Civilinė byla Nr. e2A-726-656/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11732-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2023 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo „Swedbank P&C Insurance” AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance” Lietuvos filialą, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų V. K. ir E. K. prisidėjimą ieškovo „Swedbank P&C Insurance” AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance” Lietuvos filialą, apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance” AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance” Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (tolaiu – UAB) „Rasų valda“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys – V. K. ir E. K.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. 2021-01-25 vandeniu buvo aplietas butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama Nukentėjusiu butu), nuosavybės teise priklausantis Z. R.. Ieškovas „Swedbank P&C Insurance AS" Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS" Lietuvos filialą (toliau taip pat vadinamas Ieškovu) buvo apdraudęs Nukentėjusį butą. Apliejimą pripažinus draudžiamuoju įvykiu ir įvertinus padarytą žalą, Nukentėjusio buto savininkei buvo sumokėta 1.953,92 EUR dydžio draudimo išmoka. Papildomos 24,08 EUR dydžio išlaidos buvo patirtos aiškinantis vandens pratekėjimo priežastis.
2. Sumokėjęs draudimo išmoką Ieškovas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įgijo teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Ieškovas kreipėsi į virš Nukentėjusio buto esančio buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkus V. K. ir E. K. (toliau kartu taip pat vadinami Trečiaisiais asmenimis) prašydamas atlyginti padarytą žalą, tačiau pagal šių asmenų pateiktus duomenis buvo nustatyta, jog žalą sukėlė trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis, todėl reikalavimas atlyginti žalą buvo pateiktas atsakovui UAB „Rasų valda" (toliau taip pat vadinama Atsakovu) kaip pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriui.
3. Atsakovas padarytą žalą atlyginti atsisakė teigdamas, jog trūkusio vamzdžio vieta yra ne bendrojo naudojimo vamzdyne, o Tretiesiems asmenims priklausančiame vamzdyne. Be to, nurodė, jog Tretieji asmenys buvo neteisėtai užvaldę palėpės dalį, kurioje įvyko vamzdyno avarija, o Atsakovas savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-27 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas dėl ginčo esmės nurodė, kad Byloje ginčo, kad vandens pratekėjimas įvyko iš viršaus bendro naudojimo palėpės plote, nėra. Byloje nustatyta, kad palėpėje buvo išvestas šalto vandens vamzdis, kuris sprogo ir dėl ko įvyko vandens pratekėjimas.
5. Nurodė, kad Atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad jis ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus, stovus ir pan.).
6. Iš Atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų - 2022-06-14 Pastato (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2022-06-30 atliktų darbų ataskaitos matyti, jog Atsakovas savo pareigas atliko tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo buto (duomenys neskelbtini), savininkai kreiptųsi į Atsakovą dėl sprogusio vamzdžio defektų (trūkumų) šalinimo ir pan.
7. Teismas padarė išvadą, kad Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo palėpė faktiškai buvo valdoma (prižiūrima) Atsakovo, t. y. nepaneigė Trečiųjų asmenų faktinio palėpės dalies valdymo. Sutiko su Atsakovu, kad administratorius, vykdydamas savo pareigas, neprivalo tikrinti (ir netikrina) privačios butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų pareigos ne tik valdyti, bet ir tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus būtent tose patalpose, kur namo administratoriaus patekimas yra objektyviai apsunkintas ar neįmanomas.
8. Teismas padarė išvadą, jog Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatyti. Nustatyta, kad Atsakovas daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad namo administratorius netinkamai vykdė savo pareigas ir, kad ginčo palėpėje esantis įvykio „židinys" buvo bendro naudojimo. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos priežastis buvo Atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, be to, priežastinio ryšio tarp neteistos veikos ir žalos.
9. Teismas sumažino Atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3868,98 Eur iki 2000 Eur. Teismas sprendime nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau teismo manymu, byloje ieškinio parengimo procesas nebuvo sudėtingas, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, todėl pasiruošimas bylos nagrinėjimui nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į atstovavimo byloje sudėtingumą (byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovės išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra mažintinos ir iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistinos 2 000 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai
1. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visa apimtimi.
2. Ieškovas nurodė, kad byloje nustatyta, jog žala buvo padaryta dėl vamzdžio trūkimo, t. y. statinio konstrukcijos trūkumo, todėl sprendžiant dėl atsakomybės už padarytos žalos atlyginimo buvo būtina nustatyti kas yra trūkusio vamzdžio savininkas (valdytojas).
3. Šios bylos esminė aplinkybė yra ta, „kokioje inžinerinėje sistemoje - bendrojoje ar atskiro vartotojo - įvyko vamzdyno avarija“. Pakanka vien nustatyti vamzdžio įtrūkimo vietą ir tai tariamai apsprendžia atsakomybės subjektą, neįrodinėjant visų civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Šioje byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad butų savininkams, tame tarpe Tretiesiems asmenims, būtų suteikta informacija, kaip apskaičiuoti ir įvertinti pagal techniniuose reglamentuose esančius koeficientus vamzdyno nusidėvėjimo laipsnį, pastebėti trūkius, t..y vykdyti bendrųjų inžinerinių sistemų priežiūrą.
5. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nurodydamas, kad vietoje atsakovo pareigos įrodyti, kad jis pareigas vykdė tinkamai, nustatyta pareiga ieškovui įrodyti pareigų nevykdymą. Dokumentai apie Daugiabučio namo priežiūrą yra atsakovo žinioje, todėl ieškovas yra sudėtingesnėje įrodinėjimo padėtyje.
6. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė tirti aplinkybes, susijusias su Trečiųjų asmenų palėpės dalies užėmimu ir valdymu. Faktas ar Tretieji asmenys buvo užvaldę palėpės dalį, kurioje buvo trūkęs vamzdis, ar ne, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, nes atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad Tretieji asmenys būtų kada nors sutrukdę atsakovui patekti į jų butą ir užimtą palėpės dalį tikslu patikrinti vamzdyno būklę.
Trečiųjų asmenų pozicija
7. Tretieji asmenys E. K. ir V. K., vadovaudamiesi LR CPK 309 str., pareiškė, kad prisideda prie ieškovo apeliacinio skundo ir prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atsakovui UAB "Rasų valda " tenkinti visiškai.
8. Tretieji asmenys prašė prijungti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti: susirašinėjimą su buvusia buto savininke dėl dalies palėpės pardavimo, susirašinėjimą su atsakovu dėl patekimo į palėpę, trūkusio vandens vamzdžio ir skaitiklio nuotrauką, 2022-12-23 patikrinimo aktą.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai
9. Atsakovas UAB „Rasų valda” pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2022-12-27 sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė sumažinti atsakovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir priteisti visas 3 868,98 Eur dydžio atsakovo UAB „Rasų valda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad Atsakovas, gavęs ieškinį, atliko išsamią įrodymų ir faktinių aplinkybių analizę, pateikė išsamius paaiškinimus apie juridinį ir faktinį palėpės valdymą, apie aplinkybes galimai lėmusias vamzdžio sprogimą. Atsakovas taip pat savo atsiliepime pateikė išsamius paaiškinimus apie netinkamą atsakovą, apie administratoriaus pareigas, apie administratoriui suteiktų įgaliojimų atskyrimą nuo bendrojo naudojimo objektų valdymo, išsamiai ir detaliai paaiškino dėl kiekvienos Ieškovo neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi laikytina, kad Atsakovo atsiliepimo parengimo procesas buvo tiek sudėtingas, tiek didelės apimties (Atsiliepimas yra 11 puslapių apimties, kartu su juo pateikta daug įrodymų). Atsakovo advokatė ir advokato padėjėja sugaišo daug laiko susipažinimui su visa bylos medžiaga ir parengė didelės apimties, motyvuotą, išsamų atsiliepimą į ieškinį. Bylos dalykas yra ir sudėtingas, ir reikalaujantis specialiųjų žinių, susijusių su faktiniu bendrojo naudojimo objektų valdymu, savininkų pareigomis prižiūrėti savo nuosavybę ir nedaryti žalos bendrojo naudojimo objektams.
11. Teismas sumažindamas priteistinas išlaidas net nepasisakė, kurios konkrečiai išlaidos (ar susipažinimo su ieškiniu, įrodymų rinkimo ir atsiliepimo parengimo, ar pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, ar prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo išlaidos) laikytinos teismo nuomone per didelėmis. Atsakovo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ne tik neviršija, bet yra beveik dvigubai mažesnės (2904 EUR su PVM), nei nurodytos Rekomendacijoje (8.2 punktas).
Atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai
12. Pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Sprendžiant dėl galimybės daugiabučio namo administratorių laikyti ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju. Pagal teismų praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota vien tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti.
13. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo.
14. Atsakovas veikia ne savo vardu, o Daugiabučio namo savininkų vardu ir interesais pagal CK 4 knygos XIV skyriaus normas. Administratorius yra Daugiabučio namo savininkų įgaliotinis. Atitinkamai, jei žala kyla dėl Daugiabučio namo savininkų (įgaliotojų) nuosavybės teise valdomo turto, reikalavimai turi būti reiškiami ne įgaliotiniui Atsakovui (pagal CK 4.244 straipsnio 1 punktą administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą), o Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto savininkams - įgaliotojams.
15. Žala kilo dėl Trečiųjų asmenų veiksmų. Tretieji asmenys nesielgė atidžiai ir rūpestingai, jų žinioje esančio šalto vandens vamzdžio (magistralinio vandentiekio atšakos) neužsandarino, jo nenaudojo, be kita ko, apie būtinybę užsandarinti vamzdį neinformavo atsakovo.
16. Sprogusi šalto vandens vamzdžio atšaka nėra laikytina bendrojo naudojimo objektu - šalto vandens pagrindiniu (magistraliniu vamzdžiu), ji buvo naudojama išimtinai Trečiųjų asmenų ir buvo jų atsakomybėje. Net jei Ieškovas būtų pateikęs objektyvius įrodymus, kad sprogusi vamzdžio atšaka laikytina bendrojo naudojimo objektu, ieškinys turėjo būti reiškiamas visiems Daugiabučio namo savininkams (kaip išdėstyta aukščiau) ir/arba tiesioginį poveikį vamzdžiui atlikusiems Tretiesiems asmenims, kaip tiesiogiai atsakingiems už atsiradusią žalą.
17. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.
18. Įvykio apžiūros aktai, kuriuose nurodoma, kad vamzdis sprogo vartotojo sistemoje ir tai paneigia ieškovo nurodomas interpretacijas apie sprogimo vietą, kurios paremtos tik po 9 mėnesių darytomis nuotraukomis.
19. Tretieji asmenys net neinformavo atsakovo, kad jų faktiškai valdytose patalpose, priėjimo prie kurių Atsakovas neturėjo (užimta palėpės dalis, kurioje sprogo vamzdis, buvo atitverta ir priėjimas prie jos buvo kontroliuojamas išimtinai Trečiųjų asmenų), yra atviras vamzdis, kurį būtina užsandarinti ir/arba atjungti.
20. Tretieji asmenys turėjo pareigą laiku pasirūpinti tokio inžinerinio įrenginio sutvarkymu, o tokių veiksmų neatlikus, prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes dėl įvykusios avarijos - apačioje esančiam butui padarytos žalos. Trečiųjų asmenų patalpose įvykęs vandens nuotėkis lemia jų asmeninę atsakomybę. Užpylimas įvyko dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo.
21. Bendrojo naudojimo administratoriaus paskyrimas nepašalina ir nepaneigia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų, įskaitant pareigą rūpintis bendrojo naudojimo objektais, pastebėjus trūkumus nedelsiant informuoti techninį prižiūrėtoją, o atliekant individualios nuosavybės remonto darbus nedaryti žalos bendrojo naudojimo inžinerinėms sistemoms.
22. Atsakovas tinkamai prižiūri visus bendrojo naudojimo objektus, nurodytus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše, pagal teisės aktų nurodytą periodiškumą. Tačiau tai nereiškia, kad Atsakovas kiekvieną dieną turi tikrinti kiekvieno savininko butą ir kontroliuoti, ar buto savininkas nedaro žalos bute esančioms bendrojo naudojimo sistemoms.
23. Teismas tinkamai nustatė, kad iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų - 2022-06-14 Pastato (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2022-06-30 atliktų darbų ataskaitos matyti, jog atsakovas savo pareigas atliko tinkamai. Ieškovas nepaneigė šių aplinkybių, be kita ko, nenurodė, kaip konkrečiai atsakovo veiksmai lėmė šalto vandens vamzdžio sprogimą, t.y. nenurodė, ką turėjo atlikti atsakovas, bet neatliko. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos priežastis buvo atsakovo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigų prižiūrėti Daugiabutį namą nevykdymas, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, be to, priežastinio ryšio tarp neteistos veikos ir žalos. Ieškovas Atsakovo atsakomybę kildina išimtinai iš to, kad tariamai žalo kilo bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje, neįrodinėdamas atsakovo netinkamo pareigų atlikimo.
24. Žala nurodytu atveju kilo ne dėl šalto vandens vamzdžio nusidėvėjimo, o dėl akivaizdžių Trečiųjų asmenų veiksmų (paliekant atvirą, neužsandarintą vamzdį ir neatjungiant jo nuo bendrojo naudojimo vandentiekio ir/ar neinformuojant Atsakovo apie būtinybę atlikti šiuos veiksmus). Tretiesiems asmenims nereikėjo skaičiuoti jokio nusidėvėjimo pagal kažkokius ieškovo nurodomus koeficientus.
25. Ieškovo keliamos abejonės dėl Atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, kiek tai susiję su Daugiabučio namo stogo remonto darbais taip pat yra tik deklaratyvūs. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo įrašai dėl stogo būklės yra įrašyti po įvykio ((duomenys neskelbtini)). Eksperto D.Kalibato išvados, kuriomis remiasi Tretieji asmenys ir kurias mini Ieškovas, taip pat parengtos praėjus po įvykio 7 mėnesiams. Taigi stogo būklė ir jo remonto darbai neturi absoliučiai jokio priežastinio ryšio su vandens pratekėjimo įvykiu. Be to, Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesirėmė ir neįrodinėjo, kad vandens vamzdis sprogo dėl tariamai prastos stogo būklės, todėl argumentai dėl stogo remonto atlikimo/neatlikimo apskritai nenagrinėtini.
26. Palėpės valdymo klausimas yra esminė šios bylos aplinkybė. Atsakovas neturi pareigos kiekvieną dieną eiti ir tikrinti kiekvieno privataus buto ar patalpos bei stebėti, ar savininkai nedaro žalos bendrojo naudojimo objektams ir/ar netinkamu būdu naudojasi savo nuosavybe, darydami žalos kitiems. Apie tai, kad yra būtinybė atjungti šaltą vandenį butui ir užsandarinti šalto vandens vamzdį, Tretieji asmenys atsakovo neinformavo, nors tokią pareigą turėjo remiantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi.
27. Sprogusi šalto vandens vamzdžio atšaka nėra laikytina bendrojo naudojimo objektu - šalto vandens pagrindiniu (magistraliniu vamzdžiu), ji buvo naudojama išimtinai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ir yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų atsakomybėje. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto (šalto vandens stovo). O jei net būtų laikoma, kad vamzdis sprogo bendrojo naudojimo objekte, tai atsakomybę už bendrojo naudojimo objektui padarytą žalą turi prisiimti tiesioginį fizinį poveikį šiam objektui padarę Tretieji asmenys arba Daugiabučio namo savininkai (valdytojai).
Ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai
28. Ieškovas prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą, nurodė, kad atsakovo interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo ne abi jo pasirinktos atstovės, o išimtinai tik advokato padėjėja K. Žukauskienė. Bylą laimėjusiai šaliai turėtų būti atlyginamos tik protingos ir pagristos bylinėjimosi išlaidos. Kiekvienas proceso dalyvis yra laisvas pasirinkti atstovą ir jų kiekį, tačiau tai, kad asmuo nusprendė byloje remtis ne vieno, o kelių kvalifikuotų teisininkų pagalba, savaime nereiškia, kad kita bylos šalis turi atlyginti išlaidas už visų pasirinktų atstovų sugaištą laiką. Byla nėra sudėtinga ir jokios objektyvios būtinybės byloje turėti kelis atstovus nebuvo.
29. Rekomendacijų 5 punktas numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovas teigia patyręs 2.904 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, t. y. teigiama, kad patirtos beveik maksimalaus dydžio išlaidos, kurios, be kita ko, ženkliai viršija ir pateikto ieškinio sumą (1.978,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši byla nebuvo tokia sudėtinga, kad Atsakovo naudai būtų priteistos maksimaliam dydžiui itin artimos išlaidos už ieškinio parengimą.
30. Parengtų procesinių dokumentų kiekis byloje nebuvo didelis. Be to, didžiąją Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro išlaidos, už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui. Tai, kad byloje buvo apklausiami trys liudytojai taip pat nereiškia, kad byloje buvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendra visų teismo posėdžių byloje trukmė neviršijo keturių su puse valandos, taigi net ir atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvavo keturios proceso šalys ir buvo apklausti trys liudytojai, byla buvo išnagrinėta ganėtinai greitai.
31. Ieškovo žiniomis ir kitam butui padarytą žalą atlyginusi draudimo bendrovė yra pareiškusi reikalavimus atsakovui ir Vilniaus miesto apylinkės teisme yra arba buvo nagrinėjama analogiška byla, iškelta pagal kito ieškovo ieškinį. Taigi nei faktinės aplinkybės, nei teisės taikymo klausimai atsakovų atstovei nebuvo nauji. Priešingai, visos šios aplinkybės atsakovų atstovei buvo žinomos, todėl teigti, jog byla buvo itin sudėtinga ar reikalavo specialių žinių, nėra pagrindo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujai teikiamų įrodymų
33. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
34. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti aptariamus įrodymus, nes jie pateikti pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes situacija nepasikeitė, be to prašomais prijungti įrodymais įrodinėjamos aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai atskleistos kituose įrodymuose.
35. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai neatitinka įstatymo keliamo įrodymų naujumo reikalavimo, kadangi šie dokumentai jau yra nagrinėjamos bylos dalimi – jie buvo pateikti su pradiniu ieškiniu (1 t., b. l. 25–139). Šie dokumentai buvo teismo priimti, jų tyrimas ir vertinimas sudarė bylos nagrinėjimo dalyką. Pakartotinis tų pačių jau esančių bylos dalimi dokumentų priėmimas nėra nei tikslingas, nei suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), todėl jų priėmimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl ginčo esmės
36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl bendro naudojimo palėpės plote sprogusio šalto vandens vamzdžio, konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo teiginių, jog užliejimo židinys yra bendrojo naudojimo vamzdyne. Teismas nustatinėjo aplinkybes, kokioje patalpoje buvo trūkęs vamzdis ir nustatė, kad faktiškai patalpą valdė tretieji asmenys,
37. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje byloje nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl vamzdžio trūkimo, t. y. statinio konstrukcijos trūkumo, todėl sprendžiant dėl atsakomybės už padarytos žalos atlyginimo buvo būtina nustatyti kas yra trukusio vamzdžio savininkas (valdytojas).
38. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal ši reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017 22 ir 23 punktus).
39. Pagrįsta apelianto pozicija, kad bendrosios pastato sistemos ir atskiro vartotojo inžinerinės sistemos ribas nustato apskaitos prietaisai ar uždaromieji (paskirstomieji) įtaisai bei kitoms vartotojo atsakomybės ribas nustatančios priemonės. Šiam atribojimui neturi reikšmės kokioje patalpoje yra tam tikra vamzdyno dalis. Cituotas reglamentavimas patvirtina, jog patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.), kuris dažniausiai yra vartotojui priklausančiose patalpose, priskiriamas bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Taigi esminė aplinkybė, kieno faktiškai valdomoje patalpoje yra trūkęs vamzdis, o kokioje inžinerinėje sistemoje - bendrojo naudojimo ar atskiro vartotojo - įvyko vamzdyno avarija.
40. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog vamzdyno avarija įvyko prieš Tretiesiems asmenims priklausančio buto apskaitos prietaisą ir uždaromąją sklendę, t. y. bendrojo naudojimo vamzdyne.
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Grinda” Avarinių situacijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų akte Nr. Nr. 2717 nurodyta, kad „<...> Šaltą vandenį namui uždarė atvykęs parduotuvės savininkas kuriuo patalpose randasi vandens apskaitos mazgas.“ Taigi byloje buvo nustatyta, jog siekiant sustabdyti vandens bėgimą reikėjo atjungti vandens tiekimą visam namui. Tuo tarpu vartotojo inžinerinė sistema nuo bendro naudojimo sistemos yra atskiriama uždaromaisiais įtaisais, kurie leidžia nutraukti vandens tiekimą tik vieno individualaus vartotojo sistemai. Jei avarijos vieta yra vartotojo inžinerinėje sistemoje, tuomet vandens bėgimą galima sustabdyti uždarius minėtą uždaromąjį įtaisą ir nėra būtina nutraukti vandens tiekimą visam namui. Priešingai, jei avarijos vieta yra prieš vartotojo sistemą atskiriantį uždaromąjį įtaisą, tokiu atveju vanduo teka iš bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos ir jo bėgimą galima sustabdyti tik nutraukus vandens tiekimą visam namui.
42. UAB „Grinda” atliko šalto vandens atšakos atjungimo darbus ties pagrindiniu (magistraliniu) šalto vandens stovu, nes trūko bendrojo naudojimo vamzdis - atšaka (atlankas) einanti link vartotojo inžinerinės sistemos. Patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai, todėl faktas, jog siekiant sustabdyti vandens bėgimą buvo pašalinta būtent magistralinio vamzdžio jungtis, vedanti link vartotojo inžinerinės sistemos, įrodo, jog defektas buvo bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje. Priešingu atveju, norint pašalinti vandens išsiliejimo priežastį būtų reikėję darbus atlikti ne bendrojo naudojimo sistemoje, o Tretiesiems asmenims priklausančiame vamzdyne.
43. Antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytos nuotraukos taip pat įrodo, jog vamzdis trūko prieš apskaitos prietaisą ir uždaromąją sklendę.
44. Atsakovės darbuotojų surašytame 2021-01-25 neeilinės apžiūros akte Nr. AT-07-01 nurodytos aplinkybės, jog vamzdis trūko už (duomenys neskelbtini) butui priklausančio apskaitos prietaiso. 2022-12-07 vykusio teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas atsakovo darbuotojas Ž. P. taip pat teigė, jog trūkimas įvyko vartotojo inžinerinėje sistemoje - atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus Ž. P. nurodė, jog iš perdangos išlindęs vamzdis neturėjo defektų (nebuvo trūkęs) iki pat apskaitos prietaiso. Iš aukščiau pateikto nuotraukos fragmento matyti, jog už apskaitos prietaiso ir uždaromosios sklendės apskritai nėra jokio vamzdyno, kuriame būtų galėjęs įvykti trūkimas - matoma už skaitiklio esanti lanksčioji žarna, kuri nėra prijungta prie jokio vamzdyno ar santechnikos prietaiso. Tai patvirtina aplinkybę, jog įvykio metu uždaromoji sklendė buvo uždaryta ir vandens tiekimas į vartotojo sistemą sustabdytas. Priešingu atveju vanduo ir nesant vamzdžio trūkimo būtų nuolat bėgęs per niekur neprijungtą lanksčiąją žarną.
45. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog administratorius, vykdydamas savo pareigas, neprivalo tikrinti (ir netikrina) privačios butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų pareigos ne tik valdyti, bet ir tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus patalpose, kur namo administratoriaus patekimas yra objektyviai apsunkintas ar neįmanomas. Faktiškai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administratorius yra atsakingas tik už bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų dalies, kuri yra bendrojo naudojimo patalpose, priežiūrą. Teismas manė, jog pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, kurios yra privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tenka ne administratoriui, o šių patalpų savininkams.
46. Kaip jau minėta, vartotojo ir bendrojo naudojimo inžinerines sistemas atriboja apskaitos prietaisai ir uždaromosios sklendės. Nors dalis bendrojo naudojimo vamzdyno yra ir konkrečiam savininkui priklausančiose patalpose, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia administratoriaus nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir šią atkarpą. Sutiktina su ieškovu, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo tinkamai prižiūrėti visą bendro naudojimo vamzdyną, o ne tik tas atkarpas ar dalis, prie kurių administratoriui yra paprasčiau patekti.
47. Administratorius privalo prižiūrėti visą bendrojo naudojimo vamzdyną, įskaitant ir privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančias atšakas. Atsakovas neigdamas šią savo pareigą, pripažįsta, jog butuose esančio bendrojo naudojimo vamzdyno apžiūra niekuomet nebuvo vykdoma.
48. Atsakovas iš viso nevykdė privačiuose butuose esančio vamzdyno apžiūros, todėl teismui nebuvo pateikti ir įrodymai, kad tokios apžiūros galėjo būti apsunkintos. Nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovas kreipėsi į kurio nors buto savininką su prašymu leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tretieji asmenys atsakovo darbuotojus į savo butą įsileido tiek ir (duomenys neskelbtini) įvykio metu, tiek ir vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsakovo patekimas į kažkurias patalpas buvo apsunkintas ar net neįmanomas, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
49. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog administratoriaus paskyrimas nepašalina savininkų pareigos ne tik valdyti, bet ir tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus būtent tose patalpose, kur namo administratoriaus patekimas yra objektyviai apsunkintas ar neįmanomas. Akivaizdu, kad gyventojai neturi reikiamų kompetencijų ir žinių tam, kad tinkamai įvertinti objektų būklę ir užtikrinti jų priežiūrą. Dėl to ir skiriamas profesionalus administratorius, turintis reikiamas žinias ir kompetenciją, tam, kad namo gyventojams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai patys turėjo pastebėti bendro naudojimo inžinierinių tinklų būklę.
50. Profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėti pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti.
51. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą turi atsakovas, todėl jis gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą. Ieškovas jokių dokumentų apie daugiabučio namo priežiūrą neturi ir tokius dokumentus gali gauti tik iš atsakovo.
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas įrodė savo teiginius, jog atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai ir nedėdamas maksimalių pastangų. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, administratoriaus (atsakovo) užpildyti turto apžiūros aktai yra parengti ne pagal faktinius duomenis - neapžiūrėjus viso vamzdyno objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti jo būklės. Taigi vien šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog Atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai. Atsakovė teismui pateikė 2022-06-14 Pastato (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2022-06-30 atliktų darbų ataskaitą ir Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo ištraukas. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog šie dokumentai yra pakankami tam, kad įrodyti tinkamą pastato būklės stebėjimą ir priežiūrą.
53. Tiek darbų ataskaitą tiek ir namo techninės priežiūros žurnalą išimtinai pildo tik atsakovas. Be to, dokumentuose tik lakoniškai nurodoma, kad atlikti stebėjimai ar atlikta kasmetinė/sezoninė apžiūra, tačiau nėra patiekti apžiūrų aktai, kurie leistų spręsti kurie bendrojo naudojimo objektai buvo apžiūrėti, kokia fiksuota jų būklė, kokios rekomendacijos pateiktos gyventojams ir panašiai. Pateikti duomenys vertintini kaip formalūs įrašai apie atliktas apžiūras ir stebėjimus, tačiau nėra visiškai jokiu duomenų apie tai kas apžiūru metų buvo užfiksuota. Daugiabutis namas, kuriame yra Nukentėjęs butas, pastatytas iki (duomenys neskelbtini) metų, todėl visi šio namo bendrojo naudojimo elementai yra itin nusidėvėję bei reikalauja itin atidžios priežiūros, todėl mažai tikėtini atrodo atsakovo teiginiai, jog atliekant pastovias namo apžiūras jokie šio namo defektai nebuvo nustatyti.
54. Trečiųjų asmenų pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad pastarieji 2021-11-15 ir 2021-12-17 raštais kreipėsi į atsakovą prašydami atlikti namo stogo remonto darbus. Atsakovui taip pat buvo pateikta 2021-08-26 eksperto D. Kalibato išvada, jog statinio stogas turi avarinės būklės požymių. Byloje pateikti duomenys įrodo ir tai, kad 2022-03-09 buvo pritarta imtis veiksmų, reikalingų stogo remontui. Kitaip tariant, byloje buvo įrodyta, kad daugiabučio namo stogas turėjo esminių defektų, kuriuos reikėjo šalinti. Tuo tarpu Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale atsakovas nuolat nuroydavo, jog esminių defektų nepastebėta. Tik 2021-12-10 įrašas nurodo, jog „Per plyšius bėga vanduo nuo stogo“ ir rekomenduojama suremontuoti stogo dalį. Nors skiltyje prie atliktų darbų nėra nurodyta, kad stogas buvo suremontuotas, vėliau esančiame 2022-01-14 įraše ir vėl nurodoma, kad pastatas esminių defektų neturi. Taigi Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo įrašai nėra patikimas įrodymas.
55. Atsakovo pateikta 2022-06-14 Pastato (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2022-06-30 atliktų darbų ataskaita taip pat neįrodo tinkamo atsakovo pareigų atlikimo. Iš šio dokumento matyti, kad šalto vandens tiekimo vamzdžiai pastate per pakankamai trumpą laiko tarpą trūko du kartus - 2020-08-25 ir 2021-01-25, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog namo gyventojams buvo siūloma renovuoti ar keisti šį vamzdyną. Statinio kasmetinės/sezoninės apžiūros tik pirmaisiais metais buvo atliekamus reguliariai: 2019-05-31 atlikta pavasario apžiūra, 2019-10-01 - rudens apžiūra, 2020-10-28 - pavasario apžiūra, 2020-11-03 - rudens apžiūra, 2021-07-26 - pavasario apžiūra, 2021-12-01 - rudens apžiūra. Nors šių apžiūrų metu turėjo būti pildomi apžiūrų aktai, kuriose būtų matomi nustatyti statinio defektai ir rekomenduojami atlikti veiksmai, tačiau atsakovas teismui šių aktų kopijų nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti nei ar apžiūros buvo realiai atliktos, kokie statinio elementai buvo apžiūrėti ir kokie defektai nustatyti.
56. Išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nenuosekliai ir formaliai vykdė daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto - bendrojo naudojimo vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko pratekėjimas, ir jų nepašalino, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą.
57. Kaip minėta, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog Tretieji asmenys kada nors neleido atsakovo atstovams patekti į jiems priklausantį butą. Be to, byloje nebuvo įrodytas faktas, jog Tretieji asmenys buvo neteisėtai užvaldę palėpės dalį. Byloje buvo nustatyta, kad palėpės dalį buvo užvaldę ankstesni buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkai. Byloje nustatyta, kad nusipirkę šį butą ir supratę, kad prie jo neteisėtai prijungta dalis bendrojo naudojimo palėpės, Tretieji asmenys pasiūlė kitiems namo gyventojams parduoti jiems priklausančias palėpės dalis ir taip išspręsti ankstesnių savininkų įvykdyto neteisėto dalies patalpų užvaldymo klausimą. Gyventojams nesutikus susidariusią situaciją spręsti tokiu būdu, Tretieji asmenys įsigyto buto remontą suplanavo tokiu būdu, kad į buto plotą nebūtu įtraukta palėpės patalpų dalis. Šie veiksmai rodo, jog Tretieji asmenys nesiekė neteisėtai užvaldyti svetimo turto.
58. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo palėpė faktiškai buvo valdoma (prižiūrima) atsakovo, t. y. nepaneigė Trečiųjų asmenų faktinio palėpės dalies valdymo. Tik atsakovas gindamasis nuo pareikšto reikalavimo siekė įrodyti, jog vamzdis trūko trečiųjų asmenų neteisėtai užvaldytoje palėpės patalpų dalyje, todėl pareiga šį teiginį įrodyti teko atsakovui.
59. Atsakovas neįrodinėjo, jog nors kartą bandė patekti į Tretiesiems asmenims priklausantį butą su tikslu apžiūrėti jame esančias bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų dalis. Priešingai, atsakovas įrodinėjo, kad jis net neturi pareigos tokias apžiūras atlikti. Nebuvo įrodyta ir tai, kad tretieji asmenys nors kartą atsakovo atstovams būtų sutrukdę patekti į jų butą ar palėpės dalį, todėl byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtent palėpės patalpų užrakinimas būtų sudaręs kliūtį atsakovui tinkamai vykdyti savo pareigas.
60. Atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2012, Nr. 50-2440) 2 straipsnio 3 dalimi ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2004, Nr. 5-94; 2010, Nr. 31-1421; 2011, Nr. 125-5963), 5.2 punktu privalėjo sudaryti Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame turėjo būti nurodyti techniniai duomenys apie vandentiekio sistemą (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos), su bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis susiję pastato patalpų savininkai.
61. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą padaro išvadą, kad atsakovas yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra.
62. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl apliejimo metu Nukentėjusiam butui padarytos ir ieškovo atlygintos žalos dydžio, todėl teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.
63. Atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį įrodo kartu su šiuo ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai. Ieškinio sumą sudaro reikalavimas atlyginti 1.953,92 EUR dydžio Nukentėjusio buto remonto išlaidas bei 24,08 EUR dydžio išlaidas, kurios buvo patirtos tiriant įvykio priežastis.
64. Išdėstytos aplinkybės įrodo, jog atsakovo neveikimas buvo tiesioginė žalos Nukentėjusiam butui padarymo priežastis, todėl konstatuotinas atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.
65. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, jog Nukentėjusio buto savininkui padarytus nuostolius atlygino ieškovas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo kompensuoti ieškovui, jo išmokėtai draudimo išmokai lygią sumą.
66. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.245 str. - 6.249 str., 6.263 str., 6.251 str., 6.1015 str., ieškinys tenkinamas visiškai ieškovui „Swedbank P&C Insurance" AS Lietuvoje veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialą, iš UAB „Rasų valda" priteisiant 1.978,00 eurai, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško priteistos sumos grąžinimo.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
67. Atsakovas UAB „Rasų valda” pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2022-12-27 sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė sumažinti atsakovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir priteisti visas 3 868,98 Eur dydžio atsakovo UAB „Rasų valda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
68. Kadangi visas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai, todėl išnyko pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
69. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
71. Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 44 Eur žyminį mokestį, taip pat paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 44 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują teismo sprendimą ieškinį atmesti, ieškovui iš atsakovo priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo „Swedbank P&C Insurance” AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance” Lietuvos filialą, apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
„Ieškinį patenkinti. Ieškovui Swedbank P&C Insurance" AS Lietuvoje veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance” Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, iš UAB „Rasų valda”, juridinio asmens kodas 121475275, priteisti 1.978,00 (vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni) eurus.
„Swedbank /P&C Insurance” AS Lietuvoje veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, iš UAB „Rasų valda", juridinio asmens kodas 121475275, priteisti 6 (šeši) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme momento (2022-05-19) iki visiško priteistos sumos grąžinimo.
„Swedbank P&C Insurance” AS Lietuvoje veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance” Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, iš UAB „Rasų valda”, juridinio asmens kodas 121475275, priteisti 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) eurus bylinėjimosi išlaidų.”
Atsakovo UAB „Rasų valda” apeliacinio skundo nagrinėjimo procesą nutraukti.
Teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Andrius Ignotas