Civilinė byla Nr. 2-4259-258/2017

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01625-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.2.4; 2.5.10.5.2.5; 3.2.9.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismas,  teisėja Rita Kisielienė,

Sekretorė Lina Matukaitė

dalyvaujant   ieškovui T. Z.,

                      atsakovo atstovei E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl atsakomybės už žalą, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą

n u s t a t ė :

Ieškovas T. Z. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovą - Lietuvos valstybę pažeidus ieškovo teisę į lygtinį paleidimą ir tuo padarius 52 710,84 Eur turtinę žalą bei pripažinti atsakovą pažeidus ieškovo lūkesčius, paneigus teisę į lygtinį paleidimą, pažeidus teisinio saugumo principą, konstitucinę teisę į teisingą teismą ir tuo padarius 52 710,84 Eur neturtinę žalą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžia 2005-10-6 d., pabaiga 2017-10-6d. Nuosprendžio priėmimo metu ir bausmės atlikimo laikotarpiu galiojo 2004-07-08 įstatymo Nr. IX-2338 redakcijos LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str, remiantis kuriuo ieškovas nurodo turėjęs teisę į lygtinio paleidimo svarstymą atlikus 1/3d. bausmės (2010-01-22 gimus vaikui). Ši teisė buvo atimta neteisėtais Vilniaus Pataisos namuose administracijos ir teismų sprendimais ydingai interpretuojant 2012-07-01 įsigaliojusio naujos redakcijos LR BVK 157 ir 158 str. galiojimą atgaline data. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas 2013-12-09 raštu atsisakė svarstyti lygtinio paleidimo klausimą Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijoje ir taip pažeidė ieškovo teisę į lygtinio paleidimo svarstymą atlikus trečdalį bausmės. 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-12-09 rašto Nr. 42-628 (1). Teismas pateikė bendrajam teisės principui lex retro non agit prieštaraujantį teisės aiškinimą, esą asmens teisinę padėtį sunkinantis teisės aktas galioja atgal. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-21 nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Ieškovas nurodo, kad teismai pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą. Svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo ieškovo atžvilgiu buvo atsisakyta, kai tuo tarpu kitų nuteistųjų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas taikė senos redakcijos LR BVK 157,158 str. nuostatas, todėl ieškovas kitų nuteistųjų atžvilgiu yra diskriminuojamas. 700 dienų trunkančiu atsisakymu svarstyti lygtinio paleidimo klausimą ieškovui padaryta turtinė žala lygi 182 000 Lt. Neturtinės žalos dydį ieškovas taip pat vertina 182 000 Lt suma, nes mažesnis žalos vertinimas reikštų leidimą pažeisti LR Konstituciją ir pagrindines žmogaus teises.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką Bausmių vykdymo kodekso  nuostatoms negali būti taikomas ieškovo minimas lex retro non agit principas. Jei ieškovas buvo nuteistas už BVK 158 str. paminėtą nusikaltimą, lygtinis paleidimas ieškovo atžvilgiu negali būti taikomas. Ieškovas visiškai neįrodinėja žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, taip pat nenurodė pasireiškusių išgyvenimų ar sukrėtimų, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje.

2015 m. sausio 23 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai. Nurodo, kad yra diskriminuojamas tų asmenų atžvilgiu, kurie bausmę atliko laisvėje ir, pasikeitus LR BVK 157 str. ir 158 str. redakcijoms, jiems nebuvo pritaikytos LR BVK 3 str. 1 d. nuostatos. LR BVK 158 str. 2 p. nuostatos laikytinos antikonstitucinėmis.

Ieškinys atmestinas.

            Vilniaus  apygardos teismo  teisėjų kolegijos  2014 m. kovo mėn.  21 d. nutartimi  baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-318-2014, buvo nagrinėjamas nuteistojo T. Z. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. vasario 27d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo T. Z. skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013m. gruodžio 9d. sprendimo, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų administracijos atsisakymą teikti jį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų bei įpareigoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti T. Z. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.  Nurodytoje byloje buvo  nagrinėjamas  Vilniaus  pataisos namų direktoriaus pavaduotojo priimtas 2013-12-09 sprendimas, kuriuo atsisakyta pristatyti T. Z. svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų panaikinimo. T. Z. remiantis Vilniaus apygardos teismo  2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta  12 metų laisvės atėmimo bausmė už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, nuosprendis buvo priimtas  iki įsigaliojant BVK  157 straipsnio 3 dalies 1 punkto naujai įstatymo redakcijai.  Nuteistasis  prašė taikyti   LR  Bausmių vykdymo kodekso ( toliau- BVK) 157 straipsnio redakciją, galiojusią nuo  2004-07-08 iki 2012-07-01, kuri nuteistojo atveju numatė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų numatė  atlikus  jam 1/3 dalį bausmės. BVK 3 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad  gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2012-07-01 įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija, kuri numatė nuteistojo T. Z. atveju  lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atlikus ¾ bausmės. Nuteistasis baudžiamojoje byloje  ir ieškovas šioje byloje prašymą taikyti jo atžvilgiu senąją BVK 157 straipsnio redakciją grindė tuo, kad įstatymo  pakeitimas pasunkino nuteistojo padėtį, todėl jo atžvilgiu jis neturi būti taikomas. Apylinkės ir  apygardos teismo nutartyse nuteistojo skundų atmetimas motyvuojamas tuo, kad BVK 3 straipsnyje nustatytos bausmių vykdymo įstatymų, kitų teisės aktų bausmių vykdymo klausimais  galiojimo laiko, erdvės ir asmenų atžvilgiu taisyklės, šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

           Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka.

        Vadovaujantis CK 6.271 str. civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

         Vertinant veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi būti nustatyta, kad ieškovo nurodomos valstybės institucijų klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis sprendimas dėl T. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

        Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, jog ieškovo atžvilgiu buvo priimti teisės normomis pagrįsti ir teisėti sprendimai, ieškovo lygtinio paleidimo klausimas buvo kelis kartus svarstomas ir vėliau, bausmės atlikimo metu ieškovas keletą kartų buvo pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai. Tai, kad nebuvo pasiektas ieškovo pageidaujamas teisinis rezultatas nesudaro pagrindo pripažinti esant veiksmų neteisėtumui. Įstatymas negarantuoja Ieškovo teisės į lygtinį paleidimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nurodyta teisė buvo pažeista.

          Turtinė žala, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga turi būti tikra, pagrįsta ir įrodyta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka tokį reikalavimą teismui teikiančiam asmeniui. Ieškovas turtinę žalą vertina skaičiuodamas valstybės išlaidas skiriamas vienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui išlaikyti, nurodė turintis kojoje sutrikusios kraujotakos problemą, kitų prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos duomenų, dėl ko jam konkrečiai kilo, kaip prašoma priteisti žala pasireiškė, ieškovas nenurodė, įrodymų neteikė .

           Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas nėra susijęs nei su ieškovo patirta tiesiogine žala ar jo nuostoliais. Ieškovas nepatyrė tokios žalos, kurią kompensuoti pareiga atsiranda valstybei. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo, neįrodė, kad tam tikra žala buvo patirta, taip pat nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomos žalos ir veiksmų neteisėtumo. Nenustačius bent vienos iš paminėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Ieškinys pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

         Vadovaudamasis išdėstytu, Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo T. Z. ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per  Vilniaus apygardos teismą.

                Teisėja                                                        Rita Kisielienė