Civilinė byla Nr. e2-2961-933/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-0045t-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.6.3.5, 2.6.20.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto sodas“ atstovui advokato padėjėjui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto sodas“ ieškinį atsakovėms KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialui „KAYI Construction“ ir KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. bei atsakovės filialo „KAYI Construction“: 81 991,43 Eur skolą, 820,49 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      Ieškovė UAB Miesto sodas, vadovaudamasi 2018-11-13 Maitinimo paslaugų sutartimi, atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialui „KAYI Construction“ suteikė maitinimo paslaugas bei apmokėti pateikė PVM sąskaitas-faktūras: 2019-10-31 PVM SF Nr. 005906; 2019-11-31 PVM SF Nr. 005942; 2020-01-02 PVM SF Nr. 006019; 2020-01-10 PVM SF Nr. 006029. PVM sąskaitos-faktūros pilnai neapmokėtos, nors sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, jog PVM sąskaitos-faktūros turi būti apmokėtos per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos. Suėjus mokėjimo terminams pagal visas pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė yra atsiskaičiusi tik dalinai. 2020-01-13 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu šalys patvirtino, kad 2020-01-13 susidariusios skolos suma buvo 81 991,43 Eur.

1.2.                      Sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, jog už atsiskaitymo terminų nesilaikymą atsakovė privalo sumokėti 0,05 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į prašomą priteisti skolą, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma ieškinio teikimo dieną (2020-03-25) sudaro 820,49 Eur.

1.3.                      Atsakovė jau yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovė yra įgijusi teisę į 40 Eur sumos išieškojimo išlaidų kompensavimą.

1.4.                      Remiantis CK 2.53 straipsnio 2 dalimi juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Atsižvelgiant į tai atsakovėmis byloje traukiamos tiek Turkijos bendrovė Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A.S., tiek ir šios bendrovės filialas „KAYI Construction“ (e. b. 1 t. 1-3 b. l.).

2.       Atsakovė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“ atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.

3.       Atsakovė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad: 

3.1.                      Kliento įmonės turto Turkijoje pakanka apmokėti jos atitinkamus įsipareigojimus. Dėl neseniai kilusios pandemijos poveikio visame pasaulyje, kuris sukėlė ekonominius sunkumus, statybų sektoriaus veikla sulėtėjo. Iki ieškinio pateikimo tarp šalių vyko derybos dėl ieškovės prašomų priteisti sumų mokėjimo dalimis. Tikrąją kliento įmonės neapmokėtų įsipareigojimų sumą bei faktines pasitraukimo mokesčio sumas, išieškojimo kaštus, apskaičiuojamus pagal sutartį, nustatys teismas.

3.2.                      Nėra aiškios nuostatos, nurodančios, kad ginčams, kylantiems dėl sutarties, pasirašytos tarp ieškovės ir „KAYI CONSTRUCTION“ su „Kayi Insaat ve Tic. A. S“ suteikta garantija taikoma Lietuvos teismų jurisdikcija. Sutarties 13 straipsnio nuostata neeliminuoja Turkijos teismų jurisdikcijos dėl „Kayi Insaat San ve Tic. A. S“, kurios buveinė yra Stambule. Tarp šalių nėra susitarimo ar pripažinimo dėl teismų jurisdikcijos. Nesutinka, kad jurisdikcija yra Lietuvos teismų (Vilniaus apygardos teismo), remiantis faktu, jog atitinkamos prievolės turi būti įvykdytos Lietuvoje pagal sutartį. Atsakovės buveinė yra Turkijoje. Taikytini Turkijos įstatymai (e. b. 1 t. 131-134, 160-163, 164-167 b. l.).

4.       Ieškovė teikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo, kuriuose nurodė, kad:

4.1.                      Atsakovė nepagrįstai ginčija Lietuvos Respublikos jurisdikciją ginčui remdami Turkijos Respublikos teisės aktu, kuris Lietuvoje negalioja ir netaikomas. Atsiliepime cituojamas „Sutartinių įsipareigojimų santykiams taikomas teisės aktas Nr. 5718“ galioja Turkijos Respublikoje ir yra taikomas Turkijos Respublikoje veikiantiems asmenims bei Turkijos Respublikoje kilusiems ginčams.

4.2.                      Lietuvos Respublikos jurisdikcija nustatyta šalių susitarimu, įtvirtintu 2018-11-13 maitinimo paslaugų sutarties 13 punkte. Minima sutarties sąlyga nusako, kad sutarties šalims nesusitarus dėl kilusio ginčo, taikomos Lietuvoje galiojančios teisinės procedūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 787 straipsnio 2 dalimi laikytina, kad 2018-11-13 maitinimo paslaugų sutarties 13 punktu šalys susitarė, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Visos prievolės ieškovės atžvilgiu atsirado ir turėjo būti vykdomos Lietuvos Respublikoje (CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4.3.                      Lietuvos Respublika 1996-02-06 yra ratifikavusi Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartį, kurios 1 straipsnio nuostatoje įtvirtina, jog visos susitariančios šalies piliečiai kitos susitariančios šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančios šalies piliečiai. Ši nuostata įtvirtina atsakovės lygiateisiškumą byloje taikant Lietuvos Respublikos teisę (e. b. 1 t. 174-175 b. l.).   

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad reikalavimas reiškiamas solidariai abiem atsakovėms.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).

7.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).

Dėl jurisdikcijos

8.       Ieškinyje dėl bylos teismingumo Vilniaus apygardos teismui nurodyta, kad: i) CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustato, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje; ii) bylos atveju turi būti nustatyta alternatyvi jurisdikcija, kas sudarytų sąlygas pareikšti ieškinį atsakovės filialo „KAYI Construction“ buvimo vietos valstybės teismuose; iii) ginčo klausimas yra išimtinai susijęs su atsakovės filialo „KAYI Construction“ veikla. Atsakovės filialas yra savarankiškas priimti sprendimus, susijusius su jo veikla bei jo pasirašytų sutarčių vykdymu, taip pat yra savarankiškas derėtis dėl sutarčių sąlygų ir pan. Atsakovės filialas derėjosi dėl sutarties sąlygų bei jos vykdymo; iv) ieškinio pareiškimas ir nagrinėjimas atsakovės buveinės valstybėje būtų neefektyvus, neatitinkantis pagrindinių CPK koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, bei tai, jog prievolė pagal sutartį turi būti įvykdyta Lietuvoje, byla teisminga Lietuvos teismams, konkrečiai Vilniaus apygardos teismui.

9.       Atsakovė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. atsiliepime teigė, kad byla turi būti nagrinėjama Turkijoje pagal Turkijos teisės aktus.

10.       Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais.

11.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Bylos medžiaga patvirtina, kad: pirma, ieškovės ieškinys pareikštas dviem atsakovėms (reikalavimas solidaraus pobūdžio): i) Turkijos įmonei, kurios buveinė Turkijoje, KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S.; ii) Turkijos įmonės filialui KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“, kurios buveinė įregistruota adresu – Lietuvos Respublika, Vilnius, Jogailos g. 9/Vilnius, A. Smetonos g. 1; antra, 2018-11-13 tarp UAB „Miesto sodas“ (ieškovė; paslaugų teikėja) ir „KAYI Construction“ (paslaugų gavėjas) sudarytoje maitinimo paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad: i) paslaugų teikėjas įsipareigojo pagaminti ir savo transportu pristatyti pagamintus pusryčius, pietus ir vakarienę, paslaugos gavėjo nurodytoje vietoje (Perkūno al. 5, Kaune) (3.1 p.); ii) ginčai, kilę iš šios sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (13 p.); iii) 14.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas – KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Jogailos g. 9/A. Smetonos g. 1 (e. b. 1 t. 44-46, 48-54 b. l.); trečia, 2018-12-27 Laidavimo raštu KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. nurodė, kad, ginčai dėl šio laidavimo rašto (laidavimo raštas siejamas su aukščiau nurodyta maitinimo paslaugų teikimo sutartimi) sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lietuvos Respublikos teismuose (1.8 p.) (e. b. 1 t. 47 b. l.).

12.       Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutarties dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose 3 straipsnis numato, kad šios Sutarties kontekste „civilinės bylos“ turi būti suprantamos kaip „komercinės“; 8 straipsnis numato, kad vienos susitariančiosios šalies fiziniai ir juridiniai asmenys kitos susitariančiosios šalies teritorijoje naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios šalies fiziniai ir juridiniai asmenys. Minėtos sutarties nuostatos nenustato specialių taisyklių dėl jurisdikcijos.

13.       CK 2.53 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad juridinio asmens filialas – tai struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šias funkcijas filialas įgyvendina (įgyja teises ir pareigas), per savo valdymo organus, kurie veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2.81 straipsnis). CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kuri nustato, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę, t. y. pareikšdamas ieškinį dėl veiksmų, susijusių su filialo veikla, ir atliktų juridinio asmens vardu, ieškovas turi teisę pasirinkti teismą: juridinio asmens buveinės arba filialo buveinės (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

14.       CPK

15.       Atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. nuolatinė buveinė yra ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl pagal Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalį bylos teismingumas jos atžvilgiu nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos vidaus teisę, o konkrečiai pagal Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas teismingumo taisykles.

16.       Pažymėtina tai, kad: pirma, byloje yra dvi atsakovės, kurių nuolatinė buveinės vieta yra skirtingose valstybėse (Lietuvoje Respublikoje ir Turkijos Respublikoje); antra, atsakovė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. remiasi savo (Turkijos Respublikos) nacionaliniais teisės aktais, kurie nepatvirtinta jurisdikcijos Turkijos teismams; trečia, ginčas vyksta dėl atsakovų prievolės sumokėti už ieškovės suteiktas maitinimo paslaugas. CK 6.52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, turi būti įvykdyta piniginė prievolė kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Taigi šiuo atveju nustatyta CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga, kad ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje; ketvirta, 2018-12-27 Laidavimo raštu KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. nurodė, kad, ginčai dėl šio laidavimo rašto, kuris siejamas su aukščiau nurodyta maitinimo paslaugų teikimo sutartimi, sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lietuvos Respublikos teismuose (1.8 p.). Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ginčui taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija, o ieškinys nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.

Dėl reikšmingų ginčo sprendimui faktinių aplinkybių 

17.       2018-11-13 tarp UAB „Miesto sodas“ (ieškovė; paslaugų teikėja) ir „KAYI Contstruction“ (paslaugų gavėjas) sudaryta maitinimo paslaugų teikimo sutartis. Sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti paslaugų gavėjui kokybiškas maitinimo paslaugas, o paslaugų gavėjas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 p.). Paslaugų teikėjas įsipareigojo pagaminti ir savo transportu pristatyti pagamintus pusryčius, pietus ir vakarienę, paslaugos gavėjo nurodytoje vietoje (Perkūno al. 5, Kaune) (3.1 p.). Paslaugų gavėjas įsipareigojo: sumokėti paslaugų teikėjui už maitinimo ir su juo susijusias paslaugas per 5 darbo dienas nuo paslaugų teikėjo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. PVM sąskaitos-faktūros paslaugų gavėjui išrašomas už praėjusias dvi savaites, atitinkamai iki 5 ir 20 einamojo mėnesio dienos (4.1 p.); už atsiskaitymo terminų nesilaikymą paslaugų teikėjui sumokėti 0,05 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (4.2 p.); apmokėti komunalines paslaugas (elektra, vanduo, nuotekos, šildymas-kondicionavimas, ventiliacija, valymas), susijusias su šios sutarties vykdymu paslaugų gavėjo patalpose (4.5 p.); pateikti laidavimo raštą su 20 000 Eur sumos už service provider visą susitarimo laikotarpį (4.6 p.). Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki 2020-05-01 (9 p.). Ginčai, kilę iš šios sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (13 p.). 14.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas – KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Jogailos g. 9/A. Smetonos g. 1 (e. b. 1 t. 44-46, 48-54 b. l.).  

18.       2018-12-27 Laidavimo rašte KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. nurodė, kad laiduotojas yra įsteigęs filialą Lietuvoje KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“; filialas sudarė Maitinimo paslaugų sutartį su UAB „Miesto sodas“, kurios 4.6 punkte reikalaujama laiduotojui pateikti laidavimo raštą, siekiant užtikrinti filialo įsipareigojimų pagal Maitinimo paslaugų sutartį vykdymą. Laiduotas įsipareigojo užtikrinti filialo su UAB „Miesto sodas“ sudarytos Maitinimo paslaugų sutarties vykdymą ne didesnei nei 20 000 Eur sumai (1.1. p.). Laiduotojas patvirtina, kad jo ir filialo atsakomybė prieš UAB „Miesto sodas“ yra solidari. Laiduotojas įsipareigoja solidariai atsakyti už filialo įsipareigojimų pagal Maitinimo paslaugų sutartį netinkamą vykdymą ir atlyginti bet kokią žalą, kuri kiltų dėl filialo netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo (1.2 p.). Laidavimo raštas įsigalioja nuo Maitinimo paslaugų sutarties tarp filialo ir UAB „Miesto sodas“ sudarymo dienos ir galioja iki visų prievolių pagal Maitinimo paslaugų sutartį įvykdymo dienos. Laiduotojas neturi teisės atšaukti laidavimo visą laikotarpį iki Maitinimo paslaugų sutarties tinkamo vykdymo (1.3 p.). Filialui ir UAB „Miesto sodas“ pakeitus maitinimo paslaugų sutartį, laidavimo raštas lieka galioti, įskaitant tuos atvejus kai dėl maitinimo paslaugų sutarties pakeitimo didėja laiduotojo atsakomybė (1.4 p.). Ginčai dėl šio laidavimo rašto sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lietuvos Respublikos teismuose (1.8 p.) (e. b. 1 t. 47 b. l.). 

19.       Ieškovė teikė apyvartos žiniaraštį nuo 2018-01-01 iki 2020-03-10 (e. b. 1 t. 60-66 b. l.) bei sąskaitas faktūras, kurių pagrindu reiškia reikalavimą: 2019-10-31 Serija MSB Nr. 005906 – 31 339,40 Eur (pasirašyta apie sąskaitos faktūros gavimą), 2019-11-30 Serija MSB Nr. 005942 – 30 701,73 Eur (pasirašyta apie sąskaitos faktūros gavimą), 2020-01-02 Serija MSB Nr. 006019 – 30 886,86 Eur (pasirašyta apie sąskaitos faktūros gavimą), 2020-01-10 Serija MSB Nr. 006029 – 8 063,44 Eur (pasirašyta apie sąskaitos faktūros gavimą) (e. b. 1 t. 55-58 b. l.). 2020-01-13 tarp UAB „Miesto sodas“ ir KAYI Construction, Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2020-01-10 skolos likutis yra 81 991,43 Eur (e. b. 1 t. 59 b. l.). UAB „Miesto sodas“ 2020-01-10 rašte nurodyta, kad „KAYI Construction“ kompanija už suteiktas maitinimo paslaugas skolinga 81 991,43 Eur (e. b. 1 t. 71 b. l.).  

Dėl reikalavimo dėl skolos priteisimo

20.       2018-11-13 tarp UAB „Miesto sodas“ (ieškovė; paslaugų teikėja) ir „KAYI Construction“ (paslaugų gavėjas) sudarytos maitinimo paslaugų teikimo sutarties 13 punkte nurodyta, kad ginčai, kilę iš šios sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (13 p.). 2018-12-27 Laidavimo rašte KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S., kuriuo užtikrinta 2018-11-13 tarp UAB „Miesto sodas“ (ieškovė; paslaugų teikėja) ir „KAYI Construction“ (paslaugų gavėjas) sudarytos maitinimo paslaugų teikimo sutartis, nurodyta, kad ginčai dėl šio laidavimo rašto sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymu Lietuvos Respublikos teismuose (1.8 p.) (e. b. 1 t. 47 b. l.).

21.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė suteikė maitinimo paslaugų teikimo sutartimi numatytas maitinimo paslaugas. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai). Sudarytos sutarties sąlygos įpareigoja paslaugų gavėją už suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 p.); paslaugų gavėjas įsipareigojo: sumokėti paslaugų teikėjui už maitinimo ir su juo susijusias paslaugas per 5 darbo dienas nuo paslaugų teikėjo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (4.1 p.); apmokėti komunalines paslaugas (elektra, vanduo, nuotekos, šildymas-kondicionavimas, ventiliacija, valymas), susijusias su šios sutarties vykdymu paslaugų gavėjo patalpose (4.5 p.). 2020-01-13 tarp UAB „Miesto sodas“ ir KAYI Construction, Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2020-01-10 skolos likutis yra 81 991,43 Eur (e. b. 1 t. 59 b. l.). Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad po tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ieškovei būtų padengta bent dalis sumos. Atsakovė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. atsiliepime taip pat neginčijo įsiskolinimo dydžio. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl 81 991,43 Eur skolos priteisimo yra įrodyta, pagrįsta, todėl tenkintina.

Dėl reikalavimo dėl delspinigių priteisimo

22.       Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą priteisti 820,49 Eur delspinigių. Maitinimo paslaugų sutarties nuostatos numatė, kad paslaugų gavėjas už atsiskaitymo terminų nesilaikymą paslaugų teikėjui turi sumokėti 0,05 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (4.2 p.). Ieškovės prašomų priteisti delspinigių skaičiavimas yra pateiktas ieškinyje. Atsakovės į bylą neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuoti nepagrįstai ir (ar) neteisėtai (CPK 178, 185 straipsniai).

23.       CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

25.       Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti 820,49 Eur delspinigių laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas.

Dėl išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą

26.       Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovė yra įgijusi teisę į 40 Eur sumos išieškojimo išlaidų atlyginimą.

27.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (1 dalis); be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (2 dalis).

28.       Aptariamas ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, todėl tenkintinas priteisiant 40 Eur sumos išieškojimo išlaidų atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

29.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

31.       Aptartas ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas visa apimtimi, priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovų prievolės prieš ieškovę pobūdžio

32.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visas sumas iš abiejų atsakovių KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. bei atsakovės filialo „KAYI Construction“ prašo priteisti solidariai. Tokį reikalavimą grindžia CK 2.53 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.

33.       CK 2.53 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad juridinio asmens filialas – tai struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šias funkcijas filialas įgyvendina (įgyja teises ir pareigas) per savo valdymo organus, kurie veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2.81 straipsnis). CK 2.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, o CK 2.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad juridinių asmenų filialams ir jų veiklai taikomos šios knygos II dalies normos tiek, kiek jos neprieštarauja filialo esmei, ir atsižvelgiant į šiam straipsnyje numatytus ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010) pripažįstama, kad filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo, nes filialo veiksmai, kuriuos atlieka filialo valdymo organai ir per kuriuos juridinis asmuo įgyvendina savo funkcijas, teises ir pareigas, sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui. Taigi, juridinio asmens filialo valdymo organas pagal savo teisinį statusą yra prilyginamas filialą įsteigusio juridinio asmens valdymo organui, o filialo valdymo organo sudaryti sandoriai prilyginami juridinio asmens sudarytiems sandoriams ir saisto ne tik juos sudariusį filialą, bet ir patį juridinį asmenį. CK 1.21 straipsnis nustato, jog užsienio juridinių asmenų filialams, registruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (1 dalis); asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruoto filialo vardu, teises ir pareigas (kompetenciją) taip pat nustato Lietuvos Respublikos teisė (2 dalis).

34.       Ieškovė reikalavimus atsakovėms pareiškė kaip solidariems skolininkams. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 4 dalis). CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek visą, tiek jos dalį.

35.       KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. teikė 2018-12-27 Laidavimo raštą, kuriame: i) laiduotas įsipareigojo užtikrinti filialo su UAB „Miesto sodas“ sudarytos Maitinimo paslaugų sutarties vykdymą, ne didesnei nei 20 000 Eur sumai (1.1. p.); ii) laiduotojas patvirtino, kad jo ir filialo atsakomybė prieš UAB „Miesto sodas“ yra solidari; iii) laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti už Filialo įsipareigojimų pagal Maitinimo paslaugų sutartį netinkamą vykdymą ir atlyginti bet kokią žalą, kuri kiltų dėl filialo netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo (1.2 p.) (e. b. 1 t. 47 b. l.).

36.       Įvertinant nurodytas aplinkybes bei tai, kad aptariama prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, o atsakovė – KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“ yra KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. filialas, laikytina, kad jų prievolės ieškovės atžvilgiu yra solidarios (CK 6.6 straipsnio 3, 4 dalys).

37.       Teismo vertinimu, į esminius byloje keltus klausimus atsakyta, šalių įrodymai bei nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio dalyku bei nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu buvo išsamiai motyvuotos. Kiti (likę) ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime), taip pat ieškovės atstovo žodžiu duotuose paaiškinimuose byloje nagrinėjamais klausimais nurodyti argumentai teisinio rezultato byloje neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta; pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, nutarties 34 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų  

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

39.       Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (e. b. 1 t. 13-15 b. l.). Ieškovė teikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties (e. b. 1 t. 20-22 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2020-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-910-943/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartį paliko nepakeistą (e. b. 2 t. 1-4 b. l.).

40.       Tenkinus ieškovės pareikštus materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už materialius reikalavimus 1 468 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo tenkintinas, nėra pagrindo priteisti žyminio mokesčio dalies, kuri siejama su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (38 Eur).

41.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

42.       Ieškovė 2020-09-04 prašymu prašė priteisti 2 588,05 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (e. b. 195 b. l.). Iš teiktų įrodymų apie šių išlaidų detalizavimą matyti, kad jas sudaro: 600 Eur be PVM pateiktų dokumentų teisinis vertinimas ir analizė bei 2020-03-25 ieškinio su priedais parengimas; 80 Eur išlaidų už UAB Creditinfo Lietuva ataskaitą kompensavimas; 200,23 Eur be PVM kompensacija už dokumentų vertimus; 100 Eur be PVM atstovavimas derybose; 200 Eur be PVM Turkijos advokatų atranka ir konsultacijos; 508,20 Eur su PVM atskirojo skundo rengimas, įrodytų tyrimas, rinkimas; 300 Eur be PVM rašytinių paaiškinimų dėl atsiliepimo argumentų rengimas; 45 Eur kompensacija už vertimus; 200 Eur be PVM pasiruošimas bylai ir atstovavimas teisme.

43.       Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovei priteisti visų prašomų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pirma, nėra pagrindo priteisti išlaidų dalies 80 Eur, kuri siejama su išlaidų už UAB Creditinfo Lietuva ataskaitos kompensavimą, nes jos sietos su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašymas netenkintas; antra, nėra pagrindo priteisti išlaidų dalies – 200 Eur be PVM dėl Turkijos advokatų atrankos ir konsultacijos, nes jos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis pagal savo esmę; trečia, nėra pagrindo priteisti 508,20 Eur su PVM išlaidų dalies, kuri siejama su atskirojo skundo rengimu, įrodytų tyrimu, rinkimu, kadangi apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškovės atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; ketvirta, prašomos priteisti 300 Eur be PVM rašytinių paaiškinimų dėl atsiliepimo argumentų rengimo išlaidos mažintinos iki 100 Eur. Išdėstytų aplinkybių pagrindu iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistina 1 494,86 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, o likusi prašymo dalis netenkintina. 

44.       Byloje taip pat patirta 13,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

                Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto sodas“ ieškinį atsakovėms KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialui „KAYI Construction“ ir KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. tenkinti iš dalies.        

                Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto sodas“, j. a. k. 135729164, 81 991,43 Eur (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 43 ct) skolą, 820,49 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų 49 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (82 851,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A. S., j. a. k. 277425, ir KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“, j. a. k. 300882896.

                Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto sodas“, j. a. k. 135729164, 2 962,86 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovių Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A. S., j. a. k. 277425, ir KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“, j. a. k. 300882896.

        Priteisti iš atsakovių Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A. S., j. a. k. 277425, ir KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“, j. a. k. 300882896, lygiomis dalimis 13,97 Eur (trylika eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. 

        Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas