Civilinė byla Nr. e2A-342-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30226-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kings Trans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Truck service Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Kings Trans“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Estijos bendrovė „Negatiator“ OU.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Truck Service Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kings trans“ 29957.18 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. birželio - liepos mėn. ieškovas atliko atsakovui priklausančios puspriekabės Krone SDP27 remonto po eismo įvykio darbus. Paslaugų apimtis ir kainą ieškovas iš pradžių derino su atsakovo draudimo bendrove, kuriai pateikė 55865 Lt sąmatą. Po sąmatos, kuri buvo reikalinga draudimo bendrovei pateikimo, toliau ieškovas remonto darbus ir kainą derino su atsakovu, kuris pageidavo, kad puspriekabė būtų remontuojama nenaudojant naujų detalių, o taisant senas, todėl ieškovas pateikė atsakovui 29957,18 Lt sąmatą, kurioje nurodyta darbų kaina – 23170 Lt, o medžiagos 5188 Lt. Dėl puspriekabės remonto į ieškovą kreipėsi ir tiesioginį kontaktą visą laiką atsakovo vardu palaikė V. Ž., kuris yra UAB „Giloja“ vadovas ir trečiojo asmens Negatiator OU vadovas arba atstovas Lietuvoje, kuriam perleista ginčo puspriekabė. Pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui yra prieinama el.pašto dėžutė giloja@takas.lt, kuria naudojasi V. Ž.. Atsakovas atsisakė atvykti pasirašyti reikiamus dokumentus, tačiau buvo nurodęs darbus atlikti. Atlikus remonto darbus, atsakovas ieškovui sumokėjo 4791 Lt už nupirktas naujas detales taip pripažindamas paslaugų užsakymo faktą, tačiau liko skolingas už atliktus darbus ir medžiagas pagal 29957,18 Lt sąmatą. Po remonto darbų atlikimo atsakovas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog draudimo išmoka bus sumokėta lizingo bendrovei, todėl atsakovas neturi galimybių atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo nuomone, atsakovas iš šio draudiminio įvykio gavo didelę naudą, kadangi ženklia suma buvo sumažinta lizinguojamo turto likutinė išperkamoji vertė, o puspriekabę suremontavo atsakovas savo lėšomis. Ieškovo nuomone, vien PVM sąskaitos faktūros neišrašymas neriboja galimybės ieškovui reikšti reikalavimą sumokėti už tinkami atliktus darbus.
3. Atsakovas UAB „Kings Trans“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priekabą su visais dokumentais pridavė servisui nuomotojo UAB „Tempo“ atstovas, t.y. vairuotojas, vairavęs puspriekabę. Draudimo kompanija BTA ir UAB „Vilnius Truck Service“ derino sąmatą, atsakovas tame nedalyvavo. 2013 m. liepos mėnesio viduryje UAB „Kings Trans“ sužinojo, kad draudimo išmoką draudimo kompanija išmokės tiesiogiai lizingo davėjui, t.y. bankui, todėl nedelsiant 2013-07-16 raštu informavo ieškovą, kad neatlikinėtų jokių remonto darbų, kadangi UAB „Vilnius Truck Services“ draudimo kompanijos nurodymu buvo reikalinga tik sąmatos sudarymui, o ne remonto paslaugų suteikimui. Tuo pačiu „UAB Kings Trans“, būdama sąžiningu ūkio subjektu, paprašė minėtu raštu pateikti PVM sąskaitą – faktūrą už jau atliktus darbus ir nupirktas detales. UAB „Vilnius Truck Service“ jokios PVM sąskaitos faktūros UAB „Kings Trans“ nepateikė, tačiau, reaguodama į prašymą, el. paštu atsiuntė banko sąskaitos numerį, sąskaitos faktūros numerį (kurios pateikė) ir mokėtiną sumą, kurią geranoriškumo pagrindais atsakovas apmokėjo. Atlikus mokėjimo pavedimą, UAB „Vilnius Truck Service“ priekabos negrąžino, tačiau pradėjo reikalauti grynųjų pinigų. Nei viena sąskaita faktūra, nei viena sąmata niekada nebuvo pateikta atsakovui. Šioje civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio remonto paslaugų užsakymą iš ieškovo bei skolos egzistavimą (LR CPK 178 str.). Tik po metų ieškovas ėmėsi veiksmų įforminti tarimą užsakymą. Priekaba iki šiol yra UAB „Vilnius truck service“ žinioje, kurios ši bendrovė akivaizdžiais nusikalstamais veiksmais negrąžina teisėtam savininkui. Ieškovas remdamasis civilinės atsakomybės institutu, neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmestinas ir atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina bauda.
4. Trečiasis asmuo Estijos bendrovė Negotiator OU su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Palaikė atsakovo argumentus, jog ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie rangos darbų sutarties sudarymą ir atsakovo tariamą prievolių pažeidimą. Pažymėjo, jog 2012-07-16 atsakovo vadovas el. paštu prašė ieškovo neatlikinėti remonto darbų ir išrašyti faktūrą už nupirktas detales, tuo tarpu 2013-07-22 ieškovo darbuotojas į tai atsakydamas el. laišku, nurodė padaryti pavedimą 3960 Lt plius PVM. Atsakovas šią sumą pervedė ieškovui. Ieškovas nepaaiškino, kodėl jis vykdė priekabos remontą, jei dėl to nebuvo sudaryta sandorio, o atsakovas aiškiai prašė remonto neatlikinėti. Ieškovas nepaaiškina kodėl išrašė sąskaitą faktūrą ženkliai didesnei sumai, nei pats buvo nurodęs elektriniame laiške.

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. d. sprendimu ieškovo UAB „Kings Trans“ ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Kings Trans“ 8 676,21 EUR skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-10-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 846,64 EUR  bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „Truck Service Vilnius“ naudai. Priteisė iš atsakovo UAB „Kings Trans“ valstybės naudai 32,57 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir vertimo paslaugų atlikimu.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, procesinius šalių dokumentus bei liudytojų parodymus konstatavo, jog atsakovas užsakė pas ieškovą atlikti puspriekabės remonto darbus ir tai patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais, iš dalies apmokėjęs už remonto darbus bei detales, kurių įsigijimas nebūtų pagrįstas, jei būtų kreiptasi tik dėl puspriekabės remonto sąmatos sudarymo.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. Ž. tvarkė visus su ginčo puspriekabės remontu susijusius klausimus ir veikė atsakovo vardu, kadangi 2013-06-20 atsakovo draudikui BTA rašė pranešimą apie įvykį- pretenziją, pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00558, be to 2013-07-16 prašymą neatlikinėti remonto darbų buvo gautas iš elektroninio pašto giloja@takas.lt, kuris priklauso UAB „Giloja“, kurios vadovas yra V. Ž.. Minėtas asmuo taip pat yra ir trečiojo asmens Estijos bendrovės „Negatiator“ OU bei UAB „Giloja“ vadovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ne vienus metus būdamas net dviejų juridinių asmenų vadovas negalėjo nežinoti, jog negali pasirašinėti kitam juridiniam asmeniui skirtų dokumentų. Todėl pateiktų į bylą įrodymų bei nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, jog atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykiams.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo poziciją, jog į ieškovą kreipėsi ne dėl transporto priemonės remonto, o tik dėl puspriekabės remonto sąmatos sudarymo, kadangi iš byloje esančių el. laiškų galima daryti išvadą, jog draudikas su ieškovu derino pozicijas dėl puspriekabės remonto, o ne dėl sąmatos sudarymo, o 2013-07-01 laiške ieškovo nurodyta aplinkybė, jog su draudiku turi susisiekti atsakovas įrodo, jog apie bendravimą bei pozicijų derinimą tarp ieškovo ir draudiko atsakovui buvo žinoma. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovui teikė 2013-07-16 prašymą, kuriame aiškiai išreiškė valią neremontuoti ginčo transporto priemonės, tačiau ieškovas pateikė įrodymus, jog minėtas 2013-07-16 prašymas ieškovui buvo išsiųstas tik 2013-07-23 d. 21.03 val. iš elektroninio pašto giloja@takas.lt . Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas 2013-07-24 už remonto darbus sumokėjo ieškovui 4 791,60 Lt iš geranoriškumo, tačiau teismas šiuos argumentus vertino kritiškai, kadangi ieškovą ir atsakovą sieja verslo santykiai.
9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką bei tai, kad atsakovui atsiskaitymo prievolės atsiradimas yra siejamas su transporto priemonės remonto paslaugos atlikimu, o ne PVM sąskaitos faktūros išrašymu, konstatavo, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 8 676,21 EUR už atliktas transporto priemonės remonto paslaugas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kings Trans“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pakanka įrodymų, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo ir draudimo bendrovės tarpusavio susirašinėjimas, kuriuose atsakovas nedalyvavo, nesukuria atsakovui jokių teisių ir pareigų ir neįrodo, kad tarp šalių yra sudarytas sandoris. Ieškovas pateikė į bylą savo paties vienašališkai surašytus dokumentus ir susirašinėjimą su draudimo bendrove, iš kurių atsispindi būtent ieškovo valia atlikti remontą. Sprendžiant, kas užsakė rangos darbus būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ko nepadarė sprendimą priimdamas pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės apie tai, kad tarp šalių nebuvo bendradarbiavimo istorijos, todėl nelogiški ieškovo veiksmai – atliko priekabos remontą nesulaukęs aiškaus atsakovo patvirtinimo dėl tokio sandorio sudarymo ir darbų kainos.
12. Byloje nėra jokių atliktų darbų aktų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie darbų atlikimą ir jų perdavimą užsakovui. Ieškovo teiginiai apie tai, kad skirtingą remonto darbų kainą lėmė atsakovo prašymas remontuoti priekaba naudojant senas detales, yra melagingi ir neįrodyti, nes nei dokumentai, nei atsakovo dokumentai tokio prašymo egzistavimo nepatvirtina. Teismas neįvertino, kad policijos apklausos dokumentuose ieškovo atstovai mini 67596,65 Lt dydžio darbų atlikimą, tuo tarpu apie sumą kurią prašoma priteisti neužsimena. Ieškovas nesugebėjo net paaiškinti, kodėl po šios sąmatos sudarymo, ieškovas neišrašė sąskaitos faktūros nurodytai sumai ir neformino savo apskaitoje tokio ūkinio įvykio.
13. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, jog UAB “Giloja” ir “Negotiator OU” vadovas V. Ž., domėdamasis remonto eiga ir pasirašydamas sąskaitoje faktūroje Nr. 00558, veikė kaip tariamas atsakovas ir šie veiksmai sukelia teisines pasekmes atsakovui. V. Ž., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad jis domėjosi priekabos remonto eiga, nes jo vadovaujamas trečiasis asmuo ketino pateikti atsakovui krovinių pervežimo užsakymą. Ieškovas turėjo būti pakankamai protingas ir nelaikyti atstovu asmens, kuris tik domisi remonto eiga.
14. Teismas nevertino V. Ž. paaiškinimų apie tai, kad prisijungimas prie šio el. pašto yra suteiktas visoms trims įmonėms, nes jas sieja tie patys klientai ir jų kroviniai, kurių pervežimą įmonės organizuoja bendrai. Tačiau 2013-07-16 el. laišką su nurodymu neatlikinėti remonto darbų išsiuntė pats atsakovo tuometinis vadovas V. Š.. Taigi, normaliai atidus verslininkas (ieškovas) privalėjo suprasti, kad įmonės vadovo valia yra svarbiausia ir yra vykdytina nepaisant remontu besidominčių kitų asmenų nurodymų ar konkliudentinių veiksmų. Teismas taip pat neteisingai interpretuoja minėtą el. laišką, juo atsakovas prašė neatlikinėti remonto darbų, o tuo tarpu, jei kokie nors darbai atlikti, tuomet už nupirktas detales ir darbus išrašyti sąskaitą faktūrą. Sprendžiant iš 2013-07-22 ieškovo laiško, ieškovas tą dieną buvo atlikęs darbų ir nupirkęs detalių už 3960 Lt plius PVM. Apeliantas taip pat nesutinka su išvada, jog 2013-07-16 laišku išsakytas atsisakymas nuo remonto darbų buvo pavėluotas, neva darbai jau buvo atlikti, tačiau teismas nevertino, kad tai yra objektyviai neįmanoma, nes, sprendžiant iš ieškovo susirašinėjimo su draudimo bendrove datų, ieškovas tokiu atveju turėjo atlikti remontą vos per kelias dienas. Be to, teismas nevertino, kad priekabos remonto darbai buvo atlikti tik 2013 m. rugsėjo mėnesį, tai patvirtina A. V. parodymai policijos medžiagoje.
15. Teismas, konstatavęs, kad šalys sudarė sandorį, nenurodė duomenų apie tai, iš ko teismas sprendė, kad sandoris buvo būtent 29957,18 Lt sumai. Net ir V. Ž., kurį teismas laiko atsakovo atstovu, nei savo elgesiu, nei parašu nėra patvirtinęs tokios sumos. Ieškovas parodė, kad išrašė atsakovui skirtą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00558 už priekabos remontą 55865,Lt dydžio sumai plius PVM. Šią sąskaitą padavė pasirašyti V. Ž. ir teismas tuo rėmėsi spręsdamas dėl sandorio sudarymo fakto, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad  PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00558 55865 Lt dydžio sumai plius PVM yra suklastota.
16. Teismas nevertino atsakovo argumentų apie tai, kad jis nesudarė su ieškovu remonto sandorio ir juolab nebuvo suderinęs tokios didelės remonto kainos. Į bylą yra pateikta kitos remonto įmonės (UAB “Primos”) sąmata, kurioje nurodyta, kad ši įmonė analogišką remontą atliktų už 5227,20 Lt, t.y. už maždaug 6 kartus mažesnę kainą, nei ieškovo 2013-07-19 sąmata. Todėl ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas aiškiai sutiko remontuoti transporto priemonę už 6 kartus didesnę kainą, t.y. turėjo įrodyti, kad šalys išties sulygo dėl tokios kainos.
17. Apeliantas pažymėjo, jog remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-08-07 įsakymu Nr. 2B-175 "Dėl reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nuostatomis transporto priemonės remonto sutartis turi būti rašytinė, o remonto dokumentai turi būti pasirašyti, remonto darbai pradedami tik suderinus visas sąlygas ir kainą. Be to, šiuo atveju teismo motyvas, kad rangos sutartis buvo patvirtinta konkliudentiniais atsakovo veiksmais, nelogiška, kadangi darbų apimtis ir kaina buvo labai didelė.
18. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios PVM sąskaitos - faktūros neišrašymas neatleidžia atsakovo nuo sutartinės prievolės vykdymo, teismas šiuo klausimu netiksliai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Šiuo atveju abi sutarties šalys yra PVM ir kitų mokesčių mokėtojai, todėl privalo laikytis tiek PVMĮ, tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. PVM sąskaitos neišrašymas savaime nenaikina prievolės sumokėti, tačiau įgalina pirkėją sulaikyti mokėjimą iki jis bus tinkamai įformintas, nes nuo to priklauso galimybė atlikti PVM atskaitą.
19. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad PVM sąskaitą faktūrą reikalaujamai sumai ieškovas pateikė tik paskutinio posėdžio metu. Toje sąskaitoje buvo nurodytas mokėjimo terminas – 7 dienos nuo gavimo. Taigi pats ieškovas savo valia nustatė mokėjimą terminą 7 dienomis vėliau, nei buvo baigtas bylos nagrinėjimas. Todėl nelogiška teismo sprendimo dalis priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo momento.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Truck Service Vilnius“ su juo nesutiko prašė jį atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą paliekant nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pažymėjo, kad V. Ž. buvo tas vienintelis žmogus, kuris pateikė ieškovui ginčo priekabos registracijos dokumentus bei kuris vienintelis bendravo su ieškovo atstovais dėl šios priekabos remonto, todėl atsakovo argumentai, kad ginčo priekabą į ieškovo servisą pristatė ne V. Ž., neturi jokios teisinės reikšmės bei nepaneigia teismo padarytų išvadų. Priekaba ieškovui buvo pristatyta ne pagal draudimo bendrovės nukreipimą, o paties atsakovo pasirinkimu.
22. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog teismas sandorio sudarymo faktą grindė ne tik ieškovo susirašinėjimu su draudimo bendrove, bet ir kitais bylos duomenimis (atsakovo 2013-07-16 prašymu, išsiųstu 2013-07-23, atsakovo konkliudentiniais veiksmais, šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis) ir iš jų visumos sprendė dėl sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo. Atsakovo valią dėl priekabos remonto patvirtina tas faktas, kad ši priekaba buvo pristatyta į ieškovo servisą, kadangi ieškovas yra krovininio transporto remonto įmonė, o ne žalų ekspertas, atestuotas sąmatininkas. Jei atsakovas nebūtų turėjęs valios pristatytos priekabos pas ieškovą remontuoti, o tik būtų siekęs gauti žalos/draudimo išmokos apskaičiavimą, tai šią priekabą atsakovas netrukus būtų atsiėmęs, o ne lankęsis pas ieškovą ir apžiūrinėjęs jos remontą. Nors kaip nurodo atsakovas, susirašinėjimas vyko tarp ieškovo ir draudimo kompanijos, o jis tame susirašinėjime tiesiogiai nedalyvavo, tačiau šio susirašinėjimo turinys aiškiai patvirtina, kad priekaba pas ieškovą buvo pristatyta remontui. Tai patvirtina ir paties atsakovo el. paštu siųsti laiškai ieškovui bei ieškovo atstovo A. V. paaiškinimai.
23. Nors atsakovas anksčiau ir nebuvo pateikęs ieškovui užsakymų, tačiau jų buvo pateikęs atsakovo atstovas V. Z. kitų įmonių vardu ir šis asmuo turėjo ieškovo pasitikėjimą. Kad ieškovas remontavo ne vieną transporto priemonę, teismo posėdžio metu pripažino ir pats V. Ž., kuris teigė, kad ginčo priekabos remontą matė, kai pas ieškovą atvyko apžiūrėti kitų transporto priemonių remonto.
24. Skirtingai nei nurodo apeliantas, remonto sąmatos buvo derinamos ne tik su draudimo bendrove, bet ir su atsakovo atstovu V. Ž. ir šį faktą visų pirma patvirtina šio asmens parašas ieškovo 2013-07-11 PVM sąskaitoje-faktūroje, kuri buvo išrašyta 2013- 06-20 sąmatos-užsakymo pagrindu ir kurios suma sudarė 67 596,65 Lt. Taigi, atsakovo atstovas V. Ž. buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs valią dėl priekabos remonto atlikimo netgi už 67 596,65 Lt sumą dar nežinodamas, kad netrukus po to draudimo bendrovė naudos gavėju pagal draudimo sutartį pripažins lizingo bendrovę, o atsakovui šia suma bus sumažinta priekabos likutinė vertė. V. Ž. tai sužinojęs, pareiškė norą sutaupyti sugadintas priekabos detales keičiant ne naujomis, o jas remontuojant. Tokiu būdu buvo parengta ir V. Ž. pateikta 2013-07-19 sąmata-užsakymas 29 957,18 Lt sumai, kuri atsakovo atstovui V. Ž. nors ir tiko, tačiau taip ir liko jo nepasirašyta. Tačiau V. Ž. vengimas atvykti ir pasirašyti visus reikalingus dokumentus negali atleisti atsakovo nuo pareigos su ieškovu atsiskaityti. Ieškovas pažymėjo, jog V. Ž. savo atstovavimą atsakovui, siekdamas padėti išvengti pastarajam savo prievolių ieškovui įvykdymo, neigė tik šiame teisminiame procese, tuo tarpu kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjui buvo nurodęs visiškai priešingas aplinkybes.
25. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog 2013-07-22 el. laiškas pavirtina, jog ieškovas tą dieną buvo atlikęs darbų ir nupirkęs detalių tik už 3 960 Lt plius PVM. Šiuo el. laišku ieškovo atstovas tik paprašė atsakovo atstovo padaryti pavedimą pagal sąskaitą, kuri išrašyta už priekabos remontui panaudotas detales. Tuo tarpu PVM sąskaita-faktūra ginčo sumai buvo išrašyta už atliktus remonto darbus ir tik maža apimtimi - už remontui panaudotas smulkias detales. Sutikti su atsakovo teiginiu, jog remontas atliktas tik rugsėjo mėn. nėra jokio pagrindo, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis 2014-02-27 liudytojo apklausos protokolas tokių atsakovo teiginių nepatvirtina. Atsakovui vengiant atsiimti ir atsiskaityti su ieškovu už suremontuotą priekabą, ieškovas ją nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iš tikrųjų laikė ne serviso patalpose, o tvora aptvertoje įmonės teritorijoje, ką be kita ko ir nurodė A. V., duodamas parodymus.
26. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog nėra aišku iš ko pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sandoris buvo būtent 29 957,18 Lt sumai. Byloje yra pateikta tiek sąmata-užsakymas šiai sumai, tiek PVM sąskaita-faktūra šiai sumai. Be to, priekaba, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, yra visiškai suremontuota, t.y. sąmatoje-užsakyme nurodyti remonto darbai realiai yra atlikti ir net pats atsakovas neneigia, kad visi sąmatoje-užsakyme nurodyti darbai yra realiai atlikti.
27. Atsakovas, remdamasis byloje pateikta UAB „PRIMOS“ sąmata, nurodo, jog ši įmonė analogišką remontą būtų atlikusi už 5 227,20 Lt sumą. Tačiau atsakovas, remdamasi šia sąmata, nutylėjo, jog ji buvo parengta UAB „PRIMOS“ atstovams net nemačius priekabos ir jos apgadinimų, kadangi priekaba nuo 2013 m. birželio mėnesio iki šiol yra pas ieškovą.
28. Ieškovas pažymėjo, jog apelianto nurodomas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-03-31 įsakymas Nr. 4-97 „Dėl Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“, reglamentuoja automobilių remonto paslaugų teikimo tvarką, kai remonto paslaugų gavėjas yra vartotojas, t.y. fizinis asmuo, kuris įsigyja gaminius ir naudojasi paslaugomis asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs tarp dviejų verslo subjektų.
29. Ieškovas taip pat nesutiko su apelianto argumentais dėl 6 proc. palūkanų priteisimo. Nors PVM sąskaita-faktūra ieškinio sumai iš tikrųjų buvo išrašyta tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau pastaroji aplinkybė neturėjo jokios įtakos atsakovo valiai atsiskaityti su ieškovu, kadangi jis apskritai neigė tokią savo pareigą, atsiradusią iš karto po remonto paslaugų suteikimo. Taigi, net jei ši PVM sąskaita-faktūra atsakovui būtų buvusi pateikta anksčiau, jis vis vien jos nebūtų apmokėjęs, dėl ko būtų neprotinga ir nesąžininga atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti ieškovui procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus puspriekabės remonto darbus, atsakovui teigiant, kad jis šių darbų iš ieškovo neužsakinėjo.

Dėl skolos priteisimo

32. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų dalyvavęs derinant sąmatų apimtis ar užsakęs puspriekabės remonto paslaugas iš ieškovo, o ieškovo ieškinys grindžiamas tik jo paties vienašališkai surašytais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
33. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visus su ginčo puspriekabės remontu susijusius klausimus derino V. Ž., veikdamas atsakovo vardu, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, ieškovas darbus atliko ir suremontavo puspriekabę, atsakovas neginčija, jog darbai atlikti tinkamai, todėl atsakovas turi prievolę už šiuo darbus sumokėti. Aplinkybę, kad ieškovas PVM sąskaitą – faktūrą išrašė bylos nagrinėjimo metu, teismas vertino kaip neatleidžiančią atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas remonto paslaugas.
34. Pažymėtina, kad rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d., 1.71 str.). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 str. 5 d. nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
35. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-06-13 eismo įvykio metu buvo apgadinta puspriekabė Krone SDP27, valst. Nr. EL604, kuri priklausė SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialui. Atsakovas pagal lizingo sutartį buvo puspriekabės naudotojas. Ginčo puspriekabė buvo apdrausta Sausumos transporto priemonių draudimu „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje. Puspriekabė buvo pristatyta ieškovui draudiko partneriui UAB „Truck Service Vilnius“, t.y. ieškovui. Ieškovas pateikė draudikui 2013 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą už puspriekabės remonto paslaugas 55 865 Lt dydžio sumai be PVM, kuri pasirašyta V. Ž.. 2013-07-25 draudikas, išnagrinėjęs draudiminį įvykį, priėmė sprendimą Nr. TD0450640 už atsakovui suteiktas remonto darbų paslaugas išmoką sumokėti tiesiogiai lizingo davėjui SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialui. 2013-12-11 ginčo puspriekabę atsakovas perleido Estijos bendrovei „Negotiator OU“, kurios vadovas V. Ž..
36. Apeliantas skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas būtų užsakęs puspriekabės remonto paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
37. Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
38. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė rangos sutartį, byloje esančius įrodymus vertina atsietai nuo kitų ir neatsižvelgdamas į įrodymų visumą. Skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog V. Ž. veikdamas atsakovo vardu derino puspriekabės remontą su atsakovu, taip konkliudentiniais veiksmais patvirtindamas paslaugų užsakymą, padarė remdamasis ne vien tik ieškovo el. susirašinėjimu su draudimo bendrove, bet remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą.
39. Pažymėtina, jog byloje nustatyta eilė faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog atsakovo vardu veikė V. Ž. ir kad atsakovas užsakė ne ginčo puspriekabės žalos įvertinimą, o remonto paslaugas. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, būtent V. Ž. 2013-06-20 atsakovo draudikui BTA rašė pranešimą apie įvykį- pretenziją (el.b. 2 t., b.l. 87-90), pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00558 (el.b. 1 t., b.l. 25). 2013-07-16 prašymas neatlikinėti remonto darbų, buvo gautas iš elektroninio pašto giloja@takas.lt, kuris priklauso UAB „Giloja“ ir kurios vadovas yra V. Ž.. Be to, iš medžiagoje, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57- AT-00189-14 esančio 2014 m. kovo 6 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog tikslindamas įvykio aplinkybes trečiojo asmens „Negatiator OU“, kuriam perleista ginčo puspriekabė vadovas V. Ž. nurodė, kad „UAB „King Trans“ neturi jokių teisiškai pagrįstų turtinių įsipareigojimų iš kitų ūkio subjektų tame tarp ir UAB „Truck servise Vilnius“, jam yra žinoma, kadangi teko atstovauti UAB „King Trans“ interesus“. Taigi, nors pats V. Ž. teigė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jo nesiejo darbo santykiai su atsakovu, tačiau minėta aplinkybė patvirtina, jog tarp atsakovo ir V. Ž. buvo susiklosčiusi praktika, jog V. Ž. veikdavo atsakovo interesais. Bylos nagrinėjimo metu be kita ko nustatyta, kad V. Ž. remonto metu lankydavosi pas ieškovą ir domėjosi remonto eiga. Kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai, jog remonto eiga atsakovas domėjosi tik todėl, kad jo vadovaujama įmonė norėjo nuomotis ginčo puspriekabę iš atsakovo, tokie argumentai laikytini daugiau atsakovo gynybos pozicija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog esant tokioms aplinkybėms, bet kuris protingas ir atidus asmuo tokius V. Ž. veiksmus būtų vertinęs kaip veikimą atsakovo UAB „King Trans“ vardu. Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo 2016 m. gegužės 25 d. V. Ž. ir iki šiol yra atsakovo darbuotojas, o nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. vasario 27 d. buvo atsakovo vadovas, todėl tikėtina, jog ir ginčo laikotarpiu V. Ž. siejo atitinkami ryšiai su minėta įmone.
40. Kolegija taip pat neįrodyta laiko apelianto poziciją, jog iš ieškovo buvo užsakytos ne remonto, o eismo įvykio metu padarytos žalos įvertinimo paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), priešingai, ieškovo ir draudimo bendrovės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog kalbama buvo tik apie remontą. Atsakovas, sužinojęs, jog nebus naudos gavėjas pagal draudimo išmoką, 2013 m. liepos 16 d. pranešime, kuris ieškovui išsiųstas tik 2013 m. liepos 23 d. 21.03 val. (el. T.1., b.l. 86), nurodo, jog neturės lėšų atsiskaityti būtent už remontą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovas apmokėjo ieškovo pateiktą sąskaitą už remontui panaudotas detales. Kas būtų nepagrįsta, jei atsakovas būtų užsakęs ne remonto paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto pozicija, jog vien ta aplinkybė, jog 2013 m. liepos 23 d. išsiųstu 2013 m. liepos 16 d. pranešimu atsakovas nurodė nevykdyti remonto, sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Pažymėtina, jog ginčo puspriekabė ieškovo žinioje buvo nuo 2013 m. birželio 20 d., kuomet buvo sudaryta pirmoji sąmata reikalinga pateikti draudimo bendrovei. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jau 2013 m. liepos 2 d. ieškovas buvo užsakęs reikalingas detales priekabos remontui (el. T.2, b.l. 6). Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas puspriekabės remonto darbus atlikinėjo birželio – liepos mėnesiais. Tuo tarpu įrodymų, jog ieškovas darbus atlikinėjo iki 2013 m. rugsėjo mėn., kaip teigia apeliantas, byloje nėra. Apelianto minimame A. V. apklausos protokole teigiama, jog nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. puspriekabė buvo ieškovo teritorijoje (Medžiagos, kurioje priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-AT-00189-14, 13 l.), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog iki to laiko ji buvo remontuojama.
41. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymu, taip pat aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis ir kas gavo naudą dėl puspriekabės būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo. Bylos medžiaga nustatyta ir apeliantas neginčija, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje 29957,18 Lt (8676,20 EUR) sumai nurodyti darbai atlikti. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas minėtą puspriekabę jau yra pardavęs trečiajam asmeniui. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamos bylos atveju naudos gavėjas yra atsakovas, t.y. ieškovas savo lėšomis ir darbu suremontavo atsakovui priklausiusią puspriekabę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien PVM sąskaitos – faktūros neišrašymas laiku savaime nėra pagrindas paneigti atsakovo prievolę susimokėti už jo naudai atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas būdamas verslininku privalėjo suprasti, kad tokiais atvejais, kai sugadinama lizinguojama transporto priemonė, naudos gavėju gali būti pripažįstamas lizingo davėjas ir už remonto darbus privalės susimokėti atsakovas. Taigi, kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, situacija kuomet už tinkamai atliktus darbus ieškovui nebūtų atlyginta neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 1.5 str.).
42. Kolegija kaip nepagrįstus taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas, kadangi PVM sąskaita – faktūra ginčo sumai pateikta tik paskutinio posėdžio metu.
43. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog skundžiamu sprendimu iš atsakovo yra priteistos ne kompensacinę funkciją atliekančios (CK 6.210, 6.261 str.), o procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003).
44. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, remdamasis tikėtinumo ir įrodymų pakankamumo principais pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir atsakovas turi pareigą atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
47. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 907,50 EUR išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apelianto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Vilnius Truck Service“ į.k. 3001556900 iš atsakovo UAB „Kings Trans“ į.k. 301735778 907,50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                              Danutė Kutrienė

                                                                                                                              Vytautas Zelianka