NUORAŠAS                               

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-598-190/2012                                   

Teisėja Danguolė Urbanavičienė                             Teisminio nagrinėjimo Nr. 1-70-1-00071-2011-1                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Leonardos Gurevičienės,

sekretoriaujant Linai Žalaitei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,

nuteistiesiems A. G. ir E. J.,

nuteistųjų gynėjams advokatams Eleonorai Adai Unčiurienei ir Egidijui Bulovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-20 ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Remiantis BK 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendį.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. dėl R. V. turto vagystės ir turto sugadinimo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. dėl R. V. turto vagystės ir turto sugadinimo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Visiškai tenkintas G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys. Priteista iš A. G. ir E. J. solidariai 328 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis) litus G. V. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. A. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, išieškoti po 82 Lt (aštuoniasdešimt du litus) iš A. G. tėvų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo R. V. civilinis ieškinys 2780 Lt sumai atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. G. ir E. J. nuteisti už tai, kad 2011 m. kovo 12 d. apie 11 val., veikdami bendrai, būdami G. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pamatę, kad nukentėjusysis G. V. neblaivus miega, susitarė pagrobti jo turtą, ir kaltinamiesiems namo patalpose ieškant tinkamo pagrobti turto, G. V. pabudus, kaltinamasis A. G., peržengdamas susitarimo su E. J. pagrobti turtą vagystės būdu ribas, panaudojo G. V. atžvilgiu fizinį smurtą- sudavė jam rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po ko nukentėjusysis G. V. vėl užmigo, tuo būdu kaltinamieji pagrobė svetimą turtą - G. V. priklausančius daiktus: televizorių „JVC“ su antena 320 Lt vertės, muzikinį centrą „Vido“ CD212 380 Lt vertės, medžiaginį krepšį 5 Lt vertės, skaitmeninį fotoaparatą „Premier PC -141“ 142 Lt vertės, vyrišką keturkampio formos laikrodį su baltos spalvos odine apyranke 20 Lt vertės, du mobiliuosius telefonus „Nokia“ bendrai 100 Lt sumai, mobilųjį telefoną „Siemens“ 30 Lt vertės, mobilųjį telefoną „Nokia“, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 150 Lt vertės su jame buvusia SIM kortele „Ežys“ 6 Lt vertės, moterišką laikrodį su dekoratyvine pinta metaline apyranke 15 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę smulkaus pynimo 15 Lt vertės, geltono metalo žiedą su raudonos spalvos akute 10 Lt vertės, iš spintelės, stovinčios prie namo, šakų genėjimo žirkles 5 Lt vertės, šakų genėjimo žirkles su šviesios spalvos medinėmis rankenomis 12 Lt vertės, metalinį elektrinio pjūklo diską 20 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam G. V. 1230 Lt turtinę žalą.

E. J. buvo kaltinamas pagal BK 189 str. l d., kad jis naudojosi nusikalstamu būdu gautu turtu ir jį realizavo, t. y. kad 2011 m. kovo 12 d. po 11.30-14.30 val. jis savo namuose naudojosi muzikiniu centru „Vido“ CD212 380 Lt vertės, žinodamas, kad šis muzikinis centras gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas iš G. V. gyvenamojo namo, ir 2011 m. balandžio 6 d. jį realizavo, parduodamas už 10 Lt ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

A. G. ir E. J. buvo kaltinami tuo, kad 2011 m. kovo 26 d. laikotarpiu tarp 15 val. ir 16 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai, išlauždami plastikinio lango rėmą ir išdaužę lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - R. V. priklausantį neįrengtą gyvenamąjį namą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir iš katilinės patalpos pagrobė svetimą turtą - R. V. priklausančius du „Fiskar“ kirvius 300 Lt vertės, juodos spalvos plastikinę dėžutę, kurioje buvo 12 vnt. mažų atsuktuvų „Wurth“, vienas 6,60 Lt vertės, bendrai 80 Lt sumai, geležinę raudonos spalvos dėžę su joje buvusiais šešiakančiais raktais bendrai 200 Lt vertės, juodos spalvos metalinę įrankių dėžę su joje buvusiais žvaigždžių formos šešiakančiais „Wurth“ įrankiais bendrai 350 Lt vertės, metalinę pilkos spalvos dėžę su raktų galvutėmis įvairaus dydžio bendrai 350 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 1280 Lt turtinę žalą, tokiais veiksmais buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vagystės iš R. V. priklausančio neįrengto gyvenamojo namo metu, sugadino svetimą turtą-išlaužė plastikinio lango rėmą ir išdaužė lango stiklą, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 1500 Lt turtinę žalą, tokiais veiksmais buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.

Skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. G. ir E. J. kaltė pagrobus G. V. turtą yra įrodyta. Darydamas tokią išvadą, teismas atmetė kaltinamojo E. J. parodymus, kuriuos vertino kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, ir rėmėsi kaltinamojo A. G. paaiškinimais, duotais tiriant įrodymus teisme, taip pat jo parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad G. V. turto vagystę jis padarė ne vienas, o veikdamas bendrai su kaltinamuoju E. J.. Teismas pažymėjo, jog netikėti kaltinamojo A. G. parodymais nėra pagrindo, A. G. neturi motyvo apkalbėti E. J., be to, A. G. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai -nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai. Taigi, teismas sprendė, kad abu kaltinamieji dalyvavo G. V. turto pagrobime. Tačiau jų padarytos nusikalstamos veikos nėra tapačios. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., užvaldydamas nukentėjusiojo G. V. turtą, panaudojo fizinį smurtą – sudavė ranka pabudusiam nukentėjusiajam į kaktą, kad šis netrukdytų pasiekti nusikalstamo rezultato, po ko nukentėjusysis vėl užmigo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji iš anksto nesitarė dėl G. V. turto pagrobimo, jie detaliai neaptarė kaip, kokiu būdu užvaldys daiktus, nenumatė fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl A. G. veiksmai, kuomet jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į kaktą, kad šis jam netrukdytų ieškoti daiktų, vertintini kaip vykdytojo ekscesas. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kaltinamieji buvo susitarę pagrobti G. V. turtą plėšimo būdu, taip pat, kad E. J., kuris veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tikrai matė A. G. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, juos suprato ir prie tokių veiksmų prisijungė. Kaltinamasis A. G. tik spėjo, kad E. J. turėjo matyti jo suduotą smūgį nukentėjusiajam, tačiau tai tėra prielaida, kuri neparemta objektyviais duomenimis, be to, nukentėjusysis G. V. nurodė matęs virtuvėje tik vieną asmenį - A. G.. Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo inkriminuoti kaltinamiesiems turto pagrobimą kvalifikuojančio požymio - įsibrovimo į gyvenamąją patalpą. Iš kaltinamojo A. G. parodymų seka, kad kaltinamieji pas nukentėjusįjį ėjo tikslu išgerti alaus, o ne vogti, sumanymas pagrobti svetimus daiktus kilo tada, kai kaltinamieji, įėję į namą, pamatė, jog namo šeimininkas neblaivus miega ir dėl savo būsenos nesupras jų veiksmų. Netikėti tokiais A. G. paaiškinimais nėra pagrindo, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad prieš nusikaltimą A. G. lankėsi G. V. namuose su jo sutikimu, jie bendravo, kartu vaišinosi alumi. Laikytina, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kaltinamieji įsibrovė į G. V. gyvenamąjį namą tikslu pagrobti nukentėjusiojo turtą. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas kaltinamojo A. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip plėšimą pagal 180 str. 1 d., o kaltinamojo E. J. veiksmus, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kaip vagystę pagal BK 178 str. 1 d.

Šiame epizode E. J. dar buvo kaltinamas pagal BK 189 str. l d., kad jis naudojosi nusikalstamu būdu gautu turtu ir jį realizavo, tačiau teismas pagal šį kaltinimą E. J. išteisino, nes jo veiksmuose nėra BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymi, pažymėdamas, jog veiksmai, atlikti su jau pagrobtu svetimu turtu, papildomai kaip savarankiška nusikalstama veika nekvalifikuojami, naudojimasis nusikalstamu būdu įgytu turtu ar tokio turto realizavimas gali būti inkriminuojamas tik kitam asmeniui, žinančiam (suvokiančiam), kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, tačiau ne pačiam tą turtą pagrobusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas teismas A. G. ir E. J. išteisino pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. dėl R. V. turto vagystės ir turto sugadinimo, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, jog kaltinimas A. G. ir E. J. dėl R. V. turto vagystės ir sugadinimo iš esmės yra grindžiamas vien tik nepilnamečio kaltinamojo A. G. parodymais. Tačiau A. G. ikiteisminio tyrimo eigoje ir tiriant įrodymus teisme nebuvo nuoseklus, jo parodymuose gausu prieštaravimų, kurių pašalinti teismui nepavyko. Tuo tarpu E. J. kategoriškai neigė dalyvavęs šiame nusikaltime. Taip pat nesurinkta įrodymų, kurie patikimai patvirtintų A. G. parodymus dėl R. V. turto pagrobimo ir jo sugadinimo, įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai neidentifikuoti, iš namo pavogti daiktai nesurasti, duomenų, kad nukentėjusysis R. V. buvo už ką nors skolingas E. J., nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad nesurinkta pakankamų, objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką ir neginčytiną išvadą, kad kaltinamieji įsibrovė į R. V. namą ir pagrobė bei sugadino jo turtą, todėl abu kaltinamuosius pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. išteisinto, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį 2780 Lt sumai atmetė (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį:

pripažinti A. G. kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. (perkvalifikuojant iš LR BK 180 str. 1 d.), o nuosprendžio dalį, kuria išteisintas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., panaikinti bei pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.;

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėn.;

pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinus bausmes, paskirtas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir pagal LR BK 187 str. 1 d., jas apimant, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 mėn.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti likusias bausmes iš dalies sudedant ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., subendrinti bausmę su 2011-10-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2011-10-21 Druskininkų m. apylinkės teismo paskirta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme, sudedant iš dalies, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 metams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Pripažinti E. J. kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. (perkvalifikuoti iš LR BK 178 str. 2 d.), o nuosprendžio dalį, kuria išteisintas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., panaikinti bei pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinus bausmes, paskirtas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir pagal LR BK 187 str. 1 d., jas apimant, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti likusias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėn., bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tenkinti nukentėjusiojo R. V. 2780 Lt ieškinį ir solidariai priteisti iš nuteistųjų A. G. ir E. J..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai inkriminuotą A. G. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 180 str. 1 d., o inkriminuotą E. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 178 str. 1 d.

Prokuroro teigimu, ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais (kaltinamojo A. G. parodymai, nukentėjusiojo G. V. parodymai ir kiti kaltinamajame akte išvardinti duomenys), neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji E. J. ir A. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, į G. V. gyvenamąjį namą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pateko pro neužrakintas duris be savininko leidimo. Po ko, ieškant namo patalpose tinkamo pagrobti turto pastebėję, jog G. V. pabudo, A. G., matant E. J., panaudojo nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė jam rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir, nukentėjusiajam G. V. praradus sąmonę, pagrobė svetimą - G. V. priklausančio turto. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose 15 p., E. J. ir A. G. veika atitinka LR BK 180 str. 2 d., t. y. teismas, prokuroro manymu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai E. J. perkvalifikavo inkriminuotą nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 178 str. 1 d., o A. G. iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 180 str. 1 d.

Skunde pažymima, jog teismas taip pat nepagrįstai A. G. ir E. J. išteisino pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. dėl R. V. turto vagystės ir turto sugadinimo, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis E. J. kaltu dėl R. V. turto vagystės neprisipažino, tačiau, prokuroro manymu, surinkti duomenys leidžia jo parodymus vertinti kaip gynybinius, todėl jie atmestini, nes netikėti A. G. parodymais, kurie iš esmės atitinka kitiems teismo ištirtiems duomenims, nėra pagrindo.

Teismas, anot prokuroro, nepagrįstai suabejojo kaltinamojo A. G. prisipažinimu ir parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo A. G. ir nukentėjusiojo R. V. parodymai dėl įsibrovimo vietos, būdo ir pagrobtų daiktų iš esmės sutampa. Dėl to galima padaryti neabejotiną išvadą, jog A. G., veikdamas kartu su E. J., padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. E. J., nagrinėjant bylą teisme, teismui nepateikė jokių argumentų, kodėl nepilnametis A. G. galėtų jo atžvilgiu duoti melagingus parodymus. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis A. G. buvo apklausos metu pakeitęs parodymus, teigdamas, kad E. J. ir jis nusikalstamos veikos nepadarė, A. G. teismui įrodymų tyrimo metu paaiškino priežastis, t. y. paaiškino, kad tokius parodymus davė patyręs psichologinį smurtą (išsigandęs) po atliktos su įtariamuoju E. J. akistatos. Tai, kad A. G. duodamas parodymus prisiminė ne visas nusikalstamos veikos aplinkybes ar detales, prokuroro manymu, negalima nepatikimai vertinti visų jo parodymų, nes tai, akivaizdu, lėmė jo, kaip nepilnamečio, amžius ir nepakankama branda. Be to, pažymėtina, kad A. G. teistas už ne vieno nusikaltimo padarymą, todėl tai galėjo turėti įtakos jam prisimenant tikslias nusikalstamų veikų detales.

Prokuroras pažymi, jog teismo ištirti paminėti duomenys ir kiti aprašyti kaltinamajame akte duomenys leidžia padaryti išvadą, kad A. G. ir E. J. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Be to, prokuroro manymu, įrodyta, jog E. J. 2011 m. kovo 26 d. tarp 15 val. ir 16 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su A. G., vagystės metu iš gyvenamosios patalpos - R. V. priklausančio neįrengto gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą - išlaužė plastikinio lango rėmą ir išdaužė lango stiklą, tuo viso nukentėjusiajam R. V. padarė 1500 Lt turtinę žalą, t. y. A. G. ir E. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas parinko nuteistajam E. J. per švelnią bausmės rūšį - laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas E. J. padarė kartu su nepilnamečiu A. G., nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nutraukta nusikalstama veika, kaltu neprisipažino ir nėra duomenų, kad būtų gailėjęsis dėl savo elgesio, žalos bent iš dalies nukentėjusiesiems neatlygino, pažeidinėjo kardomosios priemonės sąlygas, inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., priskiriamas prie sunkių nusikalstimų, todėl jam parinktina laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. G. ir E. J. bei jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertintais įrodymais. 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003,  Nr. 19). Pagal Lietuvos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d., kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo A. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., E. J. – pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., bei už šiuos nusikaltimus paskyrė tinkamas bausmes, taip pat pagrįstai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (dėl R. V. turto vagystės bei turto sugadinimo) juos išteisino, neįrodžius kaltinamųjų dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog byloje nustatyta, kad M. G. ir E. J. iš anksto nesitarė dėl G. V. priklausančio turto pagrobimo, neaptarė kokiu būdu užvaldys nukentėjusiajam priklausančius daiktus, o taip pat nenumatė fizinio smurto  panaudojimo galimybės ir pagrįstai A. G. smūgio sudavimą prabudusiam nukentėjusiajam pripažino vykdytojo ekscesu. 

Atvirkščiai nei teigia prokuroras, byloje nėra objektyvių duomenų, jog E. J. ir A. G. į G. V. gyvenamąjį namą pateko turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. A. G., pripažinęs pagrobęs nukentėjusiojo turto, parodė, jog su E. J., eidami pas G. V., iš anksto nesitarė, kad jį apvogs, o ėjo tikslu išgerti alaus, į namą įėjo nesibeldę ir pamačius, kad G. V. miega virtuvėje, kilo mintis jį apvogti (t. 3, b.l. 50-60). Taip pat baudžiamojoje byloje nėra objektyvių neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog E. J. matė A. G. smurtinius veiksmus G. V. atžvilgiu. A. G. parodymai, duoti teisme nėra nuoseklūs. Pirmą kartą apklausiamas teisiamajame posėdyje jis parodė, kad E. J. matė, kaip jis trenkė G. V. (t. 3, b.l. 23-33), tačiau, apklausiamas po to, kai prokuroras pateikė prašymus dėl kaltinimų abiems kaltinamiesiems pakeitimų, jis šios aplinkybės nepatvirtino, teigdamas, jog nežinantis, ar E. J. matė smūgio sudavimą (t. 3, b.l. 50-60). Nukentėjusysis G. V., teisme 2012-04-04 duodamas parodymus apie A. G. jo atžvilgiu pavartotą smurtą, taip pat nepatvirtino aplinkybės, jog tai matė ir E. J., nes parodė, kad: „galėjo būti, kad tuo metu, kai pabudau, buvo ne vienas A. G., galėjo būti keli asmenys name (t. 3, b.l. 50-60), o apklausiamas 2012-02-01 teisiamajame posėdyje apskritai kategoriškai tvirtino, kad prabudęs matė tik A. G.: „pamačiau virtuvėje vieną žmogų – A. G., tikrai neklystu“ (t. 3, b.l. 8-14).

Taigi, dėl aukščiau paminėtų argumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. G. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nes jis pavartojo smurtą siekiant užvaldyti svetimą turtą, o E. J. – pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi nėra patikimai įrodyta, jog E. J. matė A. G. panaudotą smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir tam pritarė.

Kolegijos manymu, A. G. ir E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. išteisinti pagrįstai, kadangi neįrodyta, kad kaltinamieji padarė R. V. turto vagystę bei sugadino jam priklausantį turtą, nes baudžiamojoje byloje nepakanka surinktų įrodymų pripažinti A. G. ir E. J. kaltais dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog E. J. kategoriškai neigė padaręs šiuos nusikaltimus, o kaltinimas šioje dalyje iš esmės buvo grindžiamas tik kaltinamojo A. G. parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo A. G. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ir padarė pagrįstą išvadą, jog jo parodymai nėra nuoseklūs, juose daug prieštaravimų ir teismui jų pašalinti nepavyko. Iš tiesų, A. G. parodymai nuolat keitėsi, apklausiamas jis nurodydavo vis skirtingas nusikaltimų padarymo aplinkybes ir net kai kurių apklausų metų iš viso neigdavo juos padaręs. Todėl, kolegijos vertinimu, yra pagrindas abejoti A. G. parodymų objektyvumu ir teisingumu. R. V. nematė, kas apvogė jo namą, be to, jo parodymai dėl vagystės padarymo būdo, duoti teisiamojo posėdžio metu, prieštaravo A. G. teisme duotiems parodymams. Kitų objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. G. ir E. J. kalti dėl R. V. turto vagystės bei sugadinimo, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nurodytų reikalavimų, atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes ir pagrįstai A. G. ir A. J. išteisino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. padarymo. Prokuroro skunde nurodyti motyvai neduoda pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje.

Prokuroras skunde taip pat teigia, jog teismas parinko nuteistajam E. J. per švelnią bausmės rūšį, nors nusikalstamas veikas jis padarė kartu su nepilnamečiu, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nutraukta nusikalstama veika, kaltu neprisipažino ir nėra duomenų, kad būtų gailėjęsis dėl savo elgesio, žalos bent iš dalies nukentėjusiesiems neatlygino, pažeidinėjo kardomosios priemonės sąlygas, inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., priskiriamas prie sunkių nusikalstimų, todėl jam parinktina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau pažymėtina, jog kolegija, išnagrinėjusis baudžiamąją bylą, pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., o ne LR BK 180 str. 2 d. Skirdamas nuteistajam E. J. bausmę apylinkės teismas BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus), kaltės formą (tyčinis), kaltininko asmenybę (teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas aplinkybes ir pagrįstai E. J. skyrė laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatydamas šiek tiek mažesnį už vidurkį.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u s p r e n d ė:

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Vladislavas Lenčikas

Teisėjai                                                                                                        Jolanta Čepukėnienė

                                                                                                        Leonarda Gurevičienė

Nuorašas tikras