Civilinė byla Nr. e2A-253-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00543-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.1.3.10; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4581-393/2023 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, T. M. ir notarė R. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal notaro pranešimą Nr. 1042088616, pagal kurią atsakovė pardavė trečiajam asmeniui T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); perleisti ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į pirmame punkte nurodytus abu žemės sklypus; priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 21 d. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas su nuomotoju R. S. buvo sudaręs dviejų žemės sklypų nuomos sutartį. Sutartis viešajame registre buvo įregistruota 2021 m. spalio 11 d. Buvęs žemės savininkas mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus kaip jų nuomininkas, taip pat kaip gretimo žemės sklypo savininkas. Nepaisant to, pasiūlymo pirkti žemės sklypus negavo. Be to, negavo ir pranešimo iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT).
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad norint nuomos sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Be to, įstatymas numato, kad toks žemės sklypas turi būti valdomas, nuomojamas ne trumpiau kaip vienerius metus. R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas nevaldė žemės sklypų vienerius metus. Žemės nuomos sutartis iki R. S. mirties nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl laikė, kad jai neperėjo jokios teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties. Taigi, ieškovas neturėjo pirmumo teisės pirkti jai priklausančių žemės sklypų kaip jų nuomininkas. Nei atsakovė, nei NŽT neturėjo pareigos siūlyti jam pirkti žemę. Atsakovė pateikė pranešimus NŽT dėl jos ketinimo parduoti šiuos žemės sklypus. Iš NŽT 2022 m. gruodžio 30 d. gavo pažymas, kad ji žemės sklypus gali parduoti jos pasirinktiems asmenims. Atsiradus pirkėjui T. M., ji sudarė su juo pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavė jam žemės sklypus.
4. Trečiasis asmuo NŽT su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė ir E. S. 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė du pranešimus apie sprendimus parduoti dviejų žemės sklypų dalis. Pirmajame pranešime buvo nurodyta, jog parduodamas 0,42 ha žemės sklypas, o antrame buvo nurodyta, jog parduodamas 3,21 ha žemės sklypas. Pranešimai ieškovui tiek kaip besiribojančio žemės sklypo savininkui, tiek kaip nuomininkui, būtų siunčiami vienu metu, o iš bylos duomenų matyti, kad pirmojo pranešimo ieškovas neatsiėmė per laiško pašte saugojimo terminą. Dėl antrojo žemės sklypo pranešimas ieškovui nebuvo siunčiamas, bet situacija iš esmės nebūtų pasikeitusi. NŽT pažymos yra išduotos teisingai ir pagrįstai, jos niekaip nesuvaržė ieškovo teisės įsigyti ginčo žemės sklypus ir įgyvendinti pirmumo teisės juos pirkti. Ieškovas, būdamas atsakingas, apdairus ir sąžiningas, turėjo pareigą ir galimybę sekti informaciją apie parduodamus žemės sklypus ir komunikuoti su atsakove, susitarti dėl tų žemės sklypų įsigijimo.
5. Trečiasis asmuo notarė R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atliko visas procedūras, kurios reikalingos sandoriui patvirtinti. Iš viešo registro duomenų pamatė, kad yra nuomos sutartis, jos neperskaitė, nes jai nereikėjo jos skaityti. Tai yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl pirmumo teisę kam pirkti nustato ir ši pareiga perduota NŽT.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė trečiajam asmeniui T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); perleido ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į abu žemės sklypus; priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (203 Eur žyminį mokestį bei 3 500 Eur atstovavimo išlaidas), o valstybei 19,92 Eur procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidas; laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 21 d. ieškovas su R. S. sudarė Privačios žemės nuomos sutartį Nr. 20210221VK (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią nuomotojas R. S. perdavė ieškovui valdyti ir naudoti du atskirus žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties terminas buvo numatytas iki 2032 m. gruodžio 31 d. Šis dokumentas 2021 m. spalio 11 d. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutarties 5.1.4 papunktyje sulygta, kad nuomotojo mirties atveju, visos šios sutartyje numatytos teisės ir pareigos pereina nuomotojo turto paveldėtojui. 2022 m. vasario 17 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 960, ginčo žemės sklypų naująja savininke tapo atsakovė. Jai perėjo ir visos teisės bei pareigos, išplaukiančios iš nuomos sutarties. Atsakovė pateikė ieškovui 2023 m. sausio 31 d. pranešimą apie tai, kad ginčo žemės sklypai parduodami kitam asmeniui – T. M.. Šis pranešimas ieškovui buvo įteiktas 2023 m. vasario 1 d. Iš viešo registro duomenų teismas nustatė, kad abu žemės sklypai trečiajam T. M. buvo parduoti 2023 m. vasario 3 d. Teismas vertino, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus.
8. Teismas pažymėjo, kad Nuomos sutarties 4.1 papunktyje yra besąlygiškai įtvirtinta, kad pagal šią sutartį nuomotojas įsipareigoja pardavimo, dovanojimo, įkeitimo ar kitokio perdavimo būdu pirmenybę pirkimui suteikti raštu nuomininkui. Tuo atveju, jei nuomininkas per 30 darbo dienų nepateikia raštu noro pirkti siūlomą žemės sklypą, nuomotojas raštu arba elektroniniu paštu įsipareigoja pranešti nuomininkui apie žemės sklypo ar jo dalies pardavimą, kitokį perdavimą, įkeitimą, dovanojimą, mainus ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą ne vėliau kaip per 14 dienų.
9. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas ūkininkauja nuomojamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kitu, bet jau jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu – 4,4214 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas nuomojasi ir dirba aplink esančius sklypus, kurie sudaro vientisą dirbamą žemės lauką. Todėl teismas padarė išvadą, kad Nuomos sutarties 4.1 papunktyje aptarta sąlyga visiškai užtikrina ieškovo, kaip ūkininko, orientuoto į nuoseklią ūkininkavimo plėtrą, interesus. Tuo tarpu atsakovė visiškai ignoravo ieškovo interesus ir kitas teises, kurias saugo Nuomos sutartis. Vietoje aiškiai suformuoto ir raštu pateikto pasiūlymo, ieškovas gavo tik 2022 m. sausio 31 d. parengtą informacinio pobūdžio pranešimą apie tai, kad žemės sklypai parduodami kitam asmeniui. Ieškovas nurodė, kad jis iki pat 2023 m. vasario 3 d. nebuvo gavęs iš NŽT jokio pranešimo ar kito oficialaus dokumento, kuriame būtų pateikiama informacija, kad atsakovė ketina parduoti savo turimus žemės sklypus ir, kad ieškovas atitinka pirmumo teisę net pagal dvi alternatyvias sąlygas.
10. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad NŽT nesilaikė imperatyvių teisės normų reikalavimų pateikti ieškovui atskirus pranešimus ir kaip žemės sklypų naudotojui (nuomininkui), ir kaip gretimo žemės sklypo savininkui, kurio žemės sklypas besiriboja su parduodamu žemės sklypu. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovė žinojo apie sudarytą žemės nuomos sutartį. Atsakovė susisiekė su ieškovu, paėmė nuomos mokestį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tai buvo ne nuomos mokestis, o tariama skola. Teismas pažymėjo, jog atsakovė tapo ginčo žemės sklypų savininke 2022 m. vasario mėnesį, Nuomos sutartis jau buvo įregistruota. Todėl Nuomos sutartis atsakovei tapo privaloma. Atsakovei nenurodžius teisingų duomenų, kad yra žemės naudotojas, NŽT neišsiuntė ieškovui pranešimo. Už teisingų duomenų pateikimą atsakinga yra atsakovė. Teismas pažymėjo, kad Nuomos sutartis įregistruota nuo 2021 m. spalio mėn., o visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, vyko po pusantrų metų, t. y. pakankamas laikas per kurį buvo galima apie esančias aplinkybes sužinoti. Teismas vertino, kad ieškovui realiai suteiktas dviejų dienų terminas apsisprendimui dėl žemės sklypų pirkimo nebuvo pakankamas, pažeidžiantis jo teises. Nuomos sutartis buvo įregistruota 2021 m. spalio mėnesį, o pardavimas buvo įformintas 2023 m. vasario 23 d., todėl vienerių metų terminas buvo išlaikytas.
11. Teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, nurodė, kad šiuo atveju nėra ginčijamas NŽT sprendimas. Teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, o ne administracinės teisės. Todėl šis senaties terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas.
12. Teismas, nustatęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad ieškovas ginčo žemės sklypus nuomoja nuo 2021 m. vasario 21 d., kad esminių sutarties pažeidimų per visą nuomos ir panaudos laikotarpį nebuvo nustatyta, tenkino ieškinį.
13. Tenkinęs ieškinį, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
14.1. Teismas neįvertino, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti teisiškai neteisingai, nes negalima prašyti pripažinti pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir kartu prašyti perkelti pirkėjo teises ir pareigas į šio sandorio dalyką. Panaikinus pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat pasibaigia (yra panaikinamos) iš šios sutarties kilusios pirkėjo teisės ir pareigos, todėl jos negali būti perkeliamos. Ieškovas pirmenybės teisę galėjo ginti pasirinkęs tik vieną iš ieškinyje jo prašomų taikyti teisės gynimo būdų, kadangi abiejų teisės gynimo būdų taikymas kartu yra neįmanomas. Abiejų gynimo būdų taikymas kartu būtų įmanomas (ir netgi privalomas) tik tuo atveju, jeigu pirmenybės teisė būtų pažeista apsimestiniu sandoriu, ko nagrinėjamu atveju nėra.
14.2. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽUPŽĮĮ) 5 straipsnio 8 dalies nuostatoms, kad šiuo atveju 3 mėnesių senaties terminas ieškiniui pareikšti negali būti taikomas, nes neginčijamas NŽT sprendimas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ŽUPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turintis asmuo nuo sužinojimo apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie tokį pardavimą, turi teisę nuspręsti, ar teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas.
14.3. Teismas pažeidė įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo padariniai sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti aiškiai, be kita ko, turi būti numatyta asmens, kuriam teisės ir pareigos yra perkeliamos, pareiga atsiskaityti už įgyjamą daikto dalį. Sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenurodyta. Todėl ginčijamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
14.4. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė faktines aplinkybes, kad 2021 m. vasario 21 d. ieškovas su R. S. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas R. S. perdavė ieškovui valdyti ir naudoti du atskirus žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą. Iš pateiktos Nuomos sutarties matyti, kad R. S. išnuomojo ieškovui ne visus žemės sklypus, bet tik šių sklypu nedideles dalis, t. y. tik 161/642 dalį iš 6,42 ha žemės sklypo ir tik 21/85 dalį iš 0,85 ha žemės sklypo. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovė buvo viso 6,42 ha žemės sklypo ir viso 0,85 ha žemės sklypo savininkė, kas neatitinka tikrovės. Teismas neišreikalavo ir nepasiūlė šalims pateikti 2022 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 960, kuris būtų įgalinęs teismą teisingai nustatyti tikruosius žemės sklypų dalių bendraturčius ir jų nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis.
14.5. Teismas sprendime neteisingai pripažino nustatytu ir įrodytu faktu, kad atsakovė 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą. Atsakovė pardavė T. M. tik jai nuosavybės teise priklausiusias minėtų žemės sklypų dalis. Teismas nepagrįstai nepareikalavo ir nepasiūlė šalims pateikti 2022 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, nors šis esminis rašytinis įrodymas būtų leidęs teisingai nustatyti tikruosius žemės sklypų bendraturčius ir jų nuosavybės teise valdytų šių žemės sklypų dalis, o taip pat atitinkamų žemės sklypų dalių pardavėjus.
14.6. Teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį ir pripažinęs negaliojančia 2022 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, savo sprendimu pripažino negaliojančia ir pardavėjos E. S. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį. Tokiu būdu teismas ginčijamu sprendimu pasisakė ir nusprendė dėl E. S. teisių ir pareigų. Tuo tarpu E. S. ieškovas nepareiškė jokių reikalavimų ir ji ieškovo nebuvo įtraukta atsakove šioje byloje, nors ieškovas prašė pripažinti negaliojančia visą pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl yra pagrindas išvadai, kad tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
14.7. Nepagrįstai teismas pripažino, kad buvo pažeista ieškovo pirmumo teisės pirkti žemės sklypus kaip besiribojančio sklypo savininkui. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su abiem T. M. parduotais sklypais, tačiau tik vienas žemės ūkio paskirties sklypas (6,42 ha) ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Su kitu sklypu (0,85 ha) jokie ieškovui priklausantys žemės sklypai nesiriboja, todėl pirmumo teisės pirkti šį sklypą ieškovas neturėjo. Ieškovui nustatyta tvarka buvo išsiųstas atitinkamas pranešimas, kad jis turi teisę pirkti atsakovės ir kitos pardavėjos E. S. parduodamas žemės sklypo dalis 6,42 ha ploto žemės sklype. Ieškovui per 3 darbo dienas neatsiėmus siuntos ir neinformavus NŽT apie savo ketinimus pasinaudoti pirmumo teise pirkti atsakovės ir E. S. parduodamas sklypo dalis, laikytina, kad ieškovas be svarbių priežasčių nepasinaudojo pirmumo teise pirkti parduodamas sklypo dalis. Kadangi kitas 0,85 ha ploto žemės sklypas su jo nuosavybės teise valdomais žemės sklypais nesiriboja, todėl ieškovui atitinkamas pranešimas dėl šio sklypo dalies (-ių) pardavimo neturėjo būti ir pagrįstai nebuvo išsiųstas.
14.8. Nepagrįstai teismas pripažino, kad atsakovė, parduodama žemės sklypus kitam pirkėjui, pažeidė ieškovo teisėtus interesus ir sutartinius santykius pagal ieškovo su buvusiu sklypų savininku Nuomos sutartį. Ieškovui daugiau kaip tris mėnesius (skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 1 d.) nesumokėjus R. S. žemės nuomos mokesčio, sudaryta Nuomos sutartis baigėsi ir nuomos santykiai nutrūko. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovę, parduodant jai priklausančias žemės sklypų dalis, saistė Nuomos sutarties teisiniai santykiai. Be to, Nuomos sutartis buvo įregistruota tik po R. S. mirties. Tokiu būdu ieškovas prisiėmė riziką, kad mirus žemės nuomotojui jis šios sutarties negalės panaudoti prieš trečiuosius asmenis, nagrinėjamu atveju prieš atsakovę.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti skundžiamą sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
15.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad šiam teisiniam ginčui turi būti taikomos ne civilinio sandorio nuostatos, o viešojo administravimo subjekto – NŽT priimti procedūriniai sprendimai dėl potencialių pirkėjų informavimo apie būsimąjį sandorį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad šiam ginčui yra reikšminga Nuomos sutartis. Ieškovas savo teisių pažeidimą kildino iš to, kad apeliantė visiškai nesilaikė Nuomos sutarties esminių nuostatų, dėl ko ieškovui reikšmingi žemės sklypai buvo perleisti ne jam, o tretiesiems asmenims.
15.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad analizuojamam teisiniam ginčui turėjo būti taikomos ŽŪPŽĮĮ nuostatos dėl tokio pobūdžio žemės sklypų įsigijimo. Ieškovo nuomone, apeliantė privalėjo laikytis Nuomos sutarties nuostatų, pagal kurias jai galiojo ir kita (jau sutartinė procedūra), pagal kurią ji turėjo siūlyti ieškovui pirkti savo žemės sklypų dalis. Atsakovės siųstame 2023 m. sausio 31 d. pranešime jį tik formaliai informavo, kad ketina parduoti savo žemės sklypų dalis. Minėtame rašte nebuvo ieškovui siūloma pasinaudoti sutartine pirmumo teise juos įsigyti. Be to, ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš Nuomos sutarties, kurios nesilaikė apeliantė, todėl apeliaciniame skunde nurodomas 3 mėnesių senaties terminas nėra aktualus. Ieškovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neprašė teismo taikyti sutrumpinto ieškinio senaties, neteikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų tariamai praleistą senaties terminą ir kitaip nedėstė aplinkybių, kurios atsispindi šiame apeliaciniame skunde. Pažymi, kad dėl savo pažeistų teisių į teismą ieškovas kreipėsi 2023 m. gegužės 2 d., bet ne į Lazdijų, o į Druskininkų rūmus. Šis teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Ieškovas nutarties neskundė aukštesniam teismui, bet tą pačią dieną padavė ieškinį nutartyje nurodytiems Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.
15.3. Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovas ieškiniu negalėjo prašyti pripažinti pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir kartu prašyti perkelti pirkėjo teises ir pareigas į šio sandorio dalyką. Ieškovas pažymi, kad net apeliacinės instancijos teismui panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria pirkimo–pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, vis tiek liktų nepanaikinta teismo sprendimo dalis, pagal kurią ieškovui perkeliamos pirkėjo teisės. Pati apeliantė įtikinėja, kad teismas negalėjo minimą sandorį pripažinti negaliojančiu, nes nebuvo išspręstas procesinis klausimas dėl visų su sandoriu susijusių asmenų įtraukimu į bylą.
15.4. Nors apeliantė skundą grindžia tuo, kad teismas sprendime neteisingai pripažino nustatytu ir įrodytu faktu, kad atsakovė 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, nors ji pardavė tik minėtų sklypų jai priklausiusias dalis, tačiau ieškovas nereikalauja jam priteisti daugiau teisių nei atsakovė jų turėjo pagal nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
4. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus: 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 723; 2021 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 7697; 2022 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. 960; išrašą iš Lietuvos elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“.
5. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų įrodymų datas, sprendžia, kad visi jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės teikiami įrodymai yra susiję su šalių ginču ir turi teisinės reikšmės teisingam jo išsprendimui, sprendžia, kad yra pagrindas naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos nepažeidžia civilinio proceso rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principų (CPK 12 ir 17 straipsniai). Prašymas pridėti pateiktus naujus įrodymus buvo suformuluotas apeliaciniame skunde, todėl ieškovas turėjo galimybę susipažinti su atsakovės pateiktas įrodymais, išdėstyti argumentas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau to nepadarė.
Dėl apeliacijos objekto
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė trečiajam asmeniui T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia; perleisti ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į pirmame punkte nurodytus abu žemės sklypus.
9. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad jis su nuomotoju R. S. 2021 m. vasario 21 d. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas R. S. perdavė jam valdyti ir naudoti du atskirus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Minėta Nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Po R. S. mirties žemės sklypų savininke tapo atsakovė. Atsakovei perėjo visos teisės ir pareigas pagal tarp šalių sudarytą Nuomos sutartį. Ieškovas teigė, kad jis, kaip žemės sklypų nuomininkas, turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise. Tačiau ši teisė buvo pažeista. Todėl jis ir kreipėsi į teismą, kad pirkimo–pardavimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, o pirkėjo teisės būtų perkeltos jam kaip asmeniui, turinčiam pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypus pagal Nuomos sutartį. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo vienas žemės sklypas ribojosi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl ir dėl šios priežasties jis turėjo pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą. Atsakovės nuomone, ieškovas neturėjo pirmumo teisės pirkti jai priklausančių žemės sklypų kaip žemės sklypų nuomininkas, nes pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu Nuomos sutartis negaliojo. Be to, atsakovė nurodė, kad ji siūlė ieškovui įsigyti žemės sklypus, tačiau jis atsisakė, nurodė, kad per brangu.
10. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo pirmenybės teisės įsigyti žemės sklypus, priklausiusius atsakovei, (ne)turėjimo.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, t. y. pripažino negaliojančia 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą ir 0,85 bendro ploto žemės sklypą ir perleido ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į abu žemės sklypus. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir pripažinta negaliojančia 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei perleistos ieškovui visos pirkėjo teisės ir pareigos, įskaitant ir pirmumo teisę į žemės sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų suformulavimo (ne)ydingumo
13. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas suformulavo savo reikalavimus ydingai, o pirmosios instancijos teismas minėtos klaidos neištaisė. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais iš esmės sutinka.
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
15. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
16. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.
17. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šios nutarties 21 punkte, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė trečiajam asmeniui T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia; perleisti ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į abu žemės sklypus.
18. Taigi, ieškovas ieškinyje pareiškė ne du alternatyvius reikalavimus, bet du savarankiškus reikalavimus, kuriuos prašė taikyti kartu, t. y. prašė ir pripažinti pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir perleisti jam pagal minėtą pirkimo–pardavimo sandorį visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę.
19. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio reikalavimai yra suformuoti teisiškai ydingai, nes jų patenkinti kartu nėra objektyviai įmanoma, t. y. negalima, pripažinus pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, perkelti ieškovui pagal tą patį sandorį pirkėjo teises ir pareigas. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai neįmanoma. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ieškovo ydingai suformuluotus reikalavimus patenkino, t. y. pripažino pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančia ir perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal pripažintą negaliojančiu pirkimo–pardavimo sandorį.
20. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, kuris mano, kad jo pirmenybės teisė pirkti žemės sklypą buvo pažeista gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo. Kasacinio teismo pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012).
21. Taigi, pagal nutarties 33 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką ieškovas turi teisę tokio pobūdžio bylose prašyti apginti jo galimai pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sandorio (ar jo dalies) pripažinimo negaliojančiu, nurodant pagrindą, taip pat pareikšdamas reikalavimą perkelti jam pirkėjos teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sandorį. Tačiau, kaip minėta anksčiau, šių abiejų pažeistų teisės gynybos būdų taikymas kartu nėra objektyviai įmanomas, nes pripažinus sandorį negaliojančiu, nėra įmanoma perkelti pagal pripažintą negaliojančiu pirkimo–pardavimo sandorį jokių teisių ir pareigų kitam asmeniui. Pripažinus sandorį negaliojančiu, pavyzdžiui, gali būti taikoma restitucija, kaip tai numatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne teisių ir pareigų perkėlimas kitam asmeniui. Tam, kad būtų galima perkelti pirkėjo teises ir pareigas, pirkimo–pardavimo sandoris turi išlikti galioti.
22. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad asmuo, manantis, kad yra pažeista jo pirmenybės teisės pirkti žemės sklypą gali kreiptis į teismą ir reikalauti tik teisių ir pareigų perkėlimo, neprašant pripažinti sandorį negaliojančiu. Tai reiškia, kad tokiu atveju, patenkinus ieškinį, pirkimo–pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi nuosavybės teisės perleidimo ir prievolinių santykių (atsiskaitymo) subjektai: parduodama daikto dalis perduodama pirmenybės teisę pirkti turinčiam asmeniui, o šis turi sumokėti pinigus buvusiam pirkėjui, jei tas jau buvo atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui. Tai turi būti tiksliai nurodyta sprendimų rezoliucinėse dalyse (nepakanka tik nurodyti, kad tam tikram asmeniui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-910/2022)
23. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ieškovas ieškinyje antrąją reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo suformulavo labai abstrakčiai, t. y. nurodė, kad prašo perleisti „visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į pirmame punkte nurodytus abu žemės sklypus“. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta anksčiau, ieškovo suformuluotą reikalavimą patenkinto visiškai. Nepatikslinus minėto ieškovo reikalavimu, lieka visiškai neaišku, kuris konkrečiai parduodamas žemės sklypas (ar jo dalis) perduodama pirmenybės teisę turinčiam asmeniui, kokią sumą ieškovas turi sumokėti ir kam, t. y. pirkėjui ir (ar) pardavėjui.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, pakeistas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir tai padaryta laikantis CPK nuostatų, nes aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra reikšmingas užtikrinti tinkamą atsakovų teisės į gynybą įgyvendinimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ne tik netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto, bet ir netinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui stadijoje.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, (ne)pažeidimo
25. CPK 179 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-15-701/2019 22 punktą). Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; kt)
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą net nepareikalavęs ir (ar) nepasiūlęs šalims pateikti esminio dokumento, t. y. pačios ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai išnagrinėti civilinę bylą ir atsikleisti jos esmę, neišreikalavus anksčiau minėto įrodymo, nebuvo įmanoma. Minėtą išvadą teisėjų kolegija daro, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pagal ją atsakovė pardavė trečiajam asmeniui T. M. du žemės sklypus kartu su kitu asmeniu, t. y. E. S.. Be to, minėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė tik 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/85 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių visiškai nesiaiškino, o tenkino ieškovo reikalavimą, t. y. pripažino visą 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nurodydamas, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė pardavė T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius (netaikius) proceso teisės normas, ieškovui nepatikslinus ieškinio reikalavimų, nebuvo tinkamai suformuluotos bylos nagrinėjimo ribos, o šalims nepateikus į bylą ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo atskleista bylos esmė. Konstatuoti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas privalo pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus ir pagal naujai suformuluotus reikalavimus išnagrinėti bylą iš esmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas ieškinio reikalavimai turi (gali) būti patikslinti, pakeisti taip, kad atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir tai padaryta laikantis CPK nuostatų, nes aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra reikšmingas užtikrinti tinkamą atsakovo teisės į gynybą įgyvendinimą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas turi atsižvelgti į tai, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju gali būti taikomas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Minėta išvada darytina iš teismų praktikos, be kita ko, suformuotos ir kasacinio teismo (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-325-883/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022).
31. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė