Administracinė byla Nr. I-628-243/2012 m.

                 Teisminio proceso Nr. 3-63-00334-2012-0

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 4.5;63.3.3;73

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos Z.U. skundu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl 2012 m. liepos 2 d. atsakymo Nr. 12SD-(14.12.104)-691 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė  :

pareiškėja kreipėsi skundu į teismą nurodydama, kad 2011 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pirkti ir prijungti valstybinės žemės sklypą - kūdrą, kuri yra prigludusi prie jai priklausančio sodo sklypo Nr. 21 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas 2012 m. liepos 2 d. pateikė atsakymą ne dėl to valstybinio žemės sklypo, kurį prašė leisti prijungti, o dėl valstybinio žemės sklypo įsiterpusio tarp sodo sklypo Nr. 21 ir kūdros (0,03 ha). Nurodo, kad ginčijamas atsakovo atsakymas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr.1443 jos prašomas leisti nusipirkti ir prijungti valstybinis žemės sklypas – kūdra - atitinka visus įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokai keliamus reikalavimus. Pareiškėja šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais teismą prašo:

- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2012 m. liepos 2 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti prašymą dėl valstybinės žemės sklypo – kūdros, kuri yra prigludusi prie sodo sklypo Nr. 21 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo išdavimo  rengti formavimo ir pertvarkymo projektą pardavimui.

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 

Valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje pardavimo ir nuomos tvarka bei sąlygos, institucijų, įgaliotų parduoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, ir asmenų, perkančių ar nuomojančių šiuos valstybinės žemės sklypus, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr.1443. Šių taisyklių 34 punkte numatyta, kad ginčai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-914 (nuo 2010-07-01) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 3 dalis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir 2010 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintose „Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse“, jų 1 punkte. Taigi iš cituojamo teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais jau yra nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Lingvistinė šio teisinio reguliavimo analizė taipogi leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo dalyku kreipiantis skundu tiesiogiai į teismą gali būti sprendimas, kuriuo išsprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo ar kitas su žeme susijęs klausimas iš esmės (atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiamas neatlygintinai sklypas, parduodamas ar išnuomojamas ir pan.) tačiau jis netenkina suinteresuotų asmenų. Šiuo atveju toks sprendimas nėra priimtas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-691 atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą rengti žemės sklypų  formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal cituotas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas pareiškėjos ginčijamas sprendimas tiek turinio, tiek formos prasme nėra sprendimas dėl valstybinės žemės pardavimo. Tai patvirtina ir pačios pareiškėjos reiškiamas skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti prašymą dėl leidimo rengti valstybinės žemės sklypo – kūdros, kuri prigludusi prie sodo sklypo Nr. 21 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą pardavimui išdavimo. Pareiškėja nesutikdama su atsakovo veiksmais, turi juos skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokia neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka įstatymo leidėjas siekia suteikti galimybę ginčą išspręsti pačiai Institucijai, kol nėra sukurta tam tikrų teisių ir pareigų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjai nesilaikė ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl privalomo ginčo sprendimo kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, įstatymo nustatyta privaloma neteismine ginčų sprendimo tvarka ginčo nesprendė, todėl nesilaikius neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjai pasinaudojus neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nėra kliūčių kreiptis skundu į teismą jei neteisminio ginčo nagrinėjimo rezultatas netenkina pareiškėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 106 straipsniu, 149 straipsniu,

n u t a r ė :

pareiškėjos Z.U. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl 2012 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-691 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti. 

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teismo pirmininkas                                                                                                                 Remigijus Arminas