Civilinė byla Nr. 2-226-781/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ ir pareiškėjų (kreditorių) M. R. ir A. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinti kreditorių M. R. ir A. R. bei uždarosios akcinės bendrovės „MS Transport“ skundai dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priimtų uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai M. R. ir A. R. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo (toliau – ir kreditorių susirinkimas) nutarimus, priimtus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad:
1.1. Buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo bei nutarimų priėmimo kreditorių susirinkime tvarka. Be to, kreditorių susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) bendrovės hipotekos kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kurio finansinis reikalavimas, kaip nurodyta 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokole, sudaro 3 928 179,54 Eur, nors iš tiesų – 3 414 853,45 Eur, kadangi minėtą reikalavimą (jo dalį) hipotekos kreditorius įgijo iš BAB banko Snoras. Šiuo atveju pastarajam iš viso nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti kreditorių susirinkime ir išreikšti valią kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais.
1.2. 2018 m. balandžio 3 d. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkime buvo sprendžiama inter alia (liet. be kita ko) dėl bendrovės turto pardavimo kainų ir tvarkos (antrasis darbotvarkės klausimas) bei nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutarties sudarymo (trečiasis darbotvarkės klausimas).
1.3. Kreditorių susirinkimas nesvarstė klausimo dėl turto pardavimo būdo dėl to, ar nekilnojamojo turto objektus parduoti atskirais vienetais, ar kaip vientisą objektą. Kreditorių susirinkimui, be kita ko, nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad turto – gamybinės bazės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gamybinė bazė), pardavimas kaip vientiso objekto labiau atitinka įmonės kreditorių interesus ir tokiu būdu galima gauti didesnę kainą nei turtą parduodant atskirais vienetais. Pardavus neįkeistus bendrovei priklausančius objektus, kaip priskirtus įkeistam turtui, bus pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai, kadangi gautos pajamos iš šio turto bus skiriamos atsiskaitymui su hipotekos kreditoriais.
1.4. Antruoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu taip pat buvo patvirtintas žemės sklypo nuomos teisės pardavimas, tačiau minėtas nutarimas neatitinka teisės aktuose nustatyto reguliavimo, kadangi valstybinės žemės nuomos teisė negali būti bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių administratorių varžytynių (vykdomo pardavimo) objektu.
1.5. Kreditorių susirinkimas nustatė 422 000 Eur gamybinės bazės, esančios (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo kainą, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), – 2 640 000 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), tačiau pardavus minėtą turtą už patvirtintas pradines turto pardavimo kainas, gautų pajamų patenkinti banko ir hipotekos kreditoriaus finansinius reikalavimus nepakaks. Mano, kad turėtų būti vadovaujamasi teismo eksperto D. G. parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose nustatyta gamybinės bazės rinkos vertė –
786 000 Eur, o žemės sklypo – 3 834 000,00 Eur (plius PVM), o ne UAB „Inreal“ atliktu turto vertinimu. Pareiškėjų vertinimu, kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl nekilnojamojo turto, nurodyto Priede Nr. 2 (4-11 pozicijos), pradinių pardavimo kainų patvirtinimo, neteisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius PVM taikymą ir taip sumažino turto pardavimo kainą bei galimą gauti ekonominę naudą.
1.6. Nėra būtina ir ekonomiškai pagrįsta sudaryti tarpininkavimo sutartį su UAB „Inreal“ bei mokėti jai nutarimu nustatytą atlygį, kadangi apie bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą yra skelbiama viešai per specialią interneto svetainę ir turto pardavimas vykdomas turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše nustatyta tvarka bei sąlygomis.
2. Pareiškėja UAB „MS Transport“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2018 m. balandžio
3 d. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą 3, 5 ir 6 punktų dalyse, penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą 1 punkto dalyje. Nurodė, kad:
2.1. 2018 m. balandžio 3 d. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkime buvo sprendžiama inter alia dėl bankroto administravimo išlaidų (ketvirtasis darbotvarkės klausimas), dėl bankroto administratoriaus atlyginimo (penktasis darbotvarkės klausimas) bei dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidų ir jų apmokėjimo tvarkos (šeštasis darbotvarkės klausimas).
2.2. Pagal pasiūlytą nutarimo projektą ketvirtuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas ne tik dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tačiau ir dėl bankroto administratoriaus A. S. patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo. Kreditoriams prieš kreditorių susirinkimą buvo pateikta bankroto administratoriaus parengta veiklos ataskaita, iš kurios matyti, kad iki kreditorių susirinkimo dienos atsakovė patyrė 10 000 Eur (plius PVM) išlaidas teisinėms paslaugoms įsigyti, 2 800 Eur (plius PVM) išlaidas turto vertinimui, 7 451,45 Eur išlaidas išeitinėms pašalpoms atleistiems darbuotojams išmokėti. Vadinasi, šio nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 1, 3 ir 5 punktai turi būti vertinami ne kaip administravimo išlaidų sąmatos, o jau kaip patirtų administravimo išlaidų patvirtinimas.
2.3. Atsakovės patirtos išlaidos turto vertinimui nebuvo būtinos, todėl negali būti patvirtintos. Dėl siūlomų patvirtinti išlaidų išeitinėms pašalpoms atleistiems darbuotojams išmokėti pažymėjo, kad bendrovėje dirbusios darbuotojos buvusio bankroto administratoriaus sprendimu buvo priimtos į bendrovę darbo funkcijų, susijusių su vykdoma bendrovės ūkine komercine veikla, vykdymui, todėl šios išlaidos galėjo būti priskirtos tik prie ūkinės komercinės veiklos, bet ne prie administravimo išlaidų.
2.4. Bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę įsigyti buhalterinės apskaitos paslaugas už 400 Eur dydžio mėnesines išlaidas.
2.5. Pasiūlytas 50 000 Eur atlyginimas bankroto administratoriui yra neprotingai didelis ir neatitinkantis bendrovės kreditorių interesų, administratorius nepateikė tokio nutarimo pagrindimo.
2.6. Nepagrįstai patvirtintas 800 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas bankroto administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai. Papildomo atlyginimo bankroto administratoriui patvirtinimas neatitinka kreditorių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi kreditorių M. R. ir A. R. skundą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kitą kreditorių skundo dalį atmetė; kreditorės UAB „MS Transport“ skundą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 5 ir 6 punktų dalyse, penktuoju darbotvarkės klausimu ir šeštuoju darbotvarkės klausimu 1 punkto dalyje ir šių klausimų nagrinėjimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, kitą kreditorės skundo dalį atmetė.
4. Teismas, nenustatęs, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ar kreditorių susirinkime nebuvo kvorumo, konstatavo, kad atsakovės 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimas įvyko nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų. Pažymėjo, kad BAB bankas Snoras finansinis reikalavimas BUAB „FAULANA“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas, be to BAB bankas Snoras dėl ginčo kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumo pozicijos nėra išreiškęs.
5. Teismas nurodė, kad BUAB „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 13 Priede Nr. 2 yra nurodyta kiekvieno atsakovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto pardavimo kaina bei būdas. Šiuo atveju pardavimo tvarką reglamentuoja teisės aktai. Teismo vertinimu, Priede Nr. 2 įtvirtinta visų turtinių vienetų pardavimo tvarka, kainos ir būdai yra aiškūs, kreditorių teisė spręsti dėl turto pardavimo kainos patvirtinimo taip, kaip tai numato ĮBĮ 23 straipsnis, realizuota tinkamai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad turto rinkos vertę apsprendžia ne byloje esančių patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma ar pasirinktas konkretus turto pardavimo būdas bei kreditorių nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, bet reali jo rinkos vertė, sprendė, kad UAB „Inreal“ atliktu atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertinimu, kuris yra galiojantis (nenuginčytas), abejoti nėra jokio pagrindo. Be to, vertinimo ataskaitos pagrindu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina galutinės turto pardavimo kainos neapsprendžia, kadangi turto pardavimo būdas (varžytynės) pagal savo specifiką nulemia tai, jog galutinę turto pardavimo kainą apspręs pirkėjai.
6. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad sprendimas turtą parduoti kaip vientisą kompleksą yra ekonomiškai nenaudingas, teismas pareiškėjų argumentus dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų, susijusių su įmonės turto pardavimo būdu, laikė nepagrįstais.
7. Teismas nurodė, kad pagal galiojantį reglamentavimą žemės sklypo nuomos teisė atskirai nėra parduodama, ją gamybinės bazės pirkėjas įgis kartu su gamybine baze, todėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo šiuo aspektu nevertino kaip pažeidžiančio imperatyvias teisės aktų nuostatas.
8. Teismas sprendė, kad turto pardavimo būdas jį apjungiant į vieną objektą nėra reikšmingas vertinant kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta pradinė atsakovės turto kaina, pagrįstumą, kadangi minėta aplinkybė reikšminga piniginių lėšų skirstymui pagal ĮBĮ įvykus turto pardavimui.
9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog kreditorių susirinkimas, nustatydamas pradinę turto pardavimo kainą nurodė, kad į jos dydį patenka ir PVM, nereiškia, kad kreditorių susirinkimas nusprendė, jog PVM privalomai turi būti mokamas tiek tuo atveju, kai jo mokėti nereikia, tiek tuo atveju, kai atsakovas kaip apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti, ar mokėti PVM, ar ne.
10. Kadangi beveik visi atsakovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai bus parduodami varžytynių būdu, teismas sprendė, kad tarpininkavimo sutarties su brokeriu sudarymas tokiu atveju būtų neekonomiškas.
11. Teismas sprendė, kad aktualus turto rinkos vertės nustatymas reikšmingas bet kuriame turto pardavimo procese, todėl sprendimas atlikti BUAB „FAULANA“ turto vertinimą atitiko tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, atlikto turto vertinimo kaina (2 800 Eur plius PVM) nenuginčyta kaip pernelyg didelė ar nepagrįsta, nepateikta duomenų dėl alternatyvių galimybių atlikti minėto turto vertinimą mažesnėmis kainomis nei tai įkainota UAB „Inreal“.
12. Teismas, atsižvelgęs į ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašą, sprendė, kad 7 451,45 Eur dydžio vienkartinės išlaidos – išeitinė pašalpa atleistiems darbuotojams, įskaitant visus privalomus mokesčius, yra nepagrįstai priskirtinos administravimo išlaidoms.
13. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus nurodytas 400 Eur mėnesines išlaidas, būtinas BUAB „FAULANA“ bankroto procedūros vykdyti (buhalterinės apskaitos, turto administravimo priežiūros, kanceliarinės, pašto ir kitos išlaidos), nurodė, kad jos yra pernelyg abstrakčios. Todėl laikė, kad bankroto administratorius, detaliai nenurodydamas, kokioms konkrečioms procedūroms ir kokio tikslaus dydžio lėšos bus reikalingos, neįvykdė savo pareigos tinkamai pagrįsti administravimo išlaidų dydį.
14. Teismo vertinimu, bankroto administratoriui nustatytas jo atlyginimo dydis (50 000 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi iš teismui pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip poreikis bankroto administratoriui mokėti tokio dydžio atlyginimą buvo pagrįstas jo dydžio vertinimo bei tvirtinimo metu. Byloje taip pat nėra duomenų apie kreditorių susirinkime aptartus alternatyvius, mažiau išlaidų reikalaujančius bankroto administratoriaus atlyginimo dydžius, nesant patvirtintos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos. Tą patį teismas pažymėjo ir apie kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto administratoriui paskirti 800 Eur mėnesinį atlyginimą už jo vadovavimą ūkinei komercinei veiklai. Taip pat nurodė, kad papildomo atlyginimo administratoriui patvirtinimas neatitinka kreditorių interesų, kadangi poreikis atlikti daugiau nei įprastinių bankroto administratoriaus vykdomų pareigų ar kitų papildomų veiksmų byloje nebuvo nustatytas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atsakovės UAB „FAULANA“ bankroto administratorius A. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta iš dalies panaikinti pareiškėjos UAB „MS Transport“ skundą ir panaikinti 2018 m. balandžio
3 d. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 5 ir 6 dalyse, penktuoju darbotvarkės klausimu ir šeštuoju darbotvarkės klausimu 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „MS Transport“ skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas paliko galioti patvirtintą turto pardavimo kainą, tačiau panaikino patvirtintas turto vertinimo išlaidas (2 800 Eur plius PVM).
15.2. Darbuotojai, kuriems buvo patvirtintos 7 451,45 Eur darbuotojų išeitinės pašalpos, dirbo vykdant ūkinę komercinę veiklą ir dalyvavo tiesiogiai bankroto procedūros vykdyme, nes ne visas atsakovės turtas buvo naudojamas ūkinėje veikloje. Šiuo atveju atskirti buhalterinės apskaitos, kuri buvo vykdoma su ūkine veikla, o kuri su bankroto procedūra, yra sudėtinga. Todėl kreditoriai, priskirdami šias išlaidas bankroto administravimo išlaidoms, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė.
15.3. Apskaitai ir operacinėms išlaidoms patvirtintos 400 Eur išlaidos per mėnesį yra pagrįstos administratoriaus ataskaitoje pateikta medžiaga ir buhalteriniais dokumentais. Šias išlaidas sudaro kanceliarinės, pašto, dokumentų saugojimo, transporto (kuro sąnaudos) bei kitos išlaidos.
15.4. Teismas nemotyvavo kaip jis supranta protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus teigdamas, kad 50 000 Eur administratoriaus atlyginimas yra per didelis. Administratoriui patvirtintas atlyginimas atitinka ĮBĮ normas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
16. Pareiškėjai M. R. ir A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2018 m. balandžio 3 d. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimo priimto nutarimo dalį, kuria buvo patvirtintas žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gamybinės bazės, esančios (duomenys neskelbtini), pradinės pardavimo kainos, panaikinti. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas ir prašymas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas privalėjo įvykdyti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį, turinčią res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, ir nustatyti žemės sklypo bei gamybinės bazės kainą atsižvelgiant į eksperto D. G. nustatytą minėto turto vertę.
16.2. Nesant duomenų, kad atsakovės turtą parduodant kaip vieną objektą, toks turto pardavimo būdas labiau atitinka atsakovės kreditorių interesus ir tokiu būdu galima gauti didesnę kainą, nei juos parduodant atskirais turto vienetais, teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas yra ekonomiškai pagrįstas ir atitinka atsakovės kreditorių interesus.
16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad gamybinę bazę sudarančių nekilnojamojo turto vienetų kainų išskyrimas nesudaro teisinių kliūčių vykdyti gamybinės bazės pardavimo procedūras, kadangi UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta šių nekilnojamojo turto vienetų rinkos vertė ir tuo remiantis galima nustatyti pajamų dalis galutinėje kainoje, kadangi atskirų turto vienetų vertė minėtoje ataskaitoje kelia abejonių.
16.4. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, neatskleidė šios bylos esmės, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, kurie kilo dėl Vilniaus apygardos teismo
2016 m. kovo 3 d. nutartimi padarytų išvadų ir skundžiama nutartimi konstatuotų aplinkybių, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
17. Atsakovės UAB „FAULANA“ bankroto administratorius A. S. atsiliepimu į pareiškėjų M. R. ir A. R. prašymą panaikinti 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą prašo atmesti. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Tvirtinant bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pardavimo kainą turto vertinimas nebūtinas. Kreditoriai gali patvirtinti ir kitokią pardavimo kainą negu įvertino turto vertintojai. Turto vertinimo ataskaita nereiškia, kad kreditoriai priimtų būtent tokią pradinę turto pardavimo kainą, todėl 2015 m. atlikta turto vertinimo ekspertizė kreditorių neįpareigojo patvirtinti būtent tokią nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą.
18. Pareiškėjai M. R. ir A. R. atsiliepimu į BUAB „FAULANA“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Buvusioms atsakovės darbuotojoms išmokėtos išeitinės kompensacijos negali būti priskirtinos prie bendrovės administravimo išlaidų. Šiuo atveju darbo sutartys buvo terminuotos, t. y. iki tos dienos, kai atsakovės kreditorių susirinkimas priims nutarimą dėl darbo sutarčių nutraukimo. Administratorius nesušaukė kreditorių susirinkimo, todėl toks administratoriaus neveikimas, neinicijavus kreditorių susirinkimo dėl darbo sutarčių nutraukimo, o darbo sutartis nutraukus bendru sutarimu, sąlygojo atsakovės išlaidų padidėjimą ir atsakovės kreditorių interesų pažeidimą.. Be to, administratorius apskaičiavo bendrovės uždirbtą pelną, todėl yra galimybės išskirti ūkinės komercinės veiklos ir administravimo išlaidas.
18.2. Administratorius, teikdamas atsakovės kreditorių susirinkimui nutarimo, kuriuo siūlė patvirtinti apskaitos ir operacinėms išlaidoms 400 Eur per mėnesinę sumą, nei kreditorių susirinkimui, nei atskiriems kreditoriams nepateikė šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo įrodymų, todėl šios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis.
18.3. Apskaitos išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su administratoriaus veikla ir yra priskiriamos prie administratoriaus veiklos sąnaudų, todėl bendrovė neprivalo šių išlaidų kompensuoti.
18.4. UAB „FAULANA“ 2012 m. sausio 11 d. įvykęs pakartotinis pirmasis kreditorių susirinkimas atlyginimą atsakovės administratoriui (72 405 Eur plius PVM) nustatė už visą bendrovės bankroto procesą, todėl laikytina, kad atlyginimo administratoriui suma yra įskaičiuota į atsakovės pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą sumą ir šis klausimas pakartotinai neturi būti sprendžiamas. Prašoma nustatyti suma gali būti tik papildoma atlyginimo administratoriui suma, kurios nustatymui ir patvirtinimui nebuvo ir nėra nei teisinio, nei ekonominio pagrindo.
19. Pareiškėja UAB „MS Transport“ atsiliepimu į BUAB „FAULANA“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. UAB „FAULANA“ dirbo dvi darbuotojos – M. A. ir V. L., tačiau šios darbuotojos bankroto administratorės UAB „Avere“ sprendimu buvo priimtos į bendrovę darbo funkcijų, susijusių su vykdoma atsakovės ūkine komercine veikla, vykdymui. Kadangi išlaidos, susijusios su darbo užmokesčio mokėjimu šioms darbuotojoms buvo priskiriamos prie ūkinės komercinės veiklos išlaidų, administratorius negalėjo ir neturėjo teisės išlaidų išeitinėms išmokoms priskirti prie administravimo išlaidų.
19.2. Administratorius, teikdamas atsakovės kreditorių susirinkimui nutarimo, kuriuo siūlė patvirtinti apskaitos ir operacinėms išlaidoms 400 Eur per mėnesinę sumą, projektą, nei kreditorių susirinkimui, nei atskiriems kreditoriams nepateikė šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo įrodymų. Atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą – nuomoja jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, tačiau šios veiklos išlaidos, įskaitant buhalterinės apskaitos išlaidas, yra priskiriamos prie ūkinės komercinės veiklos, bet ne prie administravimo išlaidų.
19.3. Administratorius, teikdamas atsakovės kreditorių susirinkimui nutarimo, kuriuo siūlė patvirtinti 50 000 Eur administratoriaus atlyginimo dydį, projektą, jo nepagrindė.
19.4. Bankroto administratoriui nepagrįstai patvirtintas 800 Eur mėnesinis atlygis už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai, kadangi UAB „FAULANA“ vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Bendrovė yra sudariusi kelias nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, todėl tokios veiklos vadovavimui, kai per mėnesį apskaitą tvarkanti įmonė išrašo kelias sąskaitas faktūras bei bendrovės apskaitą įtraukia kelias trečiųjų asmenų jai išrašytas sąskaitas faktūras, nelaikytinas vadovavimu, nes šiuos veiksmus atlieka ne administratorius.
20. Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atmesti M. R. ir A. R. atskirąjį skundą, tenkinti BUAB „FAULANA“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio
10 d. nutarties dalį, kuria BUAB „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu pripažintas teisėtu; panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria panaikinti nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 3, 5 ir 6 punktai, nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu ir nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu 1 punktas ir pareiškėjos UAB „MS Transport“ atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš M. R. ir A. R. kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje buvo vertinta turto pardavimo vertė, buvusi 2015-2016 m., kuri buvo nustatyta 2015 m. spalio 29 d. atliktu turto vertinimu. Teismas negali būti saistomas 2016 m. priimtoje nutartyje konstatuotomis kainomis, kadangi per pastaruosius 3 metus nekilnojamojo turto kainos pakito.
20.2. Gamybinės bazės pardavimas kaip vieno turtinio vieneto yra labiausiai ekonomiškai ir logiškai pagrįstas. Atskirų turto vienetų pardavimas būtų neefektyvus ir kaip tik atbaidytų potencialius pirkėjus. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad atskirai minėtą turtą būtų galima parduoti brangiau.
20.3. Kreditorių susirinkimas pagrįstai patvirtino 7 451,45 Eur vienkartines išlaidas – išeitines pašalpas atleistiems darbuotojams. Nors šių išlaidų klausimas ir spręstas jas įtraukiant administravimo išlaidas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad šios išlaidos nėra reikalingos ar jų nereikėtų tvirtinti.
20.4. Bankroto administratorius pagrindė administravimo išlaidų buhalterinei apskaitai ir operacinėms funkcijoms poreikį ir dydį.
20.5. Bankroto administratorius buvo paskirtas 2015 m. kovo 3 d., jam skirtas atlyginimas jau šiuo metu apima beveik 4 metų laikotarpį, todėl prašomas 50 000 Eur administratoriaus atlyginimas nelaikytinas dideliu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties dalis, kuria BUAB „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto kainų ir tvarkos nustatymo paliktas nepakeistu bei kuria nutarimai ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 5 ir 6 dalyse, penktuoju darbotvarkės klausimu ir šeštuoju darbotvarkės klausimu 1 dalyje panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Pareiškėjai M. R. ir A. R. su atsiliepimu į atsakovės BUAB „FAULANA“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą pateikė administratoriaus A. S. veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., šios ataskaitos 2018 m. rugsėjo
6 d. patikslinimą (atsakant į klausimus), BUAB „FAULANA“ ieškinio UAB „Avere“ dėl nuostolių atlyginimo kopiją, BUAB „FAULANA“ 2012 m. sausio 11 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 kopiją, pareiškėjų M. R. ir A. R. skundo dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo ir bankroto administratoriaus A. S. atstatydinimo kopiją bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-788-407/2017 kopiją.
25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta bankroto administratoriaus ataskaita ir jos patikslinimas jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui BUAB „FAULANA“ bankroto byloje ir šie dokumentai yra prieinami per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – LITEKO), todėl jie apeliacinės instancijos teismo pakartotinai nepriimtini.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia pareiškėjų kartu su atsiliepimu į bankroto administratoriaus atskirąjį skundą pateiktų procesinių dokumentų (ieškinio ir skundo), nagrinėjamų kitose bylose, kopijų bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo kopijos, kadangi minėti dokumentai nelaikomi įrodymais CPK 177 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas, kilus poreikiui, su pateiktais procesiniais dokumentais gali susipažinti ir iš LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinis teismas pažymi, kad nors 2012 m. sausio 11 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 kopija byloje yra naujas įrodymas, tačiau šis dokumentas neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, t. y., teismo vertinimu, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčijamų 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 180 straipsnis), todėl teismas atsisako jį priimti ir vertinti.
Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo
28. Pareiškėjai M. R. ir A. R. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašymą grindė aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepašalino joje esančių prieštaravimų, kadangi nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi.
29. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, sprendimų priėmimo kambaryje priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256,
258 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį priėmė skundžiamą nutartį – bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas šiuo atveju nėra galimas. Todėl pareiškėjams suteikta teisė į apeliaciją, kuria jie ir pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, minėtas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir teisiškai ydingas pateikiant jį po teismo procesinio sprendimo priėmimo, t. y. nesavalaikiai.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo procedūrinės patikros
30. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
31. Nagrinėjamu atveju atskiruosiuose skunduose apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad priimant ginčijamus kreditorių nutarimus ar jų dalis buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu
32. BUAB „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. vykęs kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą, kuriuo balsų dauguma nutarta atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gamybinės bazės, esančios (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradines pardavimo kainas nustatyti remiantis UAB „Inreal“ atliktu vertinimu. Pareiškėjai M. R. ir A. R. su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu nesutinka, mano, kad turėjo būti vykdoma Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-16-345/2016 2016 m. kovo 3 d. priimta nutartis.
33. Iš LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16-345/2016 panaikino BUAB „FAULANA“ 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. vykusių kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su atsakovei priklausančio turto pardavimo tvarkos, kainos ir varžytynių nustatymu. Minėtoje byloje tarp atsakovės kreditorių buvo kilęs ginčas dėl to paties turto (gamybinės bazės ir žemės sklypo) pardavimo kainos nustatymo, todėl bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, kurią atliko ekspertas D. G.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad BUAB „FAULANA“ turtas buvo paskutinį kartą vertintas beveik prieš trejus metus bei į turto rinkos pokyčius, sprendė, kad tikslinga vadovautis eksperto D. G. nustatytomis turto vertėmis, todėl panaikino 2014 m. gegužės 27 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo kainos iš antrųjų varžytynių nustatymo buvo teismo panaikintas dėl ĮBĮ 24 straipsnio procedūrinių pažeidimų.
34. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai minėtą teismo nutartį interpretuoja kaip įpareigojančią vadovautis būtent eksperto D. G. nustatytomis ginčo turto vertėmis, kai teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog būtina vadovautis naujausiomis ir aktualiausiomis nustatytomis turto vertėmis, kadangi pastarąjį kartą turtas buvo įkainotas beveik prieš trejus metus. Sprendžiant šioje byloje kilusį atsakovės kreditorių ginčą dėl pradinių turto kainų nustatymo dėl UAB „Inreal“ 2018 m. atlikto turto vertinimo apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti UAB „Inreal“ nustatytomis turto vertėmis.
35. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms, kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus.
36. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente (skunde), nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių duomenų, sukeliančių pagrįstas abejones dėl kreditorių susirinkime nustatytos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo. Apeliantai savo abejonėms pagrįsti turėjo pateikti objektyvius duomenis (pvz., duomenis apie analogiškų turto objektų rinkos vertę, pardavimo kainą, ginčo turto vertinimo ataskaitą ir pan.). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantų nuomonė dėl galimos turto kainos, kuri paremta tik abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo kainos pagrįstumo ir realumo, taip pat, kad būtent už pradinę kainą ir bus parduotas ginčo turtas, t. y., kad nėra galimybės jo parduoti brangiau.
37. Šiuo atveju aplinkybė, kad bankroto administratorius savalaikiai nesušaukė kreditorių susirinkimo, t. y. po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties įsiteisėjimo, nėra reikšminga konkrečiam nagrinėjamam klausimui (dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo pradinės kainos teisingumo esamuoju metu) ir nesudaro pagrindo spręsti, kad anksčiau nustatyta atsakovės turto kaina, kuri nagrinėjamu metu laikytina restrospektyvi, net ir esant jai didesnei, yra teisinga ir aktuali kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu ar kad hipotekos kreditorė siekia vilkinti bankroto procedūras. Šiuo atveju pastebtina, kad įkeisto turto (gamybinės bazės ir žemės sklypo) pardavimas remiantis D. G. nustatytomis ginčo turto vertėmis yra naudingesnis didesnę reikalavimų (kartu ir balsų kreditorių susirinkime) dalį turinčiai hipotekos kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuriai kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pirmumo tvarka, pardavus turtą, būtų tenkinamas jos reikalavimas. Šiuo atveju turto pardavimas pagal UAB „Inreal“ nustatytas kainas, kurias patvirtino kreditorių susirinkimas, nepažeidžia hipotekos kreditorių teisėtų interesų ir neprieštarauja ĮBĮ normų reikalavimams.
38. Apeliantai taip pat ginčija 2018 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl to, kad patvirtinta turto pardavimo tvarka. Teigia, kad gamybinę bazę parduodant atskirais turto vienetais, bankrutuojanti bendrovė galėtų patenkinti didesnę kreditorių finansinių reikalavimų dalį. Apeliacinės instancijos teismas kartu pasisakydamas ir dėl šio skundo argumento pažymi, kad CPK 178 straipsnyje yra numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą tuo pagrindu, kad kreditorių nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina yra mažiau naudinga nei siūlo apeliantai, tačiau šių savo nurodomų aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais. Apeliantai pateikia tik prielaidas, kad gamybinės bazės kompleksas gali būti padalintas atskirais turtiniais vienetais, nes tai būtų naudingiau, tačiau visos minėtos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviai jas pagrindžiančiais įrodymais. Tai, kad apeliantų siūlomas variantas yra ekonomiškai naudingesnis yra tik jų subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais bei rinkos analize.
39. Šiuo atveju šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungimosi principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, formuluoti atsikirtimus į kitos šalies pareikštus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus.
40. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei įvertinęs bylos medžiagą ir teisinį reguliavimą, apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčijamu kreditorių nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka yra teisinga, nepažeidžianti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisių bei interesų (CPK 17, 178, 185 straipsniai).
Dėl kreditorių susirinkimo ketvirtojo darbotvarkės klausimo 3 punkte priimto nutarimo dalies
41. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 3 punkte priėmė nutarimą, kuriuo balsų dauguma nutarė patvirtinti 2 800 Eur plius PVM dydžio turto vertinimo išlaidas. Kreditorė UAB „MS Transport“ su tokiu susirinkimo nutarimu nesutiko, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorės skundą dėl nutarimo atmetė. Bankroto administratorius atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje laikė minėtas išlaidas pagrįstomis, bet rezoliucinėje dalyje nutarimą panaikino. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nesutinka su skundo argumentu, kadangi skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad naikintini BUAB „FAULANA“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimai priimti ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 5 ir 6 dalyse. Todėl apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kreditorių susirinkimo ketvirtojo darbotvarkės klausimo 5 punkte priimto nutarimo dalies
42. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 5 punkte priėmė nutarimą, kuriuo balsų dauguma nutarė patvirtinti 7 451,45 Eur dydžio vienkartines išlaidas – išeitinę pašalpą atleistiems darbuotojams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtos išlaidos priskirtinos bankrutuojančios bendrovės ūkinės komercinės veiklos išlaidoms. BUAB „FAULANA“ bankroto administratorius nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi darbuotojai, kuriems ir buvo kreditorių susirinkime patvirtintos minėtos išeitinės pašalpos, be kita ko dalyvavo ir bankroto procedūrų vykdyme.
43. Nustatyta, kad BUAB „FAULANA“ buvo įdarbintos dvi darbuotojos – turto valdytojos pareigoms M. A. ir vyriausioji finansininkė V. L..
44. Kaip žinoma, bankrutuojanti įmonė gali vystyti dviejų rūšių veiklą: administravimo, skirtą įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui, bei ūkinę komercinę, skirtą įmonės turto gausinimui. Įmonės administravimo veikla finansuojama iš administravimo išlaidų.
45. Pagal teismų praktikoje suformuluotą bendrąją taisyklę, išlaidas priskiriant prie lėšų, skirtų bankroto procedūrai administruoti ar bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį, t. y. ar jos skirtos atlikti ĮBĮ nustatytus administravimo veiksmus, siekiant įgyvendinti bankroto procedūrą, ar jos skirtos uždirbti pelno, kuris galėtų būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).
46. Nors bankrutuojančios įmonės turto valdymas bei buhalterinės apskaitos vedimas yra bankroto administratoriaus pareigos ir negali būti siejamos su įmonės ūkinės komercinės veikos vykdymu, tačiau apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos išlaidos visgi priskirtinos būtent atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidoms. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje administravimo išlaidų sudėtį, nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Šiuo atveju išmokos darbuotojams, dalyvaujantiems ūkinėje veikloje, pripažįstamos su ta veikla susijusiomis veiklos sąnaudomis, o iš šios veiklos gauti pinigai pripažįstami pajamomis, todėl ginčo išlaidos priskirtinos bendrovės ūkinės komercinės veiklos išlaidoms. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų apie minėtų darbuotojų darbo funkcijas, atliekant būtent su bankroto procedūromis susijusias funkcijas, o ne su tęsiama atsakovės ūkine komercine veikla. Šiuo atveju proceso dalyvių argumentai, susiję su šių išlaidų atsiradimu ir būtinumu neturi reikšmės sprendžiant klausimo dėl šių išlaidų rūšies.
Dėl kreditorių susirinkimo ketvirtojo darbotvarkės klausimo 6 punkte priimto nutarimo dalies
47. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 6 punkte priėmė nutarimą, kuriuo balsų dauguma nutarė patvirtinti 400 Eur mėnesines išlaidas apskaitai ir operacijoms. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtos patvirtintos išlaidos apibūdintos abstrakčiai, o jas patvirtinantys įrodymai nepateikti. Bankroto administratoriaus teigimu, šios išlaidos pagrįstos administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikta medžiaga, buhalteriniais dokumentais. Jas sudaro visos kanceliarinės, pašto, dokumentų saugojimo ir transporto (kuro sąnaudos) išlaidos. Pastarosios sudaro didžiąją dalį, kadangi atsakovės turtas yra Vilniuje, bylos taip pat yra nagrinėjamos Vilniuje, o administratorius gyvena Alytuje.
48. Pažymėtina, kad administratoriui, teikiančiam teismui reikalavimą tvirtinti administravimo išlaidų lėšų sumą, tenka pareiga argumentuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kadangi nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad bankroto procese tokios išlaidos patiriamos, kad šių išlaidų kartais būna daugiau, kartais mažiau – visoms šioms aplinkybėms pagrįsti turi būti pateikiami atitinkami įrodymai.
49. Pažymėtina, kad administratoriaus veikla apima įmonių administravimą ir šiai veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones šiai veiklai vykdyti. Šiuo atveju neneigiamas bankrutuojančiai įmonei teiktinų apskaitos paslaugų reikalingumas, kadangi teisės aktai įpareigoja bankroto administratorių organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą ir kad šios paslaugos gali būti perkamos pagal poreikį, tačiau šios išlaidos yra įtrauktos į administravimo sąnaudas. Šiuo atveju jų dydis turi būti nustatomas pagal pateiktus įrodymus.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu
50. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimas penktuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą, kuriuo balsų dauguma nutarė patvirtinti 50 000 Eur dydžio bankroto administratoriaus atlyginimą.
51. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.
52. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Kaip jau minėta, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, todėl būtent administratorius, teikiantis tvirtinti (pakeisti, papildyti) administravimo išlaidų sąmatą, turi pareigą motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą.
53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti 50 000 Eur bankroto administratoriaus administravimo išlaidų dydžiui, kadangi nustatytas dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Iš teismui pateiktų dokumentų nėra aiškus jo dydžio pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.
54. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „FAULANA“ kreditoriai ankstesnei bankroto administratorei UAB „Avere“ už bendrovės administravimą iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro buvo patvirtinę 87 610,05 Eur atlyginimą ir 17 522,01 Eur ūkio išlaidas, t. y. iš viso 105 132,06 Eur. Bankroto administratorius savo veiklos ataskaitoje nurodė, kad nurodyta administravimo sąmata buvo patvirtinta visai atsakovės bankroto procedūrai, o keičiantis administratoriams administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukė. Nurodė, kad UAB „Avere“ panaudojo visas patvirtintas administravimo išlaidas ir netgi jas viršijo, todėl iš buvusios BUAB „FAULANA“ bankroto administratorės UAB „Avere“ jis siekia prisiteisti
45 proc. kreditorių patvirtintos sąmatos, t. y. 47 309,42 Eur sumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad bankroto administratorius šiuo atveju jam priklausantį administravimo atlyginimą laiko panaudotu ankstesnės bankroto administratorės ir yra pareiškęs reikalavimus į jo dalį. Taigi nurodomas 50 000 Eur administravimo atlyginimas laikytinas papildomomis administravimo išlaidomis.
55. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio papildomas administravimo išlaidas nepateikia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankroto administratorius nepagrindė šių išlaidų. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo koreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu.
Dėl kreditorių susirinkimo šeštojo darbotvarkės klausimo 1 punkte priimto nutarimo dalies
56. BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkimas šeštuoju darbotvarkės klausimu 1 punkte priėmė nutarimą, kuriuo balsų dauguma nutarė patvirtinti 800 Eur mėnesinį bankroto administratoriaus atlyginimą už vadovavimą bendrovės ūkinei komercinei veiklai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtos patvirtintos išlaidos nėra pagrįstos.
57. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad BUAB „FAULANA“ vykdo ūkinę komercinę veiklą. Todėl sutiktina, kad bankroto administratorius turi teisę gauti už vadovavimą šiai veiklai atlyginimą. Tačiau, kaip jau minėta, administravimo išlaidas turi pareigą pagrįsti būtent bankroto administratorius. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ir 800 Eur dydžio atlygį, už vadovavimą bendrovės vykdomai veiklai.
58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pateiktų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo nei panaikinti, nei pakeisti.
59. Šalys byloje nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė