MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

N U T A R I M A S

2013 m. sausio 18 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. P.,

jo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK atstovui Steponui Liaugaudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

n u s t a t ė :

              Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK įgaliotas pareigūnas 2012 m. spalio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. P. už tai, jog jis 2012 m. spalio 28 d. apie 02.01 val. Mažeikių r. Purvėnų k. vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,187 promilių). Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

E. P. teismo posėdžio metu neprisipažino vairavęs automobilį neblaivus ir paaiškino, jog 2012 m. spalio 27 d. Purvėnų kaime esančioje močiutės sodyboje su draugais šventęs gimtadienį. Po kurio laiko vienam iš draugų, E. P., nusprendus važiuoti namo, su D. S. palydėjo jį iki sankryžos ir grįžo toliau švęsti. Po valandos į sodybą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie klausė, kur automobilį vairavęs asmuo. Nors jis pareigūnams draudęs įeiti į namo vidų, pastarieji įsiveržė jėga ir surašė paaiškinimą, kuriame parašė, jog jis vairavo automobilį ir liepė jam pasirašyti. Po to liepė pūsti į alkotesterį. Po kiek laiko pakvietė į lauką, ten buvo kitas ekipažas, surašė protokolą. D. stovėjo prie jo ir patarinėjo nepasirašyti, nes matė, kad jis buvo išsigandęs, įbaugintas. Negali pasakyti, ar perskaitė tą paaiškinimą, kurį davė pasirašyti, nes buvo susijaudinęs.

Rašytiniame paaiškinime, duotame policijos pareigūnams 2012-10-28, E. P. pažeidimą pripažino, nurodė, jog dėl pažeidimo gailisi. Pastaboje nurodė policijai stabdant nestojęs, nes nepastebėjęs švyturėlių.

2012-11-06 teismui pateiktame kitame rašytiniame paaiškinime nurodė, jog pažeidimo nepripažįsta. Paaiškino, kad automobilio tą vakarą nei jis, nei kartu buvę draugai nevairavo, policijos pareigūnai galėjo suklysti, nuspręsdami, kad pro policijos pareigūnus pravažiavęs automobilis įvažiavo į sodybos, kurioje jie buvo, kiemą, nes ties sodyba kelias daro vingį į kairę, tiek kelias, tiek keliukas į sodybą apaugę krūmais, todėl tamsoje ir iš didelio atstumo galėjo atrodyti, kad automobilis suka į sodybą.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė 2012 m. spalio 27 d. šventęs E. gimtadienį, po to E. ir D. jį palydėjo iki sankryžos, nes turėjo atvažiuoti draugė parvežti į Mažeikius. Atvažiavus draugei jis prisiminė palikęs piniginę, todėl važiavo atgal. Bevažiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie klausė vairuotojos, ar ši blaivi. Tuo momentu iš priekio nuo Mažeikių pusės dideliu greičiu atvažiavo mašina be šviesų, kurią policijos pareigūnai pradėjo vytis, o jie nuvažiavo iš paskos. Policijos automobilis įvažiavo į E. P. močiutės sodybos kiemą, jie sustojo prie vartelių. Lauke buvo D. S., kurio policininkas paprašė teisių. Išėjus į lauką E. policijos pareigūnai paprašė mašinos dokumentų, po to įėjo į vidų ir davė E. pūsti į alkotesterį. To momento, kaip įėjo, gerai nepamena. Iš pradžių buvo viena policijos mašina, vėliau pasikvietė kitą ekipažą. Girdėjo, kad E. sakė nevairavęs jokio automobilio. Sakė, kad yra išgėręs, kad visi atvažiavo atšvęsti gimtadienio.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, jog prieš policijai atvažiuojant sodyboje šventė gimtadienį, niekur nebuvo išėję. Kai atvažiavo policijos automobilis, jis rūkė kieme. Įėjęs į namą apie tai pasakė E. ir užrakino duris. Policijos pareigūnai beldė į duris ir langus, liepė atidaryti duris. E. atidarius, jie įsiveržė į vidų juos nustumdami. E. liepė parodyti automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, liepė pūsti į alkotesterį, pasitikrinti girtumą. Norėjo įrodyti, kad važiavo automobiliu, tačiau jie važiavę dieną, kada tiksliai, nežino. P. į sodybą atvažiavo su jais, bet išėjo anksčiau, nes norėjo važiuoti į Mažeikius. Vėliau P. atvažiavo kartu su policijos pareigūnais. Sakė, kad važiuojant su drauge juos buvo sustabdę policijos pareigūnai. Kai P. išėjo, P. buvo irgi kartu sodyboje. Dar sodyboje buvo Š., kuris miegojo. Kai P. išėjo, jie buvo sodyboje, šventė, gal 6–8 butelius alaus buvo išgėręs, todėl gerai pamena aplinkybes. Jis girdėjo, kaip P. bendravo su pareigūnais. Pareigūnai surašė, kad, atseit, jis vairavęs automobilį. Girdėjo, kaip pareigūnas rašė ir kalbėjo, kad P. vairavo. Jam liepė pasitraukti ir nepatarinėti, kadangi jis patarė E. nepasirašyti protokolo, nes buvo surašyta neteisybė – jo girto nesustabdė automobilyje, į alkotesterį pūtė būdamas namie.

2012-11-06 teismui E. P. pateiktame rašytiniame paaiškinime D. S. nurodė, jog spalio 27 d. apie 24 val. jis kartu su E. P. pėstute palydėjo savo draugą E. P. iki Purvėnų pagrindinės ir Ąžuolų gatvės sankryžos ir grįžo namo. Maždaug po valandos rūkydamas kieme pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuriame , kaip paaiškėjo, buvo policijos patrulių ekipažas.

              Liudytojas A. Š. parodė, jog spalio 27 dieną dirbant su kolege patrule D. iš budėtojo gavo nurodymą, kad Purvėnų kaime yra sustabdytas neblaivus vairuotojas ir reikia nuvežti alkotesterį. Nuvežus alkotesterį namo viduje buvęs pareigūnas A. patikrino E. P. girtumą. Prisimena vairuotojo žodžius, jog per gimtadienį sustabdė policija, pagavo. Kieme stovėjo automobilis BMW, kurį jis nuėjo apžiūrėti, ar nėra apgadintas. Variklio dangtis dar tebebuvo šiltas. Kai kolegė rašė protokolą, E. P. dar klausė, kokia jam gresia bauda, sakė, kad reikalingos teisės važiuoti į Klaipėdą. Kai pareigūnė D. rašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, E. P. buvo išaiškintos teisės, pareigos, buvo paaiškinta atsakomybė. P. su viskuo sutiko, sakė, kad pripažįsta savo kaltę, pasirašė ant protokolo.

Liudytojas A. A. parodė, jog spalio 27 dieną dirbo su kolega skyriaus tyrėju T. T. pagal prevencinį priemonių planą, buvo Mažeikių rajono Purvėnų kaime, patruliavo. Apie pirmą valandą nakties pastebėjo netolygiai greitai važiuojantį automobilį. Automobiliui grįžtant nutarė jį patikrinti. Prieš tai dar vieną automobilį sustabdė, kolega patikrino, pažeidimo nenustatė. Kaip tik priešpriešiais pravažiavo BMW automobilis, kurį kolega išlipęs stabdė. Vairuotojas beveik jau buvo sustojęs, bet paskui padidinęs greitį nuvažiavo. Jie pradėję važiuoti iš paskos, tą automobilį persekioti. Nuvažiavus apie 300 metrų automobilis dideliu greičiu įsuko į sodybą. Jie irgi iš paskos įvažiavo į sodybą. Pamatė iš automobilio iššokant kelis jaunuolius, tiksliau, jų nugaras. Jie įbėgo į sodybą ir užsirakino. Per langą matė tuos vaikinus, atpažino veidus. Keletą kartų pabeldus į langus, P. atidarė duris. Prisistačius ir paaiškinus situaciją, jis kategoriškai viską neigė. Įėjus į vidų visi teigė, kad niekur nevažiavo. Paskui E. P. prisipažino, kad būtent jis vairavo automobilį, kadangi šventė gimtadienį ir jis važiavo pasitikti draugo, nes jis kažkur klaidžiojo. Draugai patvirtino, kad būtent jis vairavo, E. P. irgi to neneigė. Jis rašė Plonio paaiškinimą iš jo žodžių. Paaiškinime prirašė pastabą, nes P. sakė stabdomas nestojęs, nes nepastebėjo švyturėlių, nevengė sustabdyti automobilį, todėl jis perklausė ir papildė, kad nekiltų neaiškumų kvalifikuojant pažeidimą. P. sutiko su ta pastaba, geranoriškai pasirašė.

              Liudytojas T. T. parodė, jog tą dieną buvo rinkimai, buvo sustiprintas budėjimas, patruliuodami Mažeikių rajono Purvėnų kaime pastebėjo įtartiną automobilį, nuvažiuojantį link Purvėnų centro. Paskui iš miško, nežino koks ten kaimas, išvažiavo automobilis ir pristojo. Jie prie jo privažiavo, sustabdė. Priekyje sėdėjo dvi merginos, gale – jaunuolis. Pabendravo, klausė kas nutiko. Gale sėdintis jaunuolis pasakė, kad pasiklydo. Jiems bebūnant iš priekio atvažiavo dar vienas automobilis, kaip suprato, tas pats, prieš tai greitai į tą pusę nulėkęs. Privažiavęs prie jų tas automobilis sulėtino greitį, todėl nutarė patikrinti. Kolega įjungė švyturėlius. Kai automobilis pristojo ir jis jau stovėjo prie pat, automobilis staigiai pasuko į dešinę pusę, nes buvo beveik ant sankryžos. Pradėjus vytis, jie padidino greitį. Automobilis paskui pasuko į kairę pusę, į gatvelę, į vienkiemį. Jiems iš paskos lekiant, automobilis pasuko už namo. Privažiavę matė, kad išbėga vienas ar du jaunuoliai, gerai nepamena, kurie įbėgę į vidų uždarė duris ir užsirakino. Durys buvo užrakintos, bet matėsi, kad viduje vaikščioja. Prašė atrakinti, atrakinus įėjo į vidų. Vaikinai klausė, ko iš jų norima, jie nieko nedaro. Iš pradžių vaikinai sakė, kad niekas nevairavo, paskui E. P. prisipažino vairavęs. Jis dar siūlė kažką susitarti, bet buvo įspėtas, kad tokių dalykų negalima daryti.

              Liudytoja J. D. parodė spalio 28 dieną gavę iš budėtojų pranešimą, kad Purvėnų kaime yra sulaikytas automobilis, kurio vairuotojas įtariamas esantis neblaivus. Nuvažiavus kieme pasitiko kriminalinės policijos pareigūnas, parodė, kad reikia eiti į gyvenamąjį namą. Kieme stovėjo automobilis. Name buvo trys ar keturi jaunuoliai. Pareigūnai paaiškino, kad jie stabdė automobilį, kurį vairavo P. Liepė nustatyti girtumą. P. sakė, kad automobilis senelio, kad švenčia gimimo dieną. P. prisipažino vairavęs, ji surašė protokolą. Ji P. paklausė, ar jis vairavo, šis prisipažino. Protokolą rašė automobilyje ranka, nes negalėjo prisijungti prie duomenų bazės, kadangi nebuvo ryšio. Girtumas P. buvo nustatomas namo viduje. Jaunuoliai visi juokėsi. Jiems buvo viskas juokinga. Automobilį apžiūrinėjo kolega A. Š..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad E. P. neabejotinai padarė 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą – duodamas paaiškinimus iš karto po pažeidimo padarymo jis kaltę pripažino, sutiko su nustatytu girtumu, dėl pažeidimo padarymo gailėjosi; be to, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: 2012 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.R 427691, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; E. P. blaivumo tikrinimo lapu; bendra įvykio informacija; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; liudytojų A. A., T. T., A. Š., J. D. teismo posėdžio metu duotais parodymais, iš kurių nuoseklia ir logiška tąsa galima nustatyti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.

E. P. teismui pateiktas paaiškinimas, kad policijos pareigūnai suklydo dėl to, kad  įtarimų sukėlęs automobilis įvažiavo į sodybos, kurioje jis buvo, kiemą, vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir dėl to atmestinas.

Liudytojų D. S. ir E. P. parodymai prieštarauja vieni kitiems, nesutampa tarpusavyje ir su E. P. parodymais, D. S. pripažino rašytinį paaiškinimą rašęs kartu su E. P., be to, jie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, todėl šių liudytojų parodymai yra nepatikimi, vertintini kaip siekimas padėti draugui išvengti atsakomybės.

E. P. atstovo argumentai, jog įrodymai, kuriais grindžiama jo atstovaujamojo kaltė, yra gauti neteisėtais būdais, nes policijos pareigūnai įsiveržė į svetimą gyvenamąją patalpą nepaisydami prieštaravimų, netgi stumiant, grasinant ir tuo jie pažeidė Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Minėtojo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnas turi teisę persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai į sodybą atvyko vykdydami savo tarnybines funkcijas, t. y. persekiodami stabdant nesustojusį asmenį, kuris galimai įtariamas padarius nusikalstamą veiką, todėl neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų.

Neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR  ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda arba administracinis areštas nuo dešimt iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu..

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į E. P. asmenybę – anksčiau jau yra penkis kartus baustas už analogiškus teisės pažeidimus (KET pažeidimus), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (LR ATPK 27, 302 straipsniai).

Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Vadovaudamasis LR ATPK 224, 287 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

E. P. pripažinti padarius LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

E. P. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti E. P., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

           Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. 

         Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. 

         Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                  Violeta Erlickienė