Baudžiamoji byla Nr. N1-869-598/2019 

                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25259-2018-7

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                       1.1.11.2; 1.1.11.7;

                                                       1.1.11.12; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2.                                                                                 

 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui ir įstatyminiam atstovui T. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas

 kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -  BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė:

D. S. 2018 m. gegužės 28 d. apie 17.30 val. prie Zatyšių karjero, esančio adresu Salupų k., Šveicarijos sen., Jonavos r., viešoje vietoje, paplūdimio teritorijoje, matant poilsiautojams, būdamas nepilnametis ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, prikibo prie nukentėjusiojo nepilnamečio S. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei sudavė jam ne mažiau, kaip keturis kartus rankomis ir kojomis į galvos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, kairės akies vokuose, kairėje speninėje srityje ir pakaušio sumušimą, o nepilnamečiui nukentėjusiajam D. R., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau, kaip vieną kartą į galvos sritį, padarydamas D. R. kraujosruvą kairio smilkinio srityje, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė aplinkinių poilsį, t. y. visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. S. kaltu pripažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. atvažiavo prie Zatyšių karjero, nes buvo susitaręs su draugais. Jo draugų dar nebuvo. Prie karjero buvo iš matymo pažįstami vaikinai, kurie konfliktavo su kita vaikinų grupe. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas. Kaip jis suprato konfliktas vyko dėl merginos. Jis prisijungė prie kompanijos kurioje buvo iš matymo pažįstami vaikinai. S. M. nepažinojo ir su juo jokių konfliktų nebuvo. D. R. taip pat nepažinojo. S. M. sudavė ne mažiau keturių smūgių rankomis, taip pat sudavė ir R. Mušėsi, kad neišsiskirtų iš kitų. Muštynė baigėsi savaime. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. 

Nukentėjusysis S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. apie 14 val. jis kartu su draugais K. ir M, kitais draugais K. ir K. autobusu nuvažiavo iki Jonavos rajone esančio Zatyšių karjero. Šių draugų pavardžių neatsimena, telefonų neturi. Vėliau apie 15 val. prie jų kompanijos prisijungė draugas D. ir jo draugė B. Jiems būnant prie Zatyšių karjero matė kitą vaikinų kompaniją. Apie 17.30 val. iš Zatyšių karjero išvažiavo draugas K. su M., todėl jie įvykio nematė. Vėliau jiems būnant prie karjero tarp B. ir vaikino iš kitos kompanijos įvyko žodinis konfliktas. Kaip jis suprato, B. konfliktavo su jai pažįstamu vaikinu. Kadangi vaikinų kompanija pradėjo jų kompaniją įžeidinėti sakydami "ko mes čia žiūrim", "dar pažiūrėsi gausi į galvą", kas tai sakė tiksliai nurodyti negali, jie norėjo išvengti konflikto, pasitraukti atokiau ir pereiti į kitą vietą. Jiems (jam, B. K., K., D.) bandant išeiti juos apsupo vaikinų kompanija, kurioje buvo pažįstamas B. vaikinas, kadangi B. pasakė, kad eis kartu su mumis ir nieko nesakę pradėjo jį ir draugus mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Jis nematė kas mušė K. su K., nes ant jų jokių sužalojimų nematė ir jie nesiskundė, kad būtų sužaloti. Matė, kad D. veido sritis buvo ištinusi. Tarp vaikinų, kurie jį mušė, nes jį mušė ne vienas, jis "Facebook'e" atpažino vaikiną, pasivadinusį "D. S.", kuris vėliau jį užblokavo. Kadangi jį buvo apsupę trys vaikinai, todėl jis tiksliai nežino kur ir kiek smūgių sudavė kiti asmenys. Gali pasakyti tik tiek, kad priešais jį stovėjo vaikinas "Facebook'e" pasivadinęs D., jis pirmas trenkė ranka smūgį jam į veido sritį, spyrė koja jam gulint, toliau, kadangi dengėsi nuo smūgių, nematė nieko. Po įvykio neskambino policijai, o autobusu visi grįžo namo. (1 t., b. l. 65-66).

Papildomai apklausiamas S. M. parodė, kad savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų esmę atsimena ir juos tvirtina. Papildomai gali pasakyti, kad jam sudavęs vaikinas buvo apie 16-17 metų amžiaus, tamsių rudos spalvos trumpų plaukų, apie 163-165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo (toks biškį stambesnis, "pavalgęs"), jokių išskirtinių jo požymių nepastebėjo. Jis su juo nieko nekalbėjo, tik priėjęs prie jų 5, t.y. jo, D. (pavardės neprisimena), K. (pavardės neprisimena), K. B. ir D. (pavardės neprisimena) ir paklausė jo, ar turi atsigerti. Jie vaikinams atsakė, kad neturi ir pradėjo toliau eiti. Tuomet prie jo priėjo prieš tai jį užkalbinęs vaikinas ir jam sudavė vieną kartą kumščiu į skruostą, tuomet jį pradėjo mušti, bet jis negali nurodyti kiek jam smūgių sudavė, nes po maždaug 3 smūgių jis nukrito ant žemės, dengėsi galvą, nes jam bandė visus smūgius pataikyti į galvą. Neatsimena kiek smūgių jam sudavė ir kiek smūgių pataikė, tačiau jam gulint ant žemės tas vaikinas bandė įspirti jam į galvą, tačiau nuo spyrio jis apsigynė. Kiek vaikinų jį mušė nurodyti negali, nes nežino, nematė jų visų, tačiau, kai prie jų priėjo ir paklausė, ar turi atsigerti, jie buvo trise, tačiau kai mušė, atbėgo daugiau vaikinų nuo karjero, kurių jis nematė ir jų atpažinti negalėtų. Gali atpažinti tik tą vieną vaikiną, kuris jam sudavė pirmą smūgį. Tą vaikiną buvo radęs Facebook", bet vėliau tas vaikinas jį užblokavo. Po įvykio su draugais stengėsi vengti šios temos ir apie tai nekalbėjo. Šio įvykio metu be jo dar buvo sumuštas ir D. Ar buvo sumušti ir K., D. ir K. B. pasakyti negali, nes nežino, jie iškart po įvykio neatrodė sumušti. Taip pat nori papildyti, kad po šio įvykio, galbūt rugsėjo mėnesį jis eidamas netoli prie namų sutiko tą patį vaikiną, kuris jam sudavė pirmą smūgį, kiek žino, jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, arba A. S. gimnazijoje, esančiose netoli jo namų. Kai sutiko tą vaikiną, jis jo paklausė ar turi parūkyt, o jam atsakius, kad neturi, jis pasakė, kad tuoj jis jį patikrins, t.y. patikrins jo kišenes, ar jis nemeluoja ir tikrai neturi parūkyt. Taip pat tas vaikinas jam pasakė, kad jei neleis būti patikrinamas, tai gaus į galvą, t.y. bus primuštas. Jis tada tiesiog pradėjo toliau eiti link namų ir tas vaikinas tiesiog nuo jo atsitraukė. (1 t., b. l. 73-75) 

L. L. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad  2018 m. gegužės 28 d. maždaug apie 14.00 val. jos sūnus S. M. grįžęs namo po mokyklos kartu su draugais nuvažiavo į Zatyšių karjerą maudytis. Kartu su sūnum važiavo jo draugai D. R. ir dar kiti sūnaus draugai, kurių anketinių duomenų nežino. Jai apie 19.00 val. paskambino sūnus kuris pasakė, kad "dabar mus su D. sumušė prie karjero". Grįžę vaikai atėjo į butą kuriame laukė atvažiuojančių D. tėvų. Kol atvyks D. tėvai vaikai jai papasakojo, kad ruošiantis eiti namo vaikai susitiko kitus daugiau 9-is berniukus, kurių nepažįsta. Tikslaus amžiaus sūnus nenurodė. Tačiau kartu su jų vaikais buvo mergaitė, kuri pažinojo viena iš sutiktų berniukų nes lygtais anksčiau draugavo. Sutikti nepažįstami vaikai paklausė ar turit parūkyti, tačiau jos sūnus S. atsakė, kad "mes nerūkom". Ir pagal sūnaus pasakojimą jie bandė trauktis atokiau, tačiau juos sulaikė, neleido atsitraukti. S. bandė pirmas atsitraukti ir jam su rankos kumščiu vienas iš berniukų sudavė smūgį į kairė veido pusę. S. bandė apsiginti kurio metu nepažįstami berniukai sudavė daugiau nei penkis smūgius į galvos sritį. Kiti kartu su sūnum buvę draugai bandydami apsiginti taip pat buvo sumušti ir patyrė įvairius kūno sumušimus. Nuvykę į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių, kur medikai atlikę sveikatos patikrinimą įtarė skruostikaulio lūžį, tačiau per veido patinimus lūžis nesimato. Po apžiūros išleido į namus tęsti gydymą pas kreipiantis pas šeimos daktarę. Paaiškino, kad tik praėjus veido patinimui bus galima tiksliau diagnozuoti ir matyti visus patirtus sužalojimus. Po šio įvykio sūnus patyrė fizinį skausmą ir šoką. (1 t., b. l. 23-24)

Liudytojas D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. jis su draugais K., K., D. ir B. A. važiavo apie 13.00 val. į Zatyšių karjerą. Važiavo su autobusu. Tuo metu B. pykosi su savo vaikinu R. B. Autobusu važiavo ir R. draugai. Vienas iš jų yra D. S. Kai atvažiavo, jie nutarė eiti maudytis. Kai išlipo iš autobuso, o R. draugai juos sekė kur jie eina. Jie maudėsi, tuo metu B. su savo draugu pykosi. Maždaug po valandos laiko atvažiavo B. vaikinas ir visi jo draugai. Jie prigulė prie jų. B. toliau pykosi su savo vaikinu. Jie pamanė, kad jiems jau reikia eiti namo ir su draugu S. M. išėjo, užlipo ant kopos. Jie priekyje ėjo dviese. Tada jie ant kopos posūkio pamatė, kad atbėgo apie 15-17 vaikinų ir apsupo juos iš abiejų pusių. Jie paklausė ar turi elektroninių cigarečių. Jie net nespėjo nieko atsakyti ir juos pradėjo mušti. Jis į galvą gavo šešis smūgius. Vieną skausmingiausią smūgį žino, kad sudavė D. S., nes matė. Juos sumušė ir pasakė "Čia už B.". Jie pasakė, kad jei dar bus su B., tai juos užpjaus ir jiems bus blogai. Priekyje buvo kelios močiutės ir tada kažkuris vienas iš jų pasakė: "S., žmonės, traukiamės" ir visi pabėgo. Jie namo su jais autobusu nevažiavo, nes galvojo, kad gali dar kartą užpulti. (1 t., b. l. 106-108)

Papildomai apklausiamas D. R. parodė, kad įvykio metu jis su draugais buvo prie Zatyšių karjero. Jiems būnant prie karjero, prie jų, t.y. pas B. atėjo jos draugas R. B., kuris su B. pykosi ir kai jie jau norėjo eiti link stotelės važiuoti namo, B. norėjo eiti su jais, tačiau R. jai neleido. Tuomet B. pasakė jiems "Eikit, aš su juo išsiaiškinsiu ir ateisiu vėliau". Tuomet jie penkiese ėjo nuo karjero link autobusų stotelės. Penkiese ėjo, t.y. jis, S. M., o kitų vardų ir pavardžių dabar jau neprisimena, kadangi jis su jais nebendrauja. Kai jie ėjo link stotelės, prieky jų buvo kalva, jie tą kalvą apeidinėjo iš dešinės pusės, nes kairėje pusėje matė, kad pasitiesę gulėjo vaikinai ir jiems bandant apeiti kalvą, jiems pirmiausiai iš priekio pasirodė keli vaikinai, kurių jis nepažįsta ir iki šio įvykio nebuvo matęs, tačiau vėliau sužinojo, kad vienas iš tų vaikinų yra D. S. Prie jų priėję vaikinai paklausė, ar turi parūkyti, tačiau jie atsakė, kad nerūko, tuomet tas jo minėtas vaikinas D. S. ranka trenkė S. į veidą ir tuomet jis pamatė, kad jiems iš už nugaros atbėga jam nepažįstami vaikinai, taip pat ir nuo kalvos. Kiek iš viso buvo vaikinų, pasakyti negali, nes nežino, bet tikrai daugiau nei 12 vaikinų. Tų vaikinų jis nepažįsta ir anksčiau nebuvo matęs. Po to, kai "S." trenkė S., jis taip pat trenkė jam vieną kartą kumščiu į kairę žandikaulio pusę. Tuomet pajuto, kad jį muša iš už nugaros ir parkrito ant žemės. Tuomet, kai jis gulėjo ant žemės, jį spardė kojomis, tačiau jis nematė kas tokie ir kiek jų buvo. Kai juos mušė, jis matė, kad pro šalį ėjo dvi pagyvenusios moterys, tačiau jos nieko nesakė ir nieko nedarė. Tiesiog vaikinai, kurie juos mušė, pamatę tas moteris išsigando ir kažkuris iš vaikinų sušuko: "S., einam". Tuo metu, kai juos užpuolė, jis nematė, ar tarp juos užpuolusių asmenų buvo R. B.. Tą pačią dieną, socialiniame tinklapyje "Facebook" rado D. S. ir jo mama nuotraukas su jo profiliu persiuntė tyrėjai. (1 t., b. l. 115-117)

Liudytojas G. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad   2018 m. gegužės 28 d. jo sūnus D. R. kartu su S. M. ir kitais draugais nuvažiavo į Zatyšių karjerą maudytis ir apie 19.17 val. jam paskambino žmona, kuri pranešė, kad sūnų prie karjero sumušė nepažįstami vaikai. Sūnus paaiškino, kad maudantis su jais kartu buvo draugė. Šalia jų maudėsi kiti vaikai iš kurių vienas su ta mergaite draugavo. Draugė buvusi kartu su jo sūnaus draugais nuėjo į šalį pasišnekėti su savo buvusiu. Tada, kaip sūnus trumpai paaiškino, kad eidami iš karjero juos apsupo apie 9-nių berniukų- paauglių kompanija ir pradėjo rankos kumščiais suduoti smūgius. Berniukai jo sūnui sudavė daugiau nei penkis smūgius rankos kumščiais į galvos sritį, veido ir į pilvą bei šonus. Nuvykę į LSMUL Vaikų skubios pagalbos skyrių medikai atlikę sūnaus sveikatos apžiūrą lūžių nenustatė. Diagnozavo bendrą kūno sumušimą, tolimesniam gydymui išleido į namus kreipiantis pas šeimos gydytoją. Sūnus asmenis gali atpažinti, duomenis pateiks vėliau prie tyrimo iš "Facebook" internetinio tinklalapio (1 t., b. l. 164-166)

Liudytojas K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. vasarą, tikslesnio laiko nurodyti negali, nes neatsimena, jis kartu su draugais dienos metu autobusu atvažiavo maudytis prie Zatyšių karjero, esančio už Karmėlavos. Prie karjero važiavo kartu su draugu K. V., D. R., S. M., daugiau lyg ir viskas, neatsimena ar su jais dar kas nors buvo. Tą dieną jie maudėsi ir prie karjero buvo dar daug žmonių. Kol jie maudėsi, apie 19.30 val. prie jo draugų buvo priėjusi grupelė vaikinų. Iš tų vaikinų grupelės 4 vaikinai buvo atėję arčiau, o kiti liko stovėti toliau. Tarp likusių stovėti toliau vaikinų, kurių buvo apie 6, buvo ir viena mergina, kurios vardas B., jos pavardės nežino, jis ją pažįsta tik iš matymo, kiek žino, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Tie 4 vaikinai, kurie buvo priėję arčiau, S. sakė "Eikit iš čia". Ką jiems atsakė S. jis negirdėjo, nes tuo metu ėjo link vandens ir buvo apie 6-7 m atstumu nuo jų, o D. su K. tuo metu gulėjo bendrame pliaže šalia S. Jam panėrus į vandenį ir vėl išnėrus jis pamatė, kad tie 4 vaikinai, kurie buvo atėję arčiau jau apsisukę ėjo link toliau stovėjusių vaikinų ir B. ir visi nuėjo link stotelės. Apie 20 val. jiems turėjo būti paskutinis tą dieną autobusas, važiuojantis į Kauną. Jo visi 3 draugai jau buvo išsimaudę, nusišluostę ir apsirengę, kai jis tik išlipo iš vandens. Kol jis šluostėsi išlipęs iš vandens, jo draugai jo nelaukė ir pradėjo eiti link stotelės. Kai jis nusišluostė ir apsirengė, pradėjo taip pat eiti link stotelės ir prie stotelės susitiko savo draugus. Jam susitikus draugus stotelėje, jis pastebėjo, kad jie buvo pasimetę, todėl jų paklausė kas nutiko. Draugai jam atsakė, kad juos sumušė. Jis neprisimena ar juos visus sumušė. Kai jis paklausė kur juos sumušė, jie jam pasakė, kad juos einant link stotelės užpuolė ir sumušė kažkokie jaunuoliai. Kiek jų buvo jam draugai nesakė, bet sakė, kad užpuolikų buvo daug. Kai jam apie šį įvykį pasakojo draugai, jis nepastebėjo, kad kuris nors iš jo draugų būtų kruvinas, ar su mėlynėmis. Nori pasakyti, kad jis neklausė ar juos sumušė tie patys jaunuoliai, kurie prieš tai buvo priėję, kai jo draugai gulėjo bendrame pliaže. Taip pat nori pasakyti, kad tų jaunuolių, kurie buvo atėję prie jo draugų jis gerai nematė, jų neįsidėmėjo, todėl jų atpažinti negalėtų. Nori pasakyti, kad jie su draugais grįžo autobusu Nr. 150. Tuo pačiu autobusu važiavo ir dalis jaunuolių, kurie buvo priėję prie jo draugų, kai šie gulėjo pliaže. Kita dalis jaunuolių matė, jog išvažiavo automobiliais. Kai jie su draugais važiavo autobusu, tie vaikinai, kurie buvo priėję prie jo draugų pliaže, būdami autobuse nei jam, nei jo draugams nieko nesakė, tik pamena, kad jie "žvengė", t.y. juokėsi. Daugiau su draugais apie tai, kad juos sumušė jie nieko nekalbėjo. Taip pat nori pasakyti, kad po įvykio buvo susitikęs su S. ir šis jam pasakojo, kad buvo nuvažiavęs į ligoninę persišviesti ir jam nustatė, kad skilęs jo žandikaulis ar panašiai, dabar jau tiksliai neprisimena. Šio įvykio jis pats nematė ir pats įvykio metu nenukentėjo. (1 t., b. l. 186-188)

Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. V. pažįsta. Kaltinamieji yra draugai. Patvirtino, kad konflikto metu buvo kaltinamųjų pusėj. Matė, kaip E. su kitu jaunuoliu pribėgo prie A. V. ir pradėjo rankomis jį trankyti. T. V. spyrė A. V., kad po jo smūgio buvo nukritęs ant žemės ant žemės. D. P. pradėjo bėgti ir sakė, kad daugiau niekas nelįstų, pakėlė jį nuo žemės. G. N. stovėjo šone prie mašinų aikštelės ir nieko nedarė.

Liudytoja B. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad  tikslaus laiko nurodyti negali, nes neatsimena, bet tai galėjo būti šių metų, t.y. 2018 m. gegužės mėnesio pabaiga ar birželio mėnesio pradžia. Jeigu gerai pamena, tai jie dar ėjo į mokyklą. Pamena, kad apie 15.00 val. jai paskambino jos buvęs bendraklasis K. V. ir D. R., kurie ją pakvietė kartu su jais važiuoti maudytis prie Zatyšių karjero. Ji sutiko ir jie trise važiavo Nr.150 pažymėtu autobusu nuo Kalniečių poliklinikos autobusų sustojimo iki Zatyšių karjero. Ten nuvykę susitiko dar penkis vaikinus. Iš tų penkių vaikinų ji pažinojo du vaikinus, t.y. K. B. ir D. A.. Kitų trijų vaikinų ji nepažinojo, kieno jie draugai buvo tiksliai nurodyti negali, nes nežino, bet vieno iš jų vardas buvo S., o kitas - K. Su jais visais pabuvo iki maždaug 17-18 val. Į Zatyšių karjerą autobusas važiuoja kartą per valandą ir ji mano, kad apie 17 val. į Zatyšius atvažiavo jos vaikinas R. B., kuris buvo vienas ir jis atėjo prie vandens, t.y. prie Zatyšių karjero, kur buvo ji su draugais. Taip pat nori paminėti, kad tuo metu, t.y. apie 17 val. iš jų aštuonių asmenų, du vaikinai išvažiavo, t. y. išvažiavo vienas vaikinas vardu K., bet jo pavardės ji nežino (ne K. B., bet kitas K.) ir dar vienas vaikinas, kurio vardo ji nežino. Jie išvažiavo prieš atvažiuojant jos vaikinui R.. Kai prie jos atėjo R., ji su juo nuėjo truputį toliau, nes jie buvo truputį apsipykę ir norėjo pasikalbėti, o penki draugai vaikinai liko toliau nuo jos. Tuomet jai draugai pasakė, kad jie nori eiti kitur, bet ji atsakė, kad ji dar nenori eiti ir pasiliks čia. Tuomet jos draugai, t.y. K. V., D. R., K. B., D. A. ir S. nuėjo link stotelės, o ji pasiliko. 19.40 val. iš Zatyšių į Kauną važiuoja paskutinis autobusas. Ji su K. B. buvo susitarusi, kad ji su juo kartu, t.y. vienu autobusu važiuos namo, todėl po 19 val. skambino jam ir klausė kur jis yra. Neatsimena, ką jis jai atsakė, tačiau tuo paskutiniu autobusu nei jis, nei kiti jos draugai nevažiavo. Autobusu važiavo tik ji ir jos vaikinas R. B., su kuriuo jie išlipo iš autobuso Ramučiuose, nes jis ten gyvena. Išlipę iš autobuso su R. jie susitiko su R. draugais, kurių vardų ir pavardžių nurodyti negali, nes neatsimena su kuriais iš jo draugų buvo būtent tą dieną. Nori pasakyti, kad jai būnant su savo vaikinu R. ir jo draugais, jai paskambino D. ir pasakė, kad jiems penkiese einant link stotelės juos užpuolė ir sumušė vaikinų grupė, todėl pradėjo jos klausinėti su kuo ji yra, nes jis manė, kad tai padarė jos vaikinas su draugais. Tuomet ji pradėjo isterikuoti, nes susinervino, kadangi jos vaikinas visą laiką buvo su ja ir to padaryti negalėjo. Ji pradėjo klausinėti savo vaikino R. ar jis ką nors apie tai žino, tačiau R. ją patikino, jog nieko apie įvykį nežino. Jai D. taip pat nurodė, jog vienas iš juos užpuolusių vaikinų, jiems pasakė: "Jeigu lįsit prie B., mes jus papjausim". Taip pat jai paskambinęs D. nurodė, jog D. A. spėjo nuo užpuolikų pabėgti, o jie keturiese liko ir kažkurie iš jų buvo sumušti, kurie buvo sumušti ji tiksliai nežino, nes jai smulkiai nepasakojo, tik pasakė, kad jis su S. yra traumatologiniame. Kas tokie galėjo užpulti ir sumušti D. ir kitus jo draugus ji nežino. Su nei vienu iš draugų ji nekonfliktavo, su nei vienu nebuvo susipykę ir ji nežino dėl ko kažkas galėjo taip pasakyti, kad prie jos nelįstų. (1 t., b. l. 198-200)

Liudytojas K. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena, bet mano, kad tai buvo šių metų vasaros pradžia, pamena, kad dar reikėjo eiti į mokyklą. Jis su draugais sugalvojo nuvažiuoti išsimaudyti prie Zatyšių karjero. Jis susitiko su drauge B. A. ir D. R. ir trise autobusu nuvažiavo prie Zatyšių karjero. Kai jie nuvyko prie Zatyšių karjero, ten sutiko kitus jų draugus, t.y. K. B. ir S. M.. Jie prie karjero nuvažiavo apie 16 val., nes pamena, kad jie ten važiavo po pamokų. Kol jie buvo prie karjero nebuvo įvykęs joks konfliktas, jie visi penkiese visą laiką buvo kartu, kol maudėsi prie karjero prie jų niekas nebuvo priėję. Apie 19 val. jie pasižiūrėjo, kad važiuoja autobusas atgal link namų ir nors dar maudėsi, bet jau galvojo ruoštis važiuoti namo ir tuo metu atvažiavo B. draugas R. B., kuris atvyko vienas. Kai atėjo B. draugas, jie keturiese, t. y. jis, K. B., S. M. ir D. R. pradėjo eiti link autobuso stotelės važiuoti namo, o B. pasiliko su savo draugu. Jiems keturiese einant link autobusų stotelės, perlipę per kopas pamatė vaikinų grupelę iš 4-5 vaikinų. Nei vieno iš tų vaikinų jis nepažinojo ir anksčiau nebuvo matęs. Tie vaikinai buvo apie 16-17 metų. Jis tų vaikinų atpažinti negalėtų, nes neatsimena jų veidų. Vienas iš tų vaikinų paklausė S., ar jis gali duoti atsigerti, nes S. tuo metu rankoje nešėsi skardinę. S. parodė, kad skardinė yra tuščia, todėl vaikinas vieną kartą kumščiu trenkė S. į skruostą, tačiau S. po smūgio ant žemės nenukrito, tik pasilenkė. Nei jam, nei kitiems draugams smūgiai suduoti nebuvo, tik S. žemo ūgio vaikinas sudavė vieną kartą kumščiu į skruostą. Tuo metu konfliktas ir pasibaigė, nes nei jie tiems vaikinams nieko nesakė, nei jie nieko nesakė ir nieko daugiau nedarė, jie tiesiog išsiskirstė, t. y. jie nuėjo link autobusų stotelės, o vaikinai, iš kurių vienas trenkė S., nuėjo link vandens į tą pusę. Jis su K. išvažiavo autobusu, o S. su D. sugalvojo išsikviesti taksi, nes jie galvojo, kad tie vaikinai, iš kurių vienas trenkė S., taip pat gali važiuoti autobusu ir S. su D. nenorėjo jų daugiau sutikti. Kai jie su K. važiavo autobusu namo, tie vaikinai, iš kurių vienas trenkė S., autobusu kartu su jais nevažiavo. Nori pasakyti, kad jis su K. išvažiavo anksčiau, nes jiems autobusas atvažiavo anksčiau, o S. su D. vis dar laukė taksi. Kol jie stovėjo stotelėje su K. ir laukėme autobuso, D. su S. stovėjo toliau nuo stotelės ir laukė atvažiuojančio taksi, nes nenorėjo sutikti minėtų vaikinų. Taip pat kol ėjo visi kartu link stotelės, jie kalbėjo apie tai, kas įvyko, t. y., kad S. trenkė ir visi nesuprato už ką S. trenkė. Taip pat kalbėjo, kad nei vienas iš jų nepažįsta nei vieno iš tų vaikinų ir nei vienam tie vaikinai nebuvo net matyti. Po šio įvykio su S. nekalbėjo, nes jis jam nėra draugas, tik pažįstamas, o su D. buvo susitikę, tačiau apie šį įvykį daugiau nekalbėjo, D. jam pats irgi nieko nepasakojo. (2 t., b. l. 11-13)

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad  2018 m. vasarą dienos metu atvyko su 150 numeriu pažymėtu autobusu iki Zatyšių karjero. Jam atvykus, jo pasitikti atėjo jo draugė B. A. ir jie abu nuėjo į "pliažą", t.y. prie Zatyšių karjero. Jiems su B. atėjus prie Zatyšių karjero, jie ten sutiko B. draugus, kurių jis nepažįsta, tik žino keleto iš jų vardus, t.y. K., S. ir kitų vardų neprisimena. Nei vieno iš jų pavardžių jis nežino. Kiek B. draugų buvo prie karjero tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, bet apie 4-5 draugai. Nori pasakyti, kad jiems su B. atėjus prie jos draugų į "pliažą", jis pamatė, kad toliau nuo jų yra jo pažįstamas D. S. su draugais, kurių jis nepažįsta. D. S., kiek prisimena, taip pat buvo su maždaug 4-5 draugais, vaikinais. D. S. prie Zatyšių karjero atvyko tuo pačiu autobusu, kaip ir jis, tačiau jie važiavome ne kartu, t.y. jis su juo nesitarė kartu važiuoti, jis tiesiog pamatė, kad D. S. važiavo tuo pačiu autobusu. Ar tuo pačiu autobusu taip pat važiavo ir D. S. draugai jis nežino, nes jų nepažįsta, bet mano, kad jo draugai jau buvo prie karjero anksčiau. Po to, kai jie su B. atėjo į "pliažą", tai nuo to laiko praėjus apie 15 min, visi B. draugai pradėjo ruoštis ir išėjo nuo Zatyšių karjero. Kur jie išėjo jis nežino. Prie karjero liko tik jis su B. Po to, kai išėjo B. draugai, jis matė, kad praėjus dar apie 10 minučių, išėjo ir D. S. su savo draugais. Kur jie išėjo jis taip pat nežino. Nori pasakyti, kad tą pačią dieną vakare B. paskambino kažkuris iš daugų, buvusių kartu su ja prie karjero ir pasakė, kad juos užpuolė ir sumušė. Kas tokie sumušė B. draugus jis nematė ir nežino kas tai padarė. (2 t., b. l. 18-20).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Jonavos r., Šveicarijos sen., Salupių k. , t.y. viešas paplūdimys: vandens telkinys, smėlio krantas, tiltas (1 t., b. l. 51-54)

2018 m. gegužės 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dokumentų išrašu Nr. LA 2018-0303874/2500002018-446851 nustatoma, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas skruostikaulio ir viršutinio žando lūžis.( 1 t, b.l. 36) 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1652/2018(02) nustatoma, kad S. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, kairėje speninėje srityje, pakaušio sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 88-89)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis S. M. atpažino įtariamąjį D. S., kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgius. (1 t., b. l. 96-100)

2018 m. gegužės 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dokumentų išrašu Nr. LA 2018-0303871/2500002018-446847 nustatoma, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas.( 1 t, b.l. 169)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1657/2018(02) nustatoma, kad D. R. nustatyta kraujosruva kairio smilkinio srityje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į galvos sritį. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. (1 t., b. l. 122)

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

 BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo pažeista viešoji tvarka) ir priežastinį ryšį tarp kaltininkų veiksmų ir kilusių padarinių.

D. S. kaltinamas bendrininkų grupėje, tyčia, bendrais veiksmais, kartu su nenustatytais asmenimis, įvykdę viešosios tvarkos pažeidimą. Teisiamojo posėdžio metu nėra ginčijamos nustatytos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, grupė jaunuolių užpuolė S. M. ir D. R., suduodami jiems smūgius kojomis ir rankomis, tokiu būdu padarydami nežymius sveikatos sutrikdymus ir sutrikdydami viešąją tvarką. Liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, parodymo atpažinti protokolu įrodyta, kad kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Konkrečiu atveju D. S. susitarimą daryti nusikalstamą veiką bendrai išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusius, ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais;  kaltinamasis ir kiti smurtautojai suprato smurto pavojingumą ir suvokė jų padarinius. Kaltinamasis suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusius, numatė, kad gali juos sužaloti, sutrikdyti viešąją tvarką ir juos tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, kaltinamojo veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Konkrečiu atveju veika buvo įvykdyta paplūdimio teritorijoje, taigi, viešoje vietoje. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto fakto, įvykį matę asmenys neabejotinai patyrė nepatogumų, buvo sutrukdytas jų laisvalaikis, bei įprastinis gyvenimo ritmas. Kaltinamasis be jokios dingsties užpuolė nukentėjusius ir prieš juos vartojo fizinį smurtą, taigi įžūliu elgesiu, rodė aiškų žmogaus negerbimą, demonstravo elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, aplinkinių akivaizdoje. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad dėl kaltinamojo veiksmų kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Aukščiau išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad D. S. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paplūdimio teritorijoje, matant poilsiautojams, prikibo prie nukentėjusiojo nepilnamečio S. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei sudavė jam ne mažiau, kaip keturis kartus rankomis ir kojomis į galvos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, kairės akies vokuose, kairėje speninėje srityje ir pakaušio sumušimą, o nepilnamečiui nukentėjusiajam D. R., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau, kaip vieną kartą į galvos sritį, padarydamas D. R. kraujosruvą kairio smilkinio srityje, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė aplinkinių poilsį, t. y. visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo veika kaip viešosios tvarkos sutrikdymas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikuota teisingai.

 Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą.  

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti nukentėjusiojo S. M., jo mamos L. M., nukentėjusiojo D. R. tėvo G. R. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015, 2K-24-976/2016).         

Kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nustatyta, kad D. S. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Veika yra baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. D. S. veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą. D. S. atsakomybę sunkina viena aplinkybė – kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitose neregistruotas. Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, charakterizuojamas patenkinamai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, o nagrinėjamu atveju jo veika sužalojant  nukentėjusius pasireiškė smūgiais rankomis, todėl teismas daro išvadą, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo pavienis atsitiktinis atvejis ir yra pagrindo manyti, kad D. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, šiuo metu mokosi savo elgesį vertina neigiamai ir dėl to gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra sąlygos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalimi, kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

BK

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, D. S. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti (būti registruotam Užimtumo tarnyboje).

Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti D. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                 Banga Bartkienė