Administracinė byla Nr. eA-886-602/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00359-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų pliusas“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Statybų pliusas“ (toliau – ir UAB „Statybų pliusas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. A51-129688/21(3.3.15.4E-AD24) dalį, kurioje nuspręsta dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdų nustatymo (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administracijos direktorių, laikantis teisinio reguliavimo, žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės naudojimo būdus arba priimti priešingą motyvuotą sprendimą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Administracijos direktorius 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-1350 „Dėl Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir planų tvirtinimo“ suprojektavo laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžintinoje žemėje žemės sklypus: skl. Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) g., kurio plotas 0,9348 ha; skl. Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) g., kurio plotas 0,1266 ha; skl. Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) g., kurio plotas 0,8871 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypai). Tokiu būdu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko L. Š. iki 1940 m. turėtą žemę, ją grąžinant natūra J. K., o N. B. ir Z. L. paveldėjo žemės sklypų dalis, kaip V. Š. įpėdinės. Z. L., N. B. ir J. K. 2017 m. liepos 10 d. pateikė prašymus Administracijos direktoriui, kad minėtiems Žemės sklypams būtų nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdai. Administracija 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdų“ išnagrinėjo minėtus prašymus ir nurodė, kad naudojimo būdai daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos Žemės sklypams nebus nustatyti. Nesutikdamos su Administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) Z. L., N. B. ir J. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-726-1047/2019 panaikino Administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti minėtus prašymus. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1432-492/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismo proceso metu J. K. mirė, o jos teisių perėmėjais tapo įpėdiniai V. K. ir J. K..
3. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-726-1047/2019 Administracija iš naujo išnagrinėjo Z. L., N. B. ir J. K. prašymus dėl Žemės sklypų naudojimo būdo nustatymo ir 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. A256-1233/20(2.14.2.12E-ŽEM) jų netenkino. Administracija sprendė, kad sprendimas dėl Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdų nustatymo turi būti priimtas rengiant detalųjį planą. Nesutikdami su nurodytu Administracijos sprendimu N. B., Z. L., V. K. ir J. K. jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI3-1702-463/2021 nusprendė skundą atmesti. N. B., Z. L., V. K. ir J. K. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą. Apeliacinio proceso metu įvyko procesinis teisių perėmimas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021 dėl reikalavimų, susijusių su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjus Z. L. ir N. B. pakeitė jų teisių perėmėjais – J. K. ir V. K.; dėl reikalavimų, susijusių su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjus Z. L., N. B., J. K. ir V. K. pakeitė jų teisių perėmėju – UAB „Statybų pliusas“. Išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-3682-556/2021 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: panaikino Administracijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A256-1233/20(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigojo Administracijos direktorių žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti žemės naudojimo būdus arba priimti priešingą motyvuotą sprendimą iki 2021 m. gruodžio 20 d.
4. Pareiškėjas teigė, kad vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Administracijos direktorius 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. A51-129688/21(3.3.15.4E-AD24), kuriuo nenustatė žemės naudojimo būdo. Administracijos direktorius Sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypai yra perleisti, o naujasis sklypų savininkas valios dėl naudojimo būdo neišreiškė, todėl nėra pagrindo nustatyti naudojimo būdus pagal buvusių savininkų prašymus.
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos Sprendimu, teigė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisės į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6974 buvo perleistos pareiškėjui, todėl jis įsigijo Žemės sklypus iš ankstesnių jų savininkų, t. y. įvyko materialiųjų teisių ir pareigų perėmimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nepageidauja teikti naujus prašymus, nes naujo Bendrojo plano sprendiniai neatitinka jo interesų, kadangi tokiu atveju net ir dalyje Žemės sklypų nebūtų nustatytas pareiškėjo pageidaujamas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas. Pasak pareikėjo, Administracija ir Administracijos direktorius (toliau kartu – ir atsakovai) ignoruoja 5 metus (nuo 2017 m.) vykusį procesą dėl žemės naudojimo būdų nustatymo Žemės sklypams bei du įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais buvo panaikinti Administracijos direktoriaus sprendimai. Atsakovai siekia, kad pareiškėjas teiktų naują prašymą, ko pasėkoje, net ir dalyje Žemės sklypų nebūtų nustatyti pareiškėjo pageidaujamo daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdai. Pareiškėjo nuomone, atsakovai elgėsi nesąžiningai trečią kartą priėmę Sprendimą, kuriuo nenustatė žemės naudojimo būdo.
6. Atsakovai Administracija ir Administracijos direktorius bendrame atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovai paaiškino, kad Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 10 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 31 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir 2021 m. Bendrasis planas). Pagal 2021 m. Bendrojo plano sprendinius žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, kurioje galimi šie naudojimo būdai: bendrojo naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo), atskirųjų želdynų, visuomeninės paskirties, rekreacinės ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas šioje funkcinėje zonoje nenumatytas. Pagal 2021 m. Bendrojo plano sprendinius nėra pagrindo nustatyti žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jų dalims daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, nes toks naudojimo būdas prieštarauja 2021 m. Bendrajam planui.
8. Atsakovai nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog pasikeitus žemės sklypo savininkui naujajam savininkui nereikia kreiptis dėl žemės naudojimo būdo nustatymo tuo atveju, jeigu su tokiu prašymu jau buvo pasikreipęs ankstesnis žemės sklypo savininkas, todėl pareiškėjas, siekdamas Žemės sklypų naudojimo būdo nustatymo, turi pateikti atskirą prašymą. Atsakovai teigė, kad bet kokiu atveju, ar pareiškėjas teiktų prašymą dėl naudojimo būdo Žemės sklypams nustatymo, ar siektų naudojimo būdo nustatymo pagal ankstesnio savininko prašymą, atsakovai turėtų taikyti sprendimo priėmimo metu aktualų reguliavimą ir teisės aktų reikalavimus, tame tarpe, taikytų aktualaus 2021 m. Bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos prašymas negali būti tenkintas.
9. Atsakovai dėl pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Administracijos direktorių, laikantis teisinio reguliavimo, žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti žemės naudojimo būdus arba priimti priešingą motyvuotą sprendimą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, pažymėjo, jog toks reikalavimas neatitinka teisės aktų nuostatų, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalis numato 20 darbo dienų terminą sprendimui priimti, kuris dar gali būti pratęstas 10 darbo dienų.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Statybų pliusas“ skundą ir panaikino Administracijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. A51-129688/21(3.3.15.4E-AD24) dalį, kurioje nuspręsta dėl Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdų nustatymo, ir įpareigojo Administracijos direktorių per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. prašymą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo. Kitą skundo dalį teismas atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Administracijos direktorius ginčijamą Sprendimą, kuriuo nenustatė Žemės sklypams žemės naudojimo būdų, iš esmės grindė argumentais, jog Žemės sklypai yra perleisti, o naujasis sklypų savininkas (UAB „Statybų pliusas“) neišreiškė valios dėl naudojimo būdo, todėl nėra pagrindo nustatyti naudojimo būdus pagal buvusių savininkų prašymus. Skundžiamame Sprendime taip pat nurodoma, kad netgi tuo atveju, jeigu prašymą pateiktų esamas sklypų savininkas, nebūtų pagrindo nustatyti 2017 m., 2019 m. ir 2020 m. teiktuose prašymuose nurodytus naudojimo būdus, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pagal kurio sprendinius nėra pagrindo nustatyti Žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jų dalims daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, nes toks naudojimo būdas prieštarauja 2021 m. Bendrajam planui.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepageidauja teikti naujus prašymus, nes naujo 2021 m. Bendrojo plano sprendiniai, atitinkantys žemės naudojimo būdus, neatitinka pareiškėjo interesų, kadangi net ir dalyje Žemės sklypų nebūtų nustatytas pareiškėjo pageidaujamas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas. Pareiškėjo teigimu, pagal buvusių Žemės sklypo savininkų reikalavimo (kurį perėmė pareiškėjas) pateikimo metu galiojusį ir šiuo atveju taikytiną Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir 2007 m. Bendrasis planas), dalyje Žemės sklypų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas yra leistinas.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui UAB „Statybų pliusas“ įgijus nuosavybės teises į Žemės sklypus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs pastarosios materialiųjų subjektinių teisių turinį, 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021 dėl reikalavimų, susijusių su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeitė pareiškėjus Z. L., N. B., J. K. ir V. K. jų teisių perėmėju – pareiškėju UAB „Statybų pliusas“. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. UAB „Statybų pliusas“ yra minėtų fizinių asmenų materialiųjų subjektyvių teisių, susijusių su ginčo Žemės sklypais, perėmėjas, todėl 2017 m. liepos 10 d. prašyme išreikšta fizinių asmenų valia dėl Žemės sklypo nustatymo būdo atitinka UAB „Statybų plius“ valią (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1299-525/2021 57 punktą). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentai, jog pasikeitus Žemės sklypų savininkams pareiškėjas UAB „Statybų pliusas“ laikomas nepareiškęs valios arba privalo naujai reikšti valią dėl Žemės sklypų naudojimo būdo.
14. Teismas, vertindamas atsakovų teiginius, kad nėra pagrindo nustatyti žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jų dalims daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, nes toks naudojimo būdas prieštarauja 2021 m. Bendrajam planui, pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pagal 2021 m. Bendrąjį planą pareiškėjo prašomas Žemės sklypų naudojimo būdas (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų) nenumatytas. Tačiau pagal 2007 m. Bendrąjį planą toks naudojimo būdas pareiškėjo Žemės sklypuose buvo leistinas. Teismas, atsižvelgdamas į administracinių bylų teisenoje taikomą principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, jog Administracijos direktorius, priimdamas Sprendimą, turėjo vertinti tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas (2007 m. Bendrąjį planą) ir įvertinti, ar pagal tuo metu galiojusias 2007 m. Bendrojo plano nuostatas pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypų naudojimo būdo nustatymo atitiko nustatytus reikalavimus.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, jog 2007 m. Bendrojo plano nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų nustatymo naudojimo būdus, yra pasikeitusios, todėl daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas Žemės sklypuose tapo negalimas. Atsižvelgdamas į išskirtinę teisinę situaciją nagrinėjamoje byloje, teismas darė išvadą, kad Žemės sklypų naudojimo būdo nustatymo klausimas turi vykti pagal 2007 m. Bendrojo plano nuostatas. Kitu būdu aiškinant teisę, būtų paneigta pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų konstitucinė teisminė gynyba. Dėl nurodytų priežasčių teismas panaikino Administracijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. A51-129688/21(3.3.15.4E-AD24) dalis, kurioje nuspręsta dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdų nustatymo, ir įpareigojo Administracijos direktorių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašomas penkių darbo dienų terminas sprendimui įvykdyti yra pakankamas terminas priimti naują sprendimą dėl Žemės sklypų naudojimo būdų nustatymo, nes Žemės sklypų naudojimo būdų nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas jau tris kartus, atsakovai yra gerai susipažinę su būtinais dokumentais bei faktinėmis aplinkybės.
III.
16. Atsakovai Administracija ir Administracijos direktorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
17. Atsakovai nurodo, kad vienas iš argumentų, kuriuo grindžiamas ginčijamas Administracijos direktoriaus Sprendimas, buvo tas, jog Žemės sklypai yra perleisti, o naujasis sklypų savininkas neišreiškė valios dėl naudojimo būdo nustatymo, todėl nustatyti naudojimo būdus pagal buvusių savininkų prašymus nėra pagrindo. Atsakovai tokią išvadą padarė vadovaudamiesi Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 9 punkto nuostatomis, kuriose nenustatyta, kad pasikeitus žemės sklypo savininkui pastarojo pateiktas prašymas nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą nagrinėjamas toliau, vertinant, jog tokį prašymą pateikė naujasis žemės sklypo savininkas. Šie teisės aktai taip pat nenumato, kad vieno žemės sklypo savininko išreikšta valia dėl žemės sklypo naudojimo būdo pereina naujam žemės sklypo savininkui. Tokių teisės akto nuostatų nenurodė nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atsakovai akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl negali būti taikomas kitaip, negu betarpiškai įvirtinta teisės aktuose.
18. Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog pasikeitus Žemės sklypų savininkams pareiškėjas laikomas pareiškusiu savo valią ir neprivalo naujai reikšti valios dėl Žemės sklypų naudojimo būdo nustatymo, šių savo išvadų tinkamai nepagrindė, t. y. teismas nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurios expressis verbis (tiesiogiai) nustatytų, jog žemės sklypų naudojimo būdo nustatymo procese pasikeitus žemės sklypų savininkams toliau dėl tų žemės sklypų naudojimo būdų nustatymo sprendžiama ne pagal naujų žemės sklypų savininkų valią, bet pagal ankstesnių žemės sklypų savininkų išreikštą valią.
19. Atsakovai teigia, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021, kurioje buvo spręstas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo. Pasak atsakovų, procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė tik dėl procesinių teisių perėmimo, t. y. dėl reikalavimų reiškimo konkrečioje administracinėje byloje, o ne Administracijoje pradėtame procese. Atsakovai pažymi, kad procesinių teisių konkrečioje administracinėje byloje perėmimas savaime nereiškia, jog pareiškėjas procesines teises perėmė ir visuose kituose vykstančiuose procesuose.
20. Atsakovai nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovų teigimu, pareiškėjas, įsigydamas ginčo Žemės sklypus, gavo teisę kreiptis dėl naudojimo būdu nustatymo, t. y. iš daikto kylančią teisę, bet ne teisę į ankstesnių ginčo sklypų savininkų jau pateiktus prašymus, kuriuose išreikšta būtent tų asmenų asmeninė valia dėl tolimesnio ginčo sklypų naudojimo. Atsakovai pabrėžia, kad žemės sklypų įsigijimas ir valios dėl sklypų naudojimo būdų nustatymo išreiškimas negali būti sutapatinamas. Žemės sklypų naudojimo būdas keičiamas pagal tų žemės sklypų savininkų prašymus. Taigi Administracija, nustačiusi, kad prašymai pateikti asmenų, kurie nebėra Žemės sklypų savininkai, o naujas Žemės sklypų savininkas neišreiškė valios nustatyti žemės sklypų naudojimo būdą, pagrįstai ir teisingai priėmė ginčijamą Sprendimą.
21. Atsakovai pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ginčo Žemės sklypuose leidžiamas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas, yra nepagrįstas ir neteisingas, neatitinkantis anksčiau vykusiuose bylose pateiktų išaiškinimų ir atsakovų nuoseklios pozicijos. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad nei pagal 2021 m. Bendrąjį planą, nei pagal 2007 m. Bendrąjį planą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas Žemės sklypuose nebuvo galimas. Pagal ankstesnįjį 2007 m. Bendrąjį planą toks naudojimo būdas ginčo teritorijoje buvo neskatinamas.
22. Atsakovai nurodo, kad dėl administracinio akto teisėtumo gali ir turi būti sprendžiama pagal jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Pasak atsakovų, bet kokiu atveju, ar pareiškėjas teiktų prašymą dėl naudojimo būdo ginčo Žemės sklypams nustatymo, ar siektų naudojimo būdo nustatymo pagal ankstesnio savininko prašymą, vis tiek Administracija turėtų taikyti sprendimo priėmimo metu aktualų reguliavimą ir teisės aktų reikalavimus, tame tarpe taikyti sprendimo priėmimo metu aktualaus 2021 m. Bendrojo plano sprendinius. Atsakovai pabrėžia, kad pareiškėjas savo teises galėjo ginti dalyvaudamas bendrojo plano rengimo procese, nesutikdamas su bendrojo plano sprendiniais, tačiau jis to nedarė. Taip pat pareiškėjas, įsigydamas ginčo Žemės sklypus, žinojo ir suprato, kad jau galioja naujasis 2021 m. Bendrasis planas, todėl jis negali reikalauti, kad jo atžvilgiu būtų taikomas nebegaliojantis 2007 m. Bendrasis planas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas negali turėti teisėto lūkesčio, kad ginčo Žemės sklypų naudojimo būdas bus nustatytas jam ne tik nepateikus naujo prašymo, tačiau ir pagal nebegaliojantį 2007 m. Bendrąjį planą.
23. Pareiškėjas UAB „Statybų pliusas“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 4.48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią teisių perdavimo būdu naujasis savininkas (šiuo atveju pareiškėjas) įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas perėmė reikalavimą materialiojoje teisėje, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo materialiųjų subjektinių teisių turinį, 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021 nusprendė taikyti procesinio teisių perėmimo institutą, kadangi yra įvykęs materialiųjų teisių perėmimas.
25. Pareiškėjas nurodo, kad pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Taigi, pareiškėjo manymu, jei buvęs daikto (turto) savininkas pareiškė prašymą dėl žemės naudojimo būdų nustatymo Žemės sklypams, tai naujasis daikto savininkas perima reikalavimo teisę pagal tą prašymą dėl žemės naudojimo būdų nustatymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021 pakeisdamas ankstesnius savininkus pareiškėju, tuo pačiu pripažino, kad pareiškėjas perėmė jų materialiąsias teises, ir kad pareiškėjas reiškia tą patį reikalavimą dėl žemės naudojimo būdų nustatymo. Pareiškėjo teigimu, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebūtų nustatęs, kad pareiškėjas yra perėmęs materialiąsias teises, tai nebūtų įvykęs ir procesinis teisių perėmimas, atitinkamai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021 būtų skundą atmetęs.
26. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrindė, kodėl jis daro išvadą, jog turi būti taikomas ne 2021 m. Bendrasis planas, o 2007 m. Bendrasis planas. Be kita ko, teismas nurodė, kad jis vadovaujasi teisės principu lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), taip pat teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisės principo lex retro non agit taikymo. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors atsakovai teigė, jog pareiškėjas turėjo savo interesus ginti rengiant 2021 m. Bendrąjį planą, tačiau tuo metu pareiškėjas dar nebuvo Žemės sklypų savininku. Atsakovų minimas 2021 m. Bendrasis planas prašymo dėl žemės naudojimo būdų nustatymo Žemės sklypams padavimo metu dar negaliojo, todėl jis negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju prašymas nustatyti žemės naudojimo būdus Žemės sklypams buvo pateiktas dar 2017 m., t. y. iki įsigaliojant 2021 m. Bendrajam planui, todėl šio Bendrojo plano taikymas pažeistų teisės principą lex retro non agit.
27. Pareiškėjo teigimu, teisės principą lex retro non agit, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus neabejotinai pažeistų tai, jog dėl to prašymo būtų taikomi ne jo pateikimo metu galioję teisės aktai, o vėliau priimti (asmeniui nepalankūs) teisės aktai. Administracijai prašymas nustatyti Žemės sklypams žemės naudojimo būdus buvo pateiktas dar 2017 m., tačiau per penkerių metų laikotarpį minėtas prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, kas sudaro pagrindą atsakovų veiksmus vertinti kaip sistemingai neobjektyvius. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2007 m. Bendrasis planas, kuris ir galiojo prašymo nustatyti Žemės sklypams žemės naudojimo būdus pateikimo metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. A51-129688/21(3.3.15.4E-AD24) dalies, kurioje nuspręsta dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdų nustatymo, teisėtumo, taip pat dėl reikalavimo įpareigoti Administracijos direktorių nustatyti žemės naudojimo būdus arba priimti priešingą motyvuotą sprendimą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagrįstumo.
29. Sprendimas priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021, kuria buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. A256-1233/20(2.14.2.12E-ŽEM) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės naudojimo būdus arba priimti priešingą motyvuotą sprendimą.
30. Administracijos Sprendime nurodyta, kad buvusių sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų 2017 m. prašyme buvo pageidaujama sklypui nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, 2019 m. patikslintame prašyme buvo pageidaujama nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdus ir 2020 m. prašyme buvo pageidaujama nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Buvusių sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų 2017 m. prašyme buvo pageidaujama sklypui nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, 2019 m. patikslintame prašyme buvo pageidaujama nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų ir bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų naudojimo būdus ir 2020 m. prašyme buvo pageidaujama nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus.
31. Nuosavybės teisės į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistos UAB ,,Statybų pulsas“.
32. Administracija Sprendime nurodė, kad sklypai yra perleisti, o naujasis sklypų savininkas valios dėl naudojimo būdo neišreiškė, nėra pagrindo nustatyti naudojimo būdus pagal buvusių savininkų prašymus.
33. Administracija Sprendime nurodė, kad netgi tuo atveju, jeigu prašymą pateiktų esamas sklypo savininkas, nebūtų pagrindo nustatyti 2017, 2019 ir 2020 metais teiktuose prašymuose nurodytus naudojimo būdus.
34. Administracija Sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pagal kurio sprendinius žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, kurioje galimi šie naudojimo būdai: bendrojo naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo), atskirųjų želdynų, visuomeninės paskirties, rekreacinės ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas šioje funkcinėje zonoje nenumatomas.
35. Pirmosios instancijos teismas Administracijos Sprendimą panaikino.
36. Atsakovai mano, kad Administracijos sprendimas panaikintas be pagrindo.
V.
37. UAB ,,Statybų pulsas“ nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. yra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (0,8871 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9348 ha)) savininkas. Sklypai yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. UAB ,,Statybų pulsas“ nuosavybės teisė įregistruota 2021 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu.
38. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-3682-556/2021 pagal pareiškėjų Z. L., J. K., N. B. ir V. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021 dėl reikalavimų, susijusių su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjus Z. L., N. B., J. K. ir V. K. nutarta pakeisti jų teisių perėmėju – UAB „Statybų pliusas“.
39. Minėta, kad Administracija Sprendime nurodė, jog Žemės sklypai yra perleisti, o naujasis Žemės sklypų savininkas valios dėl naudojimo būdo neišreiškė, nėra pagrindo nustatyti naudojimo būdus pagal buvusių savininkų prašymus.
40. Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punktu (2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 900 redakcija), kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomi, jeigu jie nenustatyti, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
41. Nepagrįstas pareiškėjo procesinių dokumentų motyvas, kad pareiškėjas, perėmęs visas teises į nupirktus Žemės sklypus bei perėmęs buvusių Žemės sklypų savininkų procesines teises minėtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021, perėmė buvusių Žemės sklypų savininkų proceso šalies teises taip pat ir viešojo administravimo institucijoje. Nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas perėmė buvusių Žemės sklypų savininkų, kurių prašymai buvo nagrinėjami Administracijoje, proceso šalies teises ir pareigas pagal minėtų asmenų Administracijoje nagrinėtus prašymus. Pareiškėjas perėmė proceso šalies teises ir pareigas teismo nagrinėtoje byloje, kaip tai įtvirtinta ABTĮ 54 straipsnyje, t. y. perėmė teises ir pareigas teismo procese, kuriame buvo sprendžiamas Administracijos sprendimo, priimto pagal buvusių Žemės sklypų savininkų prašymus, teisėtumas. ABTĮ normos dėl procesinių teisių ir pareigų administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje perėmimo, užtikrina tik teismo proceso tęstinumą pasitraukus vienai iš bylos šalių, taigi tai yra procesinė priemonė, užtikrinanti bylos nagrinėjimą teisme arba jos užbaigimą, nepriimant sprendimo dėl bylos esmės.
42. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nustatantis tam tikras taisykles dėl prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti nagrinėjimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, neįtvirtina teisės normų dėl galimybės perimti asmens, pateikusio prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui, procesines teises. Taigi minėti teisės aktai nereglamentuoja ir neįtvirtina analogiško ar panašaus instituto, kaip yra įtvirtintas ABTĮ 54 straipsnyje procesinis teisių perėmimas, nagrinėjant asmenų prašymus ar skundus viešojo administravimo institucijose, nėra sureguliuoti atvejai, kai asmuo, padavęs prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui, pasitraukia iš viešojo administravimo subjekto nagrinėjamos bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas). Taip pat nei minėti, nei kiti teisės aktai neįtvirtina, kad asmenims, remiantis ABTĮ normomis perėmus procesines teises ir pareigas administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje, kartu perimamos ir asmens, pateikusio prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui, procesinės teisės ir pareigos.
43. Dėl nurodytų motyvų, nors Administracija ir turi pareigą, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3682-556/2021 iš naujo išnagrinėti klausimą pagal buvusių Žemės sklypų savininkų prašymus, tačiau šią pareigą Administracija teisingai vykdė, atsižvelgusi į pasikeitusias faktines aplinkybes (asmenys, padavę prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui, pasitraukia iš viešojo administravimo subjekto nagrinėjamos bylos) ir remdamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu. Taigi Administracija pagrįstai nurodė, kad UAB ,,Statybų pulsas“ privalėjo paduoti prašymą, kaip tai yra įtvirtinta Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punkte.
44. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjas, nupirkdamas Žemės sklypus, perėmė buvusių savininkų teisę reikalauti, kad toliau būtų nagrinėjamas viešojo administravimo institucijoje buvusių Žemės sklypų savininkų paduotas prašymas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1299-525/2021, kurioje buvo pasisakyta dėl buto savininko rašytinio sutikimo vykdyti darželio veiklą sublokuotose patalpose. Minėtoje byloje teismas pripažino neteisingais pareiškėjų argumentus, kad, pasikeitus buto savininkams, sutikimas nebėra galiojantis, nes pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi, po buto savininkų pasikeitimo buvusio savininko vienašaliu sandoriu prisiimta pareiga tenka naujiesiems buto savininkams.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1299-525/2021, pasisakant dėl Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalies taikymo, buvo sprendžiama dėl asmens vienašalio sandorio, kaip ir akcentuota minėtoje nutartyje, šis asmens vienašalis sandoris ir sukūrė civilines teises ir pareigas, kurios galėjo būti perduotos pardavus turtą, minėto vienašalio sandorio reikšmė buvo įtvirtinta ir viešosios teisės normose. Nagrinėjamoje byloje buvusių Žemės sklypų savininkų Administracijai paduoti prašymai dėl žemės naudojimo būdo nustatymo, taigi asmenų paduoti prašymai dėl administracinio sprendimo priėmimo nėra vienašaliai sandoriai, sukuriantys turtinę teisę, kurią galima perleisti.
46. Apibendrinant spręstina, kad Administracija, iš naujo nagrinėdama klausimą dėl Žemės sklypų žemės naudojimo būdo nustatymo, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad procesas Administracijoje gali ar turi būti tęsiamas pagal buvusių Žemės sklypų savininkų Administracijai paduotus prašymus dėl administracinio sprendimo priėmimo, kai prašymus padavę asmenys pasitraukė iš proceso dėl to, kad pardavė Žemės sklypus.
VI.
47. Administracija Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo UAB ,,Statybų pulsas“ naujas prašymas būtų nagrinėjamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, taigi pagal šiuo metu galiojantį privalomą teritorijų planavimo dokumentą.
48. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 14 straipsnio 5 dalies redakcija ) savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.
49. Nepagrįsti pareiškėjo procesinių dokumentų motyvai, kad yra pažeisti jo teisėti lūkesčiai, vykdyti statybą Žemės sklypuose. Pareiškėjas Žemės sklypus įgijo 2021 m. rugpjūčio 3 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo patvirtintas naujas Bendrasis planas. Pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad jo atžvilgiu nebus taikomas naujas Bendrasis planas. Administracija pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi administracinio sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjas įgijo teises į ginčo Žemės sklypus, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad Administracija, priimdama skundžiamą Sprendimą, galėjo paneigti pareiškėjo įgytas teises ir taip pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
50. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl byloje taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – skundą atmesti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Uždarosios akcinės bendrovės „Statybų pliusas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan