Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

N U T A R T I S

2008 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Z. G. ieškinį atsakovui Lietuvos šaulių sąjungai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos šaulių sąjungos vado 2006 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr.189P jam skirtą drausminę nuobaudą - papeikimą; 2) panaikinti Lietuvos šaulių sąjungos vado 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr.133 jam skirtą drausminę nuobaudą - papeikimą; 3) pripažinti, kad Lietuvos šaulių sąjungos vado 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr.248P jis neteisėtai buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ir grąžinti jį į Lietuvos šaulių sąjungos Tauragės apskrities Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vado pareigas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad 2001 m. lapkričio 12 d. jis pagal neterminuotą darbo sutartį buvo priimtas dirbti į Lietuvos šaulių sąjungos Tauragės apskrities Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vado pareigas. Ginčijamais įsakymais jam už drausminius pažeidimus neteisėtai buvo skirtos nuobaudos ir jis neteisėtai buvo atleistas iš darbo. Priimdamas ginčijamus įsakymus, atsakovas pažeidė Darbo kodekso normas, taip pat padarė ieškovui neturtinės žalos.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas, konstatavęs atsakovo padarytus Darbo kodekso pažeidimus, panaikino Lietuvos šaulių sąjungos vado 2006 m. spalio 11 d. įsakymą Nr.248P, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nusprendė laikyti, kad ieškovas iš darbo atleistas darbuotojo pareiškimu pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovui iš Lietuvos šaulių sąjungos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, priteisė ieškovui iš Lietuvos šaulių sąjungos 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2008 m. vasario 20 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės   22 d. ir 2007 m. spalio 22 d. nutartimis, nurodė, kad ginčo teisiniai santykiai yra statutinio pobūdžio ir jiems būdinga subordinacija. Ginčai, kylantys iš tokių santykių, turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti administraciniam teismui pagal atsakovo (institucijos, kurios aktai skundžiami) buveinę.      

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad, pagal Šaulių sąjungos įstatymo 3, 7 ir             9 straipsnius, Lietuvos šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija ir ji neturi jokių viešojo administravimo įgaliojimų. Ieškovas šioje organizacijoje dirbo darbo sutarties pagrindu. Kilęs ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų ginčų kategoriją, ieškovas ir atsakovas nėra viešojo administravimo subjektai, todėl byla turėtų būti nagrinėjam ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

              Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

              Byla teisminga administraciniam teismui.

Nors Lietuvos šaulių sąjunga nėra valstybės institucija, tačiau ji nėra ir įprastinė visuomeninė organizacija. Šios organizacijos veiklą reglamentuoja specialūs teisės aktai (Šaulių sąjungos įstatymas, Vyriausybės 2000 m. sausio 12 d. nutarimu Nr.32 patvirtintas Lietuvos šaulių sąjungos statutas) ir ši veikla yra susijusi su valstybės vykdomomis krašto apsaugos funkcijomis. Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta organizacija ir yra susijusi su valstybės gynybos uždavinių įgyvendinimu bei krašto apsaugos sistema (Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 24 skyrius, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 straipsnio 3 dalies 6 punktas, Šaulių sąjungos įstatymo 3, 4, 7 straipsniai). Formuojant Lietuvos šaulių sąjungos aukščiausiąją vadovybę, dalyvauja krašto apsaugos ministras bei Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (Šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 6 ir 7 dalys), Lietuvos šaulių sąjunga Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teikia metines ataskaitas apie savo veiklą (Šaulių sąjungos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Lietuvos šaulių sąjungos veikla, organizacinė struktūra, sąjungos narių tarpusavio santykiai, drausmė ir atsakomybė yra detaliai reglamentuoti Šaulių sąjungos įstatyme bei Lietuvos šaulių sąjungos statute. Pagal šiuos teisės aktus, Lietuvos šaulių sąjungos nariai (šauliai) prisiekia Lietuvos Respublikai, o jų tarpusavio santykių organizavimui yra būdingas karinis statutinis pobūdis.   

Aptariamas ginčas yra susijęs su Lietuvos šaulių sąjungos, pagal minėtus teisės aktus turinčios viešojo administravimo įgaliojimus valstybės gynybos (krašto apsaugos) užtikrinimo srityje, vado atitinkamais sprendimais dėl ieškovo, kaip Lietuvos šaulių sąjungos sukarinto struktūrinio padalinio vado, statuso bei drausminės atsakomybės. Šis ginčas, nepaisant to, kad atsakovas taikė Darbo kodekso normas, iš esmės turėtų būti laikomas kilusiu iš administracinių teisinių santykių bei turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje jau sprendė panašaus pobūdžio bylų rūšinio teismingumo klausimus ir tada taip pat konstatavo, kad tokie ginčai turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta byloje J. J. v. Lietuvos šaulių sąjunga; 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje J. J. v. Lietuvos šaulių sąjunga).     

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio           2-4 dalimis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a :

              Byla teisminga administraciniam teismui.

              Bylą pagal ieškovo Z. G. ieškinį atsakovui Lietuvos šaulių sąjungai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir žalos atlyginimo perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

              Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                         teisėjas

Janina Stripeikienė                                                  Anatolijus Baranovas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas                               teisėjas

Česlovas Jokūbauskas                                             Ričardas Piličiauskas