Civilinė byla Nr. e2S-1221-230/2018

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01666-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5.;

(S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui K. M. K., tretiesiems asmenims V. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įgyto turto grąžinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo K. M. K. 15 000 Eur turtinę žalą už be teisėto pagrindo įgytą 5,26 ha žemės sklypą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Į 2018 m. balandžio 16 d. teismo posėdį neatvyko nei ieškovas J. K., nei jo atstovas advokato padėjėjas I. G., nors apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką jiems žinoma, pranešta tinkamai – asmeniškai, pasirašytinai, dalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje. Neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti teismo posėdyje jiems nedalyvaujant nepateikti.
3. Atsakovo K. M. K. atstovas advokatas A. K. prašė teismo ieškovo J. K. ieškinį palikti nenagrinėtą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. M. K. ir tretiesiems asmenims V. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įgyto turto grąžinimo paliko nenagrinėtą.
2. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas J. K., nei jo atstovas advokato padėjėjas I. G., apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti teismo posėdyje jiems nedalyvaujant nepateikti, o atsakovo K. M. K. atstovas advokatas A. K. prašo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, tenkino tokį prašymą ir ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iš Kupiškio miesto į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose vykusį teismo posėdį vienu automobiliu visi kartu vyko liudytoja A. K., ieškovas J. K., ieškovo atstovai advokato padėjėjas I. G. ir advokatas J. A. P.. Bevažiuojant automobilis sugedo (užgeso). Savo jėgomis užvesti nepavyko. Tada buvo iškviesta pagalba ir visi nuvežti į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, tačiau tai jau buvo apie 14 val. ir teismo posėdis buvo pasibaigęs. Į teismo posėdį buvo pavėluota dėl automobilio gedimo, todėl tai laikytina svarbia priežastimi.
2. Važiuojant ir matant, kad nebespės į teismo posėdį, apie 13 val. buvo skambinta į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinę Nr. (duomenys neskelbtini) iš advokato padėjėjo I. G. numerio (duomenys neskelbtini), tačiau numeris buvo užimtas, pavyko prisiskambinti tik 13 val. 14 min., atsiliepusiai teismo raštinės darbuotojai buvo paaiškinta, kad vėluojama į teismo posėdį, nes pakeliui sugedo automobilis ir paprašyta, kad informuotų apie tai teisėją J. K., tačiau sekretorė bandė skambinti teisėjai, ji neatsiliepė, paprašius nueiti į teismo salę, sekretorė pasakė, kad negali palikti savo darbo vietos, nes yra viena. Atsiradus galimybei pažadėjo apie tai pranešti teisėjai J. K..
3. Skubant į teismo posėdį parašyti dokumentą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir nusiųsti į teismą nebuvo jokios galimybės.
2. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

1. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo J. K. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – „Telia“ sąskaitos išklotinę, automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, pažymą iš autoserviso „Narjanta“ apie automobilio gedimą, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, ieškovas neturėjo galimybės jų pateikti anksčiau, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo J. K. ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas J. K., nei jo atstovas, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant negauti, todėl, esant atsakovo atstovo prašymui, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
6. Apeliantas (ieškovas) J. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog į teismo posėdį nei jis, nei jo atstovai neatvyko dėl svarbių priežasčių (automobilio gedimo), o pateikti teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo neturėjo galimybės.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų

7. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
8. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1564/2009).
9. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-337-381/2017 ir kt.).
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovo J. K. ieškinį paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad nei ieškovas, nei jo atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nepateikė (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų tiek ieškovas J. K., tiek jo atstovas advokato padėjėjas I. G. apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, t. y. asmeniškai, pasirašytinai, dalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje.
11. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nors nagrinėjamoje byloje formaliai egzistavo visos aplinkybės CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytiems teisiniams padariniams taikyti, tačiau nagrinėjamoje proceso stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų aiškinimo ir taikymo. Vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), o šiam tikslui pasiekti CPK 7 straipsnyje, 8 straipsnyje, 159 straipsnyje bei kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
12. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas J. K. ir jo atstovai neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių – vykstant į teismo posėdį, sugedo jų automobilis (šią aplinkybę patvirtina pažyma iš autoserviso „Narjanta“ apie automobilio gedimą), prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybių pateikti teismui nei prieš teismo posėdį, nei teismo posėdžio metu. Vertinant, ar ieškovas sąžiningai naudojosi ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ar savo veiksmais nesiekė vilkinti civilinio proceso, būtina pažymėti, kad pagal byloje esančią medžiagą ieškovas laiku ir pareigingai vykdė teismo įpareigojimus, dalyvavo teismo parengiamajame teismo posėdyje, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, aktyviai dalyvavo procese. Civilinė byla iškelta 2017 m. gruodžio 7 d. Iš ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktos „Telia“ sąskaitos išklotinės matyti, kad teismas buvo informuotas telefonu apie tai, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovas ir jo atstovai neatvyks į teismo posėdį. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu.
13. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia procesinė situacija, kai ieškovas ir jo atstovai neatvyko į teismo posėdį ir nebuvo iš anksto gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, šiuo atveju susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. ieškovui ir jo atstovams vykstant į teismo posėdį sugedo jų automobilis. Todėl šioje konkrečioje situacijoje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą neatitinka pagrindinių civilinių proceso tikslų ir negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gauti šalių atsiliepimai į ieškinį, byloje įvykęs parengiamasis teismo posėdis, todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad ieškovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradęs suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Nijolia Indreikienė