Administracinė byla Nr. A-29-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01128-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baidarių agentūra“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baidarių agentūra“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. BRK-15(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nekompensuoti UAB „Baidarių agentūra“ 49 957,05 Eur paramos sumos, ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti UAB „Baidarių agentūra“ 2015 m. birželio 25 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-11-1-008134-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 29 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paraiška) bei komercinius pasiūlymus preliminariai projekto vertei nustatyti. 2014 m. gruodžio 5 d. Bendrovė su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008134-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Vandens turizmo paslaugų pasiekiamumo didinimas kaimo vietovėse“ (toliau – ir Projektas), o Agentūra – kompensuoti iki 227 500 Lt (65 888,55 Eur), t. y. iki 65 proc., visų tinkamų finansuoti Projekto išlaidų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. įvykdė Projekto pirkimų procedūras, reikiamą dokumentaciją pateikė Agentūrai. Bendrovė teigė, kad su kiekvienu tiekėju buvo bendrauta aptariant Projektą ir nurodant, kaip programinės įrangos, specializuotos baidarių ir kitų vandens turizmo priemonių rezervacinė sistema (toliau – ir Rezervacinė sistema) turi veikti.
4. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Agentūra elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti atliko užsakomųjų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Bendrovė teigė, kad 2015 m. spalio 2 d. paprašė Agentūros leisti susipažinti su ekspertize, taikyta metodika, ekspertų kompetencija, tačiau Agentūra jokio oficialaus atsakymo į šį pareiškėjo prašymą nepateikė bei neleido susipažinti su prašoma informacija. Pažymėjo, kad prieš Agentūrai priimant Sprendimą, 2015 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu pareiškėjo atstovas išsamiai paaiškino apie patį Projektą, naudą paslaugų teikėjams bei klientams, Rezervacinę sistemą ir jos specifiką. Pažymėjo, kad Rezervacinė sistema yra unikali ir pritaikyta Projekto veiklos specifikai. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė nesutiko su ekspertizės metu surinktais duomenimis ir padarytomis išvadomis bei su ginčijamu Sprendimu, kritiškai vertino ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikaciją. Pareiškėjas manė, kad siekiant įvertinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą reikalingos specialios informacinių technologijų žinios, todėl prašė paskirti ekspertizę.
5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. NMA paaiškino, kad kreipėsi į nepriklausomus ekspertus su prašymu įvertinti, ar Mokėjimo prašyme deklaruota programinės įrangos išlaidų vertė atitiko rinkos vertę sutarties sudarymo dieną. 2015 m. rugsėjo 2 d. Agentūra papildomai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti detalizuojančią informaciją apie Rezervacinę sistemą. 2015 m. rugsėjo 25 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 75 buvo nustatyta, kad Mokėjimo prašyme deklaruojama išlaidų suma 82 701,67 Eur viršija rinkos kainą. Apie vertinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas elektroniniu paštu. Agentūra 2015 m. spalio 6 d. pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti, ar atliekant pirkimą dėl investicijų įsigijimo iš tiekėjų, kuriems buvo išsiųsti kvietimai, buvo gautos papildomos užklausos dėl techninės specifikacijos tikslinimo bei pateikti atitinkamus dokumentus, jei tokių yra. Pareiškėjas atsakyme pažymėjo, kad bendravo su kiekvienu potencialiu tiekėju dėl planuojamos įsigyti investicijos. 2015 m. spalio 7 d. Agentūra pateikė visus pareiškėjo papildomus paaiškinimus ekspertams, kurie nustatė, kad papildomi paaiškinimai neturi įtakos ekspertinio vertinimo rezultatams.
7. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo informuotas apie Agentūroje pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, buvo sustabdytos Mokėjimo prašymo vertinimo procedūros. 2015 m. lapkričio 10 d. vykusiame posėdyje pareiškėjo atstovui buvo suteikta galimybė pateikti visą su įtariamo pažeidimo nagrinėjimu susijusią medžiagą. 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas suteikė prisijungimo prie serverio prieigą. Ekspertai, prisijungę prie serverio, identifikavo atliktus darbus, buvo patikslinta ekspertinio vertinimo ataskaita, jog investicijos įsigijimo išlaidos viršijo rinkos kainą 76 990 Eur. Atsižvelgusi į tai, Agentūra priėmė ginčijamą Sprendimą.
8. Agentūra teigė, kad Paraiškos XXII skyriuje pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant investiciją už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Išlaidos taip pat negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su išlaidų efektyvumo ir kaštų naudos principais. Atitinkamai, išlaidų dalis, viršijanti įsigytų investicijų rinkos kainas, negali būti pripažinta tinkama finansuoti.
9. NMA teigimu, pasitelkti ekspertai turėjo tinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą. Ekspertai išsamiai išanalizavo Rezervacinę sistemą, jos techninius sprendimus, atliktų programavimo darbų apimtį ir sudėtingumą, vertino tris komercinius pasiūlymus bei pareiškėjo pateiktus duomenis. Agentūra manė, kad nėra pagrindo abejoti ekspertinės ataskaitos rezultatais, pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl vertinimo rezultatai turėtų būti peržiūrimi ir skiriama ekspertizė.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija, ŽŪM) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, remdamasi aplinkybėmis ir teisinu reglamentavimu, nurodytu atsakovo atsiliepime į skundą. ŽŪM pažymėjo, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitoje programinės įrangos rinkos kaina buvo nustatyta vadovaujantis palyginamuoju metodu ir darant (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų, kainų pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą dėl pareiškėjo Mokėjimo prašymo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
12. Teismas, analizuodamas skundžiamo Sprendimo turinį, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016 pateiktą aiškinimą nustatė, jog Sprendime yra nurodyta, kad ekspertai, atlikę programavimo darbų analizę, nustatė darbų vertę ir patikslino Rezervacinės sistemos rinkos vertę (24 510 Eur), kuri yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjo Mokėjimo prašyme (101 367 Eur), tačiau ginčijamame Sprendime nėra nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertizę, o detalūs ekspertizės aktai, kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas, nėra pridėti prie Sprendimo bei nėra įvardyti kaip šio Sprendimo sudėtinės dalys. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio faktinio pagrindo nustatyti, kad ekspertų surašyti ekspertizės aktai iš principo reiškia Agentūros priimto galutinio Sprendimo motyvus ir pagrindus.
13. Teismas tai pat nustatė, kad Sprendime nenurodyta, kada ir kokio pobūdžio ekspertizės buvo atliktos, nėra argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, kad pareiškėjo deklaruota atlikta investicija neatitiko rinkos kainos, kad tai nėra unikali, analogų pasaulyje neturinti sistema, pritaikyta būtent Projekto veiklos specifikai, kaip skunde teismui nurodė pareiškėjas. Agentūra nedetalizavo, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių aktuose nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia pareiškėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Taip pat, teismo nuomone, svarbu pažymėti, jog Bendrovei ekspertų išvadas pagrindžiantys duomenys nebuvo pateikti, jai nebuvo sudarytos galimybės ginčyti ekspertizių išvadas, nors pareiškėjas teikė Agentūrai prieštaravimus dėl nesutikimo su ekspertų išvadomis ir prašė leisti susipažinti su jų surinktais faktiniais duomenimis, taikyta metodika kainos nustatymui bei ekspertų kvalifikacija, tačiau į minėtą pareiškėjo prašymą sureaguota nebuvo ir jokio atsakymo į minėtą prašymą Agentūra pareiškėjui nepateikė.
14. Teismas panaikino Sprendimą kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas nurodė, kad Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja Sprendimo naikinimą.
III.
15. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.10 punktas įtvirtina neginčijamą Agentūros teisę, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę pasitelkiant ekspertus. Ekspertinio vertinimo ataskaita vertintina kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, kurie leistų taikyti sankcijas.
16.2. Ekspertai išsamiai išanalizavo Rezervacinę sistemą, jos techninius sprendimus, atliktų programavimo darbų apimtį ir sudėtingumą. Nustatant Rezervacinės sistemos rinkos kainą buvo naudotas lyginamasis metodas, buvo gauti trys komerciniai pasiūlymai, visiškai atitinkantys Rezervacinės sistemos techninę specifikaciją, buvo atsižvelgta į kainų, laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti papildomus įrodymus dėl Rezervacinės sistemos kainos pagrįstumo. Pabrėžtina, kad buvo vertinti visi Bendrovės pateikti dokumentai. 2015 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu Agentūra papildomai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomą, detalizuojančią informaciją apie Rezervacinę sistemą, į pareiškėjo pateiktus atsakymus taip pat buvo atsižvelgta atliekant vertinimą. Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijų bendrovė UAB „Civitta“, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertinį vertinimą atliko tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turintys UAB „Civitta“ ekspertai A. Š. ir K. L.. Agentūra į bylą buvo pateikusi ekspertų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Taigi nėra pagrindo abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais.
16.3. Teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, kodėl konkretaus eksperto įvardijimas gali turėti įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui. Ekspertinio vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas ir įrodymas dėl rinkos kainų, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą, privalėjo ją įvertinti. Teismas privalėjo analizuoti ir tirti, ar ekspertinio konsultavimo ataskaita yra tinkamas ir pakankamas dokumentas įrodyti pareiškėjo padarytą pažeidimą, ar vis dėlto toks įrodymas nėra tinkamas. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016 nesprendė, kad Agentūros sprendimas, priimtas vadovaujantis UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, yra nepagrįstas.
16.4. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai nevertino Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 punktų ir Administravimo taisyklių 197.1.8. punkto santykio, numatančio, jog jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Agentūra, vertindama pareiškėjo Mokėjimo prašymą, nustatė, jog Bendrovės prašoma kompensuoti paramos suma viršija prekių ar paslaugų kainų vidurkį rinkoje. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.8 punktu atsakovas nebūtų galėjęs išmokėti kitokios sumos, negu nurodyta ekspertinėje ataskaitoje.
16.5. Kaip matyti iš Bendrovės veiksmų, elektroninių laiškų, skundo turinio, ji suprato Sprendimo esmę, jo sukeliamas teises ir pareigas. Vien tai, jog pareiškėjas nesutiko su atliktu investicijos vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Juo labiau, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų dėl Rezervacinės sistemos kainos pagrįstumo. Sprendime pareiškėjo padarytas pažeidimas yra detaliai ištirtas ir aprašytas, pažeidimas konstatuotas, nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuota bei pritaikyta sankcija. Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
16.6. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, o vien formaliais pagrindais panaikino Sprendimą.
17. Pareiškėjas UAB „Baidarių agentūra“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstais išvadas dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016 pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant šią bylą taip pat remtis minėta nutartimi kaip precedentu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Agentūros atstovė patvirtino, kad į pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su surinktais faktiniais duomenimis, taikyta metodika kainos nustatymui bei ekspertų kvalifikacija sureaguota nebuvo.
18.2. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016, nesutinka su NMA pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, o vien formaliais pagrindais panaikino Sprendimą. Pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti šalių ginčo iš esmės, nes buvo pripažinta, kad Sprendimas yra neteisėtas dėl neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.
18.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, ir nuspręstų ginčą nagrinėti iš esmės, siekiant įvertinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šioje byloje yra reikalingos specialios informacinių technologijų (programavimo) mokslo žinios. Pareiškėjas tokiu atveju prašo šioje byloje paskirti atlikti ekspertizę. Pareiškėjas nurodo, kad kritiškai vertina Agentūros užsakytos ekspertizės rezultatus ir ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikaciją. Bendrovė taip pat pažymi, kad prašymą skirti ekspertizę buvo pareiškusi ir pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius VAĮ 8 straipsnio pažeidimą, jos skirti nebuvo pagrindo.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija, remdamasis Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 ir 197.1.8. punktais nurodo, kad NMA vadovavosi užsakomųjų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizių rezultatais, kaip ją įpareigoja teisės aktai, todėl neaišku, kokį dar vertinimą Agentūra turėjo atlikti. Agentūra nurodė pažeistas teisės aktų normas, taip pat teisės aktų nuostatas, pagal kurias apskaičiuotos ir pritaikytos sankcijos, detaliai aprašė sankcijų skaičiavimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. BRK-15(12.4), kuriuo nuspręsta nekompensuoti UAB „Baidarių agentūra“ 49 957,05 Eur paramos sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą NMA Sprendimą bei įpareigojo Agentūrą dėl pareiškėjo Mokėjimo prašymo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismas nustatė, kad Sprendime nėra nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertizę, o detalūs ekspertizės aktai, kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas, nėra pridėti prie Sprendimo bei nėra įvardyti kaip šio Sprendimo sudėtinės dalys. Sprendime nenurodyta, kada ir kokio pobūdžio ekspertizės buvo atliktos, nėra argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, kad pareiškėjo deklaruota atlikta investicija neatitiko rinkos kainos.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Agentūra, tikrindama pareiškėjo nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis Agentūra ginčijamu Sprendimu nusprendė nekompensuoti UAB „Baidarių agentūra“ 49 957,05 Eur paramos sumos, t. y., kompensavo 15 931,50 Eur sumą (65 888,55 Eur prašomos paramos suma – 49 957,05 Eur (76 857 Eur netinkamos finansuoti išlaidos x 65 proc. paramos intensyvumas) netinkama kompensuoti paramos suma).
23. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Agentūra Sprendime išvadas dėl netinkamomis finansuoti pripažintų pareiškėjo išlaidų iš esmės padarė remdamasi ekspertinio vertinimo metu surinktais duomenimis dėl pareiškėjo investicijų vidutinės rinkos kainos. Pačiame Sprendime nebuvo įvardinta, kokio konkrečiai ekspertinio vertinimo metu surinktais duomenimis šiuo atveju buvo vadovautasi, be to, jokia ekspertinio konsultavimo ataskaita prie Sprendimo nebuvo pridėta, tačiau iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog nagrinėjamu atveju Agentūra rėmėsi UAB „Civitta“ parengta 2015 m. gruodžio 3 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 75 (I t., b. l. 177–179).
24. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 23 punkte nustatyta, jog paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 24.1 punktą, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Pagal Administravimo taisyklių 3.29 punktą tinkamos finansuoti lėšos – tai įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms). Paraiškos XXII skyriuje pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).
26. Taigi Agentūra, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone Agentūrai sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima Agentūra (Administravimo taisyklių 5.10 p.). Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Be to, individualiame administraciniame akte nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkų kainos, nenurodant kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).
27. Taip pat pažymėtina, kad Agentūra, priimdama individualų administracinį aktą turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais (nagrinėjamu atveju – Įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis), bet ir laikytis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).
29. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016).
30. Ginčijamame sprendime Agentūra nurodė, kad vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, programinės įrangos (Rezervacinės sistemos) rinkos vertė yra 24 510 Eur be PVM (Mokėjimo prašyme pareiškėjas deklaravo 101 367 Eur be PVM), todėl netinkamomis finansuoti pripažino 76 857 Eur išlaidas. Sprendime yra nurodyta, kad ekspertai, atlikę programavimo darbų analizę, nustatė darbų vertę ir patikslino Rezervacinės sistemos rinkos vertę (24 510 Eur), išvardyti duomenys, kuriuos išanalizavo ekspertai, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis NMA vadovavosi.
31. Šiuo atveju ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurios duomenimis rėmėsi atsakovas, ne tik nebuvo pateikta pareiškėjui kartu su Sprendimu, tačiau Sprendime apskritai nebuvo nurodyta jokių konkrečių duomenų apie šį atliktą ekspertinį konsultavimą: kas, kada jį atliko, kokios užduotys ekspertams buvo suformuotos. Dar daugiau – ekspertinio vertinimo ataskaita pareiškėjui apskritai nebuvo pateikta, nors pareiškėjas teikė Agentūrai prieštaravimus dėl nesutikimo su ekspertų išvadomis ir prašė leisti susipažinti su jų surinktais faktiniais duomenimis, taikyta metodika kainos nustatymui bei ekspertų kvalifikacija. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Agentūros atstovė patvirtino, kad į minėtą pareiškėjo prašymą sureaguota nebuvo. Be to, Sprendime nenurodyta jokių motyvų, kuriais remiantis nustatyta, kad Rezervacinės įrangos kaina viršija rinkos kainas – Sprendime tik konstatuota, kad remiantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, nustatyta, jog programinės įrangos (Rezervacinės sistemos) rinkos vertė yra 24 510 Eur be PVM. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti papildomus įrodymus dėl Rezervacinės sistemos kainos pagrįstumo atsakant į jam pateiktus klausimus, negali būti prilyginama ekspertinio vertinimo ataskaitos pateikimui ir nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjui buvo žinomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl Rezervacinės sistemos kainos neatitikimo rinkos kainoms.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog skundžiamas Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 straipsnio pažeidimas.
33. Nors ekspertinio vertinimo ataskaita pripažintina rašytiniu įrodymu dėl rinkos kainų, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl skundžiamo Sprendimo motyvacijos trūkumų, lėmusių Sprendimo neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje privalėjo vertinti ekspertinę vertinimo ataskaitą. Bylos nagrinėjimo metu pateikti argumentai ir dokumentai nepašalina skundžiamos Sprendimo, kaip individualaus teisės akto, turinio trūkumų ir atsakovo pareigos tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo iš esmės ir Sprendimą panaikino formaliais pagrindais. Sprendimą panaikinus dėl neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teisiškai nereikšmingas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų dėl Rezervacinės sistemos kainos pagrįstumo.
34. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl konkretaus eksperto įvardijimas gali turėti įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui, pažymėtina, kad pirmiausia ekspertų įvardijimas reikšmingas siekiant nustatyti, ar ekspertinį vertinimą atliko reikiamą kvalifikaciją turinys asmenys, ir tai turi tiesioginę įtaką ekspertinės vertinimo ataskaitos patikimumui. Be to, ekspertų įvardijimas tam tikrais atvejais galėtų būti dalis informacijos, apibūdinančios ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kuria remiamasi individualiame administraciniame akte. Tačiau nagrinėjamu atveju papildomai pažymėtina, kad ir pačioje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra nurodyti vertinimą atlikę ekspertai, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ekspertinį vertinimą nagrinėjamu atveju atliko būtent tie asmenys, kurių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus Agentūra pateikė į bylą. NMA nurodyta aplinkybė, kad ekspertinio vertinimo paslauga buvo teikiama pagal viešojo pirkimo būdu įsigytas paslaugas ir pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, teismui nesuteikia pakankamai informacijos apie konkrečius ekspertus, atlikusius ekspertinį vertinimą, taip pat jų turimą kvalifikaciją.
35. NMA argumentas, kad LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016 nesprendė, kad Agentūros sprendimas, priimtas vadovaujantis UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, yra nepagrįstas, nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių ir išvadų, nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl minėta teismo nutartimi remtis šioje administracinėje byloje nėra pagrindo.
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Stasys Gagys
Virginija Volskienė