Civilinė byla Nr. e2-456-617/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03260-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.5

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 4 d.

Švenčionys

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant A. U.,

dalyvaujant ieškovės atstovei A. P.,

atsakovės atstovams A. B., advokatei Donatai Motiejūnei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovei A. B. įmonei „A.“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir pagal A. B. įmonės „A.“ priešieškinį UAB „G4S Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „G4S Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. B. įmonės „A.“ 139,40 € skolos, 4,24 € delspinigių, 40 € skolos išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovė A. B. įmonė „A.“ pareiškė priešieškinį UAB „G4S Lietuva“, kuriuo prašė priteisti iš UAB „G4S Lietuva“ 181,50 € nuostolius už vartų pavaros remontą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė A. P. teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė su atsakove 2016-01-25 sudarė Elektroninės saugos su vaizdu sutartį, atsakovė už pagal Sutartį suteiktas paslaugas neatsiskaitė – neapmokėjo 139,40 € pagal 2024-03-31 sąskaitą faktūrą Nr. BR421440. Skola susidarė už elektroninės apsaugos reagavimus per 2024 m. kovo mėn. Iš atsakovo objekto į centrinį stebėjimo pultą gavus signalizacijos sistemos aliarmo signalą, ieškovo centrinio stebėjimo pulto darbuotojas turi pareigą prisijungti prie vaizdo kamerų ir patikrinti įvertinti situaciją objekte. Jeigu yra nustatomi pažeidimai objekte, greitojo reagavimo ekipažas siunčiamas į vietą. Per 2024 m. kovo mėn. ekipažas buvo siųstas 39 kartus į atsakovo objektą. Sutarties priede Nr. 8 numatyta, kad reagavimai apmokestinami nuo 21 reagavimo. Ieškovas už 19 reagavimų išrašė sąskaitą. Abonentinis (mėnesinis) mokestis neįeina į tą sumą. Elektroninės apsaugos su vaizdo patikra paslaugos teikimo taisyklių 1.11. punkte numatyta, kad objekto pažeidimai, tai per vaizdo stebėjimo sistemą pastebėti objekto būklės pakitimai ar įvykiai, vertintini kaip pažeidimai, t. y. objekto išorės perimetro pažeidimai, šiuo atveju buvo atviri vartai, tai nurodyta reagavimo ataskaitoje. Kai įvertinama, kad yra atviri vartai, tai yra sąlyga pažeidimui, ir tai yra viena iš sąlygų siųsti ekipažą į vietą. Objektas pradedamas stebėti kai vartai uždaromi ir signalizacija įjungiama. Kai gaunamas signalas į centrinį signalizacijos pultą, ieškovas turi pareigą jungtis prie vaizdo sistemos ir stebėti, dėl ko signalizacija suveikė, pastebėjus pažeidimą – siųsti ekipažą. Saugos tarnyba, kaip numato Sutartis, kai suveikia signalizacijos signalas visais atvejais turi reaguoti. Signalizaciją įjungia atsakovas, kai signalizacijos sistema yra „priduodama“, vadinasi objektas yra saugomas. Sutartyje grafiko, kokiu laiku (periodiškumu) reaguoti/neraguoti nėra. Apmokėjimas už reagavimą yra nuo 21 reagavimo (už mėnesį). Atsakovas informuojamas apie reagavimą. Taip pat prašo priteisti 4,24 € delspinigių, 40 € skolos išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl priešieškinio reikalavimų paaiškino, kad priešieškiniu atsakovė kelią reikalavimą atlyginti nuostolius. Siekdama nuostolių atlyginimo, atsakovė turėtų įrodyti neteisėtus ieškovės veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, šių sąlygų buvimo atsakovė neįrodė. Ieškovė nesupranta kuo pasireiškė ieškovės veiksmų neteisėtumas. Ieškovė – paslaugos teikėja, elgėsi taip, kaip numatyta Sutartyje ir nesupranta kurioje vietoje buvo pažeista Sutartis. Pagal Sutartį ieškovė saugo atsakovės teritoriją, yra dvi saugomos zonos, ieškovė saugo vartų zoną. 2024-02-10 atsakovės objekte buvo signalizacijos suveikimas, ekipažas siųstas nebuvo, nes operatoriui prisijungus prie vaizdo kamerų realiuoju laiku jokio pažeidimo nebuvo nustatyta – vartai buvo uždaryti. Apie 2024-02-10 atvejį, kad į atsakovės teritoriją pro vartus pateko asmuo, buvo sužinota vėliau ir peržiūrėti vaizdo kamerų įrašai. Paslaugos teikėjas veikia taip kaip numatyta Sutartyje, vaizdo kamera stebima realiuoju laiku ir jei realiuoju laiku yra pažeidimas, tai reaguojama. N. B., apie kurį kalba atsakovė, yra ieškovės komercijos skyriaus vadovas. Sutartis yra dvišalė, jos keitimo tvarka numatyta Sutartyje. Susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo turi būti rašytinis ir galioja tik pasirašytas. Byloje atsakovė pateikė susirašinėjimą su ieškovės darbuotojais, susirašinėjimas nėra susitarimas pakeisti sutartį. Sutiko, kad ieškovės darbuotojas A. R. susirašinėjo su atsakove ir, kad rašė: „apie 21.10 val. atvarė žmogelis, nustūmė vartus ir nuėjo į vidų“. Pabendravus su ieškovės darbuotoju A. R., jis pasakė, kad atėjo žmogus, kažkaip prastūmė vartus, juos atidarė, pralindo ir nuėjo į teritoriją. Sutiko, kad objekte yra 2 saugomos zonos, duomenų, kad būtų suveikusios dvi zonos neturi, buvo gautas vienas pranešimas dėl signalizacijos suveikimo. Kodėl nesuveikė antra saugoma zona negali pakomentuoti, nes neturi informacijos apie suveikimą antrojoje zonoje. Ar situacija, kai asmeniui fiziškai atstumiant vartus, kurie yra uždaryti, pagal Sutartį vertintina kaip pažeidimas, negali pasakyti. Atsakovė nesikreipė raštu dėl vartų sugadinimo, apie vartų sugadinimą ieškovei nebuvo žinoma. Atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą už neva vartų remontą, kaip tokios paslaugos pirkėjai, tačiau sąskaitos ieškovė nepriėmė, t. y. ją užprotestavo, nes ieškovė tokios paslaugos neįsigijo. Sutarties 4.1. (iii) dalis numato, kad gavus pranešimą, ieškovės įgaliotas atstovas vyktų į saugomą objektą įvertinti padarytą žalą, tačiau ieškovas negavo atsakovo pranešimo apie nuostolius, byloje buvo susirašinėjimas su ieškovės darbuotoju N. B., atsakovės pateikta sąskaita dėl vartų remonto, bet ne pranešimas apie žalą. Informacijos ar atsakovė pateikė pranešimą dėl žalos, ar ieškovas buvo atvykęs į objektą įvertinti žalos dėl vartų sugadinimo neturi. Priešieškinys yra nepagrįstas, neatitinka nuostolių priteisimo sąlygų, todėl prašė priešieškinį atmesti.

Atsakovės atstovas A. B. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti, priešieškinį palaiko jame nurodytais argumentais ir pagrindais ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad turi kelis objektus, kurių apsaugos paslaugas 11 m. teikė ieškovė. Sutartis dėl objekto (duomenys neskelbtini), apsaugos sudaryta 2016 m., per tą laikotarpį, jokių nesusipratimų nebuvo. Per 11 metų jokių papildomų susitarimų nebuvo pasirašyta, viską išspręsdavo susitarimais žodžiu, telefonu ir el. paštu, ir tai yra normali verslo praktika. Ieškovė jokios sąskaitos už reagavimą nebuvo išrašiusi. Pačios ieškovės įrengta sistema automatiškai užblokuoja vartus ir darbo dienomis nuo 20 val. įsijungia davikliai ir taip buvo nuo pat 2016 m., atblokuoja – 7 val. ryto. Šeštadienį 17 val. užblokuoja, atblokuoja tik pirmadienį 7 val. ryto. Pats jis šių signalizacijos sistemos nustatymų pakeisti negali, nes tai padarė ieškovė UAB „G4S Lietuva“. Diegiant sistemą buvo suderintas laikas kada sistema įsijungia. Sutartyje vartų uždarymo/atidarymo laikas nėra atskirai nustatytas, nemanė, kad tai turėjo būti nustatyta. Kitu laiku, t. y. nuo 7 val. iki 20 val. vartai būna pastoviai atidaryti, nes vartai yra automobilių įvažiavimas į teritoriją. Netiesiogiai tai patvirtina ir N. B. laiške, kad ar būtent po 20 val. nereaguoti. Su N. B. dėl nereagavimo kalbėjo telefonu iki 2024-03-19, o N. B. jau 2024-03-19 parašė el. laišką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad reagavo ataskaitoje nurodytus 39 kartus. Apie reagavimus jam nepranešė, ką patvirtina ir susirašinėjimas. Reagavimų ataskaitoje yra daug reagavimų, kai neturėjo reaguoti, t. y. iki 20 val., pvz. ataskaitos lentelėje eil. Nr. 5, 16, 17, 19, 20, 29, 33. Dėl priešieškinio paaiškino, kad vartų pavaros remonto darbus atliko po to kai vartai buvo sulaužyti. Vartai atidaromi ir uždaromi automatinių pavarų pagalba, kurios veikia sraigtiniu principu, t. y. sukasi sraigtas ir vartus sustumia. Kalbama ne apie kokius paprastus rankiniu būdu uždaromus vartus ar vartelius. Automatiškai valdomus vartus fiziškai atstumiant sulaužomas mechanizmas ir juos sustumti atgal fizinės jėgos pagalba nėra įmanoma, todėl vartai po įvykio kai užėjo „žmogelis“ juos atstūmė, negalėjo būti uždaryti ir ieškovė tai turėjo matyti. Nors ataskaitoje nurodyta, kad reaguojama ir kas 20 min., į vartų daviklį, tačiau tuo atveju, o kai „žmogelis“ į teritoriją įėjo, o paėjus apie 5 m., neišvengiamai kertamas kito judesio daviklio barjeras, ieškovas nereaguoja, ir tai yra nesuprantama. Jeigu ieškovas būtų atvykęs ir nustatęs tą „žmogelį“, tai žalos atlyginimą dėl vartų pavaros sulaužymo būtų nukreipęs į tą žmogų.

Atsakovės atstovė advokatė D.Motiejūnė ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių 2016-01-25 buvo sudaryta sutartis. Šalys, vykdydamos sutartį, bendrauja, bendradarbiauja ir šalys sutartį keisti gali žodiniais susitarimais, konkliudentiniais veiksmais. Šalys bendradarbiauja jau daugiau kaip 10 metų, ieškovė saugojo 4 atsakovės objektus, ir per tiek metų nebuvo jokių nesusipratimų, šalys susitardavo. Tai užsnigo, tai užlijo, tai vartai neveikė, ką patvirtino ir šalių susirašinėjimas dėl sausio mėn. 33 klaidingų suveikimų į tą patį atsakovės objektą ir sąskaitos už tuos klaidingus suveikimus ieškovė atsakovui nepateikė. Tai reiškia, kad tarp šalių buvo susitarimai ir be rašytinio sutarties pakeitimo. Buvo susitarimas, kad jeigu suveikė signalas, turi būti pirmiausia paskambinama atsakovės atstovui, ir paklausiama reaguoti ar ne. Kadangi tokių signalų buvo daugiau, tai 2024-03-19 d. tiesiogiai su N. B., kuris kaip komercijos direktorius, pasirašė šalių sudarytas sutartis ir nėra šiaip eilinis ieškovės darbuotojas, kuris pats parašė atsakovės atstovui kad nuo 20 val. nereaguoja į pranešimus. Ieškovės atstovė nežino signalizacijos objekte veikimo principo, nurodė, kad signalizacija pradeda veikti tada kai ją įjungia, nors faktiškai signalizacija įsijungia ir reaguoti pradedama tada kai ją įjungia ieškovė. Atsakovės atstovas paaiškino, kad vakare signalizaciją įsijungia nuo 20.00 val. Iš pateiktos elektroninės apsaugos reagavimo ataskaitos matyti, kad eilė signalizacijos suveikimų buvo užfiksuota 19.39 val., bent jau 5, 6 reagavimai buvo darbo dienomis ir tokiu metu, kai iki 20.00 val. apskritai neturėjo būti reaguojama. O susitarimo su komercijos direktoriumi N. B. pagrindu nuo kovo 19 val. po 20 val. neturėjo būti reaguojama. Ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Dėl priešieškinio paaiškino, kad ieškovo atstovė pripažino, jog jau po įvykio (2024-02-10) atsukus kamerų užfiksuotą vaizdą, buvo nustatyta, kad atėjo žmogus, nustūmė vartus ir užėjo į teritoriją ir praėjo pro kitą apsaugos zoną, kur taip pat turėjo sureaguoti. Bet ieškovė nesureagavo ir ekipažo į objektą neišsiuntė. Po tokio vartų nustūmimo, vartai buvo sulaužyti, atsakovė juos turėjo remontuoti ir dėl to patyrė nuostolių. Abejonių, kad vyrai buvo sugadinti nekyla, nes ir ieškovės darbuotojas A. R., kuris yra signalizacijos derintojų vadas, parašė, kad: „be vartų meistro nepavyks išspręsti bėdos“. Tai atsakovas ir sprendė – ieškojo kas jam vartus suremontuos, ir už vartų remontą sumokėjo, todėl yra visos nuostolių atlyginimo sąlygos. Vartus suremontavo P. MB, už remontą atsakovė sumokėjo 120 € be PVM, tačiau atsakovė turėjo važiuoti ieškoti meistrų, ir šias išlaidas įvertino 30 € kaip valandinį įkainį. Ieškovės valandiniai įkainiai yra didesni, priklausomai dar ir nuo to ar tai darbo diena, ar išeiginė. PVM sąskaitą faktūra 2024-04-04 atsakovė pateikė apmokėjimui ieškovei, nes atsakovė patyrė nuostolių dėl to, kad vartai buvo sugadinti ir juos reikėjo suremontuoti. Atsakovė išrašė ieškovei 150 € sąskaitą, bet ieškovė sąskaitos nepriėmė. Dėl vartų remonto atsakovė patyrė 150 € žalą, kuri su PVM sudaro 181,50 € sumą, t. y. bendra suma už atsakovo darbo valandą, t. y. nuvykimas, organizavimas darbų. Ieškovei išrašyta sąskaita yra pagrįsta, ieškovė sąskaitos neapmokėjo. Prašo priešieškinį patenkinti.

Ieškinys netenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės atstovės, atsakovės atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „A.“ sudarė 2016-01-25 elektroninės saugos (su vaizdu) sutartį Nr. VS0141 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė UAB „G4S Lietuva“ (vykdytojas pagal Sutartį) įsipareigojo vykdyti objekto apsauga, o atsakovė (užsakovas A. B., mokėtojas UAB „A.“) mokėti už suteiktas paslaugas. Sutarties 2018-05-10 susitarimo dėl vienos šalies pakeitimo kita 16.01.25 sutartyje Nr. VS0141 pagrindu, užsakovas UAB „A.“ perdavė, o naujasis užsakovas A. B. įmonė „A.“ priėmė visus įsipareigojimus pagal Sutartį, susitarimas pasirašytas pradinio ir naujojo užsakovų ir vykdytojo UAB „G4S Lietuva“, susitarimas įsigaliojo 2018-06-01. Sutarties 2018-06-07 priedu Nr. 8 nustatyta, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pasirinktas apsaugos lygis – vaizdo stebėjimas su reagavimu, objekto parametrai: objekto tipas – įvažiavimo vartai (V. B. g. pusė), objekto adresas – (duomenys neskelbtini) (priedo 2 punktas). Šio priedo 9 punkte nustatyti mokesčiai, pagal 9.4. punktą – klaidingas suveikimas – 6,08 €, skaičiuojamas nuo 21 reagavimo. Ieškovė UAB „G4S Lietuva“ 2024-03-31 išrašė atsakovei A. B. įmonei „A.“ PVM sąskaitą faktūrą serija BR Nr. 421440 dėl 139,78 € su PVM apmokėjimo už pagal Sutartį Nr. VS0141 (įvažiavimo vartai ir teritorija Žemaitės g. 135), reagavimo mokestis: 6,08 € x 19 vnt. (115,52 € be PVM), apmokėjimo terminas – 2024-04-15. Ginčo nėra, kad ši PVM sąskaita faktūra nėra apmokėta.

Atsakovė A. B. įmonė „A.“ pareiškė priešieškinį UAB „G4S Lietuva“, kuriuo prašė priteisti iš UAB „G4S Lietuva“ 181,50 € su PVM nuostolius už vartų pavaros remontą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2024-04-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ANA23 Nr. 519. Ginčo nėra, kad ši PVM sąskaita faktūra nėra apmokėta.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad Sutarties šalys pareiškė reikalavimus skirtingais pagrindais. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl atsakovės neapmokėto 139,78 € reagavimo mokesčio pagal Sutartį, skaičiuojamą nuo 21 reagavimo, už laikotarpį nuo 2024-03-01 iki 2024-03-31 pagal Sutarties priedo Nr. 9.4 punktą. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės žalos (nuostolių) atlyginimą, ieškovei netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį – nereagavimo į 2024-02-10 įvykusį saugomo objekto – vartų pažeidimą, dėl kurių remonto patyrė 181,50 € nuostolius.

Tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, šalių sudaryta sutartimi ieškovė įsipareigojo vykdyti atsakovės objekto techninę apsaugą, o atsakovė – mokėti ieškovei už teikiamą paslaugą. Šalių Sutartis nutraukta 2024-05-01.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė teikė objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos paslaugas. Sutarties priedo Nr. 8 pagrindu, nuo 2018-06-01 apsaugos lygis – vaizdo stebėjimas su reagavimu, objekto tipas – įvažiavimo vartai (V. B. g. pusė). Pagal Sutarties Bendrosios dalies 1.4. punktą, apsaugos paslaugos – užsakovo objekto atžvilgiu vykdytojo teikiamos paslaugos. Sutarties Bendrosios dalies 4. punkte nustatytos vykdytojo pareigos. Pagal 4.1. punktą vykdytojas įsipareigoja: (ii) vykdyti objekto apsaugą Sutartyje, Taisyklėse ir Instrukcijose nustatyta tvarka; (iii) užtikrinti, kad vykdytojo įgaliotas atstovas (1.7. punktas – vykdytojo darbuotojas, kuri nėra apsaugos darbuotojas, pagal Sutarties sąlygas dalyvaujantis nuostolių atlyginime), gavęs užsakovo pranešimą apie galimą žalą (nuostolius), kuriuos užsakovas gali pareikalauti atlyginti iš vykdytojo, atvyktų į objektą ir dalyvautų nustatant žalos (nuostolių dydį).

Užsakovas yra atsakingas už tinkamą signalizacijos bei vaizdo sistemų, duomenų perdavimo įrangos bei duomenų perdavimo paslaugos, skirtos perduoti signalus bei vaizdą į CPS, veikimą (Sutarties 3.1. punktas). Užsakovas įsipareigoja laiku imtis priemonių, kad būtų atlikta signalizacijos sistemos, vaizdo stebėjimo sistemos, duomenų perdavimo įrangos, objekto apšvietimo, nepriklausomai nuo to kas juo įrengė ir kam jie priklauso, techninė priežiūra bei gedimų šalinimas (Sutarties 3.1.2. punktas). Pagal Sutarties 3.6. punktą, apie vaizdo stebėjimo sistemos ir signalizacijos trūkumus ar aplinkybes, dėl kurių vykdytojas negali tinkamai arba pilna apimtimi teikti paslaugos, vykdytojas informuoja užsakovą savo pasirinktu būdu. Tol kol bus pašalinti minėti trūkumai ar aplinkybės, vykdytojas neturi pareigos kompensuoti su paslaugos teikimu susijusius užsakovo patirtus nuostolius, nepriklausomai nuo to ar vykdytojas įvykdė kitas sutartyje numatytas pareigas.

Pagal Sutarties priedo – Elektroninės apsaugos su vaizdo patikra paslaugos teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1.5. punktą, paslaugos teikimas – Signalizacijos sistemos signalų stebėjimas CSP ir reagavimas į juos šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. CSP – centrinis stebėjimo pultas (Taisyklių 1.3. punktas). Objekto pažeidimai – per vaizdo stebėjimo sistemą pastebėti arba greitojo reagavimo ekipažo (GRE) objekto apžiūros metu patvirtinti ar nustatyti objekto būklės pakitimai ar įvykiai, vertintini kaip pažeidimai: (i) objekto išorės perimetro pažeidimas (praviri lengvai pasiekiami langai, išdaužti langai, išlaužos, atrakintos durys, atviri vartai ir kt.), (ii) akivaizdūs vagystės, plėšimo ar kiti neteisėto kėsinimosi į objektą požymiai, (iii) akivaizdūs gaisro, dūmų objekte požymiai, (iv) viešosios tvarkos pažeidimai, (v) sulaikyti prie objekto asmenys, kurie bandė pasišalinti, (vi) kiti pagrįsti įtarimai, kad objekte galėjo būti įvykdyta vagystė ar plėšimas.

Taisyklių 5. punkte nustatyta reagavimo į pavojaus signalus tvarka. CSP gavus pavojaus signalą, vykdytojas prisijungia prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos ir peržiūri realiuoju laiku rodomą vaizdą per vaizdo stebėjimo sistemos kameras (5.1. punktas). Jei vaizdo peržiūros metu CSP nepastebi objekto pažeidimų – GRE apžiūrėti objekto nėra siunčiamas (5.2. punktas). Jei vaizdo peržiūros metu CSP pastebi objekto pažeidimą, vykdytojas siunčia GRE prie objekto. Jeigu iki GRE atvykstant į objektą kontaktinis asmuo praneša vykdytojui CSP telefono numeriais, kad realaus pavojaus nėra bei pranešimą patvirtina objekto slaptažodžiu, arba iki GRE atvykstant prie objekto CSP gauna signalizacijos sistemos išjungimo signalą, vykdytojas atleidžiamas nuo GRE atvykimo prie objekto pareigos.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad sutartį vykdė tinkamai. Atsakovės objekte suveikus signalizacijai, ieškovės greitojo reagavimo ekipažas (grupė) į saugomą atsakovės objektą 2024 m. kovo mėnesį vyko 39 kartus, ką patvirtina Elektroninės apsaugos reagavimo ataskaita. Nuvykus į objektą ieškovės darbuotojai patikrino objektą, ką patvirtina ataskaitoje nurodyti komentarai: „patikrinta (iš išorės be pažeidimų), GRG uždarė vartus“. Jokio rašytinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo su atsakove, atleidžiančio ieškovę nuo pareigos reaguoti į pranešimus, ieškovė nėra sudariusi. Atsakovė už reagavimus, skaičiuojamus nuo 21 reagavimo, kaip tai numatyta Sutartyje, išrašė sąskaitą – 139,78 € sumai su PVM, kurios ieškovė neapmokėjo.

Atsakovės atstovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad Sutartį 2016 m. pasirašė su ieškovės atstovu N. B.. Sutarties vykdymo klausimais, daugiau kaip 10 m. bendradarbiavo su ieškovės komercijos direktoriumi N. B. ir A. R., kontaktavo su jais telefonu ir el. ryšio priemonėmis. Apsaugos signalizacijos sistemą objekte (duomenys neskelbtini), įdiegė ieškovė, diegiant signalizacijos įrangą buvo nustatyta, kad signalizacija įsijungia, t. y. ieškovė stebi objektą ir reaguoja į pažeidimus kiekvieną darbo dieną nuo 20.00 val. iki 7.00 val., šeštadieniais nuo 17.00 val. iki pirmadienio 07.00 val., darbo dienomis objekto vartai įvažiavimui į teritoriją būna atviri. 2024 m. sausio mėn. buvo 33 klaidingi signalizacijos suveikimai, tačiau ieškovė sąskaitos už klaidingus reagavimus neišrašė. Su N. B. buvo sutaręs, kad į signalizacijos suveikimus po 20 val. nereikia reaguoti, ką patvirtina ir susirašinėjimas. Apie ieškovės reagavimus 2024 m. kovo mėn. jam nebuvo pranešama, nors toks jo prašymas buvo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visus 39 kartus vyko į saugomą objektą, be to reagavo tuo laiku, kai pagal susitarimą su ieškovės atstovu reaguoti nereikėjo.

Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principai. Sutarties realus vykdymas ir tinkamas vykdymas – skirtingo turinio sąvokos. Realus sutarties vykdymas išreiškia vykdymą kaip veiksmą, o tinkamas vykdymas yra kokybinė sąvoka. Vertinant sutarties vykdymą, vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2009).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. kai tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Ginčo nėra, kad objektų saugojimas yra profesionali atsakovės veikla, kurią ji vykdo specialia apsaugos sistema – objekte įrengtų apsaugos jutiklių ir (arba) gaisrinių jutiklių, ir (arba) pavojaus mygtukų, ir (arba) gaisrinių mygtukų, sujungtų su centrale, bei centralės ryšio priemonių, sujungtų su CPS, visuma. Jutikliai ir mygtukai gali būti atskiri arba tarpusavyje ar į centralę integruoti įrenginiai (Sutarties 1.1 punktas). Taigi, ieškovės teikiamos objekto apsaugos paslaugos turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) objekto stebėjimas (objekto apsaugos būklės stebėjimas saugos tarnybos centriniame valdymo pulte); 2) reagavimas (gavus atitinkamą apsaugos sistemos suveikimo signalą, greito reagavimo ekipažas atvyksta prie objekto). Kaip minėta, Sutarties 2018-06-07 priedu Nr. 8 nustatyta, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pasirinktas apsaugos lygis – vaizdo stebėjimas su reagavimu, objekto parametrai: objekto tipas – įvažiavimo vartai (V. B. g. pusė), 9.4. punkte nustatyta, kad klaidingas suveikimas – 6,08 €, skaičiuojamas nuo 21 reagavimo. Ginčijama 2024-03-31 PVM sąskaita faktūra serija BR Nr. 421440 ieškovės išrašyta atsakovei dėl 139,78 € su PVM dėl apmokėjimo už reagavimo mokestį – 6,08 € x 19 vnt. (115,52 € be PVM). Pateikta Elektrinės apsaugos reagavimų ataskaita patvirtina, kad į saugomą objektą (duomenys neskelbtini), ieškovė laikotarpiu nuo 2024-03-01 iki 2024-03-31 reagavo 39 kartus, nurodytas reagavimų laikas (data, val., min.), signalas – „aliarmas“, zonos Nr. 7. Ginčo nėra, kad zona Nr. 7, yra vartai, nurodytas komentaras ties nurodytais 39 reagavimais – „patikrinta iš išorės be pažeidimų, GRG uždarė vartus“. Atsakovės atstovas A. B. teigia, kad saugos tarnyba į saugomą objektą 39 kartų realiai nevyko, jis negavo pranešimų apie tai, kad tiek kartų buvo reaguota bei, tai, kad buvo sutaręs su N. B. dėl nereagavimo.

Byloje ginčo nėra, kad N. B. ieškovės įmonėje eina komercijos vadovo (Šiaulių regiono) pareigas, taip pat ieškovės įmonėje dirba A. R. (atsakovo pateiktuose dokumentuose – priešieškinio prieduose, įvardintas „g4s derintojų vadas Algirdas“). Pažymėtina, kad tiek 2016-01-25 sutartį, tiek Sutarties 2018-06-07 priedą Nr. 8, su atsakovu pasirašė ieškovę atstovauti įgaliotas asmuo N. B..

Ieškovės darbuotojo A. R. pranešimas telefono programėle atsakovės atstovui A. B., kad „ < ... > per sausį 33 klaidingi suveikimai, tai yra per daug normaliam objektui“, sudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės objekte tam tikri signalizacijos sutrikimai – klaidingi suveikimai, buvo fiksuoti jau 2024 m. sausį, ir ginčo byloje dėl to nėra. Kitas A. R. pranešimas, kaip antai: „ < ... > ar teisingai suprantu, kad Jūs norit, jog praneštų apie kiekvieną suveikimą? Nes dabar pažymėta, kad pranešti, tik jei yra gedimas“, ir 2024-02-06 atsakovės atstovo A. B. pranešimas A. R.: „reguliavom, nu veikia lyg, jei vėl atšoks, gal nevažiuot, tik praneškit, taisysiu“, patvirtina atsakovės atstovo teiginius, kad dėl sutarties vykdymo tam tikrais atvejais buvo tariamasi žodžiu ir (ar) susirašant su ieškovės darbuotojais. Pažymėtina ir tai, kad 2024-03-19 ieškovės darbuotojo N. B. atsakovės atstovui A. B. rašyto el. laiško turinys, kad: „A., patvirtinkite jog nebūtų klaidos – neužsidarius vartams po 20 val. (duomenys neskelbtini)  nereaguojame“, sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės darbuotojui – Šiaulių regiono komercijos vadovui N. B., be kita ko įgaliotam ieškovės vardu sudaryti ir pasirašyti Sutartis, situacija dėl (ne)reagavimo į pranešimus į ieškovės saugomą objektą (duomenys neskelbtini), buvo žinoma. Atsakovės atstovas A. B. teismo posėdyje patvirtino, kad po 2024-03-19 N. B. laiško prašė ieškovės nereaguoti į pranešimus objekte (duomenys neskelbtini). Manytina, kad nagrinėjamoje situacijoje – sugedus vartams, užsakovo pagal Sutartį prašymas nereaguoti tam tikrą laiką – iki kol „vartai užsidarys“, siekiant išvengti galimų klaidingų iškvietimų, buvo pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad įsipareigojimą mokėti ieškovei už teikiamas apsaugos paslaugas pagal Sutartį atsakovė vykdė.

Ieškovės atstovė teigia, kad atsakovės atstovas nesudarė su ieškove jokios sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovė būtų atleista nuo pareigos tam tikru laiku (periodu) nereaguoti į gaunamus signalizacijos sistemos pranešimus apie galimus pažeidimus saugomame objekte. Byloje duomenų, kad ieškovės įgalioti asmenys būtų informavę atsakovės atstovą apie galimą sutarties pažeidimą tenkinus atsakovės atstovo prašymus „nereaguoti“ ar reaguoti tik tam tikru laiku, pvz. atsakovės pokalbiuose su ieškovės operatoriais nurodytu – „kai vartai užsidarys“, ar duomenų, apie tokio pobūdžio prašymų tenkinimo galimybės nebuvimą, byloje nėra. Pateiktos ieškovės darbuotojų – operatorių, pokalbių su atsakovės atstovu ištraukos, sudaro pagrindo manyti, kad šalys, esant situacijai, kai atsakovės objekte tam tikrą laiko tarpą vartai neužsidarė (nevisai užsidarė) ir šis sutrikimas tikėtina sąlygojo signalizacijos suveikimus ir atitinkamai signalizacijos sistemos siunčiamus klaidingus pranešimus dėl galimo objekto pažeidimo, sutarė (žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais) tam tikra laiko tarpą, t. y. iki kol vartai bus sutaisyti („vartai užsidarys“), nereaguoti į signalizacijos pranešimus. Ginčo nėra, kad objektų saugojimas yra profesionali atsakovės veikla ir ji, būdama savo srities profesionalė, išmano savo vykdomos veiklos specifiką ir galimybes. Nors ieškovės atstovė neigia buvus ieškovės ir atsakovės atstovo susitarimą, tačiau šią aplinkybę paneigiančių duomenų nepateikė.

Kaip minėta, pagal Sutarties 2018-06-07 priedą Nr. 8 mokestis (6,08 €) už klaidingus reagavimus (šio priedo 9.4. punktas) skaičiuojamas nuo 21 reagavimo, ir esant situacijai, kad nuo 2024-03-20 buvo šalių sutarta tam tikrą laikotarpį (iki kol vartai bus sutaisyti – „užsidarys“), ieškovei nereaguoti į pranešimus jos saugomame objekte (duomenys neskelbtini), ir ieškovei laikotarpiu nuo 2024-03-01 iki 2024-03-20 pagal Elektroninės apsaugos reagavimų ataskaitą sureagavus į pranešimus mažiau nei 21 kartą, yra pagrindas išvadai, kad ginčo sąskaitą dėl 139,78 € apmokėjimo ieškovė atsakovei išrašė nepagrįstai. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą dėl ginčo sąskaitos apmokėjimo, ieškovės reikalavimai dėl kitų prašomų priteisti sumų – 4,24 € delspinigių, 40 € skolos išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip atmetami.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigą saugoti objektą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 2024-02-10 įvykio metu pašaliniam asmeniui fiziškai nustūmus ieškovės saugomo objekto vartus buvo patekta į saugomos teritorijos vidų. Minėto įvykio metu buvo sugadinta įvažiavimo į teritoriją vartų pavara, kurios taisymo darbus atliko P. MB, už atliktus vartų pavaros taisymo darbus atsakovė sumokėjo 120 €. Atsakovė turėjo išlaidų, susijusių su vartų pavaros taisymo darbų organizavimu, kuriuos įkainavo 30 € (kaip pavyzdį imdama ieškovės atvykimo į objektą įkainius 2024-03-01 atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktas), todėl patyrė iš viso 150 € nuostolius dėl vartų pavaros taisymo. Prašomą priteisti 181,50 € sudaro 150 € + 31,50 € PVM 21 proc. dydžio. Ieškovės neveikimas (nereagavimas dėl 2024-02-10 įvykio), kurio metu buvo sugadinti vartai, susijęs su nuostolių atsiradimu.

CK 6.245–6.249 straipsniuose išdėstytos nuostatos yra bendrosios ir taikomos tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės skirtumus ir ypatumus nustato atitinkamai XXII skyriaus antrasis ir trečiasis skirsniai, ir jų normos kartu su bendrosiomis, išdėstytomis to paties skyriaus pirmajame skirsnyje, taikomos sprendžiant dėl atitinkamos rūšies civilinės atsakomybės. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-564/2012).

Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybe, tiek kokybe, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-511/2009). 

Nustatyta, kad ieškovės darbuotojas A. R., tikrindamas suveikimus, nustatė saugomo objekto pažeidimą, apie ką atsakovės atstovui A. B. pranešė 2024-02-12 telefono programėlės žinute: „Labas rytas, A., 2024-02-10, ~ 21.10 val. atvarė žmogelis, nustūmė fiziškai vartus ir nuėjo į vidų. Nuo to karto, atsidarius vartams ir vėl uždarius jie nebesusiglausdavo ir likdavo tarpas, todėl vėl turėjom daug suveikimų. Manau be vartų meistro vėl nepavyks išspręsti bėdos“ bei prie pranešimo pateikė objekto nuotraukas, kuriose matyti saugomas objektas – vartai, pastatas, asmens siluetas esantis priešais vartus (kaip galima suprasti iš nuotraukos, esantis jau teritorijos viduje) ir automobilis su įjungtais šviesos žibintais. Byloje ginčo nėra, kad minėtose nuotraukose užfiksuotas ieškovės saugomas objektas – vartai, adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė pranešimą apie saugomo objekto pažeidimą gavo – ieškovės darbuotojas A. R. atlikdamas savo darbines funkcijas, tikrindamas sistemoje gautus pranešimus, pažeidimą nustatė. Sutartyje taisyklių, t. y. elgesio algoritmo, kas, kam turi pranešti, vykdytojui (saugos tarnybai) nustačius pažeidimą po tam tikro laiko nuo pažeidimo užfiksavimo, nėra nustatyta. Duomenų, kad dėl 2024-02-10 įvykio ieškovė būtų reagavusi (vykusi į objekto vietą jo apžiūrai), byloje nėra. Atsakovės atstovas A. B. nurodė, kad jam apie minėtą pažeidimą įvykio dieną (2024-02-10) pranešta nebuvo, ieškovė į saugomą objektą 2024-02-10 nenuvyko dėl ko nesulaikė galimo pažeidėjo (neteisėtai į teritoriją patekusio asmens). Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsakovės atstovo A. B. teigimu, įvykio metu, kai vartai fiziškai buvo atstumti, buvo sulaužyta vartų pavara. Atsakovės atstovo A. B. ieškovės darbuotojui A. R. 2024-02-12 09.02 val. telefono programėle siųsto pranešimo: „čia pavara nehidraulinė, garantuotai bus sulaužyta ar ves „nustatėt“, kad pavojaus nėra?!“, turinys – „pavara bus sulaužyta“, tiek šio pranešimo siuntimo data, t. y. ieškovės darbuotojo pranešimo apie 2024-02-10 pažeidimą siuntimo diena (2024-02-12), sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovei buvo žinoma tiek apie įvykį (saugomame objekte fizinį vartų atstūmimą nakties metu ~ 21.10 val.), tiek apie tai, kad vartų pavara dėl tokio veikimo „garantuotai bus sulaužyta“. Atsakovės atstovas A. B. paaiškino, kad dėl vartų pavaros remonto kreipėsi į P. MB, tikslios datos kada P. MB atliko vartų pavaros remonto darbus neprisimena, bet vartus remontavo neužilgo po įvykio, už vartų pavaros remontą pagal išrašytą sąskaitą P. MB sumokėjo 120 €, todėl patyrė nuostolius, kuriuos reikalauja ieškovę atlyginti. Atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina P. MB 2024-04-05 A. B. įmonei „A.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra serija SP Nr. 121 dėl 120 € sumos apmokėjimo už vartų pavaros remontą ((duomenys neskelbtini)) bei 2024-04-16 mokėjimo nurodymas Nr. 0415135544208, kuriuo A. B. įmonė „A.“ sumokėjo P. MB 120 € (paskirtis serija SP Nr. 121). Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė savo pareigas pagal Sutartį vykdė netinkamai – nereagavo pagal 2024-02-10 pranešimą dėl įvykio saugomame atsakovės objekte ((duomenys neskelbtini)), ieškovės neveikimas yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais, kadangi dėl netinkamo apsaugos objekto saugojimo asmuo fiziškai nustūmė saugomą objektą – vartus ir tokiu būdu sulaužė vartų pavarą, į teritorijos vidų patekęs asmuo nebuvo sulaikytas (nustatytas) ir pasišalino. Dėl vartų pavaros remonto atsakovė turėjo nuostolių – 120 €, todėl, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą už vartų pavaros remonto darbus, už kuriuos atsakovė P. MB sumokėjo 120 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Atsakovė A. B. įmonė „A.“ 2024-04-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ANA23 Nr. 519, išrašė dėl 181,50 € sumos. Atsakovės atstovas paaiškino, kad turėjo išlaidų, susijusių su vartų pavaros taisymo darbų organizavimu, kuriuos įkainavo 30 €, kaip pavyzdį imdamas ieškovės atvykimo į objektą įkainius, nurodytus 2024-03-01 atliktų darbų ir panaudotų medžiagų akte, todėl patyrė iš viso 150 € nuostolius dėl vartų pavaros taisymo (120 € faktinis vartų pavaros remontas + 30 € remonto darbų organizavimo sąnaudos), iš viso 181,50 € (su 21 proc. PVM ).

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nurodydamas, kad atsakovė A. B. įmonė „A.“ turėjo 30 € vartų pavaros remonto darbų organizavimo sąnaudų, kurias įtraukė į 2024-04-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ANA23 Nr. 519, tokios sumos apskaičiavimą (atsakovės darbo specifikos, jos taikytinų įkainių už t. t. paslaugas ir kt.) ir tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl šioje dalyje atsakovės prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, ieškovė skolos atsakovei nesumokėjo, todėl iš UAB „G4S Lietuva“ A. B. įmonei „A.“ priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (120,00 €), kurią sumokėti praleistas terminas nuo A. B. įmonės „A.“ priešieškinio priėmimo teisme (2024-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atmetė, atsakovės A. B. įmonės „A.“ priešieškinį tenkino iš dalies.

Ieškovė UAB „G4S Lietuva“, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 22 € dydžio žyminį mokestį, ieškovės interesus bylą nagrinėjant teisme atstovavo ieškovės atstovė teisininkė A. P.. Teismas ieškinį atmetė, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 22 €, iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnio 2 dalis ).

Atsakovė A. B. įmonė „A.“ teikdamas priešieškinį sumokėjo 22 € dydžio žyminį mokestį, pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant teisme turėjo 750 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“.

Teismas tenkino 66,12 proc. priešieškinio reikalavimų, t. y. priteisė iš UAB „G4S Lietuva“ A. B. įmonei „A.“ 120 € iš prašomos priteisti 181,50 € sumos, todėl iš UAB „G4S Lietuva“ A. B. įmonei „A.“ priteistinas minimalus mokėtinas žyminis mokestis – 22 €.

Atsakovė turėjo 750 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85, teisės akto redakcija nuo 2015-03-20). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021). Kita vertus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 35 punktas).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, priešieškinį, bylą nagrinėjant teisme atsakovės interesus atstovavo advokatė D.Motiejūnė, buvo du teismo posėdžiai, byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, teismas ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė, priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies (66,12 proc.), ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys byloje yra juridiniai asmenys, todėl nagrinėjamu atveju, būtų pagrindas priteisti iš UAB „G4S Lietuva“ A. B. įmonei „A.“ 495 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis ).

Teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos neviršija valstybei priteistinos minimalios bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 € ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK, 6.37, 6.38 straipsniais, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.245 – 6.249 straipsniais, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.716 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atmesti, A. B. įmonės „A.“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „G4S Lietuva“ A. B. įmonės „A.“ naudai 120 € nuostolių atlyginimui, 517 € bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 637 € (šešis šimtus trisdešimt septynis €), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (120 €) nuo A. B. įmonės „A.“ priešieškinio priėmimo teisme (2024-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.

Teisėjas                                                   Anatolij Januševskij