmosios instancijos teismas J. A. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskyrė 1 200 Eur baudą, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1 000 Eur baudą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtas administracines nuobaudas subendrino bei J. A. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą. Taip pat teismas J. A. paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams bei turto (automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

18.       Apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. A. administracines nuobaudas – baudas ir nustatydamas jų dydžius, taip pat skirdamas administracinio poveikio priemones, įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskirtį bei jų skyrimo pagrindus, numatytus ANK 32, 34, 35, 36 straipsniuose.

19.       Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino visas administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes: padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą (J. A. automobilį vairavo nakties metu, gyvenvietėje, padarytos žalos dydis nedidelis (30 Eur), ji yra atlyginta), įvertino J. A. asmenybę – baustas administracine tvarka, dirbantis, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog iš esmės pripažįsta vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, atlyginto nukentėjusiajai A. Š. padarytą žalą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, J. A. už administracinius nusižengimus: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirdamas minimalaus dydžio baudą (1 200 Eur), pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – artimą minimaliam dydžiui baudą (1 000 Eur), įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir J. A. paskyrė teisingas administracines nuobaudas, taip pat pagrįstai bei teisingai jas subendrino. Pripažįstama, kad J. A. už aptariamų administracinių nusižengimų padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda, atsižvelgus tiek į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, tiek į J. A. asmenybę, nėra per griežta, jos mažinti, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

20.       Pagrįstai pirmosios instancijos teismas J. A. paskyrė ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams bei turto (jam priklausančio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Akcentuotina, kad J. A. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilių neblaivumas) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip kėlė didelį pavojų tiek savo, tiek kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, transporto eismo saugumui. Be to, J. A., vairuodamas automobilį neblaivus, dar sukėlė ir eismo įvykį – apgadino nukentėjusiosios A. Š. tvoros stulpelį bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. Bylos duomenys rodo ir tai, kad J. A. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padaro nebe pirmą kartą – Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad būdamas neblaivus (1,66 promilių neblaivumas) vairavo transporto priemonę. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad automobilio palikimas J. A. dispozicijoje gali kelti pavojų visuomenei, todėl atsižvelgus į tai, bei į visas pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo J. A. paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės šioje konkrečioje situacijoje yra būtinos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus, atimti (apriboti) galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio teisės pažeidimų darymo ateityje. J. A. skunde dėstomos aplinkybės, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog padaryta žala nėra didelė, jis savanoriškai ją atlygino nukentėjusiajai ir pan. šios išvados nekeičia. Be to, priešingai nei skunde nurodo J. A., teismų praktikoje už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus transporto priemonės yra konfiskuojamos (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-76-255/2019, AN2-215-397/2018 ir kt.).

21.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti J. A. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

      Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

         Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                     Jolanta Raščiuvienė