Civilinė byla Nr. e2A-432-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18021-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9919-454/2022 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybė teismo prašo: : 1) priteisti iš atsakovo A. A. (toliau – atsakovas) 1 437,95 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusią nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2022 m. liepos 19 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2)  nutraukti 2015 m. kovo 19 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-0401, sudarytą su atsakovu; 3) iškeldinti atsakovą iš 32/100 nuo 251,58 kv. m bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (3 kambariai (18,41 kv. m kambarys (2-3), 6,16 kv. m kambarys (2-5), 16,63 kv. m kambarys (2-10)) su 10,10 kv. m veranda (2-15), 1,21 kv. m sandėliu (2-14) ir bendrojo naudojimo patalpomis (72-100 nuo 3,00 kv. m sandėlio (2-12), 72/100 nuo 4,20 kv. m koridoriaus (2-13), 72/100 nuo 12,60 kv. m virtuvės (2-11), 5/10 nuo 0,67 kv. m koridoriaus (2-6), 5/10 nuo 0,97 kv. m sanitarinio mazgo (2-7), 5/10 nuo 6,36 kv. m koridoriaus (2-1), 5/10 nuo 6,62 kv. m koridoriaus (2-2)) su rūsio patalpomis (34/100 nuo 15,39 kv. m rūsio patalpos (R-1) ir 33/100 nuo 0,96 kv. m rūsio patalpos (R-2)), Kaune, (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2015 m. kovo 19 d. su atsakovu buvo sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-0401. Atsakovas nevykdo pareigos mokėti buto nuomos mokesčio. Pagal Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikiančios UAB „Kauno butų ūkis“ pateiktą nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, skola už atsakovo nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomą nuo nuomos sutarties pradžios 2015 m. kovo 19 d. iki 2022 m. liepos 19 d. yra 1 437,95 Eur. UAB „Kauno butų ūkis“ nuomojamas gyvenamąsias patalpas tikrino nuo 2020 m. sausio mėnesio, apžiūros aktuose užfiksuota, kad jose niekas negyvena, patalpos užplombuotos. UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. sausio 13 d. apžiūros akte Nr. 20-01-0261 nurodyta, kad į patalpas nepateko. UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 20-08-0330 nurodyta, kad į patalpas nepateko, uždėtos plombos bei apžiūros metu plombuoti nuomininkui išnuomoti trys kambariai, kadangi kaimynės teigimu, bute niekas negyvena. UAB „Kauno butų ūkis“ 2021 m. gegužės 17 d. apžiūros akte Nr. KA-2341 nurodyta, kad pakartotinai patikrinta gyvenamoji patalpa – plombos nepažeistos. UAB „Kauno butų ūkis” 2022 m. liepos 15 d. apžiūros akte Nr. KA-5754, apžiūrint gyvenamąsias patalpas , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nustatyta, kad patalpų būklė yra bloga. Apžiūros aktai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas jam nuomojamų patalpų nenaudoja pagal paskirtį, t. y. jose negyvena. Tai, kad atsakovas nuomojamose gyvenamosiose patalpose negyvena, patvirtina ir tai, kad UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Kauno energija“ šiuo adresu sąskaitų neformuoja, t. y. paslaugų neteikia, nes vandens tiekimo ir šildymo sistemos neveikia. UAB „Kauno vandenys“ pateiktame 2020 m. spalio 15 d. vandens apskaitos prietaisų plombavimo–patikrinimo akte užfiksuota, kad patalpos negyvenamos, įvadas nupjautas. Būtent šio dokumento pagrindu atsakovui neskaičiuojami mokesčiai už vandenį ir nukanalizavimo paslaugas. Mokestis už atliekų tvarkymą taip pat nemokamas, kadangi kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų 2020 m. liepos 8 d. Susitarimo dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą sustabdymo Nr. M 25140461 ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. Susitarimo dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą sustabdymo Nr. 25140461, sudarytų tarp atsakovo ir UAB „Kauno švara“, atsakovas nurodė, kad išvyksta iš nuomojamo būsto. Iš UAB „Ignitis“ Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. dėl objekto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuomojamose gyvenamosiose patalpose jau keleri metai visiškai nevartojama elektra. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuomojamose gyvenamosiose patalpose atsakovas negyvena ir tai nėra jo vienintelė gyvenamoji vieta. Visos paminėtos aplinkybės įrodo, kad atsakovas pažeidžia nuomos sutarties 5.1. ir 5.6. papunkčius bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576, 6.583, 6.584 straipsnius, nes nemoka buto nuompinigių bei negyvena nuomojamose gyvenamosiose patalpose, todėl yra teisinis pagrindas nutraukti nuomos sutartį su atsakovu, jį iškeldinti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų ir prisiteisti nuomos mokestį savivaldybei.

3.       Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo gimimo gyvena ginčo patalpose (bute), o mirus jo mamai nuomos sutartis buvo sudaryta su juo. Po atsakovo motinos mirties šis gyvenamas būstas buvo labai apleistas. 2020 m. liepos 10 d. atsakovas išvyko oficialiai dirbti į Norvegijos karalystę. Apie savo išvykimą ieškovės neinformavo, nes tokios prievolės neturėjo ir neturi, be to nuo 2015 metų, sutarties su ieškove sudarymo, išvyksta ne pirmą kartą, o tai ieškovei niekada nebuvo užkliuvę. 2021 m. kovo mėn. grįžo į Lietuvą, rado užplombuotą būstą 2020 m. rugpjūčio 21 d. data. Galiojant nuomos sutarčiai jis buvo ieškovės iniciatyva išdeklaruotas iš ginčo patalpų. Neturėdamas deklaruotos gyvenamosios vietos, atsakovas negalėjo gauti asmens dokumentų, kurių galiojimas buvo pasibaigęs. Draugų pagalba gyvenamoji vieta buvo deklaruota Prienų rajone. Nuo 2016 m. lapkričio 11 d., t. y. beveik 6 metus, ieškovė neatlieka savo tiesioginės pareigos – nesutvarko magistralinės trasos nei vandens tiekimui, nei šilumos tiekimui, todėl nuo tos dienos nuomojamas būstas netinkamas net minimalioms gyvenimo sąlygoms. Atsakovui tenka ten gyventi tokiomis sąlygomis. Bute nėra vandens, šildymo. Ieškovė neatlieka tiesioginės savo pareigos – nefinansuoja, netvarko magistralinių vamzdynų, dėl ko nuomos sutarties ir neįmanoma vykdyti – būstą naudoti pagal jo paskirtį. Šiame būste nuo 2016 m. vandenį atsakovas atsiveža, šildosi elektra patalpas, kiek tai buvo pakeliama ir įmanoma. Atsakovas nurodė, kad patalpų būklė patenkinama, tokios būklės patalpas jis gavo 2015 m. kovo 24 d. perdavimo aktu. Atsakovas pasiruošęs sumokėti įsiskolinimą ieškovei, mokėti visus komunalinius mokesčius, ieškovei sutvarkius vandens, šilumos tiekimo vamzdynus, padaryti remontą bute ir toliau jame tinkamai gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. 1) priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei, į. k. 111106319, iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 437,95 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) nutraukė 2015 m. kovo 19 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-0401, sudarytą su atsakovu; 3) iškeldino atsakovą A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš 32/100 nuo 251,58 kv. m bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (3 kambariai (18,41 kv. m kambarys (2-3), 6,16 kv. m kambarys (2-5), 16,63 kv. m kambarys (2-10)) su 10,10 kv. m veranda (2-15), 1,21 kv. m sandėliu (2-14) ir bendrojo naudojimo patalpomis (72-100 nuo 3,00 kv. m sandėlio (2-12), 72/100 nuo 4,20 kv. m koridoriaus (2-13), 72/100 nuo 12,60 kv. m virtuvės (2-11), 5/10 nuo 0,67 kv. m koridoriaus (2-6), 5/10 nuo 0,97 kv. m sanitarinio mazgo (2-7), 5/10 nuo 6,36 kv. m koridoriaus (2-1), 5/10 nuo 6,62 kv. m koridoriaus (2-2)) su rūsio patalpomis (34/100 nuo 15,39 kv. m. rūsio patalpos (R-1) ir 33/100 nuo 0,96 kv. m rūsio patalpos (R-2)), Kaune, (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovo mokėjimai už patalpų nuomą nėra reguliarūs, mokamas nenustatyto dydžio nuomos mokestis. Atsakovas turėjo pareiga susižinoti apie nuomos mokesčio dydį, tačiau šios pareigos nevykdė, susikaupusi už nuomą skola. Patikrinimo aktuose nuo 2020 m. sausio mėnesio, apžiūros aktuose užfiksuota, kad patalpose niekas negyvena, patalpos užplombuotos; UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. sausio 13 d. apžiūros akte Nr. 20-01-0261 nurodyta, kad į patalpas nepateko; UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 20-08-0330 nurodyta, kad į patalpas nepateko, uždėtos plombos bei apžiūros metu plombuoti nuomininkui išnuomoti trys kambariai, kadangi kaimynės teigimu, bute niekas negyvena; UAB „Kauno butų ūkis“ 2021 m. gegužės 17 d. apžiūros akte Nr. KA-2341 nurodyta, kad pakartotinai patikrinta gyvenamoji patalpa – plombos nepažeistos; UAB „Kauno butų ūkis” 2022 m. liepos 15 d. apžiūros akte Nr. KA-5754, apžiūrint gyvenamąsias patalpas , adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad patalpų būklė yra bloga. Apžiūros aktai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas jam nuomojamų patalpų nenaudoja pagal paskirtį, jose negyvena.

6.       UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Kauno energija“ šiuo adresu sąskaitų neformuoja, t. y. paslaugų neteikia, nes vandens tiekimo ir šildymo sistemos neveikia, mokestis už atliekų tvarkymą sustabdytas iki 2022 m. sausio mėn., nes pats nuomininkas nurodė, kad bute negyvena.

7.       Nuomos sutarties 5.10 papunktyje numatyta, jog atsakovas savo lėšomis pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metai atlikti paprastąjį nuomojamų gyvenamųjų patalpų, pagrindinių ir bendrojo naudojimo patalpų bei jų įrenginių remontą. Patikrinimo aktu fiksuota, kad patalpų būklė yra bloga, elektros instaliacija netvarkinga, vandentiekio ir nuotekų vamzdynai daugiau kaip 70 proc. pažeisti korozijos, santechnikos įranga nefunkcionuoja, krosnis nefunkcionuoja, patalpos apleistos, neprižiūrimos, neremontuojamos. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas patalpas prižiūrėjo, rūpinosi, remontavo.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovo pareigų nevykdymas bei elgesys yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, sudarantis prielaidas nuomotojui atsisakyti nuomos sutarties (CK 6.217 straipsnis) ir reikalauti šio asmens iškeldinimo iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

9.       Teismas laikė, kad atsakovas pažeidžia nuomos sutarties 5.1., 5.5., 5.6. papunkčius bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, 6.583 straipsnį ir 6.584 straipsnį, nes nemoka buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas bei negyvena nuomojamose gyvenamosiose patalpose, todėl yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakovą iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų patalpų ir priteisti nuomos mokestį ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime vardija tik jo, kaip nuomotojo, pareigų pagal nuomos sutartį pažeidimą, tačiau visiškai nei teismo posėdžio metu, nei sprendime nekeltas, neanalizuotas nuomotojo elgesys, jo pareigų atlikimas/neatlikimas (vandens ir šildymo vamzdžių neremontavimas). Įgytą būstą jis remontavo ir jame gyveno pilnavertį gyvenimą, tinkamai mokėjo nuomos mokestį, kol butas buvo tinkamas naudojimui - jame buvo vanduo ir šildymas;

10.2.                      Tiek teismo sprendimas, tiek ieškovės neteisėti veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintą mano, kaip žmogaus, teisę į būsto neliečiamybę. Tiek EŽTT, tiek kasacinio teismo suformuota praktika, konstatuotina, kad, vertinant iškeldinimo iš būsto pagrįstumą, turi būti atliktas tokios ribojančios priemonės proporcingumo vertinimas, kuris laikytinas itin svarbia garantija. Tokia situacija, kai teismai taiko ribojančias priemones – iškeldinimą, tačiau nenagrinėja ir nevertina šios priemonės proporcingumo, yra laikoma savaime pažeidžiančia Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT 2017 m. liepos 25 d. sprendimas Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020), tačiau teismas to nevertino.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nenukrypo nuo teisminės praktikos bei tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialinės teisės normas;

11.2.                      Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad jis nepažeidė nuomos sutarties sąlygų bei CK nuostatų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą bei asmenų iškeldinimą, t. y. naudojo ginčo gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį, mokėjo nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad atsakovas tinkamai vykdė ginčo buto nuomos sutarties sąlygas. Šiuo atveju tinkamas nuomos sutarties sąlygų vykdymas reiškia ne tik nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimą už ginčo gyvenamąsias patalpas, tačiau ir šių patalpų tinkamą priežiūrą, remontą bei naudojimą pagal paskirtį. Tačiau byloje nėra pateikta visumos būtinų įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas galėjo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl skolos už ginčo gyvenamąsias patalpas priteisimą, nuomos sutarties nutraukimo bei atsakovo iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų;

11.3.                      Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ginčo gyvenamąsias patalpas prižiūrėjo bei remontavo, tinkamai vykdė nuomininko pareigą mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau byloje nėra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Aukščiau nurodytų aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, vertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus;

11.4.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo atveju jis negali būti iškeldinamas iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nes iškeldinus atsakovą iš ginčo gyvenamųjų patalpų bus pažeista jo teisė į būsto neliečiamybę (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija). Šiuo atveju yra pažeidžiamos ieškovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, teisė ginti savo galimai pažeistas teises ir nustačius pažeidimus juos pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinis skundas atmestinas.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15.       Apeliantas (atsakovas) prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tam nenurodo jokių motyvų.

16.       CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

17.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nenurodė jokių motyvų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje nėra tikslinga.

Dėl ginčo esmės

18.       Nustatyta, kad 42/100 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1992-8004-2011) adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-250, 2015 m. kovo 19 d. su atsakovu buvo sudaryta nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų (trijų kambarių butas su bendra virtuve) (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – nuomos sutartis). Name nuo 2016 m. lapkričio mėn. nėra šildymo ir vandens. 2020 m. spalio 15 d. UAB „Kauno vandenys“ vandens apskaitos prietaisų plombavimo patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovo gyvenamosiose patalpose negyvenama, įvadas nupjautas. Atsakovas gyvenamosiose patalpose negyvena, 2020 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamosios patalpos užplombuotos, 2021 m. gegužės 17 d., atlikus patikrinimą, nustatyta, kad plombos nepažeistos. 2022 m. liepos 15 d. gyvenamųjų patalpų apžiūros akte nurodyta, kad jose negyvenama. Mokestis už atliekų tvarkymą buvo sustabdytas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., nes atsakovas nurodė, kad bute negyvena. 2022 m. liepos 15 d. apžiūros metu nustatyta, kad atsakovo nuomojamos gyvenamosios patalpos blogos būklės (grindys pažeistos; sienos įtrūkusios, nešvarios; durys deformuotos; langai deformuoti, nesandarūs; lubos išlinkusios, įtrūkusios, byra tinkas, pelėsis; elektros instaliacija netvarkinga; vandentiekio ir nuotekų vamzdynai daugiau kaip 70 proc. pažeisti korozijos, santechnikos įranga nefunkcionuoja; krosnių kokliai sutrūkinėję, tarpsiūlės išbyrėję, ugniakūra išdegusi, eksploatuoti negalima). Atsakovo skola už nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomą yra 1 437,95 Eur, kuri susidarė dėl atsakovo nuo 2021 m. vasario mėnesio dalinio mokėjimo už nuomą. Dabartinę savo gyvenamąją vietą atsakovas procesiniuose dokumentuose (2022 m. kovo 6 d. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kt.) nurodė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų r., tačiau dabartinė deklaruota jo gyvenamoji vieta nuo 2022 m. balandžio 13 d. yra Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini).

19.       Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuomos sutartis su juo nutraukta ir jis iškeldintas iš gyvenamosios patalpos, nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (nevertino atsakovo teisės į būsto neliečiamybę), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (neanalizuotas ieškovės elgesys), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

20.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose formuojamos teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

21.       Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad sprendžiant šį ginčą būtina įvertinti, ar nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas iš buto nepažeis jo teisių į būsto neliečiamybę.

22.       Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).

23.       Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (2008 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 22 ir kt.). Dėl to šiame kontekste pabrėžtina, kad, vertinant teisės į būsto neliečiamybę ribojimą, turi būti nagrinėjami ir pasveriami konkuruojantys interesai, o nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp konkrečių konkuruojančių interesų tenka nacionaliniams teismams.

24.       Ieškovė prašo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti apeliantą iš jai (savivaldybei) priklausančio būsto dėl to, kad jis nemoka už būsto nuomą (moka dalinai; susidariusi skola už nuomą) bei jame negyvena (naudoja ne pagal paskirtį).

25.       CK 6.576 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

26.       Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo: 1) išnuomotas gyvenamąsias patalpas naudoti tik pagal paskirtį (nuomos sutarties 5.1 punktas); 2) sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (nuomos sutarties 5.6 punktas); 3) savo lėšomis pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metai atlikti paprastąjį nuomojamų gyvenamųjų patalpų, pagrindinių ir bendrojo naudojimo patalpų bei jų įrenginių remontą (nuomos sutarties 5.10 punktas).

27.       Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomos sutartis nutraukiama teisės aktų nustatyta tvarka šiais atvejais: 1) kai nuomininkas ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio (nuomos sutarties 12.4 punktas); 2) jei gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį (nuomos sutarties 12.6 punktas); 3) jei nuomininkas tyčia blogina gyvenamųjų patalpų būklę (nuomos sutarties 12.7 punktas); 4) kitais įstatymų nustatytais pagrindais (nuomos sutarties 12.10 punktas).

28.       Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

29.       Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

30.       Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Pažymėtina, kad savivaldybės nuomojamo būsto paskirtis (tikslas) užtikrinti minimalias gyvenimo sąlygas asmenims, kurie neturi savo nuosavo būsto ir gauna nepakankamai pajamų, kad jį įsigytų.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

32.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su jo pareiga mokėti nuomos mokestį ir naudoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

33.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

34.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas (atsakovas) laiku nemoka nustatyto dydžio nuomos mokesčio (yra nemažas įsiskolinimas). Nors apeliantas nurodo, kad jis nežinojo apie padidintą nuomos mokestį, tačiau tai nepaneigia jo pareigos jį mokėti bei būti rūpestingam (pasirūpinti, kad visi mokesčiai būtų mokami laiku), o tik patvirtina, jog jam išnuomotose gyvenamosiose patalpose jis negyveno (šiuo adresu siunčiami pranešimai jo nepasiekdavo). Nustatyto dydžio nuomos mokestis nebuvo mokamas nuo 2021 m. vasario mėnesio, tuo trapu apeliantui 2021 m. kovo mėnesį grįžus iš Norvegijos (nurodo pats apeliantas) ir radus užplombuotą butą bei pradėjus aiškintis to priežastis, apeliantas turėjo galimybę sužinoti nuomos mokesčio dydį, tačiau toliau buvo mokamas netinkamo dydžio nuomos mokestis (įsiskolinimas nepadengiamas), o nuo 2021 m. lapkričio mėnesio (ieškovei pasikreipus į teismą) iki 2022 m. balandžio mėnesio visai nemokamas nuomos mokestis. Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad apeliantas netinkamai vykdė savo pareigą mokėti nuomos mokestį.

35.       Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad jis remontavo (prižiūrėjo) išnuomotas jam gyvenamąsias patalpas bei jose gyveno. Šiems argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė įrodymų. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai (apžiūrų aktai, mokesčio už atliekų tvarkymą mokėjimo sustabdymas, duomenys apie elektros vartojimą (jos nevartojimas), duomenys apie apelianto kitą gyvenamąją vietą ir jos deklaravimą) patvirtina, kad apeliantas negyveno jam išnuomotose gyvenamosiose patalpose, o šios patalpos iš esmės netinkamos gyventi dėl jų blogos būklės. Pažymėtina, kad už apeliantui išnuomotų patalpų būklę yra atsakingas būtent apeliantas, nes jis turėjo atlikti paprastąjį jų remontą (ne rečiau kaip 5 metai), jas prižiūrėti, tačiau to nedarė. Tai, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. (dėl avarinio gedimo vamzdynuose, už kuriuos nėra atsakingas apeliantas), apeliantui išnuomotose gyvenamosiose patalpose nėra vandens ir šildymo, nepaneigia jo pareigos rūpintis šiomis patalpomis, juo labiau, kai apeliantas teigia, jog gyveno tokiomis sąlygomis (be vandens ir šildymo). Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų rūpinęsis vandens tiekimo ir šildymo atstatymu, t. y. tuo tikslu būtų kreipęsis į savivaldybę, ar šias paslaugas teikiančias įmones, kas leidžia spręsti, jog apeliantui tai nebuvo itin aktualu. 

36.       Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes (nemokėjimas nuomos mokesčio, nesirūpinimas butu, negyvenimas bute), taip pat apelianto socialinio pažeidžiamumo laipsnį – jis sveikas, darbingas asmuo, neturintis išlaikomų asmenų, šiuo metu gyvenantis kitoje gyvenamojoje vietoje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas nutraukti su apeliantu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti jį iš nuomojamo buto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 6.611 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog taikomos priemonės apelianto atžvilgiu yra neproporcingos ir pažeidžia jo teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą.

37.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Edvardas Paliokas

                       Jurgita Sujetienė